2023 m. gruodžio 7 d. Landgericht Duisburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FD / Mercedes-Benz Group AG
(Byla C-751/23, Mercedes-Benz Group)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Duisburg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: FD
Atsakovė: Mercedes-Benz Group AG
Prejudiciniai klausimai
Ar tais atvejais, kai motorinės transporto priemonės tipui buvo suteiktas EB tipo patvirtinimas, gali būti panaikinta arba bent jau apribota Europos Sąjungos valstybės narės civilinių bylų teismo teisė pripažinti motorinės transporto priemonės, kuri, gamintojo teigimu, buvo pagaminta ir pateikta į rinką remiantis šiuo EB tipo patvirtinimu, pirkėjui teisę reikšti jos pardavėjui ir (arba) gamintojui reikalavimus atlyginti žalą motyvuojant tuo, kad atitinkama transporto priemonė dėl tam tikrų aplinkybių neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų dėl neatitikties patvirtintam tipui ir (arba) dėl paties EB tipo patvirtinimo neteisėtumo, nors po EB tipo patvirtinimo, kuriuo remiantis ši transporto priemonė buvo pagaminta ir pateikta į rinką, išdavimo nė viena iš Reglamento (ES) 2018/858 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų institucijų nėra teisiškai įpareigojančiai pripažinusi, kad atitinkama transporto priemonė neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų būtent dėl šių aplinkybių ir būtent dėl šių priežasčių, t. y. dėl neatitikties patvirtintam tipui ir (arba) paties EB tipo patvirtinimo neteisėtumo?1
Jeigu į pirmąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Kokiais konkrečiai atvejais ir kokiu konkrečiai mastu valstybės narės civilinių bylų teismai negali pripažinti motorinės transporto priemonės, kuri, gamintojo teigimu, buvo pagaminta ir pateikta į rinką remiantis šiuo EB tipo patvirtinimu, pirkėjui teisės reikalauti žalos atlyginimo, visų pirma iš transporto priemonės pardavėjo ir (arba) gamintojo, motyvuojant tuo, kad dėl tam tikrų aplinkybių nagrinėjama transporto priemonė neatitinka Sąjungos teisės reikalavimų, nes neatitinka patvirtinto tipo ir (arba) pats EB tipo patvirtinimas yra neteisėtas?
Jeigu į pirmąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai faktų pateikimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymui, įrodinėjimo pareigos palengvinimui ir šalių pareigoms renkant įrodymus apie egzistavimą sąlygų, kurioms esant valstybės narės civilinių bylų teismas civilinėje byloje, kurioje motorinės transporto priemonės pirkėjo ir ją pirkėjui pardavusio gamintojo ginčas vyksta dėl motorinės transporto priemonės gamintojo pareigos atlyginti jos pirkėjui žalą, turi teisę priteisti motorinės transporto priemonės pirkėjui žalos atlyginimą dėl to, kad dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su neatitiktimi patvirtintam tipui ir (arba) paties EB tipo patvirtinimo neteisėtumu, atitinkama transporto priemonė neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų?
Jeigu į trečiąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai ir jeigu pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalavimai yra nustatyti:
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma faktų pateikimo našta?
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta?
Ar, be kita ko, vienai ar kitai šaliai turėtų būti palengvinta įrodinėjimo našta? Jeigu taip: kokiu būdu?
Ar renkant įrodymus dėl atitinkamų sąlygų buvimo vienai ar kitai šaliai turi tekti tam tikros pareigos? Jeigu taip: kokios? Jeigu pareigos taikomos: kokios teisinės pasekmės pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi būti taikomos, jeigu viena ar kita šalis neįvykdo šių pareigų?
Ar tais atvejais, kai viena iš Reglamento 2018/858 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų institucijų teisiškai privalomai yra pripažinusi, kad motorinė transporto priemonė dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su neatitiktimi patvirtintam tipui ir (arba) paties EB tipo patvirtinimo neteisėtumu, neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų, gali būti panaikinta arba bent jau apribota Europos Sąjungos valstybės narės civilinių bylų teismo teisė atsisakyti tenkinti šios motorinės transporto priemonės pirkėjo reikalavimą jos pardavėjui ir (arba) gamintojui atlyginti žalą motyvuojant tuo, kad, priešingai šiam teisiškai privalomam pripažinimui, minėta motorinė transporto priemonė dėl faktinių ir (arba) teisinių priežasčių iš tiesų atitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimus?
