Language of document : ECLI:EU:C:2017:592

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) NUOMONĖ 1/15

2017 m. liepos 26 d.


Turinys


I. Prašymas pateikti nuomonę

II. Teisinis pagrindas

A. Čikagos konvencija

B. Protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės

C. Protokolas (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos

D. Direktyva 95/46/EB

E. Direktyva 2004/82/EB

III. Įvykiai iki numatyto sudaryti susitarimo

IV. Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projektas

V. Numatytas sudaryti susitarimas

VI. Prašyme pateikti nuomonę Parlamento nurodytas vertinimas

A. Dėl Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo tinkamo teisinio pagrindo

B. Dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis

VII. Teisingumo Teismui pateiktų pastabų santrauka

A. Dėl prašymo pateikti nuomonę priimtinumo

B. Dėl tinkamo teisinio Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindo

C. Dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Chartijos nuostatomis

VIII. Teisingumo Teismo pozicija

A. Dėl prašymo pateikti nuomonę priimtinumo

B. Dėl tinkamo teisinio Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindo

1. Dėl numatyto sudaryti susitarimo tikslo ir turinio

2. Dėl tinkamo teisinio pagrindo atsižvelgiant į SESV

3. Dėl SESV 16 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 2 dalies a punkte numatytų procedūrų suderinamumo

C. Dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Chartijos nuostatomis

1. Dėl atitinkamų pagrindinių teisių ir jų apribojimo

2. Dėl iš numatyto sudaryti susitarimo kylančių apribojimų pateisinimo

a) Dėl numatytame sudaryti susitarime nurodytų PNR duomenų tvarkymo pagrindo

b) Dėl bendrojo intereso tikslo ir nagrinėjamų pagrindinių teisių esmės išlaikymo

c) Dėl galimybės tvarkant numatytame sudaryti susitarime nurodytus PNR duomenis įgyvendinti tikslą užtikrinti visuomenės saugumą

d) Dėl numatytame sudaryti susitarime nustatytų apribojimų būtinybės

1) Dėl PNR duomenų, kuriuos apima numatytas sudaryti susitarimas

i) Dėl numatyto sudaryti susitarimo pakankamai tikslaus pobūdžio, kiek tai susiję su perduotinais PNR duomenimis

ii) Dėl neskelbtinų duomenų

2) Dėl automatizuoto PNR duomenų tvarkymo

3) Dėl PNR duomenų tvarkymu siekiamų tikslų

i) Teroristinių arba sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų užkardymas, nustatymas ar patraukimas už juos baudžiamojon atsakomybėn

ii) Kiti tikslai

4) Dėl numatytame sudaryti susitarime nurodytų Kanados institucijų

5) Dėl atitinkamų oro keleivių

6) Dėl PNR duomenų saugojimo ir naudojimo

i) Dėl PNR duomenų saugojimo ir naudojimo prieš oro keleivių atvykimą, jiems būnant Kanadoje ir išvykstant

ii) Dėl PNR duomenų saugojimo ir naudojimo oro keleiviams išvykus iš Kanados

7) Dėl PNR duomenų atskleidimo

i) PNR duomenų perdavimas viešosios valdžios institucijoms

ii) PNR duomenų atskleidimas privatiems asmenims

3. Dėl oro keleivių individualių teisių

a) Dėl teisės gauti informaciją, susipažinti su duomenimis ir prašyti juos ištaisyti

b) Dėl teisės į teisinę gynybą

4. Dėl PNR duomenims apsaugoti skirtų priemonių kontrolės

IX. Atsakymas į prašymą pateikti nuomonę



„Pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį pateikta nuomonė – Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo projektas – Keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimas iš Sąjungos į Kanadą – Tinkami teisiniai pagrindai – SESV 16 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas – Suderinamumas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi“

Nuomonės pateikimo procedūroje 1/15

dėl 2015 m. sausio 30 d. Europos Parlamento prašymo pateikti nuomonę pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai L. Bay Larsen, T. von Danwitz (pranešėjas), J. L. da Cruz Vilaça, M. Berger, A. Prechal, M. Vilaras, teisėjai A. Rosas, E. Levits, D. Šváby, E. Jarašiūnas ir C. Lycourgos,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorius V. Tourrès, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. balandžio 5 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Europos Parlamento, atstovaujamo F. Drexler, A. Caiola ir D. Moore,

–        Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos M. Georgieva ir E. Petranova,

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos K. Kraavi-Käerdi,

–        Airijos, atstovaujamos E. Creedon, G. Hodge ir A. Joyce, padedamų BL D. Fennelly, ir BL C. Doyle,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González ir M. Sampol Pucurull,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues, D. Colas ir F.‑X. Bréchot,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. Brodie ir D. Robertson, padedamų QC D. Beard ir baristerės S. Ford,

–        Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. M. Joséphidès, S. Boelaert ir E. Sitbon,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos P. Van Nuffel, D. Nardi, D. Maidani ir P. Costa de Oliveira,

–        Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP), atstovaujamo A. Buchta, G. Zanfir ir R. Robert,

susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šią

Nuomonę

I.      Prašymas pateikti nuomonę

1        Europos Parlamento Teisingumo Teismui pateiktas prašymas pateikti nuomonę suformuluotas taip:

„Ar [Kanados ir Europos Sąjungos] numatomas [sudaryti] susitarimas [dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo] suderinamas su Sutarčių (SESV 16 straipsnio) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (7 ir 8 straipsnių bei 52 straipsnio 1 dalies) nuostatomis, susijusiomis su fizinių asmenų teisėmis į asmens duomenų apsaugą?

Ar SESV 82 straipsnio 1 dalies [antros pastraipos] d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas yra tinkamas [Europos Sąjungos] Tarybos akto dėl numatomo susitarimo sudarymo teisinis pagrindas, ar šis aktas turėtų remtis SESV 16 straipsniu?“

2        Parlamentas kaip priedus prie savo prašymo pateikti nuomonę, be kitų dokumentų, Teisingumo Teismui perdavė:

–        Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo projektą (toliau – numatytas sudaryti susitarimas),

–        Tarybos sprendimo dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo sudarymo Sąjungos vardu projektą (toliau – Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projektas) ir

–        2014 m. liepos 7 d. raštą, kuriuo Taryba kreipėsi į Parlamentą, prašydama pritarti minėtam susitarimo projektui.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Čikagos konvencija

3        1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytą Tarptautinę civilinės aviacijos konvenciją (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 15 t., Nr. 102, toliau – Čikagos konvencija) ratifikavo Kanada ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, tačiau pati Europos Sąjunga nėra šios konvencijos šalis.

4        Šios konvencijos 13 straipsnyje nustatyta:

„Susitariančiosios Valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su orlaivio keleivių, įgulų atskridimu ar išskridimu arba krovinių vežimu iš jos teritorijos arba į ją, tokie kaip atvykimo, išvykimo, imigracijos, pasų, muitinės ir karantino taisyklės, privalomi vežamiems kroviniams, keleiviams ir įgulai arba asmenims, veikiantiems jų vardu, atskrendantiems, išskrendantiems arba esantiems minėtos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje.“

5        Čikagos konvencija buvo įkurta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO), kurios tikslas pagal šios konvencijos 44 straipsnį, be kita ko, nustatyti tarptautinės oro navigacijos principus ir metodus.

B.      Protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės

6        Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (OL C 83, 2010, p. 295; toliau – Protokolas Nr. 21) 1 straipsnyje nustatyta:

„Laikydamosi 3 straipsnio nuostatų, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones, siūlomas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinę dalį. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus Jungtinės Karalystės ir Airijos Vyriausybių atstovų, pritarimas.

<...>“

7        Šio protokolo 3 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Per tris mėnesius nuo pasiūlymo ar iniciatyvos pateikimo Tarybai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinę dalį Jungtinė Karalystė ar Airija gali raštu pranešti Tarybos pirmininkui apie savo pageidavimą dalyvauti nustatant ir taikant bet kurią iš pasiūlytų priemonių, ir po to ši valstybė turės teisę tai daryti.“

C.      Protokolas (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos

8        Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos (OL C 83, 2010, p. 299; toliau – Protokolas Nr. 22) preambulės trečioje–penktoje pastraipose nurodyta, kad Aukštosios Susitariančios Šalys:

„[suvokia], kad iš Edinburgo sprendimo kilusio teisinio režimo tęsimas pagal Sutartis labai apribos Danijos dalyvavimą svarbiose Sąjungos bendradarbiavimo srityse ir kad Sąjungos interesams geriausia būtų užtikrinti acquis vientisumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje,

todėl [siekia] sukurti teisinę sistemą, suteiksiančią Danijai galimybę dalyvauti priimant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies IV antraštinę dalį siūlomas priemones ir [palankiai vertina] Danijos ketinimą, kai tai įmanoma, pasinaudoti šia galimybe pagal savo konstitucinius reikalavimus,

[pažymi], kad Danija netrukdys kitoms valstybėms narėms toliau plėtoti bendradarbiavimą dėl priemonių, kurios nėra Danijai privalomos.“

9        Šio protokolo 1 straipsnyje nustatyta:

„Danija nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinę dalį. Tarybos sprendimams, kurie priimami vieningai, būtinas vieningas Tarybos narių, išskyrus Danijos Vyriausybės atstovo, pritarimas.

Taikant šį straipsnį, kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 238 straipsnio 3 dalį.“

10      Minėto protokolo 2 straipsnis suformuluotas taip:

„Danijai nėra privalomos ar taikomos jokios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinės dalies nuostatos, jokia pagal šią antraštinę dalį priimta priemonė, jokia pagal šią antraštinę dalį Sąjungos sudaryto tarptautinio susitarimo nuostata ir joks Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, aiškinantis bet kurią tokią nuostatą ar priemonę arba bet kurią pagal tą antraštinę dalį pakeistą ar keistiną priemonę. Tokia nuostata, priemonė ar sprendimas jokiu būdu neturi įtakos Danijos kompetencijai, teisėms ir pareigoms. Tokia nuostata, priemonė ar sprendimas jokiu būdu neturi įtakos Bendrijos ar Sąjungos acquis ir nėra Sąjungos teisės dalis, kai jie taikomi Danijai. Visų pirma Sąjungos teisės aktai policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimti iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kurie yra iš dalies keisti, Danijai tebėra privalomi ir taikomi nepakeisti.“

11      To paties protokolo 2a straipsnyje numatyta:

„Šio Protokolo 2 straipsnis taip pat taikomas taisyklėms, nustatytoms remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu dėl asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka valstybės narės vykdydamos veiklą, kuriai taikomi minėtos Sutarties III dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyriai.“

D.      Direktyva 95/46/EB

12      1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 25 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Valstybės narės numato, kad asmens duomenys, kurie yra tvarkomi arba kuriuos juos perdavus ketinama tvarkyti, gali būti perduodami į trečiąją šalį tik tuo atveju, jeigu nepažeidžiant nacionalinių nuostatų, priimtų pagal kitas šios direktyvos nuostatas, ši trečioji šalis užtikrina adekvatų apsaugos lygį.

