PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. vasario 13 d.
Byla T‑354/04
Gaetano Petralia
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Mokslo personalas – Priskyrimas lygiui“
Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2003 m. spalio 7 d. Komisijos sprendimą dėl galutinio ieškovo paskyrimo į B5 lygio 3 pakopą ir 2004 m. gegužės 13 d. sprendimą atmesti ieškovo skundą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio d punktą įdarbintas tarnautojas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio d punktas ir 8 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Lygio priskyrimo įdarbinamam pareigūnui kriterijai – Taikymas laikiniesiems tarnautojams
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnis)
3. Pareigūnai – Įdarbinimas – Lygio paskyrimas – Aukštesnio karjeros lygio paskyrimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis ir I priedas)
4. Pareigūnai – Įdarbinimas – Lygio paskyrimas – Aukštesnio karjeros lygio paskyrimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalis)
5. Pareigūnai – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos
6. Pareigūnai – Vienodas požiūris
1. Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmos ir antros įtraukų aiškiai matyti, kad laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas šių sąlygų 2 straipsnio d punktas, gali būti įdarbinti tiek kaip mokslo ar technikos personalas, tiek kaip administracinis personalas. Taigi asmeniui nepakanka būti įdarbintam minėto 2 straipsnio d punkto pagrindu, kad jis laikinai užimtų iš tyrimams ir investicijoms skirtų asignavimų apmokamas nuolatines pareigas, kad ipso facto būtų priskirtas mokslo personalui.
(žr. 65 punktą)
2. Net jei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nėra aiškios nuorodos, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnis, kuriame nurodyti įdarbinamų pareigūnų priskyrimo lygiui kriterijai, taikomas laikiniesiems tarnautojams, jame įtvirtintos normos gali būti pagrįstai taikomos laikiniesiems tarnautojams remiantis gero administravimo principu.
(žr. 5 ir 85 punktus)
Nuoroda: 1998 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fabert-Goossens prieš Komisiją, T‑217/96, Rink. VT p. I‑A‑607 ir II‑1841, 41 punktas; 1999 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Forvass prieš Komisiją, T‑203/97, Rink. VT p. I‑A‑129 ir II‑705, 42 punktas; 2003 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chawdhry prieš Komisiją, T‑133/02, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1617, 35 punktas.
3. Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalimi Paskyrimų tarnybai arba laikinųjų tarnautojų atveju Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai suteikiama galimybė įdarbinamą pareigūną arba tarnautoją paskirti į aukštesnį karjeros lygį, šią galimybę vis dėlto reikia derinti su iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnyje ir I priede pateiktos „karjeros“ apibrėžties kylančiais reikalavimais. Todėl įdarbinant paskirti į aukštesnį karjeros lygį galima tik išimtiniu atveju.
Taigi, kai vidaus taisyklėse, kuriomis reglamentuojamas naudojimasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalimi suteikta diskrecija, kaip priskyrimo aukštesniam karjeros lygiui kriterijai numatomi išimtinė suinteresuoto asmens kvalifikacija ir specifinis tarnybos poreikis įdarbinti ypač kvalifikuotą asmenį, Paskyrimų tarnyba arba Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba turi išnagrinėti, ar taip yra konkrečiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalį prašančio taikyti naujai skiriamo pareigūno arba tarnautojo atveju. Kai tarnyba pripažįsta, kad situacija atitinka vieną iš minėtų kriterijų, ji turi konkrečiai įvertinti galimybę taikyti šią nuostatą. Šiame etape ji gali nuspręsti, ar bendrasis tarnybos interesas pateisina, ar nepateisina aukštesnio karjeros lygio priskyrimą suinteresuotam asmeniui. Veiksmažodžio „galėti“ vartojimas minėtoje 31 straipsnio 2 dalyje reiškia, kad ši tarnyba neprivalo taikyti šios nuostatos, o įdarbinami nauji pareigūnai arba tarnautojai neturi subjektyvios teisės į tokį priskyrimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnyje nurodytu atveju Paskyrimų tarnyba arba Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba turi didelę diskreciją nuspręsti, ar į užimtinas pareigas būtina priimti ypatingos kvalifikacijos asmenį ir ar šis turi išimtinę kvalifikaciją. Ji turi didelę diskreciją ir tuo atveju, kai nustačiusi, jog egzistuoja viena iš šių dviejų situacijų, vertina jos padarinius.