Jeigu į penktąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Kokiais konkrečiai atvejais ir kokiu konkrečiai mastu valstybės narės civilinių bylų teismai negali atmesti šios motorinės transporto priemonės pirkėjo reikalavimo jos pardavėjui ir (arba) gamintojui atlyginti žalą, motyvuodami tuo, kad, priešingai šiam teisiškai privalomam pripažinimui, atitinkama motorinė transporto priemonė dėl faktinių ir (arba) teisinių priežasčių iš tiesų atitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimus?
Visų pirma: ar valstybės narės civilinių bylų teismo teisės apribojimas tokiais atvejais apima tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo atmetimą dėl faktinių priežasčių, ar tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo atmetimą dėl teisinių priežasčių, ar reikalavimo dėl žalos atlyginimo atmetimą ir dėl faktinių, ir dėl teisinių priežasčių?
Kokiomis sąlygomis Reglamente (EB) Nr. 715/2007 nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės taikomos motorinėms transporto priemonėms, kurioms taikomas Euro 5 išmetamųjų teršalų standartas?1
Jeigu, atsižvelgiant į atsakymų į pirmąjį–šeštąjį klausimus turinį, gali būti svarstomi atvejai, kai valstybės narės civilinių bylų teismas, nagrinėdamas motorinės transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo ir (arba) pardavėjo ginčą, susijusį su pirmojo reikalavimu pastarajam atlyginti žalą, patirtą dėl Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų tariamai neatitinkančios transporto priemonės būklės, turi teisę savarankiškai nustatyti, ar atitinkama transporto priemonė atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymosi:
Ar Europos Sąjungos teisėje yra nustatyti reikalavimai faktų pateikimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymui, įrodinėjimo pareigos palengvinimui ir šalių pareigoms renkant įrodymus apie tai, ar motorinės transporto priemonės atitinka joms teisės aktuose nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes tokiomis sąlygomis, kokiomis jos turėtų šias vertes atitikti, kai nagrinėjama civilinė byla tarp motorinės transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo dėl motorinės transporto priemonės pirkėjo gamintojui pareikšto reikalavimo atlyginti žalą dėl to, kad transporto priemonė tokiomis sąlygomis, kokiomis turėtų būti laikomasi teisės aktuose nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, tariamai jas viršija?
Jeigu į aštuntąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai ir jeigu pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalavimai yra nustatyti:
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta?
Ar, be kita ko, vienai ar kitai šaliai turėtų būti palengvinta įrodinėjimo našta? Jeigu taip: kokiu būdu?
Ar renkant įrodymus vienai ar kitai šaliai turi tekti tam tikros pareigos? Jeigu taip: kokios?
Jeigu pareigos taikomos: kokios teisinės pasekmės pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi būti taikomos, jeigu viena ar kita šalis neįvykdo šių pareigų?
Ar, palyginti su tuo, kas išdėstyta, yra skirtumas atsižvelgiant į tai, ar pateiktas reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš sutarties pažeidimo, ar iš delikto, ir jei taip, koks?
Ar motorinės transporto priemonės sudedamoji konstrukcijos dalis, registruojanti temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio apsukų skaičius (aps./min.), įjungtą pavarų dėžės pavarą, slėgį kolektoriuje prieš droselinę sklendę arba bet kokį kitą parametrą, kad, priklausomai nuo nustatytų rezultatų, galėtų keisti degimo variklyje proceso parametrus, taip pat gali sumažinti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, ir dėl to pagal šio reglamento 3 straipsnio 10 punktą gali būti laikoma valdikliu, jei, viena vertus, dėl degimo proceso parametrų pakeitimo, kurį lemia sudedamosios konstrukcijos dalies atliekamas nustatymas, padidėja vienos ar daugiau kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, azoto oksidų, kiekis, tačiau, kita vertus, kartu sumažėja kitos (ų) kenksmingos (ų) medžiagos (ų), pavyzdžiui, kietųjų dalelių, angliavandenilių, anglies monoksido ir (arba) anglies dioksido, kiekis?
Jeigu į dešimtąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Kokiomis sąlygomis tokiu atveju sudedamoji konstrukcijos dalis yra valdiklis?
