BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. balandžio 23 d.

Byla T‑352/13 P

BX

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Pranešimas apie konkursą – Atviras konkursas – (AD) 5 lygio teisės srities administratorių, turinčių Bulgarijos ir Rumunijos pilietybę, rezervo sąrašo sudarymas – Konkurso atrankos komisijos sprendimas neįrašyti apelianto į rezervo sąrašą – Įrodinėjimo pareiga – Lyginamasis vertinimas – Vienodas požiūris – Nuolatinė atrankos komisijos sudėtis – Statuto III priedo 3 straipsnio penkta pastraipa – Faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. balandžio 24 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo BX / Komisija (F‑88/11, Rink. VT, EU:F:2013:51) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. BX padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Apeliacinio skundo pagrindas, nurodytas dėl sprendimo motyvo, kuris nebūtinas grindžiant jo rezoliucinę dalį – Netinkamas pagrindas

2.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Būtinas lyginamasis vertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir III priedo 5 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Proporcingas vyrų ir moterų atstovavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penkta pastraipa)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Netinkamas pagrindas – Sąvoka

1.      Nagrinėjant apeliacinį skundą, pagrindą, pateiktą dėl bendro pobūdžio Tarnautojų teismo citatų, kuriuo tik ginčijamos šios citatos, tačiau nesiekiama įrodyti, kodėl jos laikytinos teisės klaida, galinčia paveikti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, reikia atmesti kaip neveiksmingą.

(žr. 17 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1993 m. kovo 18 d. Sprendimo Parlamentas / Frederiksen, C‑35/92 P, Rink., EU:C:1993:104, 31 punktas.

2.      Kiekvieno konkurso tikslas yra atrinkti kandidatus, tinkamiausius vykdyti su laisvomis pareigomis susijusias funkcijas, todėl konkurso atrankos komisijos neišvengiamai tikrina atitinkamus kandidatų nuopelnus ir egzaminus vykdo taip, kad būtų atrinkti tik labiausiai to verti kandidatai.

Iš tikrųjų sąvoka „lyginamasis vertinimas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį, pagal kurį atrankos komisija privalo palyginti kandidatų pasiekimus, kad atrinktų gabiausius, našiausius ir principingiausius.

Jeigu kandidatas neatitinka keliamų egzamino žodžiu minimalių reikalavimų, nebereikia palyginti jo egzamino žodžiu vertinimo su kitų kandidatų vertinimu tam, kad būtų nustatyta jo vieta konkurso rezervo sąraše.

(žr. 26, 29 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 9 d. Nutarties Vranckx / Komisija, T‑293/02, Rink. VT, EU:T:2003:224, 52, 53 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penkta pastraipa, kurioje numatyta, kad jeigu atrankos komisiją sudaro daugiau kaip keturi nariai, joje turi būti ne mažiau kaip du kiekvienos lyties nariai, taikoma tik tada, kai komisiją sudaro daugiau nei keturi nariai.

Todėl, kai komisiją formaliai sudaro daugiau nei keturi nariai, reikia užtikrinti, kad ne tik nariai, bet ir pakaitiniai nariai būtų mažiausiai du kiekvienos lyties asmenys tam, kad prireikus narį pakeistų tos pačios lyties pakaitinis narys ir taip būtų užtikrintas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnio penktos pastraipos veiksmingumas.

(žr. 74, 79 ir 80 punktus)

4.      Nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo Sąjungos teismas gali nepritarti pagrindui arba atmesti kaltinimą kaip netinkamą, jeigu konstatuoja, kad net pripažinus jį pagrįstu, remiantis tuo negalėtų būti panaikintas prašomas panaikinti aktas.

(žr. 85 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Michail /Komisija, T‑50/08 P, Rink. VT, EU:T:2009:457, 59 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.