Byla T‑68/03
Olympiaki Aeroporia Ypiresies AE
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Valstybės pagalba – Graikijos Respublikos suteikta pagalba oro transporto bendrovei Olympic Airways restruktūrizuoti – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodyta ją išieškoti – Netinkamas pagalbos taikymas – Nauja pagalba – Įrodinėjimo pareiga – Teisė būti išklausytam – Privataus kreditoriaus kriterijus – Fakto klaida – Akivaizdi vertinimo klaida – Motyvavimas – EB 87 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies c punktas“
Sprendimo santrauka
1. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Netinkamas anksčiau patvirtintos pagalbos taikymas – Nauja pagalba – Įrodinėjimo pareiga
(EB 10 straipsnis, EB 87 straipsnio 1 dalis ir EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)
2. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareiga oficialiai pranešti suinteresuotiesiems asmenims apie jų teisę pateikti pastabas – Teisės į gynybą nesuteikimas suinteresuotiesiems asmenims
(EB 88 straipsnio 2 dalis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Pagrindai, kuriais valstybės pagalbos srityje galima remtis Komisijos sprendimo atžvilgiu – Administracinės procedūros metu nenurodyti pagrindai
(EB 88 straipsnio 2 dalis ir EB 230 straipsnis)
4. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka – Pagalba sunkumus patiriančiai įmonei restruktūrizuoti
(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas ir EB 88 straipsnio 2 bei 3 dalys; Komisijos pranešimo 1999/C 288/02 3.2.2 ir 3.2.4 punktai)
5. Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 87 straipsnio 3 dalis)
6. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Motyvavimo nebuvimo ištaisymas proceso metu – Nepriimtinumas
(EB 253 straipsnis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimo kriterijus – Privataus kreditoriaus kriterijus
(EB 87 straipsnio 1 dalis)
8. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis
(EB 87 straipsnio 1 dalis ir EB 253 straipsnis)
9. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir kuriuo nurodoma ją išieškoti – Komisijos galimybė nacionalinėms institucijoms palikti užduotį apskaičiuoti tikslią grąžintiną sumą
(EB 88 straipsnio 2 dalis)
10. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimas – Įskaitymas – Sąlyga
(EB 87 straipsnio 1 dalis)
1. Sprendime, kuriuo anksčiau patvirtinta pagalba pripažįstama netinkamai taikyta ir konstatuojamas naujos pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, egzistavimas, Komisija iš principo turi pateikti tiek neteisėto pagalbos taikymo, tiek naujos pagalbos suteikimo įrodymų. Iš tikrųjų pagal EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas nesant tokių įrodymų egzistuojančiai pagalbai taikomas ankstesnis sprendimas dėl pagalbos patvirtinimo ir nagrinėjamos naujos priemonės negali būti laikomos valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Atvirkščiai, nukrypstant nuo EB 87 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka įrodinėjimo pareiga iš esmės tenka susijusiai valstybei narei, kuri turi įrodyti, kad įvykdytos šios išimties taikymo sąlygos.
Tačiau šis įrodinėjimo pareigos paskirstymas siejamas su Komisijai ir atitinkamai valstybei narei nustatytų atitinkamų procedūrinių pareigų vykdymu, kai minėta institucija vykdo jai suteiktus įgaliojimus, kad priverstų valstybę narę jai pateikti visą būtiną informaciją.
Visų pirma atitinkama valstybė narė, norėdama, kad nauja ar pakeista pagalba būtų patvirtinta nukrypstant nuo Sutarties taisyklių, ir vykdydama savo EB 10 straipsnyje nustatytą pareigą bendradarbiauti su Komisija, turi pateikti visą informaciją, leidžiančią šiai institucijai patikrinti, ar įvykdytos išimties taikymo sąlygos. Be to, Komisija yra įgaliota priimti sprendimą remdamasi turima informacija, jei, nevykdydama savo pareigos bendradarbiauti, valstybė narė nepateikia informacijos, kurios prašė Komisija, kad išnagrinėtų naują ar pakeistą pagalbą ar jos suderinamumą su bendrąja rinka arba patikrintų anksčiau patvirtintos pagalbos taikymą. Tačiau prieš priimdama tokį sprendimą Komisija turi nurodyti valstybei narei per Komisijos nustatytą terminą pateikti visus dokumentus ir informaciją, kurie būtini priežiūrai vykdyti. Tik tuo atveju, jei, nepaisydama Komisijos nurodymo, valstybė narė nepateikia reikalaujamos informacijos, Komisija turi teisę užbaigti procedūrą ir remdamasi kiekvienu atveju turima informacija priimti sprendimą dėl pagalbos buvimo ir suderinamumo su bendrąja rinka arba sprendimą, kuriuo pripažįstamas anksčiau patvirtintos pagalbos taikymo teisėtumas.
Šios procedūrinės pareigos atitinkamai valstybei narei ir Komisijai nustatytos tam, kad pastaroji, remdamasi pakankamai aiškia ir tikslia informacija, galėtų vykdyti kontrolę nepažeisdama atitinkamos valstybės narės teisės būti išklausytai.