Ar transporto priemonės jungiklis arba valdiklis, kuris, pakeisdamas degimo proceso parametrus, viena vertus, padidina tam tikros kenksmingos medžiagos (pavyzdžiui, azoto oksidų) kiekį, tačiau kartu sumažina vienos ar daugiau kitų kenksmingų medžiagų (pavyzdžiui, kietųjų dalelių, angliavandenilių, anglies monoksido, metano ir (arba) anglies dioksido) kiekį, gali būti neteisėtas pagal Europos Sąjungos teisę dėl kitų aspektų, o ne dėl to, kad yra valdiklis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą?
Jeigu į dvyliktąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Kokiomis sąlygomis taip yra?
Jeigu į dešimtąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Ar pagal Reglamento Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies antro sakinio a punktą valdiklis, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 3 straipsnio 10 punktą, yra teisėtas ir tuo atveju, jeigu jis, nors ir nėra būtinas variklio apsaugai nuo pažeidimo ar avarijos, yra būtinas tam, kad transporto priemonę būtų galima naudoti saugiai?
Jeigu, atsižvelgiant į atsakymų į pirmąjį–šeštąjį klausimus turinį, gali būti svarstomi atvejai, kai valstybės narės civilinių bylų teismas, nagrinėdamas motorinės transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo ir (arba) pardavėjo ginčą, susijusį su pirmojo reikalavimu pastarajam atlyginti žalą, patirtą dėl Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų tariamai neatitinkančios transporto priemonės būklės, turi teisę savarankiškai nustatyti, ar atitinkama transporto priemonė atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl įdiegtų jungiklių ir valdiklių
ir tuo pat metu
jeigu į dešimtąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai įrodinėjimo naštai, įrodinėjimo naštos palengvinimui ir šalių pareigoms renkant įrodymus civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas motorinės transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo ginčas dėl pirmojo reikalavimo pastarajam atlyginti žalą, patirtą dėl įdiegto tariamai neteisėto valdiklio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, jeigu šalys nesutaria dėl faktų, iš kurių kyla valdiklio buvimas ir jo neteisėtumas, kai gamintojas tuo pat metu yra asmuo, iš kurio pirkėjas įsigijo transporto priemonę?
Jeigu į penkioliktąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai ir jeigu pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalavimai yra nustatyti:
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta?
Ar, be kita ko, vienai ar kitai šaliai turėtų būti palengvinta įrodinėjimo našta? Jeigu taip: kokiu būdu?
Ar renkant įrodymus vienai ar kitai šaliai turi tekti tam tikros pareigos? Jeigu taip: kokios?
Jeigu pareigos taikomos: kokios teisinės pasekmės pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi būti taikomos, jeigu viena ar kita šalis neįvykdo šių pareigų?
Ar, palyginti su tuo, kas išdėstyta, yra skirtumas atsižvelgiant į tai, ar pateiktas reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš sutarties pažeidimo, ar iš delikto, ir jei taip, koks?
Jeigu, atsižvelgiant į atsakymų į pirmąjį–šeštąjį klausimus turinį, gali būti svarstomi atvejai, kai valstybės narės civilinių bylų teismas, nagrinėdamas motorinės transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo ir (arba) pardavėjo ginčą, susijusį su pirmojo reikalavimu pastarajam atlyginti žalą, patirtą dėl Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų tariamai neatitinkančios transporto priemonės būklės, turi teisę savarankiškai nustatyti, ar atitinkama transporto priemonė atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl įdiegtų jungiklių ir valdiklių
ir tuo pat metu
jeigu į dvyliktąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai:
Ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai įrodinėjimo naštos paskirstymui, įrodinėjimo naštos palengvinimui ir šalių pareigoms renkant įrodymus civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas motorinės transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo ginčas dėl pirmojo reikalavimo pastarajam atlyginti žalą, patirtą dėl tariamai įdiegto jungiklio ar valdiklio, kurie nelaikytini neteisėtu valdikliu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 punktą, bet, kaip teigiama, yra neteisėti dėl kitų priežasčių, jeigu šalys nesutaria dėl faktų, iš kurių kyla jungiklio ar valdiklio buvimas ir jų neteisėtumas, kai gamintojas tuo pat metu yra asmuo, iš kurio pirkėjas įsigijo transporto priemonę?
Jeigu į septynioliktąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai ir jeigu pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalavimai yra taikomi:
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta?
Ar, be kita ko, vienai ar kitai šaliai turėtų būti palengvinta įrodinėjimo našta? Jeigu taip: kokiu būdu?
