Bylos T‑429/13 ir T‑451/13
Bayer CropScience AG ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Augalų apsaugos produktai – Veikliosios medžiagos klotianidinas, tiametoksamas ir imidaklopridas – Patvirtinimo peržiūra – Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsnis – Draudimas naudoti ir parduoti sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, turinčiais nagrinėjamų veikliųjų medžiagų – Reglamento Nr. 1107/2009 49 straipsnio 2 dalis – Atsargumo principas – Proporcingumas – Teisė būti išklausytam – Deliktinė atsakomybė“
Santrauka – 2018 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo valstybės narės, išdavusios leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, įpareigojamos juos pakeisti arba panaikinti – Įmonės, gaminančios šią medžiagą ir ja prekiaujančios, ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentai Nr. 540/2011 ir 485/2013)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo valstybės narės, išdavusios leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, įpareigojamos juos pakeisti arba panaikinti – Įmonės, gaminančios šią medžiagą ir ja prekiaujančios, ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentai Nr. 540/2011 ir 485/2013)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka – Bet koks visuotinai taikomas aktas, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus – Komisijos reglamentas, kuriuo valstybės narės, išdavusios leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, įpareigojamos juos pakeisti arba panaikinti – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalis ir 79 straipsnio 3 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 182/2011 2 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalies c punktas; Komisijos reglamento Nr. 485/2013 1 straipsnis; Tarybos sprendimas 1999/468)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai – Aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių ir kurie tiesiogiai susiję su ieškovu – Įgyvendinimo priemonių sąvoka – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo valstybės narės, išdavusios leidimus augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, įpareigojamos juos pakeisti arba panaikinti – Aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009; Komisijos reglamento Nr. 540/2011 priedas; Komisijos reglamento Nr. 485/2013 1 straipsnio 3 ir 4 dalys)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumo sąlygos – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Kelių ieškovų dėl to paties sprendimo pareikštas ieškinys – Vieno iš jų teisės pareikšti ieškinį turėjimas – Viso ieškinio priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
6. Visuomenės sveikatos apsauga – Rizikos vertinimas – Atsargumo principo taikymas – Apimtis – Rizikos ir pavojaus sąvokos – Rizikos lygio, laikytino nepriimtinu visuomenei, nustatymas – Atitinkamu teisės aktu paskirtos Sąjungos institucijos kompetencija
(SESV 191 straipsnio 2 dalis)
7. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Patvirtinimo panaikinimas arba pakeitimas dėl patvirtinimo kriterijų netenkinimo – Komisijai tenkanti įrodinėjimo pareiga
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnis ir 21 straipsnio 3 dalis; Tarybos direktyva 91/414)
8. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Produktų, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, naudojimą ir pardavimą ribojančių priemonių priėmimas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009)
9. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Procedūros pradėjimas, esant naujų tyrimų, kuriuose keliamos abejonės dėl patvirtinimo kriterijų tenkinimo – Leistinumas – Naujų tyrimų sąvoka
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnis ir 21 straipsnio 1 dalis)
10. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Valstybės narės pateiktas prašymas peržiūrėti, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias ir į stebėsenos duomenis – Stebėsenos duomenų sąvoka
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalis)
11. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Valstybės narės pateiktas prašymas peržiūrėti, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias ir į stebėsenos duomenis – Komisijos diskrecija dėl peržiūros būtinybės
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalis)
12. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Prievolė, kad motyvai, pateisinantys procedūros pradėjimą, būtų suderinami su motyvais, pagrindžiančiais patvirtinimo pakeitimą – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnis ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalys)
13. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Rizikos vertinimas – Pareiga naudoti tik tuos dokumentus, kurie turimi pateikiant paraišką dėl patvirtinimo – Nebuvimas – Teisinio saugumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 12 straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnis)
14. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimas – Rizikos vertinimas – Kriterijai – Nepriimtino poveikio bitėms nebuvimas – Europos maisto saugos tarnybos ir Komisijos atliekamo nagrinėjimo tvarka
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punktas)
15. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Administracijos pateiktos aiškios garantijos
16. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Reglamentavimas, galintis turėti finansinių pasekmių
17. Europos Sąjungos teisė – Principai – Atsargumo principas – Apimtis
(SESV 191 straipsnio 2 dalis)
18. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Produktų, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, naudojimą ir pardavimą ribojančių priemonių priėmimas – Išankstinis pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimas – Atsargumo principo taikymas – Apimtis
(SESV 191 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 8 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnio 4 dalis)
19. Europos Sąjungos teisė – Principai – Atsargumo principas – Apimtis – Šio principo taikymo gairės – Veikimo ar neveikimo privalumų ir su tuo susijusių išlaidų nagrinėjimo tvarka
(SESV 191 straipsnio 2 dalis; Komisijos komunikato COM(2000)1 final 6.3.4 punktas)
20. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis – Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija bendros žemės ūkio politikos srityje – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 40–43 straipsniai)
21. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimas – Rizikos vertinimas – Kriterijai – Atsižvelgimas į netinkamo naudojimo tikimybę – Draudimas neprofesionaliai naudoti medžiagas, esant duomenų, kad daug žmonių nesilaiko naudojimo instrukcijų – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 178/2002 19 konstatuojamoji dalis ir Reglamentas Nr. 1107/2009)
22. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Valstybės narės pateiktas prašymas peržiūrėti, atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias ir į stebėsenos duomenis – Komisijos pareiga atsižvelgti į stebėsenos duomenis – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnis)
23. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Teisė į nuosavybę – Laisvės užsiimti verslu nevaržomas įgyvendinimas – Apribojimai – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 11 straipsnis ir 114 straipsnio 3 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17, 37 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis)
24. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūra – Patvirtinimo panaikinimas ar pakeitimas dėl patvirtinimo kriterijų netenkinimo – Teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 ir 21 straipsniai)
25. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas į rinką – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Produktų, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, naudojimą ir pardavimą ribojančių priemonių priėmimas – Komisijos draudimas pateikti į rinką sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos – Taikymo sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnis ir 49 straipsnio 2 dalis)
26. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 57, 59–67 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 69, 70 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 82–87 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 88-91 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 96 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 109, 110, 112, 113, 115–126 punktus)
7. Iš Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką reikšmingų nuostatų formuluotės ir struktūros matyti, kad iš principo būtent prašymo dėl patvirtinimo pateikėjui tenka pareiga įrodyti, jog įvykdytos to reglamento 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos, kaip aiškiai numatyta Direktyvoje 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką.
Vis dėlto vykdydama peržiūrą iki patvirtinimo galiojimo laikotarpio pabaigos Komisija turi įrodyti, kad patvirtinimo sąlygos neįvykdytos. Iš tiesų būtent šalis, kuri remiasi tam tikra teisės nuostata (šiuo atveju – Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalimi), turi įrodyti, kad yra įvykdytos jos taikymo sąlygos. Šiuo aspektu pripažinimo, jog, nesant mokslo įrodymų, pagrįstos abejonės dėl Sąjungos lygmeniu patvirtintos veikliosios medžiagos nekenksmingumo gali pateisinti prevencinę priemonę, negalima prilyginti įrodinėjimo pareigos perkėlimui kitai šaliai. Vis dėlto Komisija įvykdo įrodinėjimo pareigą, jei nustato, kad atliekant pirminį patvirtinimą padaryta išvada, jog buvo tenkinami Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatyti patvirtinimo kriterijai, yra negaliojanti dėl vėlesnių teisinių ar techninių pokyčių.