(žr. 88–90, 92 ir 93 punktus)
Nuoroda: 1968 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kurrer prieš Tarybą, 33/67, Rink. p. 187, 202; 1985 m. birželio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Santis prieš Audito rūmus, 146/84, Rink. p. 1723, 9 ir 11 punktai; 1999 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alexopoulou prieš Komisiją, C‑155/98 P, Rink. p. I‑4069, 32 ir 33 punktai; 1995 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alexopoulou prieš Komisiją, T‑17/95, Rink. VT p. I‑A‑227 ir II‑683, 21 punktas; 1998 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alexopoulou prieš Komisiją, T‑195/96, Rink. VT p. I‑A‑51 ir II‑117, 43 punktas; minėto Sprendimo Chawdhry prieš Komisiją 37 ir 44 punktai; 2004 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brendel prieš Komisiją, T‑55/03, Rink. VT p. I‑A‑311 ir II‑1437, 61 punktas; 2005 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Righini prieš Komisiją, T‑145/04, Rink. VT p. I‑A‑349 ir II‑1547, 43, 44 ir 52 punktai; 2006 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kimman prieš Komisiją, T‑44/04, Rink. p. II‑0000, 28 ir 94 punktai; 2006 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo R prieš Komisiją, T‑331/04, Rink. p. II‑0000, 18, 19, 23 ir 24 punktai.
4. Atlikdamas sprendimo dėl priskyrimo lygiui kontrolę teismas negali pakeisti Paskyrimų tarnybos arba Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos vertinimo savuoju. Bendrijos teismas turi tik patikrinti, ar nepažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai, ar savo sprendimo tarnyba negrindė netiksliomis arba neišsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir ar jos sprendimas priimtas nepiktnaudžiaujant įgaliojimais, jame nepadaryta akivaizdžios teisės klaidos ir ar jis pakankamai motyvuotas. Galiausiai reikia patikrinti, ar ši tarnyba nesinaudojo savo galiomis akivaizdžiai klaidingu būdu.
(žr. 94 punktą)
Nuoroda: 2002 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Platte prieš Komisiją, T‑6/02, Rink. VT p. I‑A‑189 ir II‑973, 36 punktas; minėto Sprendimo Chawdhry prieš Komisiją 45 punktas; minėto Sprendimo Brendel prieš Komisiją 60 punktas; minėto Sprendimo R prieš Komisiją 26 punktas.
5. Teisę reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos, kuri yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų, turi kiekvienas asmuo, atsidūręs situacijoje, kai Bendrijos administracija, suteikdama jam tikslias garantijas, suteikė jam pagrįstų vilčių. Darbo santykių su institucija atveju tokios garantijos bet kuriuo atveju turi atitikti Pareigūnų tarnybos nuostatus bei Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.
(žr. 115 punktą)
Nuoroda: 2006 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Karatzoglou prieš ERA, T‑471/04, Rink. p. II‑0000, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.
6. Vienodo požiūrio principą reikia derinti su teisėtumo principu, pagal kurį savo naudai negalima remtis kito naudai padarytu neteisėtumu. Jeigu Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba padarė klaidą priskirdama laikinuosius tarnautojus mokslo ir technikos personalui, administraciniam darbui priimtas tarnautojas, kurio faktinė ir teisinė padėtis visiškai atitinka minėtų tarnautojų padėtį, t. y. kad jis dalyvavo toje pačioje atrankos procedūroje ir jo pareigos yra tos pačios, negali savo naudai remtis vienodo požiūrio principo pažeidimu.
(žr. 134 punktą)
Nuoroda: 1984 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Witte prieš Parlamentą, 188/83, Rink. p. 3465, 15 punktas; 1985 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Williams prieš Audito rūmus, 134/84, Rink. p. 2225, 14 punktas; 2002 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Tarybą, C‑340/98, Rink. p. I‑2663, 87–93 punktai.