(žr. 34–37 punktus)
2. EB 88 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suinteresuotosioms šalims, prie kurių priskirtinos nagrinėjamos priemonės gavėjos, pateikti pastabas. Suinteresuotosioms šalims suteikiama teisė dalyvauti administracinėje procedūroje tiek, kiek yra tinkama atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes. Taip apibrėžtų suinteresuotųjų šalių procesinių teisių laikymasis yra esminis reikalavimas, kurio pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą. Be kita ko, taip yra tuo atveju, kai grąžintinos pagalbos gavėjai realiai neturėjo galimybės pateikti pastabų per formalią tyrimo procedūrą, nes jų Komisija nenurodė sprendime pradėti procedūrą ar vykstant vėlesniam procedūros etapui, ir yra tikimybė, kad, nesant šio pažeidimo, procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks.
Tačiau, kadangi administracinė procedūra valstybės pagalbos srityje vyksta tik prieš atitinkamą valstybę narę, suinteresuotosios šalys iš esmės negali remtis teise į gynybą, pripažįstama asmenims, kurių atžvilgiu pradėta procedūra ir kurie gali dalyvauti tokiame ginče su Komisija, koks pradėtas atitinkamos valstybės narės atžvilgiu.
(žr. 42–43 punktus)
3. Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, pareikštą remiantis EB 230 straipsniu, Bendrijos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jį priimant buvusias faktines ir teisines aplinkybes. Visų pirma sudėtinga Komisijos analizė turi būti vertinama atsižvelgiant tik į tas aplinkybes, kurias ji žinojo atlikdama šią analizę.
Iš to darytina išvada, kad iš esmės ieškovas negali remtis faktiniais argumentais, kurių Komisija nežino ir apie kuriuos jai nebuvo pranešta per tyrimo procedūrą. Kita vertus, niekas nekliudo suinteresuotajai šaliai skundžiant galutinį sprendimą nurodyti teisinį pagrindą, kuris nebuvo nurodytas vykstant administracinės procedūros etapui.
(žr. 72–73 punktus)
4. Iš bendrai skaitomų EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto ir EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, įgyvendintų Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 3.2.2 punkto b, f ir g papunkčiais ir 3.2.4 punktu, darytina išvada, kad iš esmės bet koks svarbus sprendimo dėl restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimo restruktūrizavimo plano, kuriam yra pritarusi Komisija, pakeitimas reikalauja, kad atitinkama valstybė narė pateiktų peržiūrėtą planą, kuriame būtų visi reikalingi paaiškinimai, leidžiantys Komisijai įvertinti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka pagal Gairių 3.2.4 punkte nurodytas sąlygas.
Kalbant apie procedūrą, tuo atveju, jei viena iš sąlygų, kuri buvo keliama patvirtinant pagalbą, yra neįvykdyta, paprastai Komisija gali priimti sprendimą dėl nuo šios sąlygos leidžiančios nukrypti nuostatos iš naujo nepradėjusi EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros, tik jei nukrypimai yra santykinai mažareikšmiai, palyginti su pirmine sąlyga. Visų pirma, jei restruktūrizavimo plano pakeitimas kelia abejonių dėl pagalbos suderinamumo, Komisija turi pradėti naują formalią šios pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka tyrimo procedūrą.
Šios procedūrinės taisyklės patvirtina, kad iki galo neįgyvendinus sprendime dėl restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimo priimto restruktūrizavimo plano, Komisija svarbius šio plano pakeitimus prireikus gali leisti daryti tik remdamasi formaliu išsamiu atitinkamos valstybės narės pateikto pataisyto plano tyrimu pagal Gairėse nurodytas sąlygas. Todėl, atitinkamai valstybei nepateikus pataisyto restruktūrizavimo plano, Komisija, vertindama pagalbos suderinamumą, iš esmės nei privalo, nei gali atsižvelgti į galimus svarbius pirminio plano pakeitimus, remdamasi paprastais atitinkamos valstybės narės pranešimais apie ketinimus.
(žr. 91–93 punktus)
5. Taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį Komisija turi plačią diskreciją. Bendrijos teismai negali pakeisti Komisijos atlikto sudėtingų ekonominių faktų ir aplinkybių vertinimo savuoju, todėl Pirmosios instancijos teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktai iš esmės teisingi, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais.
(žr. 150 punktą)
6. Sprendimo motyvai turi būti nurodomi pačiame sprendime ir į vėliau Komisijos pateiktus paaiškinimus, išskyrus ypatingas aplinkybes, negali būti atsižvelgiama. Todėl darytina išvada, kad paties sprendimo turi pakakti ir kad jo motyvavimas negali išplaukti iš vėliau pateiktų rašytinių ar žodinių paaiškinimų, kai dėl nagrinėjamo sprendimo Bendrijos teisme jau yra pareikštas ieškinys.