2.      Apsaugos, kurią suteikia trečioji šalis, lygio adekvatumas įvertinamas atsižvelgiant į [visas] duomenų perdavimo operacijos ar operacijų grupės aplinkybes; ypatingas dėmesys atkreipiamas į duomenų pobūdį, siūlomos tvarkymo operacijos ar operacijų tikslą ir trukmę, duomenų kilmės bei paskirties valstybę ar valstybes, bendrųjų ir atskiriems sektoriams taikomų įstatymų, galiojančių trečiojoje šalyje, nuostatas, taip pat profesines taisykles ir saugumo priemones, kurių laikomasi toje valstybėje.

<...>

6.      31 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali išsiaiškinti, kad adekvatų apsaugos lygį, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, trečioji šalis užtikrina savo šalies įstatymais arba tarptautiniais įsipareigojimais, kuriuos ji yra prisiėmusi, ypač po 5 dalyje nurodytų derybų dėl asmenų privataus gyvenimo ir pagrindinių laisvių bei teisių apsaugos.

<...>“

E.      Direktyva 2004/82/EB

13      2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL L 261, 2004, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 74) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Valstybės narės imasi būtinų priemonių nustatyti įpareigojimą vežėjams atsakingų už asmenų tikrinimą ties išorinėmis sienomis institucijų prašymu, iki registracijos pabaigos, perduoti informaciją apie keleivius, kuriuos jie pristatys į paskirtą sienos kirtimo punktą, per kurį tie asmenys pateks į valstybės narės teritoriją.

2.      Pirmiau minėta informacija yra tokia:

–        naudojamo kelionės dokumento numeris ir tipas,

–        pilietybė,

–        visi vardai ir pavardės,

–        gimimo data,

–        patekimo į valstybių narių teritoriją sienos kirtimo punktas,

–        transporto priemonės kodas,

–        transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas,

–        bendras ta transporto priemone vežamų keleivių skaičius,

–        pradinė įlaipinimo vieta.“

III. Įvykiai iki numatyto sudaryti susitarimo

14      2005 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2006/230/EB dėl Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl API / PNR duomenų apdorojimo sudarymo (OL L 82, 2006, p. 14), juo patvirtino šį susitarimą (toliau – 2006 m. susitarimas). Kaip nurodyta šio susitarimo preambulėje, jis buvo sudarytas atsižvelgiant į „Kanados Vyriausybės reikalavimą skrydžių į Kanadą paslaugas teikiantiems oro vežėjams pateikti jų kompiuterinėse rezervavimo ir išvykimo kontrolės sistemose (DCS) laikomus išankstinės informacijos apie keleivius ir keleivio duomenų įrašo duomenis (toliau – API / PNR duomenys) kompetentingoms Kanados valdžios institucijoms“.

15      Pagal 2006 m. susitarimo 1 straipsnio 1 dalį jo tikslas buvo „užtikrinti, kad API / PNR duomenys apie asmenis, vykstančius į Susitarimo taikymo sričiai priklausančias keliones, būtų perduoti visapusiškai gerbiant pagrindines teises ir laisves, visų pirma teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“. Pagal šio susitarimo 3 straipsnio 1 dalį „[š]alys susitar[ė], kad API / PNR duomenys apie į Susitarimo taikymo sričiai priklausančias keliones vykstančius asmenis [būtų] tvarkomi, kaip nustatyta API / PNR duomenis gaunančios kompetentingos institucijos prisiimtuose įsipareigojimuose“. Pagal šio susitarimo I priedą kompetentinga Kanados institucija buvo Kanados sienos paslaugų agentūra (CBSA).

16      Remdamasi šiais įsipareigojimais 2005 m. rugsėjo 6 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė Sprendimą 2006/253/EB dėl adekvačios asmens duomenų, įtrauktų į oro keleivių keleivio duomenų įrašą, perduotą Kanados sienos paslaugų agentūrai, apsaugos (OL L 91, 2006, p. 49). Šio sprendimo 1 straipsnyje buvo nurodyta, kad „[Direktyvos 95/46] 25 straipsnio 2 dalyje [CBSA] yra laikoma institucija, užtikrinančia adekvatų iš Bendrijos gaunamų PNR duomenų apie skrydžius į Kanadą apsaugos lygį pagal [šio sprendimo] I priede nustatytus [CBSA įsipareigojimus dėl PNR programos]. To paties sprendimo 7 straipsnyje nurodyta, kad jis „[galios] 3 metus ir 6 mėnesius nuo pranešimo apie jį, išskyrus, kai galiojimas pratęsiamas [Direktyvos 95/46] 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Tokia galiojimo pratęsimo galimybe nebuvo pasinaudota.

17      Kadangi pagal 2006 m. susitarimo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis šio susitarimo galiojimo trukmė buvo siejama su Sprendimo 2006/253 galiojimo trukme, minėtas susitarimas baigė galioti 2009 m. rugsėjo mėn.

18      2010 m. gegužės 5 d. Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl derybų dėl susitarimų dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) su JAV, Australija ir Kanada pradžios (OL C 81 E, 2011, p. 70). Šios rezoliucijos 7 punkte Parlamentas ragino „laikytis nuoseklaus požiūrio į PNR duomenų naudojimą teisėsaugoje ir saugumo tikslais ir nustatyti bendrus principus, kuriais būtų remiamasi sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis“, taip pat prašė „Komisij[os] <…> pateikti pasiūlymą dėl šių bendrų principų modelio ir derybų su trečiosiomis šalimis įgaliojimo projektą“ ir kartu minėtos rezoliucijos 9 punkte nustatė tenkintinus minimalius reikalavimus, kiek tai susiję su oro keleivių duomenų įrašų naudojimu trečiosiose šalyse.

19      2010 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė sprendimą kartu su derybiniais nurodymais, juo įgaliojo Komisiją Sąjungos vardu pradėti derybas su Kanada numatant sudaryti susitarimą dėl keleivio duomenų įrašų (toliau – PNR duomenys) perdavimo ir naudojimo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir kitiems sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir su tuo kovoti.

20      Pasibaigus deryboms su Kanada numatytas sudaryti susitarimas buvo parafuotas 2013 m. gegužės 6 dieną. 2013 m. liepos 18 d. Komisija pateikė Tarybos sprendimo dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo sudarymo pasiūlymą (COM (2013) 528 final; toliau – Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pasiūlymas) ir Tarybos sprendimo dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo pasirašymo pasiūlymą (COM (2013) 529 final).

21      Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pasiūlymo aiškinamajame memorandume, be kita ko, nurodyta:

„Pagal Kanados teisės aktus [CBSA] yra įgaliota iš kiekvieno keleivinius skrydžius į Kanadą ir iš jos vykdančio oro vežėjo reikalauti suteikti jai prieigą prie elektroninių [PNR] duomenų prieš keleiviui atvykstant į Kanadą ar iš jos išvykstant. Kanados valdžios institucijų prašymai pagrįsti Muitinės įstatymo 107.1 skyriumi, Keleivių informacijos (muitinės) reglamentais, Imigracijos ir pabėgėlių apsaugos įstatymo 148 dalies 1 punkto d papunkčiu ir Imigracijos ir pabėgėlių apsaugos reglamentų 269 reglamentu.

Šiais teisės aktais siekiama gauti PNR duomenis elektroniniu būdu prieš lėktuvo atvykimą ir taip smarkiai padidinti [CBSA] gebėjimą atlikti veiksmingą ir efektyvų išankstinį keleivių rizikos vertinimą, sudaryti palankesnes sąlygas keliauti sąžiningiems keleiviams ir galiausiai stiprinti Kanados saugumą. Europos Sąjunga, bendradarbiaudama su Kanada kovos su terorizmu ir kitais sunkiais tarptautiniais nusikaltimais srityje, mano, kad perduodant PNR duomenis Kanadai skatinamas tarptautinis policijos ir teisminis bendradarbiavimas. Jis bus užtikrintas Kanadai perduodant su PNR duomenimis susijusią analitinę informaciją kompetentingoms valstybių narių institucijoms, Europolui ir Eurojustui pagal atitinkamą jų kompetenciją.

<...>

Oro vežėjai privalo [CBSA] suteikti prieigą prie tam tikrų PNR duomenų, kurie renkami ir laikomi oro vežėjo automatinėse bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės sistemose.

Remiantis ES duomenų apsaugos teisės aktais, iš [Sąjungos] skrydžius vykdantiems Europos ir kitiems oro vežėjams draudžiama savo keleivių PNR duomenis perduoti trečiosioms šalims, kurios neturi tinkamų apsaugos priemonių ir todėl neužtikrina tinkamo asmens duomenų apsaugos lygio. Būtina surasti sprendimą ir pagal jį nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis PNR duomenys būtų perduodami iš ES į Kanadą, ir taip pripažinti, kad būtina ir svarbu PNR duomenis naudoti kovojant su terorizmu ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, kartu užtikrinti oro vežėjams teisinį tikrumą. Be to, šis sprendimas turėtų būti nuosekliai taikomas visoje Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas oro vežėjų teisinis tikrumas ir asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą, taip pat jų fizinis saugumas.

<...>“

22      Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) 2013 m. rugsėjo 30 d. pateikė nuomonę dėl šių sprendimų pasiūlymų. Visas šios nuomonės, kurios santrauka buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 51, 2014, p. 12), tekstas prieinamas EDAPP interneto svetainėje.

23      2013 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė sprendimą dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo pasirašymo. Tą pačią dieną ši institucija nusprendė prašyti Parlamento pritarti jos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projektui.

24      Numatytas sudaryti susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio 25 d.

25      2014 m. liepos 7 d. rašte Taryba paprašė Parlamento pritarti sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projektui.

26      2014 m. lapkričio 25 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl prašymo, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę, ar Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo suderinamas su Sutartimis (OL C 289, 2016, p. 2).

IV.    Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projektas

27      Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projekte kaip teisiniai šio sprendimo pagrindai nurodyti SESV 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas, siejami su SESV 218 straipsnio 6 dalies a punktu.

