2014 m. vasario 6 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis
Jagiello

(Byla C‑33/13)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Apmokestinimas – PVM – Šeštoji direktyva – Teisė į atskaitą – Atsisakymas – Sąskaita, išrašyta bendrovės, kuri naudoja kito asmens pavadinimą“

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Atsisakymas motyvuotas tuo, kad prekės faktiškai nebuvo tiekiamos dėl sukčiavimo ir pažeidimų – Neleistinumas – Ribos – Sąlygos – Sąskaitos gavėjas, kuris žinojo arba turėjo žinoti apie sukčiavimą – Patikrinimas, kurį turi atlikti nacionalinis teismas (Tarybos direktyvos 77/388 17 straipsnio 2 dalies a punktas ir 22 straipsnio 3 dalies b punktas) (žr. 27, 32, 33, 36–43 punktus ir rezoliucinę dalį)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Wojewódzki Sąd Administracyjny w Łodzi – 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23), 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, taikomų atsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalį, ir 17 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimas – Teisė atskaityti perkant sumokėtą PVM – Atsisakymas suteikti teisę į atskaitą tiekimo gavėjui, kai pardavėjas naudoja kito asmens pavadinimą – Tikrosios pardavėjo veiklos nuslėpimas – Kito asmens nei pardavėjas išrašyta sąskaita – Būtinybės įrodyti, kad pirkėjas žinojo, jog sandoris yra susijęs su pardavėjo ar su juo bendrai veikusio subjekto padarytu nusikaltimu ar kitu pažeidimu, nebuvimas.

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeista 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/115/EB, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nesuteikti apmokestinamajam asmeniui teisės į mokėtino ar sumokėto pridėtinės vertės mokesčio už jam patiektas prekes atskaitą dėl to, kad dėl šiam tiekimui sąskaitą išrašiusio asmens sukčiavimo ar pažeidimų nelaikoma, kad prekes faktiškai patiekė tas sąskaitą išrašęs asmuo, nebent remiantis objektyviais įrodymais ir nereikalaujant iš apmokestinamojo asmens atlikti jam nepriklausančio tyrimo įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad tas tiekimas yra susijęs su mokestiniu sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.