BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gegužės 21 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruoti Bendrijos dizainai, vaizduojantys skėčius – Negaliojimo pagrindas – Ankstesnio dizaino atskleidimas – Ankstesnis dizainas, kurį sudaro amerikietiškas patentas – Atitinkamo sektoriaus specialistai – Informuotas vartotojas – Informuoto vartotojo pastabumo laipsnis – Mados prekės – Dizainerio laisvės mastas – Individualios savybės – Skirtingas bendras įspūdis – Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia“
Sujungtose bylose T‑22/13 ir T‑23/13
Senz Technologies BV, įsteigta Delfte (Nyderlandai), iš pradžių atstovaujama advokatų W. Hoyng ir C. Zeri, vėliau – advokatų W. Hoyng ir I. de Bruijn,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), iš pradžių atstovaujamą F. Mattina, vėliau – A. Folliard‑Monguiral,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Impliva BV, įsteigta Meidrechte (Nyderlandai), atstovaujama advokatų C. Gielen ir A. Verschuur,
dėl dviejų ieškinių, pareikštų dėl dviejų 2012 m. rugsėjo 26 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 2453/2010‑3 ir R 2459/2010‑3), susijusių su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūromis tarp Impliva BV ir Senz Technologies BV,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir V. Tomljenović,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. sausio 16 d.,
susipažinęs su atsakymais į ieškinius, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. balandžio 30 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymais į ieškinius, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. balandžio 19 d.,
susipažinęs su dublikais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. liepos 22 d.,
susipažinęs su triplikais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. lapkričio 11 d.,
atsižvelgęs į 2014 m. spalio 2 d. nutartį sujungti bylas T‑22/13 ir T‑23/13, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas,
įvykus 2014 m. lapkričio 27 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Šalių reikalavimai
13 Tiek byloje T‑22/13, tiek byloje T‑23/13 ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– pritarti jam pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad ginčijamų dizainų registracija galioja,
– nurodyti VRDT padengti jos pačios bylinėjimosi išlaidas ir įstojimo į bylą atveju nurodyti įstojusiai į bylą šaliai padengti jos pačios ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14 Per teismo posėdį ieškovė tiek byloje T‑22/13, tiek byloje T‑23/13 atsiėmė savo antrąjį reikalavimą, kuriuo Bendrojo Teismo prašė pripažinti, kad ginčijamų dizainų registracija galioja.
15 Tiek byloje T‑22/13, tiek byloje T‑23/13 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 Atsakyme į ieškinius įstojusi į bylą šalis tiek byloje T‑22/13, tiek byloje T‑23/13 Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius arba, jei šis reikalavimas nebus patenkintas, grąžinti bylą VRDT, arba, jei ir šis reikalavimas nebus patenkintas, pripažinti ginčijamų dizainų registraciją negaliojančia,
– nurodyti ieškovei padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš jos įstojusios į bylą šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su procedūra Apeliacinėje taryboje.
17 Per teismo posėdį įstojusi į bylą šalis tiek byloje T‑22/13, tiek byloje T‑23/13 atsiėmė savo antrąjį reikalavimą, kuriuo Bendrojo Teismo prašė grąžinti bylą VRDT.
Dėl teisės
(Praleista)
Dėl ieškinių pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu
(Praleista)
26 Taigi, dizainas laikomas atskleistu, kai šalis, tvirtinanti, kad buvo atskleista, įrodo tokį atskleidimą sudarančius įvykius. Tam, kad ši prezumpcija būtų paneigta, atskleidimą ginčijanti šalis turi teisiškai pakankamai įrodyti, kad dėl šios bylos aplinkybių šie įvykiai negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi atitinkamos srities specialistams.