Taigi Komisija teisės požiūriu pakankamai įvykdo jai pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei įrodo, kad atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo sugriežtintos patvirtinimo sąlygos, tyrimų, atliktų siekiant suteikti pirminį patvirtinimą, duomenų nepakanka, kad būtų įvertinta visa rizika bitėms, susijusi su atitinkama veikliąja medžiaga, pavyzdžiui, dėl tam tikrų sąlyčio būdų. Pagal atsargumo principą iš tiesų reikalaujama panaikinti arba pakeisti veikliosios medžiagos patvirtinimą, esant naujų duomenų, dėl kurių tampa negaliojanti ankstesnė išvada, kad ši medžiaga atitinka Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatytus patvirtinimo kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis Komisija, remdamasi įrodinėjimo teisės bendrąja sistema, gali apsiriboti rimtų ir įtikinamų įrodymų, kurie nepašalindami mokslo netikrumo leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad atitinkama veiklioji medžiaga atitinka minėtus patvirtinimo kriterijus, pateikimu.
(žr. 137, 140–142 punktus)
8. Tam, kad Komisija galėtų veiksmingai siekti jai pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pavestų tikslų, ir, atsižvelgiant į tai, kad ji turi atlikti sudėtingus techninius vertinimus, šiai institucijai turi būti suteikta didelė diskrecija. Tai pasakytina, be kita ko, apie sprendimus dėl rizikos valdymo, kuriuos ji turi priimti, taikydama minėtą reglamentą.
Vis dėlto naudojimuisi šia diskrecija turėtų būti taikoma teisminė kontrolė. Šiuo aspektu atlikdamas šią kontrolę Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikomasi procedūrinių normų, ar Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės buvo tikslios, ar vertinant šias aplinkybes nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais. Siekiant įrodyti, jog Komisija, vertindama sudėtingas faktines aplinkybes, padarė akivaizdžią klaidą, kuri gali pateisinti ginčijamo akto panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti tam, kad šiame akte esantis faktinių aplinkybių vertinimas pasirodytų neįtikinamas. Jei atliekamas šis įtikinamumo nagrinėjimas, Sąjungos teismas neturi aktą priėmusio subjekto atlikto sudėtingų faktinių aplinkybių vertinimo pakeisti savuoju.
Be to, reikia priminti, kad tuo atveju, kai institucija turi didelę diskreciją, Sąjungos teisinės sistemos suteiktų garantijų paisymo vykstant administracinėms procedūroms kontrolė yra labai svarbi. Tarp šių garantijų yra ir kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes ir pakankamai motyvuoti savo sprendimą. Taigi mokslinis rizikos vertinimas, kiek įmanoma išsamiau atliktas remiantis mokslo nuomonėmis, pagrįstomis profesionalumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principais, yra svarbi procedūrinė garantija, kuria siekiama užtikrinti priemonių mokslinį objektyvumą ir išvengti savavališkų priemonių patvirtinimo.
(žr. 143–147 punktus)
9. Tam, kad Komisija galėtų peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalimi, pakanka, kad yra naujų tyrimų (t. y. tyrimų, į kuriuos Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ar Komisija dar neatsižvelgė atlikdama ankstesnį atitinkamos medžiagos vertinimą), kurių rezultatai, palyginti su žiniomis, turėtomis atliekant ankstesnį vertinimą, kelia susirūpinimą dėl to, ar tebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos, nesant reikalo šiuo etapu tikrinti, ar šis susirūpinimas iš tikrųjų pagrįstas, nes toks patikrinimas atliekamas tik per pačią peržiūrą.
Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio sąlygos, atsižvelgiant, be kita ko, į šiuo reglamentu siekiamą apsaugos tikslą, Komisija turi galėti inicijuoti nagrinėjimą, net jeigu abejonės, kurių sukėlė naujos mokslo ir technikos žinios, yra palyginti nedidelės. Vis dėlto tai nereiškia, kad atlikdama vertinimą Komisija turi visišką laisvę. Sąvokos „naujos mokslo ir technikos žinios“ negalima suprasti kaip susijusios tik su laiku – ji taip pat apima kokybinį elementą, kuris, beje, susijęs tiek su žinių pripažinimu „naujomis“, tiek su jų pripažinimu kaip „mokslo“. Vadinasi, Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies taikymo apatinė riba nepasiekiama, jeigu „naujos žinios“ susijusios tik su paprasčiausiais ankstesnių žinių pakartojimais, naujomis tvirto pagrindo neturinčiomis prielaidomis, taip pat sąsajos su mokslu neturinčiais politiniais argumentais. Taigi „naujos mokslo ir technikos žinios“ turi turėti realią reikšmę vertinant, ar tebetenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos.