28      Šio sprendimo projekto 5 ir 6 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(5) pagal [Protokolo (Nr. 21)] 3 straipsnį [Jungtinė Karalystė ir Airija] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant šį sprendimą;

(6) pagal [Protokolo (Nr. 22)] 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir Susitarimas nėra jai privalomas ar taikomas.“

29      Minėto sprendimo projekto 1 straipsnyje nustatyta:

„Sąjungos vardu patvirtinamas Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.“

V.      Numatytas sudaryti susitarimas

30      Numatytas sudaryti susitarimas suformuluotas taip:

„Kanada

ir

Europos Sąjunga,

toliau – Šalys,

siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir su teroristais susijusiems nusikaltimams, taip pat kitiems sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, kovoti su jais, juos slopinti ir šalinti, kad apsaugotų savo atitinkamas demokratines visuomenes ir bendras vertybes bei užtikrintų saugumą ir teisinės valstybės principą;

pripažindamos terorizmo ir su teroristais susijusių nusikaltimų, taip pat kitų sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų prevencijos, kovos su jais, jų slopinimo ir šalinimo svarbą, kartu užtikrindamos pagrindines teises ir laisves, visų pirma teisę į privatumą ir duomenų apsaugą;

siekdamos stiprinti ir skatinti Šalių bendradarbiavimą laikantis Kanados ir Europos Sąjungos partnerystės principų;

pripažindamos, kad dalijimasis informacija yra esminė priemonė, kovojant su terorizmu ir su juo susijusiais nusikaltimais bei kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, ir kad šiomis aplinkybėmis keleivio duomenų įrašo (toliau – PNR) duomenų naudojimas yra nepaprastai svarbi priemonė, siekiant šių tikslų;

pripažindamos, kad norint užtikrinti viešąjį saugumą ir teisės aktų vykdymą reikėtų nustatyti taisykles, kaip oro vežėjai perduos PNR duomenis Kanadai;

pripažindamos, kad Šalis sieja vienodos vertybės, susijusios su duomenų apsauga ir privatumu, nustatytos atitinkamuose jų teisės aktuose;

atsižvelgdamos į Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį dėl pagarbos pagrindinėms teisėms, teisę į privatumą tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje, proporcingumo ir būtinumo principus, susijusius su teise į privatų bei šeimos gyvenimą, pagarbą privatumui ir asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, [1981 m. sausio 28 d. Strasbūre pasirašytą] Europos Tarybos konvenciją Nr. 108 dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir [2001 m. lapkričio 8 d. Strasbūre pasirašytą] jos papildomą protokolą Nr. 181;

atsižvelgdamos į Kanados teisių ir laisvių chartijos ir Kanados privatumo teisės aktų atitinkamas nuostatas;

atkreipdamos dėmesį į Europos Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti, kad pagal šį Susitarimą oro vežėjams nedraudžiama laikytis Kanados teisės, susijusios su Europos Sąjungos surinktų PNR duomenų perdavimu Kanadai;

pripažindamos sėkmingą 2006 m. Šalių Susitarimo dėl PNR duomenų perdavimo bendrą peržiūrą 2008 m.;

pripažindamos, kad šis Susitarimas negali būti taikomas išankstinei informacijai apie keleivius, kurią oro vežėjai renka ir perduoda Kanadai sienos kontrolės tikslais;

taip pat pripažindamos, kad šis Susitarimas netrukdo Kanadai toliau tvarkyti iš oro vežėjų gautą informaciją išimtiniais atvejais, kai būtina, siekiant sumažinti kylantį didelį tiesioginį pavojų oro transportui arba nacionaliniam saugumui, griežtai laikantis Kanados teisėje nustatytų apribojimų ir visais atvejais neperžengiant šiame Susitarime numatytų apribojimų;

atkreipdamos dėmesį į tai, kad Šalys ir Europos Sąjungos valstybės narės yra suinteresuotos keistis informacija apie PNR duomenų perdavimo būdą ir PNR duomenų atskleidimą už Kanados ribų, kaip nustatyta atitinkamuose šio Susitarimo straipsniuose, taip pat atkreipdamos dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga suinteresuota šį klausimą spręsti naudojant šiame Susitarime nustatytą konsultacijų ir peržiūros mechanizmą;

atkreipdamos dėmesį į tai, kad Šalys gali nagrinėti, ar panašus susitarimas dėl PNR duomenų tvarkymo yra reikalingas ir galimas jūrų transporto srityje;

atkreipdamos dėmesį į Kanados įsipareigojimą užtikrinti, kad Kanados kompetentinga institucija tvarkys PNR duomenis siekdama užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn ir griežtai taikydama privatumo ir asmens duomenų apsaugos priemones, kaip nustatyta šiame Susitarime;

pabrėždamos, kad, siekiant skatinti tarptautinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą, pagal šį Susitarimą Kanados gaunamais PNR duomenimis ir susijusia bei tinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų, svarbu dalytis su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis policijos ir teisminėmis institucijomis, Europolu ir Eurojustu;

patvirtindamos, kad šis Susitarimas nėra precedentas jokiems būsimiems Kanados ir Europos Sąjungos arba kurios nors iš Šalių ir kurios nors kitos Šalies susitarimams dėl PNR duomenų tvarkymo ir perdavimo arba dėl duomenų apsaugos;

atsižvelgdamos į Šalių tarpusavio įsipareigojimą taikyti ir toliau plėtoti tarptautinius PNR duomenų tvarkymo standartus,

susitarė:

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Susitarimo tikslas

Šiame Susitarime Šalys nustato [PNR] duomenų perdavimo ir naudojimo sąlygas, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir sauga, bei priemones, kuriomis duomenys apsaugomi.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime:

a) oro vežėjas – komercinio vežimo bendrovė, naudojanti orlaivius kaip transporto priemones keleiviams vežti tarp [iš] Kanados ir [į] Europos Sąjung[ą, ir atvirkščiai];

b) [PNR duomenys] – įrašai, kuriuos sukūrė oro vežėjas kiekvienai bet kurio keleivio arba jo vardu užsakytai kelionei ir kurie yra būtini tvarkant ir kontroliuojant rezervavimą. Konkrečiai šiame Susitarime PNR duomenis sudaro šio Susitarimo priede nustatyti elementai;

c) tvarkymas – bet kokia su PNR duomenimis automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis atliekama operacija arba operacijos, pvz., rinkimas, registravimas, rūšiavimas, saugojimas, tikslinimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, pasitikrinimas, naudojimas, perdavimas, platinimas, atskleidimas ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, palyginimas ar sujungimas, blokavimas, maskavimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

d) Kanados kompetentinga institucija – Kanados institucija, atsakinga už pagal šį Susitarimą gautų PNR duomenų gavimą ir tvarkymą;

e) neskelbtini duomenys – bet kokia informacija, atskleidžianti rasinę arba etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje, arba informacija apie asmens sveikatą ar lytinį gyvenimą.

3 straipsnis

PNR duomenų naudojimas

1.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija pagal šį Susitarimą gautus PNR duomenis tvarko tik siekdama užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ar sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ar patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn.

2.      Šiame Susitarime teroristinis nusikaltimas yra:

a) veiksmas arba neveikimas, atliekamas politiniu, religiniu ar ideologiniu tikslu, kurio tikslas ar priežastis yra noras įbauginti visuomenę dėl jos saugumo, įskaitant ekonominį saugumą, arba norint priversti asmenį, vyriausybę ar vietinę arba tarptautinę organizaciją atlikti kokį nors veiksmą arba susilaikyti nuo jo, kuriuo tyčia:

i)      nužudomi žmonės arba padaromi sunkūs kūno sužalojimai;

ii)      sukeliamas pavojus asmens gyvybei;

iii)      sukeliamas didelis pavojus visuomenės sveikatai ar saugumui;

iv)      padaroma didelė turtinė žala, kuri gali sukelti i–iii punktuose nurodytą žalą; arba

v)      labai sutrikdomos arba labai sutrinka esminės paslaugos, pažeidžiama įranga arba sistema kitaip, nei tai įvyktų dėl teisėto ar neteisėto gynimosi, protesto, nuomonių skirtumo ar darbų nutraukimo, pvz., streiko, kuriais neketinama padaryti i–iii punktuose nurodytos žalos; arba

b) nusikalstam[o]s veik[o]s, patenkanči[o]s į taikytinų tarptautinių konvencijų ir protokolų, susijusių su terorizmu, taikymo sritį ir juose apibūdint[o]s; arba

c) sąmoningas dalyvavimas bet kokiame veiksme [atliekant bet kokį veiksmą] arba prisidėjimas prie jo, arba asmens, grupės ar organizacijos instruktavimas, kaip tą veiksmą atlikti, siekiant padidinti teroristinės veiklos subjekto sugebėjimą bendradarbiauti arba atlikti veiksmą arba neveikti, kaip aprašyta a arba b punktuose; arba

d) kriminalinio nusikaltimo padarymas, kai nusikalstama veika ar neveikimas teikia naudos teroristinės veiklos subjektui, daromas jo nurodymu arba yra su juo susijęs; arba

e)      turto paėmimas arba asmens, grupės ar organizacijos kvietimas pateikti turtą, turto pateikimas arba leidimas naudotis turtu arba finansinės ar kitos susijusios paslaugos, siekiant atlikti veiksmą arba neveikti, kaip aprašyta a arba b punktuose, arba naudojimas ar turto įsigijimas, siekiant atlikti veiksmą arba neveikti, kaip aprašyta a arba b punktuose;

f) bandymas arba grasinimas atlikti veiksmą arba neveikti, kaip aprašyta a arba b punktuose, sąmokslo rengimas, pagalba, instruktavimas arba konsultavimas, susijęs su veiksmu arba neveikimu, kaip aprašyta a arba b punktuose, arba bendrininkavimas įvykus faktui, prieglobsčio suteikimas arba slėpimas, kad teroristinės veiklos subjektas galėtų padėti arba atlikti veiksmą arba neveikti, kaip aprašyta a arba b punktuose.

g) Šios dalies tikslais teroristinės veiklos subjektas yra:

i)      asmuo, grupė arba organizacija, kurios vienas iš tikslų yra padėti arba atlikti veiksmą arba neveikti, kaip aprašyta a arba b punktuose; arba

ii)      asmuo, grupė arba organizacija, kuri sąmoningai veikia tokio asmens, grupės arba organizacijos, apibūdintos i punkte, vardu, jų nurodymu arba yra su jais susiję.

3.      Sunkus tarpvalstybinis nusikaltimas – bet kuris nusikaltimas, už kurį Kanadoje baudžiama laisvės apribojimu, kurio ilgiausias terminas – bent ketveri metai, arba skiriama sunkesnė bausmė, kaip apibrėžta Kanados teisėje, jei nusikaltimas yra tarpvalstybinio pobūdžio.