27 Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija taikoma, be kita ko, neatsižvelgiant į tai, kur įvyko atskleidimą sudarantys įvykiai, nes iš šio straipsnio pirmo sakinio matyti, jog, taikant šio reglamento 5 ir 6 straipsnius, tam, kad dizainas būtų laikomas tapusiu prieinamu visuomenei, atskleidimą sudarantys įvykiai nebūtinai turi įvykti Sąjungos teritorijoje (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo H. Gautzsch Großhandel, C‑479/12, Rink., EU:C:2014:75, 33 punktas).
28 Reikia patikslinti, kad klausimas, ar prie atitinkamo sektoriaus specialistų priskiriami asmenys galėjo pagrįstai žinoti apie įvykius už Sąjungos teritorijos ribų, yra faktinio pobūdžio ir atsakymas į jį priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių vertinimo (šio sprendimo 27 punkte minėto Sprendimo H. Gautzsch Großhandel, EU:C:2014:75, 34 punktas).
29 Tam, kad galima būtų atlikti Teisingumo Teismo nurodytą vertinimą, reikia išnagrinėti klausimą, ar, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurias turi pateikti atskleidimą ginčijanti šalis, laikytina, jog šie specialistai iš tikrųjų neturėjo galimybės žinoti apie atskleidimą sudarančius įvykius, atsižvelgiant į tai, ką žinoti apie ankstesnius technologinius sprendimus gali būti pagrįstai reikalaujama iš šių specialistų. Šios faktinės aplinkybės gali, pavyzdžiui, būti susijusios su specialistų grupės sudėtimi, jų kvalifikacija, įpročiais ir elgesiu, veiklos apimtimi, dalyvavimu renginiuose, kuriuose pristatomi dizainai, tokiomis nagrinėjamo dizaino savybėmis, kaip tarpusavio ryšys su kitomis prekėmis ar sektoriais, ir prekių, kurioms nagrinėjamas dizainas buvo panaudotas, savybėmis, visų pirma atitinkamos prekės techniškumo laipsniu. Bet kuriuo atveju dizainas negali būti laikomas įprastu būdu žinomu atitinkamos srities specialistams, jeigu atitinkamo sektoriaus specialistai jį gali atrasti tik atsitiktinai.
(Praleista)
36 Dėl argumento, kad skėtis, kurį apima ankstesnis patentas, niekada nebuvo pagamintas, o to, beje, neginčijo nei VRDT, nei įstojusi į bylą šalis, reikia konstatuoti, jog pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį visiškai nereikalaujama, kad ankstesnis dizainas, kuriuo remiasi protestą pateikusi šalis, būtų panaudotas prekės gamyboje ar prekyboje.
37 Vis dėlto aplinkybė, kad dizainas niekada nebuvo panaudotas prekei, svarbi tik tada, jei ieškovė įrodo, kad atitinkamo sektoriaus specialistai paprastai neieško informacijos patentų registruose arba kad atitinkamo sektoriaus specialistai paprastai nesureikšmina patentų, ypač amerikietiškų. Tokiose situacijose dėl argumento, kad rinkoje nėra skėčių, kuriuos apima ankstesnis patentas, mažai tikėtina taptų aplinkybė, kad atitinkamo sektoriaus specialistai galėjo žinoti apie ankstesnį patentą iš kitų informacijos šaltinių. Šiuo atveju aplinkybė, jog skėtis, kurį apima ankstesnis patentas, niekada nebuvo pagamintas, įrodo, kad atitinkamo sektoriaus specialistai apie ankstesnį patentą negalėjo sužinoti iš reklamos, prekybinės veiklos ar katalogų. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad atitinkamo sektoriaus specialistai pagrįstai negalėjo apie jį sužinoti iš kitur, pavyzdžiui, patikrinę internetinį amerikietiškų patentų registrą.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui (VRDT)) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimus (bylos R 2453/2010‑3 ir R 2459/2010‑3).
2. Impliva BV padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir trečdalį Senz Technologies BV bylinėjimosi išlaidų.
3. Senz Technologies padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų.
4. VRDT padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Dittrich | Schwarcz | Tomljenović |
Paskelbta 2015 gegužės 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.