Ar renkant įrodymus vienai ar kitai šaliai turi tekti tam tikros pareigos? Jeigu taip: kokios?
Jeigu pareigos taikomos: kokios teisinės pasekmės pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi būti taikomos, jeigu viena ar kita šalis neįvykdo šių pareigų?
Ar, palyginti su tuo, kas išdėstyta, yra skirtumas atsižvelgiant į tai, ar pateiktas reikalavimas atlyginti žalą kildinamas iš sutarties pažeidimo, ar iš delikto, ir jei taip, koks?
Ar Direktyvos 2007/46/EB nuostatų, visų pirma jos 18 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, 3 straipsnio 36 punkto, bei jomis remiantis valstybių narių priimamų teisės aktų tikslas yra individualų motorinės transporto priemonės pirkėją, neatsižvelgiant į tai, iš ko jis įsigijo transporto priemonę, visada arba bent jau tam tikrais atvejais taip pat ir jos gamintojo atžvilgiu apsaugoti nuo ekonomiškai nenaudingo motorinės transporto priemonės, kuri neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir kurios jis nebūtų pirkęs, jeigu būtų žinojęs, kad ji neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų, nes nebūtų norėjęs jos pirkti, įsigijimo, taip pat nuo to, kad jis, nors ir iš dalies, būtų saistomas šio įsigijimo ir privalėtų, nors ir iš dalies, prisiimti šio įsigijimo pasekmes, bei nuo išlaidų, pagrįstai patirtų reikalaujant būti visiškai išlaisvintam nuo tokio nepageidaujamo įsigijimo? Jeigu taip yra tik tam tikrais atvejais ir (arba) tik tam tikru mastu: kuriais atvejais ir (arba) kokiu mastu taip yra?1
Ar, nepaisant atsakymo į pirmesnį devynioliktąjį klausimą, motorinės transporto priemonės gamintojui pažeidus remiantis Direktyvos 2007/46 18 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, 3 straipsnio 36 punktu valstybių narių priimtus teisės aktus, kai motorinės transporto priemonės gamintojas pažeidžia draudimą išduoti neteisingą atitikties liudijimą, gamintojas dėl kitų priežasčių pagal Europos Sąjungos teisės aktus visada arba bent jau tam tikrais atvejais privalo visiškai atleisti pirkėją, neatsižvelgiant į tai, iš ko jis įsigijo transporto priemonę, nuo pasekmių, susijusių su jam ekonomiškai nenaudingu transporto priemonės, kuri neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir kurios jis nebūtų norėjęs pirkti, jei būtų žinojęs, kad ji jų neatitinka, įsigijimu, visų pirma, jeigu jis to prašo, atlyginti jam transporto priemonės įsigijimo išlaidas – prireikus mainais grąžinant transporto priemonę ir perduodant nuosavybės teisę į ją bei atsižvelgiant į bet kokios kitos naudos, kurią pirkėjas gavo įsigydamas transporto priemonę, vertę, bei atlyginti jam pagrįstas išlaidas, kurias jis patiria pareikšdamas reikalavimą atlyginti transporto priemonės įsigijimo išlaidas? Jeigu taip yra tik tam tikrais atvejais ir (arba) tik tam tikru mastu: kuriais atvejais ir (arba) kokiu mastu taip yra?
Jeigu į devynioliktojo punkto pirmą klausimą reikia atsakyti teigiamai tik dėl tam tikrų atvejų:
Ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai įrodinėjimo naštos paskirstymui, įrodinėjimo pareigos palengvinimui ir šalių pareigoms renkant įrodymus apie tai, ar egzistuoja sąlygos, kai 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB nuostatų, visų pirma 18 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 36 punkto, bei jomis remiantis valstybių narių priimamų teisės aktų tikslas yra individualų motorinės transporto priemonės pirkėją jos gamintojo atžvilgiu apsaugoti nuo ekonomiškai nenaudingo motorinės transporto priemonės, kuri neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir kurios jis nebūtų pirkęs, jeigu būtų žinojęs, kad ji neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų, nes nebūtų norėjęs jos pirkti, įsigijimo, taip pat nuo to, kad jis, nors ir iš dalies, būtų saistomas šio įsigijimo ir privalėtų, nors ir iš dalies, prisiimti šio įsigijimo pasekmes, bei nuo išlaidų, pagrįstai patirtų reikalaujant būti visiškai išlaisvintam nuo tokio nepageidaujamo įsigijimo, civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo, kuriam, kaip gamintojui, pirkėjas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą dėl teisės aktų tariamai neatitinkančios transporto priemonės būklės?