Šiame Susitarime nusikaltimas yra laikomas tarpvalstybinio pobūdžio, kai jis įvykdytas:

a)      daugiau kaip vienoje šalyje;

b) vienoje šalyje, bet svarbūs pasirengimo, planavimo, vadovavimo ar kontrolės veiksmai vykdomi kitoje šalyje;

c) vienoje šalyje, bet yra susijęs su organizuota nusikalstama grupuote, kuri nusikalstama veikla verčiasi daugiau nei vienoje šalyje;

d) vienoje šalyje, tačiau turėjo svarbių pasekmių kitoje šalyje; arba

e) vienoje šalyje, o nusikaltėlis išvyko į kitą šalį arba ketina tą padaryti.

4.      Išskirtiniais atvejais Kanados kompetentinga institucija gali tvarkyti PNR duomenis, jeigu būtina, kad apsaugotų bet kurio asmens gyvybinius interesus, kai yra:

a) pavojus asmens gyvybei arba pavojus patirti sunkų sužalojimą; arba

b) didelis pavojus visuomenės sveikatai, ypač atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

5.      Kanada taip pat gali tvarkyti PNR duomenis, nagrinėdama konkrečius atvejus, kad būtų:

a) užtikrinta viešojo administravimo kontrolė arba atskaitomybė; arba

b) laikomasi išduoto šaukimo į teismą arba orderio, arba teismo nutarties.

4 straipsnis

PNR duomenų pateikimo užtikrinimas

1.      Europos Sąjunga užtikrina, kad pagal šį Susitarimą oro vežėjams nebūtų draudžiama perduoti PNR duomenų Kanados kompetentingai institucijai.

2.      Kanada nereikalauja iš oro vežėjo pateikti PNR duomenų elementų, kurie dar nesurinkti arba oro vežėjas jų rezervavimo tikslais nesaugo.

3.      Kanada pagal šį Susitarimą turi ištrinti visus iš oro vežėjo gautų duomenų elementus, kurie nepateikti priede.

4.      Šalys užtikrina, kad oro vežėjai galėtų perduoti PNR duomenis Kanados kompetentingai institucijai per įgaliotus atstovus, kurie veikia oro vežėjo vardu ir yra atskaitingi jam ir dirba šiame Susitarime nustatytomis sąlygomis.

5 straipsnis

Tinkamumas

Laikydamasi šio Susitarimo, Kanados kompetentinga institucija turi užtikrinti tinkamą apsaugos lygį, kaip apibrėžta atitinkamame Europos Sąjungos duomenų apsaugos teisės akte dėl PNR duomenų tvarkymo ir naudojimo. Oro vežėjas, kuris pagal šį Susitarimą teikia PNR duomenis Kanadai, turi vadovautis PNR duomenų perdavimo iš Europos Sąjungos į Kanadą Europos Sąjungos teisiniais reikalavimais.

6 straipsnis

Policijos ir teisminis bendradarbiavimas

1.      Kanada kuo greičiau pagal savo atitinkamą kompetenciją su Europolu ir Eurojustu arba Europos Sąjungos valstybės narės policija ar teismine institucija dalijasi svarbia atitinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų, gautų pagal šį Susitarimą. Kanada užtikrina, kad šia informacija būtų dalijamasi pagal susitarimus ir tvarką dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija tarp Kanados ir Europolo, Eurojusto ar tos valstybės narės.

2.      Kanada, pareikalavus Europolui, Eurojustui, pagal jų atitinkamus įgaliojimus, arba Europos Sąjungos valstybės narės policijai ar teisminei institucijai turi pateikti PNR duomenis arba analitinę informaciją, kurioje yra PNR duomenų, gautų pagal šį Susitarimą, tam tikrais atvejais siekiant užkirsti kelią teroristiniam nusikaltimui ar sunkiam tarpvalstybiniam nusikaltimui, jį nustatyti, ištirti ar patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn Europos Sąjungoje. Kanada užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama pagal susitarimus ir tvarką dėl teisės aktų vykdymo, teisminio bendradarbiavimo arba dalijimosi informacija tarp Kanados ir Europolo, Eurojusto ar tos valstybės narės.

PNR duomenų tvarkymui taikomos apsaugos priemonės

7 straipsnis

Nediskriminavimas

Kanada užtikrina, kad PNR duomenų tvarkymui taikomos apsaugos priemonės būtų vienodai taikomos visiems keleiviams, jų neteisėtai nediskriminuojant.

8 straipsnis

Neskelbtinų duomenų naudojimas

1.      Jeigu surinktuose keleivio PNR duomenyse yra neskelbtinų duomenų, Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija užmaskuotų neskelbtinus duomenis, naudodama automatizuotas sistemas. Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija toliau netvarkytų tokių duomenų, išskyrus pagal 3, 4 ir 5 dalis.

2.      Kanada pateikia Europos Komisijai kodų ir terminų, identifikuojančių neskelbtinus duomenis, kuriuos Kanada privalo užmaskuoti, sąrašą. Kanada tą sąrašą pateikia per 90 dienų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.

3.      Kanada gali tvarkyti neskelbtinus duomenis, nagrinėdama konkrečius atvejus, esant išskirtinėms aplinkybėms, kai toks tvarkymas yra būtinas, nes rizikuojama asmens gyvybe arba kyla pavojus patirti sunkų sužalojimą.

4.      Kanada užtikrina, kad neskelbtini duomenys būtų tvarkomi tik pagal 3 dalį, griežtai laikantis procedūrinių priemonių, įskaitant:

a) neskelbtinų duomenų tvarkymą patvirtina Kanados kompetentingos institucijos vadovas;

b) neskelbtinus duomenis tvarko tik specialiai ir asmeniškai įgaliotas pareigūnas ir

c) kai neskelbtini duomenys nebemaskuojami, jie nebegali būti tvarkomi, naudojant automatizuotas sistemas.

5.      Kanada turi ištrinti neskelbtinus duomenis ne vėliau nei [per] 15 dienų nuo jų gavimo, nebent Kanada juos saugo pagal 16 straipsnio 5 dalį.

6.      Jeigu pagal 3, 4 ir 5 dalis Kanados kompetentinga institucija tvarko su asmeniu, kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, susijusius neskelbtinus duomenis, Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija kuo greičiau praneštų tos valstybės narės institucijoms apie duomenų tvarkymą. Kanada išsiunčia tą pranešimą pagal susitarimus ir tvarką dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija tarp Kanados ir tos valstybės narės.

9 straipsnis

Duomenų saugumas ir vientisumas

1.      Kanada įdiegia reguliavimo, procedūrines arba technines priemones, kad apsaugotų PNR duomenis nuo atsitiktinės, neteisėtos arba neleistinos prieigos, tvarkymo ar praradimo.

2.      Kanada užtikrina duomenų atitikties tikrinimą ir apsaugą, saugumą, konfidencialumą ir vientisumą. Kanada:

a) PNR duomenims taiko šifravimo, leidimo ir dokumentų tvarkymo procedūras;

b) leidžia prieiti prie PNR duomenų tik įgaliotiems pareigūnams;

c) saugo PNR duomenis fiziškai saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota prieigos prie duomenų kontrolės priemonėmis; ir

d) sukuria mechanizmą, užtikrinantį PNR duomenų užklausų vykdymą pagal 3 straipsnį.

3.      Jeigu prie asmens PNR duomenų buvo prieita ar jie buvo atskleisti neturint leidimo, Kanada imasi priemonių informuoti tą asmenį, sumažinti žalos riziką ir imtis taisomųjų veiksmų.

4.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija nedelsdama informuotų Europos Komisiją apie bet kokius svarbius atsitiktinės, neteisėtos arba neleistinos prieigos, PNR duomenų tvarkymo ar praradimo atvejus.

5.      Kanada užtikrina, kad padarius bet kokį duomenų apsaugos pažeidimą, ypač dėl kurio duomenys gali būti atsitiktinai ar neteisėtai sunaikinti arba atsitiktinai prarasti, pakeisti, neleistinai atskleisti arba prie jų prieita be leidimo, arba dėl kurio duomenys gali būti tvarkomi bet kokia neteisėta forma, būtų taikomos veiksmingos ir atgrasančios taisomosios priemonės, įskaitant galimas sankcijas.

10 straipsnis

Kontrolė

1.      PNR duomenims tvarkyti skirtas duomenų apsaugos priemones pagal šį Susitarimą kontroliuos nepriklausoma valdžios institucija arba administracinėmis priemonėmis sukurta institucija, kuri nešališkai atlieka savo funkcijas ir turi įrodymais pagrįstą savarankiškumą (toliau – kontrolės institucija). Kanada užtikrina, kad kontrolės institucija turėtų veiksmingus įgaliojimus vykdyti tyrimus, kaip laikomasi taisyklių, susijusių su PNR duomenų rinkimu, naudojimu, atskleidimu, saugojimu ar sunaikinimu. Kontrolės institucija gali atlikti duomenų atitikties peržiūras ir tyrimus, Kanados kompetentingai institucijai gali pateikti rezultatus ir rekomendacijas. Kanada užtikrina, kad kontrolės institucija būtų įgaliota pranešti apie su šiuo Susitarimu susijusius teisės pažeidimus, kad prireikus būtų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn arba skiriamos drausminės nuobaudos.

2.      Kanada užtikrina, kad kontrolės institucija užtikrintų, kad su šio Susitarimo nesilaikymu susiję skundai būtų gaunami, tiriami, į juos būtų atsakoma ir tinkamai atlyginama žala.

11 straipsnis

Skaidrumas

1.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija savo interneto svetainėje pateiktų šią informaciją:

a)      teisės aktų, kuriais suteikiama teisė rinkti PNR duomenis, sąrašą;

b)      PNR duomenų rinkimo pagrindą;

c)      PNR duomenų apsaugos būdus;

d)      PNR duomenų atskleidimo būdus ir apimtis;

e)      informaciją apie prieigą, taisymą, įrašą bei žalos atlyginimą ir

f)      kontaktinę informaciją pasiteirauti.

2.      Šalys turi dirbti su suinteresuotosiomis šalimis, pvz., su oro kelionių sektoriumi, siekdamos skatinti skaidrumą, pageidautina, bilietų užsakymo etape, teikdamos keleiviams informaciją apie:

a)      PNR duomenų rinkimo priežastis;

b)      PNR duomenų naudojimą;

c)      prašymo suteikti prieigą prie PNR duomenų procedūrą ir

d)      prašymo taisyti PNR duomenis procedūrą.

