Byla T‑209/01

Honeywell International, Inc.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Konkurencija – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Reglamentas Nr. 4064/89 – Dalinės sprendimo kritikos neveiksmingumas – Aviacijos rinkos – Ieškinys, kuriuo remiantis negalima panaikinti sprendimo“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimas koncentracijų kontrolės srityje – Sprendimas, pagrįstas keliomis argumentų grupėmis, kurių kiekvienos pakanka pagrįsti jo rezoliucinę dalį – Ieškovė, kuri nurodo tik ieškinio pagrindus, susijusius su klaida ar kitu pažeidimu, kurie daro įtaką tik vienai argumentų grupei – Nepagrįstas ieškinys

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnio 3 dalis)

2.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Analogiški reikalavimai, susiję su grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamais kaltinimais – Ieškinyje nenurodyti kaltinimai – Bendra nuoroda į kitus prie ieškinio pridėtus rašytinius dokumentus – Nepriimtinumas – Leidimas daryti nuorodą į rašytinius dokumentus, kurie buvo pateikti tam pačiam teismui kitoje byloje – Kiekvieno atvejo vertinimas atskirai – Esminė sąlyga – Šalių, ypač ieškovių, abiejose bylose tapatumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnio 1 dalis)

3.      Procesas – Dviejų bylų, inicijuotų dviejų skirtingų ieškovių, sujungimas – Poveikio ieškinių, kuriuos abi ieškovės padavė atskirai, apimtims nebuvimas

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 50 straipsnis)

4.      Konkurencija – Koncentracija – Suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Konkurenciją ribojančios dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo nebuvimas – Nagrinėjamų rinkų daugetas – Sąlygos nepatenkinimas vienos rinkos atžvilgiu – Draudimas

(Tarybos reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnio 3 dalis)

5.      Konkurencija – Koncentracija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos nurodyti savo argumentų, susijusių su galimu problemų, kurios anksčiau buvo nustatytos laikotarpiu tarp pranešimo apie kaltinimus išsiuntimo ir galutinio sprendimo priėmimo, išsprendimu, nebuvimas

6.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Sąvoka – Sprendimo santraukai skirtoje dalyje nurodyti ieškinio dėl panaikinimo elementai – Įtraukimas – Sąlyga – Aiškus ir vienareikšmiškas ginčijamajame sprendime padarytų išvadų teisėtumo užginčijimas

1.      Kadangi tam tikros argumentų grupės, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas, teisės požiūriu pačios gali užtektinai jį pagrįsti, galimos kitų akto argumentų klaidos bet kuriuo atveju nedaro įtakos jo rezoliucinei daliai. Be to, kadangi Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis pagrįsta keliomis argumentų grupėmis, iš kurių kiekvienos pakanka pagrįsti šią rezoliucinę dalį, šį aktą iš esmės reiktų panaikinti nebent tuo atveju, jei kiekviena iš šių argumentų grupių būtų neteisėta. Remiantis šia prielaida klaidos arba kito pažeidimo, kuris darytų poveikį tik vienai argumentų grupei, nepakanka siekiant pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą, nes jis negali daryti lemiamos įtakos institucijos suformuluotai rezoliucinei daliai. Jei ieškovė savo ieškinyje dėl panaikinimo neginčija argumentų grupės, kurios pakanka pagrįsti akto rezoliucinę dalį, šią argumentų grupę, taip pat ir ja grindžiamą aktą jos atžvilgiu reikia laikyti teisėtais ir patvirtintais.

Ši taisyklė ypač taikoma sprendimams koncentracijų kontrolės srityje. Taigi nėra pagrindo panaikinti draudžiantį sprendimą remiantis tuo, kad ieškovė įrodė vieną ar keletą tyrime padarytų pažeidimų, kiek tai susiję su viena ar keliomis rinkomis, jeigu iš draudžiančio sprendimo išplaukia, kad koncentracija, apie kurią buvo pranešta, atitinka kriterijus, pateisinančius Reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, kalbant apie vieną ar keletą kitų rinkų. Konkrečiai kalbant, jei argumentų grupės, susijusios su šiomis kitomis rinkomis, nėra ginčijamos ieškinyje, reikia konstatuoti, kad, kiek tai susiję su aptariamu ieškiniu, jos yra pagrįstos, ir todėl visą ieškinį reikia laikyti nepagrįstu.

(žr. 48–50, 96 punktus)

2.      Iš Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies aišku, kad bet kuris ieškinio pagrindas, kuris nėra gana aiškiai suformuluotas paduodant ieškinį teismui, turi būti laikomas nepriimtinu. Kalbant apie nepriimtinumą viešosios tvarkos apsaugos pagrindu, šio nepriimtinumo klausimą esant reikalui savo iniciatyva gali iškelti pats Pirmosios instancijos teismas.

Ieškovės ieškinio pagrindų santrauka turi būti gana aiški ir tiksli, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Pirmosios instancijos teismas atitinkamai nagrinėti ieškinį prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria būtų galima pasiremti. Analogiški reikalavimai taikomi tada, kai grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamas kaltinimas.

Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminė faktinė ir teisinė pagrindžianti informacija, bent sutrumpintai, bet nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstyta ieškinyje. Šiuo klausimu, nors ieškinio tekstas atskirais klausimais gali būti pagrindžiamas ir papildytas nuorodomis į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus rašytinius dokumentus, net pridėtus prie ieškinio, negali kompensuoti esminių teisinių argumentų, kurie pagal toliau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti ieškinyje, trūkumo. Pirmosios instancijos teismas prieduose neturi ieškoti ir nustatyti ieškinio pagrindų bei argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti sudarančiais ieškinio pagrindą, nes priedai turi tiktai įrodomąją ir pagalbinę reikšmę.

Tiesa, nepaisant šių reikalavimų, Bendrijos teisėjas atskirais atvejais leido ieškinio pagrindus nurodyti darant nuorodą į kitą bylą, tačiau jis atsisakė tai leisti kitose bylose, aiškiai nenurodydamas, koks yra tokio sprendimo lemiamas kriterijus, kuris šiuo klausimu būtų taikomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes. Tačiau bet kuriuo atveju reikia manyti, jog šalių tapatybė ir, konkrečiai kalbant, ieškovės tapatybė dviejose bylose yra esminė ieškinio pagrindų, kurie tariamai buvo pateikti nurodant kitoje byloje pateiktus rašytinius dokumentus, priimtinumo sąlyga.

Jei būtų pritarta aiškiai ieškinyje nenurodytų ieškinio pagrindų priimtinumui atsižvelgiant į tai, jog tretieji asmenys juos nurodė kitoje byloje, į kurią daroma nuoroda šiame ieškinyje, tai iš tiesų leistų apeiti imperatyvius Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

(žr. 54–59, 61, 64, 67 punktus)

3.      Iš Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 50 straipsnio išplaukia, kad nutartis dėl bylų sujungimo neturi jokios įtakos joje nurodytų bylų savarankiškumui ir jų autonominiam pobūdžiui, nes bet kada galima nuspręsti jas atskirti. Taigi dviejų bylų, kuriose ieškovės skiriasi, sujungimas negali pakeisti atskirai kiekvienos iš ieškovių paduoto ieškinio apimties, nes priešingu atveju būtų pažeistas atskirų ieškinių savarankiškumas ir autonomiškumas. Jei būtų manoma priešingai, pirmininko procesinis sprendimas, susijęs su jo laisvu vertinimu, galėtų praplėsti ieškinio apimtį ir todėl nulemti teismo proceso baigtį, todėl šis procesas taptų iš dalies savavališkas.

(žr. 70–72, 75 punktus)

4.      Iš Reglamento Nr. 4064/89 2 straipsnio 3 dalies aišku, kad jeigu skirtingose rinkose veikiančių įmonių koncentracija, apie kurią buvo pranešta, sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį vienoje rinkoje ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje, Komisija turi iš esmės ją uždrausti, net jei ši koncentracija nesudaro jokių kitų apribojimų konkurencijai. Kai Komisija iš eilės nagrinėja keletą rinkų ir padaro išvadą, kad dominuojanti padėtis bus sukurta arba sustiprinta keliose iš jų ir dėl to bus itin apribojama veiksminga konkurencija, konstatuotina, kad – jei sprendime aiškiai nėra nustatyta kitaip – Komisijos manymu, kiekvienoje iš šių rinkų dėl koncentracijos atsirandanti padėtis pati pateisina koncentracijos, apie kurią buvo pranešta, draudimą.

(žr. 79 punktą)

5.      Koncentracijų kontrolės srityje Komisijai šalia jos pareigos nurodyti kaltinimus, kuriuos ji pateikia pranešime, ir juos papildyti, jei ji vėliau nusprendžia pateikti naujus prieštaravimus, negali būti nustatyta pareiga nurodyti savo argumentų grupes, susijusias su galimu problemų, kurios anksčiau buvo nustatytos laikotarpiu tarp šio pranešimo išsiuntimo ir galutinio sprendimo priėmimo, išsprendimu.

(žr. 99 punktą)

6.      Nors ieškinio dėl panaikinimo dalyje, pavadintoje „Sprendimo santrauka“, esantys elementai iš pirmo žvilgsnio skirti ne suformuoti savarankiškus ieškinio pagrindus, kuriais remiantis ginčijamas sprendimas galėtų būti panaikintas, bet labiau apibūdinti patį ginčijamą aktą, neįmanoma a priori atmesti galimybės, kad ši ieškinio dalis galėtų apimti vieno ar kelių ieškinio pagrindų, susijusių su panaikinimu, santraukas. Tačiau tik tiek, kiek iš šioje dalyje išdėstyto teksto aiškiai ir vienareikšmiai matyti, kad, be jo aprašomosios paskirties, šiuo tekstu ginčijamas ginčijamame sprendime nurodytų išvadų teisėtumas, jis prireikus gali būti laikomas sudarančiu ieškinio pagrindą neatsižvelgiant į ieškinio struktūrą ir jo vietą šio ieškinio vidinėje struktūroje.

(žr. 106 punktą)