Be to, kiek tai susiję su ankstesnių mokslo ir technikos žinių lygio apibrėžimu, ankstesnis žinių lygis yra ne tas, kuris buvo iš karto prieš paskelbiant naujas žinias, o veikiau tas, kuris buvo atitinkamos medžiagos keliamos rizikos ankstesnio vertinimo dieną. Viena vertus, šis ankstesnis vertinimas yra pastovus referencinis kriterijus, nes jame aprašytos tuo metu turėtos žinios. Kita vertus, jei žinių naujumas būtų susijęs su žinių lygiu, buvusiu iš karto prieš jų paskelbimą, nebūtų galima atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių laipsnišką kitimą – nebūtinai kiekvienas jo etapas kelia susirūpinimą, bet susirūpinimas gali atsirasti dėl jo kaip visumos.
(žr. 161–164 punktus)
10. „Stebėsenos duomenys“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalį, – tai duomenys, surinkti realiai sklype panaudojus augalų apsaugo produktus, kurių sudėtyje yra pagal šį reglamentą patvirtintos medžiagos. Vadinasi, stebėsenos duomenų, kuriuos jos surinko vykdydamos priežiūros programą ir ne pagal ją, negalima prilyginti duomenims, gautiems atliekant tyrimus sklype, kiek tai susiję su jų tinkamumu pagrįsti mokslo išvadas dėl priežasties ir pasekmės ryšio buvimo ar nebuvimo. Sklype vykdomi tyrimai yra eksperimentiniai mokslo tyrimai, turintys aiškius parametrus ir apimantys kontrolinę grupę, o priežiūros tyrimai yra stebėjimo tyrimai (neintervenciniai), kurių parametrai neapibrėžti. Todėl šių dviejų tipų tyrimų metu gautų duomenų kokybė skiriasi, kiek tai konkrečiai susiję su jų tinkamumu pagrįsti išvadas, susijusias su stebimo reiškinio priežasčių ir pasekmių ryšiu arba su priežastinio ryšio nebuvimu, nesant stebimo reiškinio.
Vadinasi, nors priežiūros tyrimai gali atskleisti rizikos egzistavimo požymių, priešingai nei sklype vykdomi tyrimai, jie negali įrodyti rizikos nebuvimo.
(žr. 202, 208, 210, 212 punktus)
11. Remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, nors Komisija turi atsižvelgti į valstybės narės prašymą peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ji gali laisvai vertinti tai, ar tokia peržiūra turi būti atlikta, atsižvelgdama į turimas naujas mokslo žinias. Tai, beje, reiškia patvirtintų veikliųjų medžiagų gamintojų apsaugą nuo valstybių narių nepagrįstų ar net piktnaudžiaujant pateiktų prašymų atlikti peržiūrą.
Kiek tai susiję su stebėsenos duomenų vaidmeniu priimant sprendimą atlikti peržiūrą, šie duomenys minėtos pastraipos antrame sakinyje paminėti vien siekiant apibūdinti sąlygas, kuriomis valstybės narės gali prašyti peržiūrėti patvirtinimą, o ne sąlygas, taikomas Komisijai priimant sprendimą inicijuoti peržiūros procedūrą. Pastarosios įtvirtintos Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, kurioje numatyta tik tai, kad turi būti atsižvelgta į naujas mokslo ir technines žinias.
(žr. 213, 214 punktus)
12. Nėra jokios prievolės, kad veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūros procedūros pradėjimo pagal Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnio 1 dalį motyvai būtų suderinami su patvirtinimo pakeitimo pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį motyvais ar jiems lygiaverčiai.