12 straipsnis

Asmenims skirta prieiga

1.      Kanada užtikrina, kad bet kuris asmuo galėtų prieiti prie savo PNR duomenų.

2.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija per pagrįstą laikotarpį:

a)      pateiktų asmeniui jo PNR duomenų kopiją, jeigu asmuo raštu kreipiasi dėl savo PNR duomenų;

b)      atsakytų raštu į visas užklausas;

c)      suteiktų asmeniui prieigą prie užregistruotos informacijos, patvirtindama, kad asmens PNR duomenys buvo atskleisti, jeigu asmuo prašo to patvirtinimo;

d)      pateiktų teisines arba faktines priežastis, jeigu atsisakoma suteikti prieigą prie asmens PNR duomenų;

e)      informuotų asmenį, jeigu PNR duomenų nėra;

f)      informuotų asmenį, kad jis gali pateikti skundą ir pradėti skundų procedūrą.

3.      Kanada gali atskleisti bet kokią informaciją, jeigu tam yra pagrįstų teisinių reikalavimų ir apribojimų, įskaitant bet kokius būtinus apribojimus, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, jas nustatyti, ištirti ar patraukti už jas baudžiamojon atsakomybėn, arba užtikrinti visuomenės ar nacionalinį saugumą, tinkamai atsižvelgiant į teisėtus atitinkamo asmens interesus.

13 straipsnis

Asmenims skirtas taisymas arba pastabos

1.      Kanada užtikrina, kad bet kuris asmuo galėtų prašyti pataisyti jo PNR duomenis.

2.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija apsvarstytų visas raštiškas užklausas dėl duomenų taisymo, ir per pagrįstą laikotarpį:

a)      pataisytų PNR duomenis ir praneštų asmeniui apie atliktus taisymus arba

b)      atmestų visus taisymus arba jų dalį ir:

i)      pridėtų pastabą prie PNR duomenų, į kur[ią] būtų įtraukti visi prašyti, bet atmesti taisymai;

ii)      praneštų asmeniui, kad:

i.      taisymo prašymas atmestas, ir pateiktų teisines arba faktines atmetimo priežastis;

ii.      pagal i papunktį pastaba pridėta prie PNR duomenų ir

c)      informuotų asmenį, kad jis gali pateikti skundą ir pradėti skundų procedūrą.

14 straipsnis

Žalos atlyginimas administracine ir teismine tvarka [Teisių gynimas administracine ir teismine tvarka]

1.      Kanada užtikrina, kad nepriklausoma valdžios institucija arba administracinėmis priemonėmis sukurta institucija, kuri nešališkai atlieka savo funkcijas ir turi įrodymais pagrįstą savarankiškumą, gautų, ištirtų ir atsakytų į asmenų pateiktus skundus, susijusius su jų prašymu prieiti prie jų PNR duomenų, jų taisymo arba pastabų pridėjimo. Kanada užtikrina, kad atitinkama institucija praneštų skundo pateikėjui apie priemones, kuriomis sudaromos galimybės, kaip nurodyta 2 dalyje, kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti padarytą žalą [kaip nurodyta 2 dalyje, kreiptis į teismą].

2.      Kanada užtikrina, kad visi asmenys, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos dėl sprendimo arba veiksmo, susijusio su jų PNR duomenimis, galėtų kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti padarytą žalą pagal Kanados teisę, atliekant teisminę peržiūrą arba kitas panašias priemones, įskaitant kompensaciją [galėtų pasinaudoti veiksminga teismine gynyba pagal Kanados teisę kreipiantis dėl teisminės peržiūros arba bet kuria kita teisių gynimo priemone, įskaitant užtikrinančią žalos atlyginimą].

15 straipsnis

Sprendimai, pagrįsti automatizuotu duomenų tvarkymu

Kanada nepriima jokių sprendimų, kurie turi didelį neigiamą poveikį keleiviui, remdamasi tik automatizuotu PNR duomenų tvarkymu.

16 straipsnis

PNR duomenų saugojimas

1.      Kanada negali saugoti PNR duomenų ilgiau nei penkerius metus nuo šių PNR duomenų gavimo dienos.

2.      Kanada suteikia prieigą tik ribotam skaičiui pareigūnų, kuriuos specialiai įgalioja Kanada.

3.      Kanada po 30 dienų nuo PNR duomenų gavimo dienos užmaskuodama visų keleivių pavardes ir vardus nuasmenina PNR duomenis.

Praėjus dvejiems metams po to, kai Kanada gavo PNR duomenis, Kanada toliau juos nuasmenina užmaskuodama:

a)      kitas į PNR įtrauktas pavardes ir vardus, įskaitant keleivių, nurodytų PNR, skaičių;

b)      visą turimą kontaktinę informaciją (įskaitant rengėjo informaciją);

c)      bendras pastabas, įskaitant kitą papildomą informaciją, specialiųjų tarnybų informaciją ir specialiųjų tarnybų prašymų informaciją, jei joje yra bet kokios informacijos, pagal kurią galima nustatyti fizinį asmenį; ir

d)      bet kokią išankstinę informaciją apie keleivius (API), surinktą rezervavimo tikslais, tokia apimtimi, kiek joje yra informacijos, galinčios identifikuoti fizinį asmenį.

4.      Kanada gali nebemaskuoti PNR duomenų tik tada, jeigu, remiantis turima informacija, būtina atlikti tyrimus pagal 3 straipsnio apimtį:

a)      nuo 30 dienų iki dvejų metų nuo pradinio gavimo (tą atlieka tik ribotas specialiai įgaliotų pareigūnų skaičius); ir

b)      nuo dvejų iki penkerių metų nuo pradinio gavimo, tik gavus Kanados kompetentingos institucijos vadovo arba šio vadovo specialiai įgalioto vyresniojo pareigūno leidimą.

5.      Nepaisant 1 dalies:

a)      Kanada gali saugoti PNR duomenis, kurie yra reikalingi kokiam nors konkrečiam veiksmui, peržiūrai, tyrimui, teisės aktų vykdymui, teisminiam nagrinėjimui, patraukimui baudžiamojon atsakomybėn arba bausmės skyrimui atlikti, kol pasibaigs procesas;

b)      Kanada saugo a punkte nurodytus PNR duomenis papildomą dvejų metų laikotarpį, tik užtikrindama viešojo administravimo atskaitomybę arba jo priežiūrą, kad šie duomenys galėtų būtų atskleisti keleiviui paprašius.

6.      Kanada sunaikina PNR duomenis, pasibaigus PNR duomenų saugojimo laikotarpiui.

17 straipsnis

PNR duomenų registravimas ir jų tvarkymo patvirtinimas dokumentais

Kanada registruoja visus PNR duomenų tvarkymo veiksmus ir jų tvarkymą patvirtina dokumentais. Kanada naudoja registracijų žurnalą arba dokumentą tik:

a)      savo veiklai stebėti ir tikrinti, ar duomenys tvarkomi teisėtai;

b)      tinkamam duomenų vientisumui užtikrinti;

c)      duomenų tvarkymo saugumui užtikrinti ir

d)      viešojo administravimo kontrolei ir atskaitomybei užtikrinti.

18 straipsnis

Duomenų atskleidimas Kanadoje

1.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija neatskleistų PNR duomenų kitoms valdžios institucijoms Kanadoje, nebent įvykdomos šios sąlygos:

a)      PNR duomenys atskleidžiami valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su 3 straipsnio taikymo apimtimi;

b)      PNR duomenys atskleidžiami tik išnagrinėjus konkrečius atvejus;

c)      esant tam tikroms aplinkybėms, duomenis atskleisti yra būtina 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

d)      atskleidžiamas tik mažiausias būtinų PNR duomenų kiekis;

e)      duomenis gaunanti valdžios institucija turi lygiavertes šiame Susitarime aprašytas apsaugos priemones ir

f)      duomenis gaunanti valdžios institucija neatskleidžia PNR duomenų kitam subjektui, nebent ji turi Kanados kompetentingos institucijos įgaliojimą ir laikosi atitinkamų šioje dalyje nustatytų sąlygų.

2.      Perduodant analitinę informaciją, kurioje yra pagal šį Susitarimą gautų PNR duomenų, laikomasi šiame straipsnyje nustatytų PNR duomenims taikomų apsaugos priemonių.

19 straipsnis

Duomenų atskleidimas už Kanados ribų

1.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija neatskleistų PNR duomenų ne Europos Sąjungos valstybių narių valdžios institucijoms, nebent įvykdomos šios sąlygos:

a)      PNR duomenys atskleidžiami valdžios institucijoms, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su 3 straipsnio taikymo apimtimi;

b)      PNR duomenys atskleidžiami tik išnagrinėjus konkrečius atvejus;

c)      PNR duomenys atskleidžiami tik jeigu yra būtina 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

d)      atskleidžiamas tik mažiausias būtinų PNR duomenų kiekis;

e)      Kanados kompetentinga institucija įsitikina, kad:

i)      užsienio institucija, gavusi PNR duomenis, taiko PNR duomenų apsaugos standartus, lygiaverčius nustatytiems šiame Susitarime, pagal susitarimus ir tvarką, į kuriuos yra įtraukti tie standartai; arba

ii)      užsienio valdžios institucija taiko PNR duomenų apsaugos standartus, dėl kurių ji susitarė su Europos Sąjunga.

2.      Jeigu pagal 1 dalį Kanados kompetentinga institucija atskleidžia asmens, kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, PNR duomenis, Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija kuo greičiau praneštų tos valstybės narės institucijoms apie duomenų atskleidimą. Kanada išsiunčia šį pranešimą pagal susitarimus ir tvarką dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija tarp Kanados ir tos valstybės narės.

3.      Perduodant analitinę informaciją, kurioje yra pagal šį Susitarimą gautų PNR duomenų, laikomasi šiame straipsnyje nustatytų PNR duomenims taikomų apsaugos priemonių.

20 straipsnis

Perdavimo būdas

Šalys užtikrina, kad oro vežėjai perduotų PNR duomenis Kanados kompetentingai institucijai, išskirtinai taikydami duomenų eksporto metodą (angl. push method), ir pagal toliau pateiktas procedūras, kurių turi laikytis oro vežėjai:

a)      perduotų PNR duomenis elektroninėmis priemonėmis pagal Kanados kompetentingos institucijos techninius reikalavimus arba, jeigu yra techninių problemų, bet kuriomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą duomenų saugumo lygį;

b)      perduotų PNR duomenis, naudodami tarpusavyje sutartą pranešimų perdavimo formatą;

c)      perduotų PNR duomenis saugiu būdu, naudodami bendrus Kanados kompetentingos institucijos nurodytus protokolus.

21 straipsnis

Perdavimo dažnumas

1.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija reikalautų, kad oro vežėjas perduotų PNR duomenis:

a)      pagal nustatytą grafiką, likus ne daugiau kaip 72 valandoms iki numatyto išvykimo; ir

b)      ne daugiau nei 5 kartus konkretaus skrydžio atveju.

