Byla T‑671/11

IPK International – World Tourism Marketing Consultants GmbH

prieš

Europos Komisiją

„Finansinė parama ekologinio turizmo projektui – Išieškotų sumų grąžinimas – Sprendimas, priimtas Bendrajam Teismui panaikinus ankstesnį sprendimą atsiimti paramą – Kompensacinės palūkanos – Delspinigiai – Apskaičiavimas“

Santrauka – 2013 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai – Išieškotų sumų grąžinimas – Komisijos sprendimo atsiimti finansinę paramą panaikinimas – Po šio panaikinimo priimtas Komisijos sprendimas – Teisinis pagrindas

2.      Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai – Komisijai tenkanti pareiga įvykdyti skolinį įsipareigojimą – Mokėtinos palūkanos – Apskaičiavimas neatsižvelgiant į kompensacinių palūkanų ar delspinigių pobūdį – Tikslas išvengti nepagrįsto Sąjungos praturtėjimo

3.      Nuosavi Europos Sąjungos ištekliai – Komisijai tenkanti pareiga įvykdyti skolinį įsipareigojimą – Mokėtinos palūkanos – Kompensacinės palūkanos – Delspinigiai – Atskyrimas – Delspinigių apskaičiavimo bazė – Pagrindinė skolinio įsipareigojimo suma, padidinta kompensacinėmis palūkanomis

1.      Kai Komisija sprendimu pripažįsta, kad yra skolinga ieškovui tam tikrą sumą, įskaitant ir kompensacines palūkanas, tai, kad Bendrasis Teismas ankstesniame sprendime, kuriuo buvo panaikintas pirmesnis Komisijos sprendimas, konstatavo ieškovo padarytus pažeidimus suteikiant finansinę paramą ekologinio turizmo projektui, negali užginčyti pagrindinio skolinio įsipareigojimo buvimo ir šiuo aspektu to, kad Komisija privalo mokėti palūkanas, kurios turi būti apskaičiuotos remiantis taikytinomis taisyklėmis. Iš tiesų, nors Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos faktinius konstatavimus, susijusius su šiais pažeidimas, kurie iš principo pateisina minėtos finansinės paramos panaikinimą, jis tik panaikino pirmesnį Komisijos sprendimą dėl senaties termino nesilaikymo, todėl iš to nekyla jokia jos pareiga grąžinti nagrinėjamą finansinę paramą. Todėl vėlesnis Komisijos sprendimas, kuriame ji vis dėlto pripažįsta bendrą sumą, kurią ji turi pervesti ieškovui, įskaitant kompensacines palūkanas ir jų apskaičiavimo tvarką, yra vienintelis nagrinėjamo pagrindinio skolinio įsipareigojimo teisinis pagrindas.

(žr. 33, 34 punktus)

2.      Komisijos pareiga įvykdyti skolinį įsipareigojimą po sprendimo, kuriuo buvo panaikintas vienas iš jos sprendimų, priėmimo apima ne tik pagrindinę skolinio įsipareigojimo sumą, bet ir palūkanas, atsiradusias dėl šios sumos. Šiuo aspektu, nepriklausomai nuo to, ar palūkanos būtų vadinamos kompensacinėmis ar delspinigiais, jos visada turi būti apskaičiuojamos remiantis Europos Centrinio Banko palūkanų norma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, didinama 2 punktais. Tarifinis padidinimas taikomas visais atvejais, nesant reikalo konkrečiai konstatuoti, ar toks padidinimas pateisinamas, atsižvelgiant į infliaciją atitinkamu laikotarpiu valstybėje narėje, kurioje įsteigtas kreditorius. Iš tiesų, tokių palūkanų nesumokėjimas gali lemti nepagrįstą Sąjungos praturtėjimą. Palūkanų normos tarifinis padidinimas 2 punktais atsirado siekiant visomis įmanomomis aplinkybėmis išvengti tokio nepagrįsto praturėjimo.

(žr. 36–38 punktus)

3.      Kai Komisija privalo kompensuoti ar grąžinti sumą kreditoriui, jai tenka besąlyginė pareiga be pagrindinė sumos mokėti ir delspinigius. Tuo atveju, kai Komisija po Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis jos sprendimas, priėmimo savo pačios priimtu sprendimu pripažįsta privalanti grąžinti pagrindinę mokėtiną sumą ir jei yra bendras šalių sutarimas šiuo klausimu, delspinigiai mokėtini nuo Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo. Toks sprendimas taikytinas neatsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriame Komisija pripažino skolinį įsipareigojimą, yra vienintelis minėto pagrindinio skolinio įsipareigojimo teisinis pagrindas.

Komisija taip pat privalo apskaičiuoti delspinigius remdamasi pagrindine mokėtina suma, padidinta atsižvelgiant į anksčiau susikaupusias kompensacines palūkanas. Iš tiesų, net jeigu iš principo neleidžiamas kompensacinių palūkanų, susikaupusių prieš paskelbiant sprendimą, kuriuo pripažįstamas skolinio įsipareigojimo egzistavimas, ir delspinigių, pradėtų skaičiuoti po sprendimo paskelbimo, kapitalizavimas, Komisija vis dėlto privalo nustatyti delspinigius, kurie skaičiuojami remiantis pagrindine skolinio įsipareigojimo suma, padidinta anksčiau atsiradusiomis kompensacinėmis palūkanomis, iki visiško sumokėjimo. Šiuo požiūriu daromas skirtumas tarp iki teismo sprendimo priėmimo skaičiuojamų kompensacinių palūkanų ir po jo priėmimo skaičiuojamų delspinigių, kuriais atsižvelgiama į visus atsiradusius finansinius nuostolius, įskaitant ir nuostolius dėl infliacijos.

(žr. 41, 42 punktus)