2024 m. balandžio 17 d. Fővárosi Törvényszék (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Granulines Invest Kft. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
(Byla C-270/24, Granulines Invest)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Fővárosi Törvényszék
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Granulines Invest Kft.
Kita administracinio proceso šalis: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
Prejudiciniai klausimai
1. Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB1 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 167 straipsnį, 168 straipsnio a punktą, 178 straipsnio a punktą ir 226 straipsnį, taip pat teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri kaip bendrasis teisės principas nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, siejamus su mokesčių neutralumo, proporcingumo, veiksmingumo ir teisinio saugumo principais, atitinka tokia mokesčių administratoriaus praktika, pagal kurią atsisakoma apmokestinamajam asmeniui suteikti teisę susigrąžinti PVM remiantis tuo, kad, nors prekės buvo faktiškai pristatytos ir yra sąskaita faktūra bei kiti patvirtinamieji apskaitos dokumentai, ši sąskaita faktūra yra fiktyvi, nes joje nurodyti ekonominiai sandoriai iš tiesų nebuvo įvykdyti, taigi sąskaitoje faktūroje minimos šalys sandorių nesudarė, nes:
a) dėl visų klausimų su gamintojais derėjosi apmokestinamasis asmuo ir tik jam atsisakius sandorio į jį įsitraukė nacionalinėje teritorijoje įsisteigęs sąskaitą faktūrą išrašęs subjektas, kad įvykdytų kredito reikalavimus;
b) gamintojas mašinas pristatė tiesiai į apmokestinamojo asmens patalpas;
c) sąskaitoje faktūroje yra nurodyta klaidinga sandorio įvykdymo data;
d) joje pateikta kaina buvo išpūsta;
e) sąskaitą faktūrą išrašęs subjektas tik iš dalies ir pavėluotai įvykdė savo prievolę sumokėti [PVM]?
2. Ar PVM direktyvos 178 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionaliniam mokesčių administratoriui draudžiama nesuteikti teisės susigrąžinti PVM vien dėl to, kad apmokestinamasis asmuo turi šios direktyvos 226 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytų reikalavimų neatitinkančią sąskaitą faktūrą, nors mokesčių administratoriui pateikti visi dokumentai ir informacija, reikalingi tam, kad pagal sąskaitas faktūras jis galėtų patikrinti, ar yra įvykdyti teisės aktuose numatyti materialiniai reikalavimai šiai teisei įgyvendinti?
a) Jeigu į antrąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nurodymas apmokestinamajam asmeniui ištaisyti sąskaitą faktūrą tokiu atveju yra būtina PVM grąžinimo sąlyga?
b) Jeigu į antrąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai, taip pat atsižvelgiant į mokesčių neutralumo ir proporcingumo principus, ar tokiu atveju yra proporcinga apmokestinamajam asmeniui skirti 200 % dydžio mokestinę baudą, prilygstančią baudai, kuri gali būti skiriama už pajamų slėpimą arba patvirtinamųjų dokumentų, apskaitos dokumentų ir registrų klastojimą bei naikinimą?
3. Ar minėtas PVM direktyvos nuostatas, Chartijos 47 straipsnyje nustatytą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingumo, proporcingumo bei mokesčių neutralumo principus atitinka tokia mokesčių administratoriaus praktika, pagal kurią jis nesuteikia apmokestinamajam asmeniui teisės susigrąžinti PVM motyvuodamas tuo, kad, nors sąskaitoje faktūroje nurodytas ekonominis sandoris iš tiesų įvyko, mokesčių administratorius, remdamasis tuo, kad sąskaita faktūra yra fiktyvi, – dėl pirmajame prejudiciniame klausime išvardytų priežasčių, kurias jis laiko objektyviomis, – automatiškai, nenagrinėdamas jokių kitų aplinkybių, konstatavo, kad apmokestinamojo asmens elgesys prieštarauja teisėto naudojimosi šia teise reikalavimams, taip pat remdamasis šiuo elgesiu ir aiškiai nenagrinėdamas žinojimo aspekto konstatavo, kad apmokestinamasis asmuo sąmoningai vengė mokėti PVM vykdydamas sąskaitoje faktūroje minimus fiktyvius sandorius?
____________
1 OL L 347, 2006, p. 1.