2.      Kanada užtikrina, kad Kanados kompetentinga institucija informuotų oro vežėjus apie tikslų perdavimų laiką.

3.      Konkrečiais atvejais, kai yra požymių, kad būtina papildomai susipažinti su informacija, norint reaguoti į konkrečią grėsmę, susijusią su 3 straipsnyje aprašyta apimtimi, Kanados kompetentinga institucija gali pareikalauti iš oro vežėjo pateikti PNR duomenis prieš, tarp ar po planinių duomenų perdavimų. Taip darydama savo nuožiūra, Kanada turi laikytis teisės aktų, daryti tai proporcingai ir taikyti 20 straipsnyje aprašytą perdavimo metodą.

Įgyvendinimas ir baigiamosios nuostatos

22 straipsnis

PNR duomenys, gauti prieš Susitarimo įsigaliojimą

Kanada visiems PNR duomenims, kuriuos saugo šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, taiko šio Susitarimo sąlygas.

23 straipsnis

Abipusiškumas

1.      Jeigu Europos Sąjunga priima PNR duomenų tvarkymo tvarką Europos Sąjungoje, Šalys konsultuojasi, siekdamos nustatyti ar, norint užtikrinti visišką abipusiškumą, šis Susitarimas turėtų būti iš dalies pakeistas.

2.      Atitinkamos Kanados ir Europos Sąjungos institucijos bendradarbiauja, siekdamos jų PNR duomenų tvarkymo tvarkos suderinamumo tokiu būdu, kuris dar labiau stiprina Kanados, Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių saugumą.

24 straipsnis

Draudimas nukrypti

Šiuo Susitarimu nenukrypstama nuo bet kokių Kanados ir Europos Sąjungos valstybių narių arba trečiųjų šalių tarpusavio įsipareigojimų padėti ar atsiliepti į pagalbos prašymą [pateikti pagalbos prašymą arba į jį atsiliepti] pagal tarpusavio pagalbos priemonę.

<…>

26 straipsnis

Konsultacijos, peržiūra ir pakeitimai

<…>

2.      Šalys kartu peržiūri šio Susitarimo įgyvendinimą praėjus vieniems metams po jo įsigaliojimo ir vėliau reguliariai, ir papildomai, jeigu to paprašo kuri nors Šalis ir bendru sutarimu.

<…>

28 straipsnis

Trukmė

1.      Pagal 2 dalį šis Susitarimas galioja septynerius metus nuo įsigaliojimo dienos.

2.      Kiekvieną kartą pasibaigus septynerių metų laikotarpiui šis Susitarimas yra automatiškai atnaujinamas kitam septynerių metų laikotarpiui, jeigu viena Šalis neinformuoja kitos Šalies, kad ji neketina atnaujinti šio Susitarimo. Šalis privalo diplomatinėmis priemonėmis raštu pranešti kitai Šaliai, likus ne mažiau nei šešiems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos.

3.      Kanada toliau taiko šio Susitarimo sąlygas visiems PNR duomenims, gautiems iki šio Susitarimo nutraukimo.

<...>

Priedas

[PNR] duomenų elementai, nurodyti 2 straipsnio b punkte

1.      PNR aptikimo kodas

2.      Bilieto rezervavimo (išdavimo) data

3.      Planuojamos kelionės data (-os)

4.      Pavardė (-ės) ir vardas (-ai)

5.      Turima informacija apie dažnai lėktuvais keliaujančius keleivius ir nuolaidas (nemokamus bilietus, žemesnės klasės bilietų keitimą į aukštesnės klasės bilietus ir pan.)

6.      Kitos pavardės ir vardai, įtraukti į PNR, įskaitant keleivių, nurodytų PNR, skaičių

7.      Visa turima kontaktinė informacija (įskaitant rengėjo informaciją)

8.      Visa turima informacija apie mokėjimą (sąskaitos faktūros išrašymą) (neįtraukiant kitų sandorio duomenų, susijusių su kreditine kortele ar sąskaita, kurie nėra susiję su kelionės sandoriu)

9.      Su konkrečiu PNR susijęs kelionės maršrutas

10.      Kelionių agentūra (kelionių agentas)

11.      Bendrojo kodo informacija

12.      Išskaidyta (padalyta) informacija;

13.      Keleivio kelionės statusas (įskaitant patvirtinimus ir registracijos statusą)

14.      Informacija apie bilietų pardavimą, įskaitant bilieto numerį, bilietus į vieną pusę ir kompiuterizuotą bilietų kainos nurodymą

15.      Visa informacija apie bagažą

16.      Informacija apie sėdimas vietas, įskaitant sėdimos vietos numerį

17.      Bendros pastabos, įskaitant kitą papildomą informaciją (OSI), specialiųjų tarnybų informaciją (SSI) ir specialiųjų tarnybų prašymų (SSR) informaciją

18.      Visa išankstinė informacija apie keleivius (API), surinkta rezervavimo tikslais

19.      Visi ankstesni 1–18 punktuose išvardytų PNR duomenų pakeitimai.“

VI.    Prašyme pateikti nuomonę Parlamento nurodytas vertinimas

A.      Dėl Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo tinkamo teisinio pagrindo

31      Parlamento teigimu, nors, kaip matyti iš numatyto susidaryti susitarimo 1 straipsnio, šiuo susitarimu siekiama dviejų tikslų, t. y. pirma, užtikrinti visuomenės saugumą ir saugą, antra, nustatyti priemones, kuriomis PNR duomenys bus saugomi, vis dėlto pagrindinis jo tikslas – asmens duomenų apsauga. Iš tiesų pagal Sąjungos teisę tokio pobūdžio asmens duomenų apsaugos srityje draudžiama perduoti PNR duomenis trečiosioms šalims, kurios neužtikrina tinkamo asmens duomenų apsaugos lygio. Taigi, numatytu sudaryti susitarimu siekiama sukurti tam tikrą „sprendimą dėl tinkamumo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 25 straipsnio 6 dalį, tam, kad būtų suteiktas teisinis teisėto PNR duomenų perdavimo iš Sąjungos į Kanadą pagrindas. Šis metodas yra lygiai toks pats kaip anksčiau 2006 m. susitarimui ir Sprendimui 2006/253, priimtam remiantis Direktyvos 95/46 25 straipsnio 6 dalimi, taikytas metodas.

32      Taigi, SESV 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas klaidingai pasirinkti kaip teisiniai Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindai. Šis susitarimas turėtų būti priimtas remiantis SESV 16 straipsniu, nes šis straipsnis taikomas visoms Sąjungos teisės sritims, įskaitant nurodytas SESV III dalies V antraštinėje dalyje, skirtoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, ir tai patvirtina Deklaracija dėl asmens duomenų apsaugos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse, pridėta prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto (OL C 83, 2010, p. 345).

33      Parlamento teigimu, numatyto sudaryti susitarimo turinys pagrindžia jo vertinimą, kad pagrindinė šio susitarimo dalis yra skirta asmens duomenų apsaugai. Iš tiesų didelė numatyto sudaryti susitarimo nuostatų dalis, ypač jo svarbiausi straipsniai, kaip antai 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnis, kurie sudaro teisėto PNR duomenų perdavimo iš Sąjungos į Kanadą teisinį pagrindą, susiję su asmens duomenų apsauga. Be to, šiame susitarime numatytas ne PNR duomenų perdavimas iš Europos Sąjungos valstybių narių institucijų Kanados institucijoms, bet minėtų duomenų perdavimas iš privačių asmenų – būtent oro linijų bendrovių – Kanados institucijoms. Taigi, sunku daryti išvadą, kad šios nuostatos susijusios su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu tiesiogine prasme. Taip pat numatyto sudaryti susitarimo 6 straipsnis „Policijos ir teisminis bendradarbiavimas“ yra tik papildoma nuostata, palyginti su šio susitarimo 4 ir 5 straipsniais, nes 6 straipsnis gali būti taikomas tik tuomet, jei prieš tai taikyti 4 ir 5 straipsniai. Kanada nagrinėjamą informaciją galėtų perduoti tik prieš tai iš oro vežėjų gavusi PNR duomenis, o oro vežėjai savo ruožtu galėtų perduoti PNR duomenis Kanadai tik remdamiesi „sprendimu dėl tinkamumo“. Be to, tas pats 6 straipsnis nereglamentuoja atitinkamų institucijų keitimosi informacija, jame tik daroma nuoroda į kitus tarptautinius susitarimus šioje srityje.

34      Vis dėlto, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad numatytu susidaryti susitarimu siekiama tikslų, kurie neatskiriami vieni nuo kitų, Tarybos sprendimas dėl šio susitarimo sudarymo galėtų būti grindžiamas kartu SESV 16 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktu ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu. Dėl galimo protokolų Nr. 21 ir Nr. 22 taikymo Parlamentas primena Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą 2014 m. vasario 27 d. Sprendime Jungtinė Karalystė / Taryba (C‑656/11, EU:C:2014:97, 49 punktas), pagal kurią Sąjungos akto teisinio pagrindo pasirinkimo teisėtumui neturi įtakos tai, kokių pasekmių dėl šio akto gali kilti prie Sutarčių pridėtų protokolų taikymui.

B.      Dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis

35      Atsižvelgęs į rimtas EDAPP abejones, išreikštas visų pirma jo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuomonėje, ir į jurisprudenciją, suformuotą 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238), Parlamentas mano, kad egzistuoja teisinis neapibrėžtumas dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas suderinamas su SESV 16 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 straipsniais, taip pat 52 straipsnio 1 dalimi.

36      Parlamento teigimu, PNR duomenų perdavimui iš Sąjungos į Kanadą siekiant, kad Kanados institucijos turėtų galimybę prieiti prie šių duomenų, kaip tai nurodyta numatytame sudaryti susitarime, taikomi Chartijos 7 ir 8 straipsniai. Iš šių duomenų, vertinamų kartu, galima būtų daryti labai tikslias išvadas apie asmenų, kurių PNR duomenys tvarkomi, privatų gyvenimą, kaip antai apie jų nuolatinę ar laikiną gyvenimo vietą, judėjimą ir vykdomą veiklą. Taigi, šiuo susitarimu būtų labai plačiai ir smarkiai apribotos pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius užtikrinamos pagrindinės teisės.

37      Taigi, priminęs reikalavimus, įtvirtintus, viena vertus, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje ir, kita vertus, jos 8 straipsnio 2 dalyje, Parlamentas mano, kad reikia kelti klausimą, ar numatytas sudaryti susitarimas yra „įstatymas“, kaip tai suprantama pagal minėtas nuostatas, ir ar jis gali būti pagrindas nustatyti apribojimus naudotis Chartijos 7 ir 8 straipsniuose užtikrintomis teisėmis. Nors terminas „įstatymas“ atitinka SESV vartojamą sąvoką „teisėkūros procedūra priimtas aktas“, tarptautinis susitarimas nėra toks teisėkūros procedūra priimtas aktas, todėl kyla klausimas, ar ne tinkamiau būtų priimti vidaus aktą pagal SESV 16 straipsnį, o ne sudaryti tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį, koks yra numatytas sudaryti susitarimas.