Iš tiesų tuo atveju, kai atsiranda naujų mokslo žinių, leidžiančių manyti, kad atitinkama medžiaga gali nebeatitikti Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, remiantis to reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, būtent peržiūros procedūra turi leisti Komisijai patikrinti, ar taip yra iš tikrųjų. Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnyje nenustatyti jokie apribojimai dėl motyvų, kuriais remiantis gali būti konstatuota, kad patvirtinimo kriterijai nebėra tenkinami, ir jame nenurodyta, kad peržiūra turėtų būti susijusi tik su „naujomis mokslo ir technikos žiniomis“, kuriomis buvo grindžiamas šios peržiūros pradėjimas. Be to, toks apribojimas prieštarautų gero administravimo principui ir Reglamentu Nr. 1107/2009 siekiamam apsaugos tikslui.
(žr. 222–224 punktus)
13. Kiek tai susiję su veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūros procedūra pagal Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnį, to reglamento 12 straipsnio 2 dalies negalima aiškinti taip, kad pagal ką reikalaujama, jog veikliųjų medžiagų rizikos vertinimas būtų atliekamas naudojant prašymo patvirtinti atitinkamą medžiagą pateikimo metu esamus rekomendacinius dokumentus.
Vis dėlto vykdant peržiūros procedūrą nenumatyta rengti vertinimo ataskaitos projekto ar juo labiau pateikti jį susipažinti visuomenei. Taigi 12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, kurios tikslas yra, be kita ko, nustatyti EFSA terminą išvadoms pateikti, netaikoma vykdant peržiūrą, nes neįmanoma nustatyti šio termino pradžios. Tačiau Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas kitas terminas EFSA rizikos vertinimo rezultatams pateikti atliekant peržiūrą, t. y. per tris mėnesius nuo Komisijos prašymo dienos. Be to, atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 11072009 siekiamus apsaugos tikslus, būtų sunku sutikti su tuo, kad patvirtintos medžiagos keliamos rizikos vertinimo metodai prašymo dėl patvirtinimo pateikimo dieną privalo likti nepakitę atliekant peržiūrą, kuri atitinkamu atveju gali įvykti praėjus daugiau nei 10 metų nuo šios datos. Todėl Reglamento Nr. 1107/2009 12 straipsnio 2 dalimi negali būti naudingai remiamasi siekiant ginčyti metodų ir kriterijų, kurie skiriasi nuo taikytųjų tuo metu, kai šios medžiagos buvo tvirtinamos, taikymą atliekant veikliosios medžiagos peržiūrą.
Be to, prašymo dėl patvirtinimo pateikėjams nesuteikiama jokios iš teisinio saugumo principo kylančios bendros teisės į tai, kad veikliosios medžiagos keliamos rizikos vertinimo ir valdymo kriterijai atliekant peržiūrą išliktų tokie patys kaip ir prašymo dėl patvirtinimo pateikimo dieną. Iš tiesų SESV 114 straipsnio 3 dalyje, kuria, be kita ko, yra grindžiamas Reglamentas Nr. 1107/2009, nurodyta, kad Komisija savo pasiūlymuose dėl, be kita ko, aplinkos apsaugos, teikiamuose siekiant derinti teisės aktus, kurių tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Be to, aplinkos apsauga yra svarbesnė nei ekonominės priežastys, todėl gali pateisinti net ir dideles neigiamas ekonomines pasekmes kai kuriems ūkio subjektams. Iš šių principų, kuriais yra grindžiamas Reglamentas Nr. 11072009, išplaukia, kad, jeigu nėra nurodyta priešingai, sprendimais, kuriuos Komisija turi priimti pagal šį reglamentą, visada turi būti atsižvelgiama į naujausias mokslo ir technikos žinias.
(žr. 260, 265–267, 288, 289 punktus)
14. Įtraukus į Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką II priedą naują 3.8.3 punktą pasikeitė veikliųjų medžiagų patvirtinimo sąlygos, susijusios su pesticidų keliama rizika bitėms. Reglamentavimas pasikeitė priėmus minėtą reglamentą ir susijusius įgyvendinimo reglamentus, kuriuose nuo šiol numatyta, kad ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į riziką, kurią veikliosios medžiagos, be kita ko, pesticidai, kelia bitėms. Šis pakeitimas yra skirtas taikyti bet kuriam rizikos vertinimui, atliekamam nuo minėto reglamento įsigaliojimo, nesvarbu, ar tai būtų pirminis patvirtinimas, ar peržiūra.
Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ne tik Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 3.8.3 punktas nedraudžia EFSA taikyti kitokių kriterijų ir metodų nei tie, kurie buvo taikomi pirmą kartą tvirtinant veikliąją medžiagą, bet ir, atvirkščiai, vadovaujantis Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimais, Reglamente Nr. 1107/2009 reikalaujama taikyti iš dalies pakeistus kriterijus.
Be to, iš šio 3.8.3 punkto matyti, kad veikliosios medžiagos patvirtinimas negalimas ne tik tuo atveju, kai pavojus kyla bičių šeimų išgyvenimui, bet ir tuo atveju, kai kyla nepriimtinas poveikis jų šeimų vystymuisi. Šiuo aspektu tarp rizikos pavienėms bitėms ir rizikos bičių šeimoms yra koreliacija, t. y. kad, mirus daug pavienių bičių, galėtų kilti rizika atitinkamai šeimai. Tačiau šiuo etapu mokslo požiūriu neaišku, kokia yra pavienių bičių mirtingumo norma, nuo kurios gali atsirasti nepriimtinas ūmus arba nuolatinis poveikis bičių šeimos išgyvenimui ir vystymuisi. Šiomis aplinkybėmis Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad, atsižvelgiant į pavojaus koeficiento reikšmes, nustatytas EFSA išvadose atitinkamoms medžiagoms, negalima atmesti rizikos bičių šeimoms, ir kad todėl Komisija, remdamasi atsargumo principu, turi imtis apsaugos priemonių, neprivalėdama laukti, kol bus visiškai įrodyta, kokiomis sąlygomis ir nuo kokios mirtingumo normos pavienių bičių praradimas gali kelti grėsmę bičių šeimų išgyvenimui ar vystymuisi.
(žr. 273–276, 496, 498-500 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 278 punktą)
16. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 285, 286 punktus)
17. Jeigu, nesant mokslo tikrumo, imamasi prevencinių priemonių, kurios, šiam tikrumui atsiradus, gali pasirodyti pernelyg konservatyvios, tai negali būti savaime laikoma atsargumo principo pažeidimu, priešingai, tai yra neatsiejama nuo šio principo.
(žr. 324 punktą)
18. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 339, 340 punktus)
19. Komisijos komunikato dėl atsargumo principo 6.3.4 punkte numatyta, kad reikia atlikti naudos ir išlaidų, kuriuos lems veiksmai ar neveikimas, nagrinėjimą. Kita vertus, šio nagrinėjimo forma ir apimtis nėra nurodyti. Visų pirma tuo remiantis negalima daryti išvados, kad atitinkama institucija privalo inicijuoti konkrečią vertinimo procedūrą, per kurią, pavyzdžiui, parengiama formali raštiška vertinimo ataskaita. Be to, iš šio teksto matyti, kad institucija, kuri taiko atsargumo principą, turi didelę diskreciją dėl analizės metodų. Iš tiesų, nors komunikate nurodyta, kad į nagrinėjimą turėtų būti įtraukta ekonominė analizė, atitinkama institucija bet kuriuo atveju turi atsižvelgti ir į ne ekonominius veiksnius. Be to, aiškiai pabrėžiama, kad tam tikromis aplinkybėmis ekonominiai veiksniai turi būti laikomi mažiau reikšmingais už kitus labai svarbiais pripažintus interesus; kaip pavyzdys, aiškiai paminėti tokie interesai – aplinkos ir sveikatos apsauga.