(žr. 254 punktą)
7. Vien paprastos aplinkybės, jog pasinaudodamas savo diskrecija viešasis kreditorius suteikia mokėjimo lengvatų, nepakanka, kad jos būtų laikomos valstybės pagalba. Dar reikia, kad suteiktos mokėjimo lengvatos būtų akivaizdžiai didesnės už tas, kurias būtų suteikęs privatus kreditorius, kurio padėtis yra panaši, savo debitoriui, visų pirma atsižvelgiant į skolos dydį, viešojo kreditoriaus turimas teisines gynybos priemones, galimybę pataisyti debitoriaus padėtį, jei jam bus leista tęsti veiklą, taip pat į kreditoriui tenkančią riziką, kad jo nuostoliai dar labiau padidės, jei veikla bus tęsiama.
Šiuo atžvilgiu Sutartyje įtvirtinta valstybės pagalbos sąvoka yra teisinė sąvoka ir turi būti aiškinama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Todėl Bendrijos teismas iš esmės turi, atsižvelgdamas į konkrečias jam nurodytas ginčo aplinkybes bei Komisijos atliktų vertinimų techninį pobūdį ar sudėtingumą, visapusiškai išnagrinėti, ar priemonė patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
Tačiau jei Komisijos vertinimas, ar priemonė atitinka privataus kreditoriaus kriterijų, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo, kuriam Komisija turi plačią diskreciją, teisminė kontrolė apsiriboja tik procedūrinių ir motyvavimo taisyklių laikymosi, teisės klaidos nebuvimo, nurodytų faktų tikslumo ir akivaizdžios šių faktų vertinimo klaidos nebuvimo bei piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu. Visų pirma Pirmosios instancijos teismas negali pakeisti Komisijos atliktos ekonominės analizės savąja.
(žr. 283–285 punktus)
8. Dėl Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje motyvavimas negali apsiriboti tik konstatavimu, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, o turi būti grindžiamas konkrečiais faktais, kad suinteresuotosios šalys galėtų veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos, o Bendrijos teismas galėtų vykdyti priežiūrą.
Tačiau motyvuose nereikalaujama nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti tikrinama vadovaujantis ne tik akto tekstu, bet ir jo kontekstu bei visais galiojančiais atitinkamos srities teisės aktais.
(žr. 286–287 punktus)
9. Jokia Bendrijos teisės nuostata nereikalauja, kad Komisija, nurodydama grąžinti su bendrąja rinka nesuderinama paskelbtą pagalbą, nustatytų tikslią grąžintinos pagalbos sumą. Iš tikrųjų pakanka, kad Komisijos sprendime būtų pateikta informacija, leidžianti jo adresatui, nepatiriant pernelyg didelių sunkumų, pačiam nustatyti šią sumą. Taigi Komisija teisėtai gali apsiriboti pareigos grąžinti nagrinėjamą pagalbą nustatymu ir palikti nacionalinėms valdžios institucijoms pačioms apskaičiuoti konkretų grąžintinų sumų dydį.
Debitoriui suteiktą naudą, viešajam kreditoriui toleruojant skolos nemokėjimą ar vėlavimą mokėti, sudaro atleidimas nuo šios skolos mokėjimo ar vėlavimas ją mokėti nuo tada, kai skola tampa mokėtina. Ši nauda nebūtinai sutampa su suma, kurią privatus kreditorius būtų galėjęs susigrąžinti, jei būtų nebetoleravęs nemokėjimo ar vėlavimo mokėti.
Tam, kad nustatytų, ar debitoriui buvo suteikta nauda, tik Komisija ne vėliau kaip priimdama sprendimą turi patikrinti, ar privatus kreditorius, kurio padėtis yra panaši, nebūtų toliau akivaizdžiai toleravęs nemokėjimo ar vėlavimo mokėti. Atliekant tokį tyrimą nereikia nustatyti konkretaus momento, nuo kurio privatus kreditorius būtų nustojęs toleruoti nemokėjimą ar vėlavimą mokėti ir būtų ėmęsis priemonių skolai susigrąžinti.
(žr. 291, 293–294 punktus)
10. Konkurencijos požiūriu pridėtinės vertės mokestis yra iš principo neutralus. Iš tikrųjų apmokestinamojo asmens sumokėtas pridėtinės vertė mokestis gali būti arba iš karto atskaitytas kaip pirkimo pridėtinės vertės mokestis, arba susigrąžinamas per trumpą laiką. Vienintelis galimas pranašumas, kurį galėtų įgyti apmokestinamasis asmuo nemokėdamas pridėtinės vertės mokesčio, galėtų būti nebent apyvartinių lėšų nesumažėjimas dėl laikino atskaitytino mokesčio finansavimo.
Šiame kontekste pridėtinės vertės mokesčio nemokėjimo iš principo nepakanka, kad būtų daroma prielaida, jog įmonė turėjo naudos EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Komisija turi patikrinti, ar šiuo atveju šis nemokėjimas iš tikrųjų suinteresuotajam asmeniui suteikia naudos apyvartinių lėšų požiūriu.
(žr. 361, 363 punktus)