38      Kiek tai susiję su proporcingumo principu, Parlamentas daro nurodą į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 47 ir 48 punktai), ir mano, kad nagrinėjamu atveju Sąjungos teisės aktų leidėjo vertinimo diskrecija yra nedidelė ir kad iš šio principo kylančių sąlygų laikymosi teisminė kontrolė turi būti griežta, nes visų pirma susiduriama su pagrindinių teisių apribojimais.

39      Be to, kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijos, suformuotos 2008 m. liepos 1 d. Sprendime Liberty ir kt. prieš Jungtinę Karalystę (CE:ECHR:2008:0701JUD005824300, 62 ir 63 punktai), ir iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, suformuotos 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt., (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), numatytame sudaryti susitarime turi būti nustatytos aiškios ir tikslios taisyklės, reglamentuojančios atitinkamos priemonės apimtį ir taikymą, ir įtvirtinti minimalūs reikalavimai, kad asmenims, kurių asmens duomenys tvarkomi, būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti tokius duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų, taip pat nuo bet kokios neteisėtos prieigos prie jų ir neteisėto jų naudojimo.

40      Pirma, Parlamentas bendrai kelia klausimą dėl „PNR sistemos“ įdiegimo būtinumo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. Jo teigimu, Taryba ir Komisija, vadovaudamosi objektyviais elementais, iki šiol neįrodė, kad numatytą sudaryti susitarimą iš tiesų būtina sudaryti.

41      Antra, Parlamentas nurodo, kad numatytas sudaryti susitarimas bendrai taikomas visiems oro keleiviams, net jeigu jų situacija nėra tokia, kad galėtų būti pradėtas jų baudžiamasis persekiojimas, ir net nereikalaujant, kad būtų ryšys tarp jų PNR duomenų ir pavojaus visuomenės saugumui. Šį bendrą apribojimų nebuvimą dar papildo aplinkybė, kad šiame susitarime nustatyti kriterijai ir numatytos sąlygos yra netikslūs ir nesuteikia galimybės apriboti Kanados institucijų atliekamo PNR duomenų tvarkymo iki to, kas griežtai būtina. Taip pat, Parlamento nuomone, reikėtų pažymėti, kad pagal minėtą susitarimą Kanados institucijų prieiga prie šių duomenų nesiejama su išankstine kontrole, kurią vykdytų teismas arba nepriklausomas administracinis subjektas ir kuri būtų skirta užtikrinti, kad tokia prieiga ir minėtų duomenų naudojimas būtų apriboti tuo, kas griežtai būtina siekiant užsibrėžto tikslo, o tokia kontrolė vykdoma minėtam teismui arba subjektui gavus motyvuotą prašymą, pateiktą vykstant prevencijos, atskleidimo arba baudžiamojo persekiojimo procedūrai.

42      Trečia, dėl PNR duomenų saugojimo trukmės, kuri pagal numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnį yra penkeri metai, Parlamentas nurodo, kad tokia trukmė būtų taikoma visiems oro keleiviams, nedarant jokio skirtumo. Be to, jis pažymi, kad Taryba nepateikė jokio objektyviais kriterijais paremto pagrindimo, kuris paaiškintų tokią pasirinktą trukmę. Net jeigu 2006 m. susitarime numatyta trejų su puse metų trukmė atrodo priimtina, kyla klausimas, kodėl ją reikėjo pailginti iki penkerių metų.

43      Galiausiai, ketvirta, Parlamentas tvirtina, kad numatytu sudaryti susitarimu neužtikrinama, kad priemonės, kurių turės imtis Kanados institucijos, bus tinkamos ir tenkins Chartijos 8 straipsnyje ir SESV16 straipsnyje numatytus pagrindinius reikalavimus.

VII. Teisingumo Teismui pateiktų pastabų santrauka

44      Pastabas raštu dėl šio prašymo pateikti nuomonę Teisingumo Teismui pateikė Bulgarijos ir Estijos vyriausybės, Airija, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Taryba ir Komisija.

45      Be to, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 196 straipsnio 3 dalį Teisingumo Teismas pateikė valstybėms narėms ir institucijoms klausimų, į kuriuos paprašė atsakyti raštu; taip pat pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio antrą pastraipą paprašė į juos atsakyti ir EDAP. EDAPP pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas.

A.      Dėl prašymo pateikti nuomonę priimtinumo

46      Prancūzijos vyriausybė ir Taryba kelia klausimą dėl šiame prašyme pateikti nuomonę nurodyto antrojo klausimo priimtinumo. Jos teigia, kad, viena vertus, užduodamas šį klausimą Parlamentas neginčija nei Sąjungos kompetencijos sudaryti numatytą susitarimą, nei šiuo atžvilgiu kompetencijos paskirstymo tarp Sąjungos ir valstybių narių. Kita vertus, rėmimasis, net jeigu ir klaidingas, SESV 82 ir 87 straipsniais neturi jokios įtakos procedūrai, kurios laikantis būtų priimtas Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo, nes taikant tiek SESV 16 straipsnį, tiek SESV 82 ir 87 straipsnius sprendimas turėtų būti priimtas laikantis įprastos teisėkūros procedūros. Taigi, ir vienu, ir kitu atveju būtų taikomas SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis, vadinasi, reikėtų gauti Parlamento pritarimą.

B.      Dėl tinkamo teisinio Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindo

47      Bulgarijos ir Estijos vyriausybės, Airija, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, Taryba ir Komisija mano, kad pagrindinis numatyto sudaryti susitarimo tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą ir saugą, kaip tai matyti, be kita ko, iš šio susitarimo preambulės pirmos–trečios ir penktos pastraipų, taip pat – iš jo 1 ir 3 straipsnių. Nors asmens duomenų apsaugą taip pat reikia vertinti kaip šiuo susitarimu siekiamą tikslą, jis yra šalutinis, palyginti su pagrindiniu tikslu.

48      Taryba ir Komisija taip pat nurodo, kad iš tiesų PNR duomenų perdavimas trečiosioms šalims turi atitikti Chartiją, tačiau numatytame sudaryti susitarime įtvirtintos nuostatos dėl tokių duomenų apsaugos yra tik instrumentas, kuriuo remiantis šiuo susitarimu siekiama kovos su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais tikslo. Taigi, tai, kad šiame susitarime, įtraukiant didelį skaičių nuostatų, nustatoma PNR duomenų perdavimo laikantis pagrindinių teisių tvarka ir sąlygos ir sukuriamas tam tikras „sprendimas dėl tinkamumo“, nepaneigia aplinkybės, kad pagrindinis šio susitarimo tikslas išlieka visuomenės saugumas ir sauga. SESV 16 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas aktui priimti, tik jeigu pagrindinis tokio akto tikslas yra asmens duomenų apsauga. Tačiau aktai, kuriais siekiama įgyvendinti tam tikrų sektorių politiką, kai tai darant reikia tam tikru mastu tvarkyti asmens duomenis, turėtų būti paremti atitinkamai politikos sričiai skirtu teisiniu pagrindu ir priimti laikantis tiek Chartijos 8 straipsnio, tiek remiantis SESV 16 straipsniu priimtų Sąjungos aktų.

49      Dėl galimybės kartu remtis SESV 16 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktu ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu kaip materialiniais teisiniais Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindais, Prancūzijos vyriausybė papildomai nurodo, kad toks bendras rėmimasis galimas, nes tokie teisiniai pagrindai suderinami tarpusavyje ta prasme, kad visuose juose numatyta įprasta teisėkūros procedūra. Žinoma, iš principo, atsižvelgiant į tai, kad Airija, Jungtinė Karalystė ir Danijos Karalystė pagal protokolus Nr. 21 ir Nr. 22 nedalyvauja priimant su SESV III dalies V antraštine dalimi susijusius aktus, aktas negali būti paremtas ir šios antraštinės dalies, ir kitomis nuostatomis. Vis dėlto tuo atveju, kai remiantis SESV 16 straipsniu priimamos taisyklės, reglamentuojančios valstybių narių atliekamą asmens duomenų tvarkymą vykdant veiklą, kuri patenka į SESV III dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyriaus taikymo sritį, Airija, Jungtinė Karalystė ir Danijos Karalystė nedalyvauja jas priimant, nes pagal Protokolo Nr. 21 6a straipsnį ir Protokolo Nr. 22 2a straipsnį šioms valstybėms narėms tokios taisyklės neprivalomos.

50      Vis dėlto Taryba teigia, kad rėmimasis kartu ir SESV 16 straipsniu, ir SESV 82 ir 87 straipsniais teisiškai neleistinas, atsižvelgiant į konkrečias taisykles, reglamentuojančias balsavimo Taryboje tvarką, išplaukiančią iš protokolų Nr. 21 ir Nr. 22, kiek tai susiję su atitinkamai Airijos, Jungtinės Karalystės ir Danijos Karalystės dalyvavimu.

C.      Dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Chartijos nuostatomis

51      Visos pastabas Teisingumo Teismui pateikusios valstybės narės, taip pat Taryba ir Komisija tvirtina, kad numatytas sudaryti susitarimas iš esmės suderinamas su SESV ir Chartijos nuostatomis.

52      Kiek tai susiję su pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius užtikrinamų pagrindinių teisių apribojimo buvimu, Estijos ir Prancūzijos vyriausybės pritaria pozicijai, kurios laikosi Parlamentas, t. y. kad numatytame sudaryti susitarime yra nustatomas toks apribojimas, nes pagal jo 4 straipsnio 1 dalį Sąjunga įpareigojama nedrausti perduoti PNR duomenų kompetentingai Kanados institucijai, o jo 3 straipsnyje numatytas šių duomenų tvarkymas, kurį atlieka minėta institucija. Vis dėlto Prancūzijos vyriausybė mano, kad toks apribojimas neturėtų būti laikomas ypač dideliu, atsižvelgiant į tai, kad jo apimtis siauresnė, palyginti su apribojimu, kuris išplaukia iš 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006, p. 54) ir kuris buvo nagrinėjamas byloje, kurioje priimtas 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimas Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238). Be to, PNR duomenys neleidžia daryti labai tikslių išvadų apie privatų oro keleivių gyvenimą.