Be to, nebūtina, kad sąnaudų ir pelno ekonominė analizė būtų atlikta remiantis tiksliu atitinkamų sąnaudų, susijusių su planuojamais veiksmais ar neveikimu, apskaičiavimu. Tokio tikslaus apskaičiavimo daugeliu atvejų neįmanoma atlikti, nes taikant atsargumo principą jo rezultatas priklauso nuo įvairių kintamųjų, kurie iš esmės nėra žinomi. Iš tiesų, jei būtų žinomos visos neveikimo ar veiksmų pasekmės, nereikėtų vadovautis atsargumo principu, nes būtų galima priimti sprendimus remiantis tiksliais duomenimis. Apibendrinant pasakytina, kad Komunikato dėl atsargumo principo reikalavimai yra įvykdomi, jei atitinkama institucija iš tikrųjų žinojo teigiamas ir neigiamas ekonomines ir kitokio pobūdžio pasekmes, kurias gali lemti planuojami veiksmai ar neveikimas, ir jei į jas atsižvelgė priimdama savo sprendimą. Kita vertus, šios pasekmės nebūtinai turi būti išreikštos tiksliais skaičiais, jei to padaryti neįmanoma arba jei tam reikėtų neproporcingai didelių pastangų.
Taigi Komisijai atliekant poveikio vertinimą gali būti atsižvelgta, pirma, į tai, kad prireikus nacionaliniu lygmeniu galima taikyti išimtis ir, antra, į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse anksčiau žemės ūkis galėjo sėkmingai funkcionuoti nenaudojant augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra atitinkamų medžiagų. Klausimo jautrumas politiniu požiūriu yra aplinkybė, į kurią Komisija, kaip politinis organas, gali ir privalo atsižvelgti, nustatydama savo prioritetus ir priimdama sprendimus. Vis dėlto tai nereiškia, kad priemonė buvo priimta dėl nederamo politinio spaudimo.
(žr. 459, 460, 466, 467 punktus)
20. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 505, 506 punktus)
21. Rizikos lygį, laikytiną nepriimtinu visuomenei, apibrėžia institucijos, atsakingos už politinį sprendimą nustatyti tinkamą minėtos visuomenės apsaugos lygį. Remiantis Sąjungos teisės aktų leidėjo pateikiama rizikos valdymo samprata, išreiškiama, pavyzdžiui, Reglamento Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, 19 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turi teisę atsižvelgti į tokius veiksnius: vienos naudotojų grupės gali daugiau už kitas nesilaikyti augalų apsaugos produktų naudojimo instrukcijų, taip pat negalėjimas kontroliuoti, kaip jie naudoja šiuos produktus.
Taigi, kadangi visose valstybėse narėse atlikta apklausa parodė, kad 34 % respondentų skaito augalų apsaugos produktų etiketėse nurodytas instrukcijas tik „kartais“ arba „neskaito niekada“, visų pirma atsižvelgiant į didelį atitinkamų medžiagų toksiškumo lygį, Komisija galėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad neprofesionalūs naudotojai yra labiau linkę nesilaikyti naudojimo instrukcijų, palyginti su profesionaliais naudotojais. Tokiomis aplinkybėmis draudimas neprofesionaliai naudoti atitinkamas medžiagas lauke negali būti laikomas „akivaizdžiai netinkamu numatytam tikslui pasiekti“. Taip pat, kiek tai susiję su neprofesionaliu naudojimu patalpose, netinkamo naudojimo nesilaikant naudojimo instrukcijų, negalima atmesti, visų pirma kalbant apie neprofesionalius naudotojus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dėl naudojimo, kuris yra visiškai draudžiamas, bet kuriuo atveju yra daugiau patikimumo nei dėl naudojimo, kai reikia pasikliauti naudotojo sąžine, šio neprofesionalaus naudojimo patalpose apribojimas taip pat negali būti laikomas „akivaizdžiai netinkamu numatytam tikslui pasiekti“.
(žr. 551, 552, 556–559 punktus)
22. Į turimus stebėsenos duomenis turi būti atsižvelgiama kaip ir į bet kurią kitą reikšmingą informaciją, į kurią atsižvelgiama peržiūrint veikliosios medžiagos patvirtinimą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 21 straipsnį. Kalbant apie tikslią šios pareigos apimtį, rizikos vertinimo etapą reikia skirti nuo rizikos valdymo etapo.