Jeigu į dvidešimt pirmąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai ir jeigu pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalavimai yra nustatyti:
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta?
Ar, be kita ko, vienai ar kitai šaliai turėtų būti palengvinta įrodinėjimo našta? Jeigu taip: kokiu būdu?
Ar renkant įrodymus vienai ar kitai šaliai turi tekti tam tikros pareigos? Jeigu taip: kokios?
Jeigu pareigos taikomos: kokios teisinės pasekmės pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi būti taikomos, jeigu viena ar kita šalis neįvykdo šių pareigų?
Jeigu į dvidešimtojo punkto pirmą klausimą reikia atsakyti teigiamai tik dėl tam tikrų atvejų:
Ar Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai įrodinėjimo naštos paskirstymui, įrodinėjimo pareigos palengvinimui ir šalių pareigoms renkant įrodymus apie tai, ar egzistuoja sąlygos, kai motorinės transporto priemonės gamintojui pažeidus remiantis Direktyvos 2007/46 18 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, 3 straipsnio 36 punktu valstybių narių priimtus teisės aktus – motorinės transporto priemonės gamintojui pažeidus draudimą išduoti neteisingą atitikties liudijimą, gamintojas dėl kitų nei devynioliktajame klausime nurodytų priežasčių pagal Europos Sąjungos teisės aktus privalo visiškai atleisti pirkėją nuo pasekmių, susijusių su dėl šio pažeidimo jam ekonomiškai nenaudingu transporto priemonės, kuri neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir kurios jis nebūtų norėjęs pirkti, jei būtų žinojęs, kad ji jų neatitinka, įsigijimu, visų pirma, jeigu jis to prašo, atlyginti jam transporto priemonės įsigijimo išlaidas – prireikus mainais grąžinant transporto priemonę ir perduodant nuosavybės teisę į ją bei atsižvelgiant į bet kokios kitos naudos, kurią pirkėjas gavo įsigydamas transporto priemonę, vertę, bei atlyginti jam pagrįstas išlaidas, kurias jis patyrė pareikšdamas reikalavimą atlyginti transporto priemonės įsigijimo išlaidas, civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp transporto priemonės pirkėjo ir jos gamintojo, kuriam, kaip gamintojui, pirkėjas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą dėl teisės aktų tariamai neatitinkančios transporto priemonės būklės?
Jeigu į dvidešimt trečiąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai ir jeigu pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalavimai yra nustatyti:
Kaip pagal Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo našta?
Ar, be kita ko, vienai ar kitai šaliai turėtų būti palengvinta įrodinėjimo našta? Jeigu taip: kokiu būdu?
Ar renkant įrodymus vienai ar kitai šaliai turi tekti tam tikros pareigos? Jeigu taip: kokios?
Jeigu pareigos taikomos: kokios teisinės pasekmės pagal Europos Sąjungos teisės aktus turi būti taikomos, jeigu viena ar kita šalis neįvykdo šių pareigų?
Ar tais atvejais, kai gamintojas iš esmės privalo atlyginti motorinės transporto priemonės pirkėjui žalą dėl išduoto atitikties liudijimo, kuriame neteisingai nurodyta, kad transporto priemonė atitinka visus jos pagaminimo metu galiojusius teisės aktus, pagal Europos Sąjungos teisės aktus reikalaujama, kad transporto priemonės pirkėjui iš jos gamintojo būtų priteisiamas minimalus žalos atlyginimas atsižvelgiant į iš pirkimo gautos naudos įskaitymą, net jei pirkėjas, netgi neatsižvelgiant į naudos įskaitymą, iš tikrųjų nepatyrė jokios žalos arba patyrė tik mažesnę žalą? Jeigu taip yra tik tam tikrais atvejais: kuriais atvejais toks reikalavimas taikomas?
Jeigu į dvidešimt penktąjį klausimą reikia atsakyti teigiamai bent dėl tam tikrų atvejų:
Kokia yra mažiausia priteistina žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į iš įsigijimo gautos naudos įskaitymą?
____________
1 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018, p. 1).
1 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1).
1 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007, p. 1).