Byla T‑584/16

HF

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai pagalbinėms užduotims – KTĮS 3b straipsnis – Viena po kitos sudarytos tarnautojo sutartys – Terminuotoji sutartis – Sprendimas nepratęsti sutarties – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Pagalbos prašymas – Teisė būti išklausytam – Deliktinė atsakomybė“

Santrauka – 2017 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Ne asmens naudai priimto akto sąvoka sutarties nepratęsimo srityje – Sprendimo priėmimas nesuteikus galimybės suinteresuotajam asmeniui pateikti savo pastabų – Teisės būti išklausytam pažeidimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Teiginys, kad buvo psichologiškai priekabiaujama – Sprendimo nepratęsti sutarties neteisėtumas – Sąlyga – Priekabiavimo veiksmų ir sprendimo nepratęsti sutarties ryšys

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

3.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Administracijos diskrecija –Administracinių skyrių struktūros nustatymas savo nuožiūra – Apimtis – Darbo vietų mažinimas – Užduočių perskirstymas – Ribos – Darbų organizavimo veiksmingumas

4.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo ir tarnybos interesus – Teisminė kontrolė – Ribos

(Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 ir 3a straipsniai)

1.      Teisė į gynybą, dabar įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuris yra visuotinai taikomas, apima, be kita ko, šio straipsnio 2 dalies a punkte numatytą kiekvieno asmens procesinę teisę būti išklausytam prieš priimant dėl jo individualią priemonę, kuri būtų jam nepalanki.

Taigi pagal teisę būti išklausytam, kuri turi būti užtikrinama net jei nėra taikytinų teisės aktų, reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo turėtų galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl jam nepalankių įrodymų, kuriais gali būti remiamasi numatomame priimti akte.

Sutarties pratęsimo srityje pažymėtina, kad sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba neturi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus tenkančios pareigos nei pasinaudoti Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose numatyta galimybe pratęsti tarnautojo tarnybos sutartį, nei per nustatytą terminą pranešti suinteresuotajam asmeniui apie savo ketinimą šiuo klausimu, todėl negalima priskirti šiai tarnybai implicitinio sprendimo, priimto pasibaigus sutarties galiojimui, atsisakyti pasinaudoti šia galimybe.

Iš tiesų tam, kad būtų galima manyti, jog buvo priimtas sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimas dėl sutarties pratęsimo, reikia, kad tai būtų minėtos tarnybos interesų ir suinteresuotojo asmens interesų pakartotinės analizės rezultatas, be to, ta pati tarnyba turi būti pateikusi naują vertinimą dėl pradinės sutarties sąlygų, pagal kurias jau numatyta sutarties galiojimo pabaigos diena.

Tačiau jei tarnautojas, kaip asmuo, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, pagal šių nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikia prašymą pratęsti jo tarnybos sutartį prieš baigiant jai galioti arba jei institucija savo vidaus nuostatuose numato laiku pradėtiną konkrečią procedūrą, susijusią su tarnautojo sutarties pratęsimu prieš baigiant jai galioti, reikia manyti, kad užbaigiant tokią procedūrą arba atsakant į tokį prašymą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba priima ne asmens naudai sprendimą, susijusį su suinteresuotojo asmens sutarties pratęsimu, ir kad, atsižvelgiant į tai, jog šis sprendimas priimamas ne suinteresuotojo asmens naudai, ši tarnyba turi šį asmenį išklausyti prieš priimdama minėtą sprendimą, kuris turi būti motyvuotas, kaip reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnį, pagal analogiją taikomą sutartininkams pagalbinėms užduotims remiantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 92 straipsniu.

Tuo atveju, jei sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba nusprendžia nepasinaudoti pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų turima galimybe pratęsti tarnautojo sutartį, minėta tarnyba taip priima sprendimą ne asmens naudai ir toks sprendimas nepratęsti sutarties gali būti priimtas tik po to, kai suinteresuotajam asmeniui buvo sudaryta galimybė veiksmingai išdėstyti savo požiūrį, prireikus sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai paprasčiausiai pranešus apie savo ketinimą ir nurodžius nepasinaudojimo minėta galimybe priežastis, bendraujant raštu arba žodžiu, netgi trumpą laiką. Šį bendravimą turi pradėti minėta tarnyba, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga.

Šiuo atžvilgiu taip pat yra nuspręsta, kad teisės į gynybą paisymo principo reikia laikytis kuo griežčiau, jei, kaip nagrinėjamu atveju, sprendimas nepratęsti tarnybos sutarties buvo priimtas su bendravimo sunkumais susijusiomis aplinkybėmis, vis dėlto primenant, kad teisės būti išklausytam pažeidimą reikia vertinti atsižvelgiant, be kita ko, į atitinkamą sritį reglamentuojančias nacionalinės teisės normas.