Kadangi vertinant riziką į EFSA išvadas yra įtraukta informacija apie tai, kokias išvadas reikia pasidaryti iš stebėsenos duomenų, rizika, kurią nustatė EFSA ar kurios nebuvimo, EFSA nuomone, nebuvo įmanoma įrodyti, egzistavo ir toliau arba jos nebuvo galima atmesti, atsižvelgiant į, be kita ko, turimus stebėsenos duomenis. Taigi priimdama sprendimą dėl šios rizikos valdymo, kurį Komisija privalo priimti pagal Reglamento Nr. 1107/2009 21 straipsnio 3 dalį, ji neturi kvestionuoti EFSA išvadose konstatuotų aplinkybių, atsižvelgdama į duomenis, į kuriuos EFSA jau atsižvelgė. Vis dėlto ji turi patikrinti ar, atsižvelgiant į stebėsenos duomenis, rizika, kurios buvimas buvo nustatytas ar kurios buvimo nebuvo galima atmesti, gali būti sumažinta imantis jos mažinimo priemonių.
(žr. 569, 571 punktus)
23. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 585–588 punktus)
24. Darant prielaidą, kad veikliosios medžiagos patvirtinimas pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką suteikė pareiškėjui naujų teisių, saugomų pagal Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį, tai vis dėlto nereiškia, kad šio reglamento 21 straipsnis dėl patvirtinimo peržiūros turi būti aiškinamas siaurai, nes jame numatytos pakankamos garantijos asmenims, kurių veiklioji medžiaga buvo patvirtinta. Konkrečiai kalbant, esamo patvirtinimo panaikinimas arba pakeitimas suponuoja tai, kad Komisija, remdamasi naujomis mokslo žiniomis, padarė išvadą, kad patvirtinimo kriterijai nebetenkinami.
Taip pat nėra pagrindo teigti, kad patvirtinimo panaikinimas arba pakeitimas paneigia pačią laisvės užsiimti verslu ar teisės į nuosavybę esmę. Iš tiesų pareiškėjas gali ir toliau laisvai užsiimti augalų apsaugos produktų gamybos veikla. Konkrečiai kalbant, atitinkamos medžiagos ir toliau lieka patvirtintos tam tikram naudojimui Sąjungoje ir taip pat gali būti eksportuojamos.
(žr. 592, 593 punktus)
25. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 49 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta Komisijos teisė apriboti ar uždrausti sėklų, apdorotų augalų apsaugos produktais, pateikimą į rinką, taikant šią nuostatą reikalaujama, kad būtų įvykdytos dvi sąlygos: pirma, turi būti realus susirūpinimas dėl apdorotų sėklų keliamos didelės rizikos, be kita ko, aplinkai ir, antra, ši rizika negali būti tinkamai įveikta taikant valstybių narių nustatytas priemones. Reikalavimas, kad Komisija, prieš nustatydama ribojančias ar draudžiančias priemones, išnagrinėtų turimus įrodymus, yra tik deklaratyvus, nes Komisija, prieš imdamasi priemonių, bet kuriuo atveju jau vien pagal gero administravimo principą privalo išnagrinėti turimus įrodymus.
Kalbant apie pirmąją sąlygą, susijusią su realaus susirūpinimo buvimu, pažymėtina, kad ji įvykdoma savaime, jeigu sėklos apdorotos augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurių patvirtinimas nebeapima konkretaus jų naudojimo ir kurioms nacionaliniu lygmeniu išduoti leidimai buvo panaikinti, Komisijai nusprendus, kad nebėra tenkinamos Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytos patvirtinimo sąlygos. Iš tiesų tokiu atveju Komisija atitinkamos veikliosios medžiagos patvirtinimo pakeitimo ar panaikinimo srityje jau nustatė, kad kyla realus susirūpinimas, susijęs su atitinkamų medžiagų naudojimu.
(žr. 608, 609 punktus)
26. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 617, 618 punktus)