Byla C‑64/08

Baudžiamoji byla

prieš

Ernst Engelmann

(Landesgericht Linz prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvė teikti paslaugas – Įsisteigimo laisvė – Nacionalinės teisės aktas, kuriuo nustatyta koncesijų verstis azartinių lošimų veikla kazino sistema – Galimybė gauti koncesiją, suteikiama tik nacionalinėje teritorijoje įsteigtoms akcinėms bendrovėms – Visų koncesijų suteikimas neskelbiant jokio konkurso“

Sprendimo santrauka

1.        Įsisteigimo laisvė – Apribojimai

(EB 43 ir 46 straipsniai)

2.        Laisvė teikti paslaugas – Įsisteigimo laisvė – Nacionalinės teisės aktas, susijęs su koncesijomis verstis lošimo namų veikla

(EB 43 ir 49 straipsniai)

1.        EB 43 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos verstis azartinių lošimų veikla lošimo namuose leidžiama tik subjektams, kurie šios valstybės narės teritorijoje turi buveinę. Koncesijų verstis lošimo namų veikla turėtojų įpareigojimas turėti buveinę nacionalinėje teritorijoje yra įsisteigimo laisvės apribojimas pagal šią nuostatą, nes dėl jo diskriminuojamos bendrovės, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir šioms bendrovėms kliudoma per atstovybę, padalinį ar dukterinę bendrovę verstis lošimo namų veikla atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

Šiuo klausimu reikia nurodyti, jog nesant poreikio nustatyti, ar šį tikslą, kurio esmė – leisti veiksmingai kontroliuoti azartinių lošimų sektoriuje veikiančius subjektus, siekiant užkirsti kelią tam, kad šia veikla būtų verčiamasi nusikalstamais ar sukčiavimo tikslais, galima priskirti viešosios tvarkos sąvokai, ir taip nagrinėjamas apribojimas taptų suderinamas su Sąjungos teise, užtenka konstatuoti, kad kategoriškas subjektų, turinčių buveinę kitoje valstybėje narėje, pašalinimas atrodo neproporcingas, nes taip viršijama tai, kas būtina kovai su nusikalstamumu. Iš tiesų yra daug priemonių šių subjektų veiklai ir sąskaitoms kontroliuoti, kaip antai galimybė reikalauti kiekvienuose to paties subjekto lošimo namuose tvarkyti atskirą apskaitą, kurią tikrintų nepriklausomas auditorius, galimybė nuolat gauti koncesijų turėtojų organų sprendimus bei rinkti informaciją dėl jų vadovų ir pagrindinių akcininkų. Be to, gali būti kontroliuojama kiekviena valstybėje narėje įsteigta įmonė ir jai gali būti taikomos sankcijos, nepaisant jos vadovų gyvenamosios vietos.

(žr. 32, 34–38, 40 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Iš EB 43 bei 49 straipsnių ir vienodo požiūrio bei nediskriminavimo dėl priklausymo vienai ar kitai valstybei principų išplaukiančia skaidrumo pareiga draudžiama be jokio konkurso suteikti visas koncesijas verstis lošimo namų veikla valstybės narės teritorijoje.

Pirma, nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę paslaugų koncesijos nereglamentuojamos nė viena direktyva, kuria Sąjungos teisės aktų leidėjas sureglamentavo viešųjų pirkimų sritį, tokias koncesijas suteikiančios viešosios valdžios institucijos vis dėlto privalo laikytis pagrindinių Sutarties normų, būtent EB 43 bei 49 straipsnių, ir iš jų kylančios skaidrumos pareigos. Nors minėta skaidrumo pareiga, taikoma, kai atitinkama paslaugų koncesija gali susidomėti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje suteikiama koncesija, įsisteigusi įmonė, nebūtinai reiškia pareigą organizuoti konkursą, ja reikalaujama, kad koncesiją suteikianti valdžios institucija kiekvieno potencialaus konkurso dalyvio naudai užtikrintų tinkamą viešumo laipsnį, leidžiantį paslaugų koncesiją atverti konkurencijai ir vykdyti suteikimo procedūrų nešališkumo kontrolę.

Antra, vien tuo, kad leidimų verstis lošimo namų veikla išdavimas neprilygsta paslaugų koncesijos sutarčiai, negalima pateisinti iš EB 49 straipsnio kylančių reikalavimų, visų pirma vienodo požiūrio principo ir skaidrumo pareigos, nesilaikymo. Taigi skaidrumo pareiga yra valstybės narės teisėje nustatyta privaloma išankstinė sąlyga suteikti leidimus verstis lošimo namų veikla, kad ir koks būtų subjektų atrankos būdas, nes tokių leidimų išdavimo pasekmės kitose valstybėse narėse įsteigtoms įmonėms, galinčioms potencialiai susidomėti šia veikla, yra tokios pačios kaip koncesijos sutarties atveju.

(žr. 49–50, 52–53, 58 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)