(žr. 59, 60, 149, 150, 152–154 punktus)

2.      Sutartininko, kuris pateikė pagalbos prašymą, sutarties nepratęsimo sirtyje pažymėtina, kad teiginio, jog buvo patirtas vadovo psichologinis priekabiavimas, nepakanka norint nustatyti, kad bet kuris sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos priimtas aktas, pirmiausia vykstant administraciniam tyrimui, yra neteisėtas. Iš tikrųjų dar reikia, kad suinteresuotasis asmuo įrodytų veiksmų, reiškiančių psichologinį priekabiavimą, įtaką ginčijamo akto turiniui, nes tokiu atveju tai reikštų, kad sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba per savo pareigūnus ir tarnautojus, einančius vadovaujamas pareigas, pasinaudojo savo įgaliojimais siekdama neteisėto tikslo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, kadangi šiame straipsnyje nustatyta, jog pareigūnai susilaiko nuo bet kokios formos psichologinio ar seksualinio priekabiavimo.

(žr. 92 punktą)

3.      Nuolatines pareigas institucijose iš esmės eina pareigūnai, taigi tarnautojai tokias pareigas gali eiti tik išimtiniais atvejais. Administracija turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su jos tarnybų veiklos organizavimu ir struktūra, ir gali nuspręsti, kad užduotys, kurios nebuvo aiškiai apibrėžtos arba laikui bėgant pakito ir kurių atlikimas pirmiau buvo patikėtas sutartininkams pagalbinėms užduotims, galbūt pakeičiant pareigūnus ar laikinuosius tarnautojus, dabar turi būti siejamos su nuolatinėmis pareigybėmis.

Iš tikrųjų Sąjungos institucijos ir agentūros gali savo nuožiūra nustatyti administracinių skyrių struktūrą atsižvelgdamos į visus veiksnius, kaip antai joms pavestų užduočių pobūdį, apimtį ir biudžeto galimybes. Ši diskrecija apima galimybę panaikinti darbo vietas ir keisti priskiriamas užduotis siekiant didesnio darbų organizavimo veiksmingumo arba norint įgyvendinti Sąjungos politinių institucijų nustatytus su biudžetu susijusius reikalavimus panaikinti darbo vietas, taip pat teisę perskirstyti panaikintą darbo vietą užėmusio asmens pirma vykdytas užduotis, šį darbo vietos panaikinimą nebūtinai siejant su sąlyga, kad visas nurodytas užduotis atliktų mažesnis negu iki restruktūrizacijos asmenų skaičius. Be to, panaikinus darbo vietą nebūtinai panaikinamos su ja sietos užduotys.

(žr. 102, 103 punktus)

4.      Laikinojo tarnautojo sutarties pratęsimas – tai paprasčiausia galimybė, kurią vertina kompetentinga institucija, nagrinėjamu atveju – sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba.

Iš tikrųjų institucijos turi didelę diskreciją organizuoti savo tarnybų veiklą atsižvelgdamos į joms nustatytas užduotis ir paskirti darbuotojus šioms užduotims vykdyti, nors turi juos skirti atsižvelgdamos į tarnybos interesus. Taigi kompetentinga valdžios institucija, spręsdama dėl tarnautojo padėties, privalo atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias turėti lemiamą reikšmę jos sprendimui, t. y. ne tik į tarnybos interesus, bet ir pirmiausia į atitinkamo tarnautojo interesus. Tai lemia administracijai tenkanti rūpestingumo pareiga, atspindinti abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, Pareigūnų tarnybos nuostatais ir pagal analogiją, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis įtvirtintą dėl viešosios valdžios institucijos ir jos darbuotojų santykių.

Taigi pagal minėtas sąlygas administracija nėra įpareigota išnagrinėti galimybės perkelti laikinąjį tarnautoją į kitą tarnybą nei ta, į kurią jis buvo paskirtas nei neterminuotosios sutarties nutraukimo atveju. Tokia pareiga nėra nustatyta ir dėl sutartininkų – kaip antai ieškovės, – kurie nėra priskiriami prie pareigybių, kurių sąrašas pridedamas prie kiekvienos institucijos biudžeto skirsnio. Tačiau net dėl pastarosios grupės tarnautojų, nors jie nepriskirti prie pareigybių, kurios įtrauktos į šį sąrašą, administracija, spręsdama dėl šio tarnautojo pateikto prašymo pratęsti sutartį, privalo atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias turėti lemiamą reikšmę jos sprendimui, t. y. atsižvelgti ne tik į tarnybos interesus, bet ir pirmiausia į atitinkamo tarnautojo interesus.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad atsižvelgiant į didelę diskreciją, kurią šiomis aplinkybėmis turi institucijos, teismo kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais.

(žr. 118–120, 122 punktus)