53      Visos pastabas pateikusios valstybės narės, taip pat Taryba ir Komisija mano, kad numatytu sudaryti susitarimu siekiama bendrojo intereso tikslo, būtent kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

54      Kiek tai susiję su iš proporcingumo principo kylančiais reikalavimais, Taryba ir Komisija pritaria Parlamentui ir remdamosi Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 54 punktas), ir Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies c punktu, be kita ko, nurodo, kad numatytame sudaryti susitarime turi būti įtvirtintos aiškios ir tikslios taisyklės, reglamentuojančios nagrinėjamo apribojimo apimtį ir taikymą, ir suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų ir nuo bet kokios neteisėtos prieigos prie jų ir neteisėto jų naudojimo.

55      Konkrečiai dėl PNR duomenų perdavimo Kanadai būtinumo Komisija, kurią palaiko Taryba, pripažįsta, kad nėra tikslių statistinių duomenų, rodančių, kiek šie duomenys padeda užkirsti kelią nusikaltimams, terorizmui ir juos nustatyti, taip pat šioje srityje atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Tačiau tai, kad PNR duomenis būtina naudoti, patvirtina iš trečiųjų šalių ir iš valstybių narių, kurios jau naudoja šiuos duomenis teisėsaugos tikslais, gauta informacija. Konkrečiai kalbant, 2011 m. vasario 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais pasiūlymo (KOM (2011) 32 galutinis) aiškinamajame memorandume šiuo klausimu nurodyta, kad kai kurių šalių patirtis rodo, kad naudojant PNR duomenis pavyko pasiekti esminę pažangą, visų pirma kovojant su narkotikų kontrabanda, prekyba žmonėmis ir terorizmu, ir geriau suvokti teroristų ir kitų nusikaltėlių tinklų sudėtį ir operacijas.

56      Be to, Kanados institucijos pateikė informacijos, iš kurios matyti, kad PNR duomenys turėjo lemiamą įtaką nustatant galimus teroristinių aktų ar sunkių nusikaltimų įtariamuosius. Taigi, pasirėmus šiais duomenimis iš 28 mln. oro keleivių, kurie pasinaudojo Sąjungą ir Kanadą jungiančiais skrydžiais nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn., buvo apklausti 178 asmenys, 71 atveju buvo konfiskuotos narkotinės medžiagos, 2 atvejais – pedofilinė pornografinė medžiaga. Pasinaudojus šiais duomenimis 169 atvejais taip pat pradėtas arba tęstas tyrimas dėl dalyvavimo teroristinėje veikloje. Galiausiai iš 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikato dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos (KOM(2010) 492 galutinis, toliau – Komunikatas KOM (2010) 492) matyti, kad Sąjunga privalo „savo ir trečiųjų šalių labui <…> su jomis bendradarbiauti kovojant su [terorizmo grėsmėmis ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais]“.

57      Estijos vyriausybė, Airija, Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, Taryba ir Komisija iš esmės laikosi nuomonės, kad numatytame sudaryti susitarime laikomasi iš proporcingumo principo kylančių reikalavimų ir kad šis atvejis skiriasi nuo bylos, kurią išnagrinėjus priimtas 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimas Digital Rights Ireland ir kt. (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238). Šiame susitarime numatytas mechanizmas labiau prilygsta prie išorės sienų vykdomai sisteminei kontrolei ir oro uostuose atliekamai saugumo kontrolei, o ne duomenų saugojimui, kaip antai numatytam Direktyvoje 2006/24. Be to, į minėtą susitarimą, kurio pobūdis ir padariniai aiškiai labiau riboti, palyginti su minėtos direktyvos pobūdžiu ir padariniais, įtrauktos griežtos taisyklės dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo sąlygų bei apribojimų, taip pat taisyklės, susijusios su tokių duomenų saugumu (minėtoje direktyvoje tokių taisyklių nėra). Galiausiai šiame susitarime numatyta šių taisyklių laikymosi priežiūra, kurią atliks nepriklausoma institucija, atitinkamų asmenų informavimas apie jų duomenų perdavimą ir tvarkymą, teisė susipažinti su duomenimis ir teisė į jų taisymą, taip pat administraciniai ir teisminiai teisių gynimo būdai siekiant užtikrinti šių asmenų teises.

58      Dėl Parlamento argumento, kad pagal numatytą sudaryti susitarimą PNR duomenų perdavimas nesiejamas su grėsme visuomenės saugumui, Estijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Komisija iš esmės teigia, kad naudojant tokius duomenis siekiama sudaryti galimybę nustatyti asmenis, kurie dar nėra žinomi kompetentingoms tarnyboms ir kurie galimai kelia grėsmę saugumui, o šiuo atžvilgiu žinomus asmenis galima nustatyti remiantis išankstine informacija apie oro keleivius. Jeigu būtų leidžiama perduoti PNR duomenis tik apie asmenis, kurie jau žinomi kaip keliantys grėsmę saugumui, tokiu atveju negalėtų būti pasiektas prevencijos tikslas.

59      Dėl PNR duomenų naudojimo apribojimų Taryba ir Komisija teigia, kad remiantis numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į Kanados teisę negalima daryti išvados, kad šis susitarimas pernelyg neapibrėžtas. Šiuo klausimu minėtos institucijos atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga į tarptautinį susitarimą įtraukti tik Sąjungos teisėje vartojamas sąvokas. Dėl šio susitarimo 3 straipsnio 5 dalies b punkto šios institucijos nurodo, kad ši nuostata atspindi Kanados Konstitucijoje visoms Kanados viešosios valdžios institucijoms nustatytą įpareigojimą laikytis teisminės institucijos priimto privalomąją galią turinčio sprendimo. Be to, ši nuostata paremta prielaida, kad prieigos prie PNR duomenų leistinumo klausimą, atsižvelgdama į būtinybės ir proporcingumo kriterijus, turėtų išnagrinėti teisminė institucija ir tokios prieigos leidimo motyvai turėtų būti nurodyti teismo sprendime. Galiausiai nuo tada, kai įsigaliojo 2006 m. susitarimas, Kanados institucijos niekada praktiškai netaikė šios nuostatos.

60      Kiek tai susiję su valdžios institucijų ir asmenų, turinčių teisę gauti PNR duomenis, ribojimu, Taryba ir Komisija laikosi nuomonės, kad kompetentingos Kanados institucijos neįvardijimas numatytame sudaryti susitarime yra procedūrinio pobūdžio klausimas, kuris neturi jokios įtakos klausimui, ar minėtu susitarimu laikomasi proporcingumo principo. Bet kuriuo atveju 2014 m. birželio mėn. Kanada pranešė Sąjungai, kad pagal minėto susitarimo 2 straipsnio d punktą kompetentinga Kanados institucija laikoma CBSA. Kadangi numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Kanada turi suteikti prieigą prie PRN duomenų „ribotam skaičiui pareigūnų, kuriuos specialiai įgalioja“, tai reiškia, kad tik CBSA pareigūnai turi įgaliojimus gauti ir tvarkyti šiuos duomenis. Galiausiai šio susitarimo 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose bei 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintos papildomos garantijos.

61      Dėl aplinkybės, kad pagal numatytą sudaryti susitarimą prieiga prie PNR duomenų nesiejama su išankstine kontrole, kurią vykdytų teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, Airija mano, kad tokia kontrolė nebūtina, atsižvelgiant į šio susitarimo 11–14, 16, 18 ir 20 straipsniuose jau įtvirtintas garantijas. Estijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės mano, kad neįmanoma iš anksto nustatyti kriterijų, kurie būtų tinkami tvarkytiniems PNR duomenims, taigi, negalima sistemingai reikalauti gauti išankstinį leidimą. Taigi, toks leidimas gali būti tik bendro pobūdžio, o tai reiškia, kad jis neturi jokios pridėtinės vertės.

62      Dėl PNR duomenų atskleidimo kitoms valdžios institucijoms Komisija nurodo, kad numatyto sudaryti susitarimo 1, 3, 18 ir 19 straipsniuose aiškiai apibrėžti tikslai, kurių siekiant duomenis leidžiama tvarkyti, taip pat duomenų atskleidimo sąlygos. Bet kuriuo atveju, kaip pabrėžia Komisija, pagal minėto susitarimo 17 straipsnį kiekvienas PNR duomenų atskleidimo atvejis turi būti registruojamas ir nurodytas dokumentuose, o vėliau jo kontrolę turi atlikti nepriklausoma institucija.

63      Dėl PNR duomenų saugojimo trukmės Estijos ir Prancūzijos vyriausybės, Airija ir Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad, vertinant bendrą numatyto sudaryti susitarimo kontekstą, ji neviršija to, kas yra griežtai būtina. Atsižvelgiant į kompleksinį ir sudėtingą terorizmo ir sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų faktinių aplinkybių tyrimų pobūdį, nuo atitinkamo keleivio, su kuriuo siejamos tokios veikos, kelionės pradžios iki tol, kol teisėsaugos institucijoms prireikia susipažinti su PNR duomenimis siekiant nustatyti, išaiškinti ir patraukti atsakomybėn už tokius nusikaltimus, gali praeiti tam tikras laiko tarpas. Baudžiamoji byla tam tikrais atvejais galėtų būti baigta praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo PNR duomenų perdavimo dienos. Be to, reikia atsižvelgti į šio susitarimo 16 straipsnio nuostatas, kurios numato griežtą PNR duomenų maskavimo ir nebemaskavimo tvarką, siekiant labiau apsaugoti asmens duomenis, ir jo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, kuriose numatyta speciali neskelbtinų duomenų tvarkymo sistema.

64      Taryba ir Komisija taip pat nurodo, kad pagal Direktyvos 95/46 6 straipsnį PNR duomenų saugojimo trukmė turi būti nustatyta pagal šių duomenų būtinumą, atsižvelgiant į tikslų, kurių siekiama juos renkant, įgyvendinimą, taigi, atitinkamo saugojimo trukmės proporcingumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Šios institucijos pabrėžia, kad numatytame sudaryti susitarime nustatytą penkerių metų saugojimo trukmę šio susitarimo šalys vertino kaip griežtai būtiną siekiant įgyvendinti jame nustatytus tikslus. Jos taip pat nurodo, kad trejų su puse metų trukmę, kokia buvo numatyta 2006 m. susitarime, Kanada vertino kaip kliūtį naudoti PNR duomenis veiksmingai, siekiant nustatyti situacijas, keliančias padidintą terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo grėsmę, atsižvelgiant į tai, kad tyrimams reikia laiko. Be to, numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pirmą kartą PNR duomenys nuasmeninami po 30 dienų nuo gavimo dienos, o papildomai nuasmeninami – praėjus dvejiems metams.

65      Dėl nepriklausomos institucijos atliekamos asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymosi kontrolės, kurios reikalaujama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį ir SESV 16 straipsnio 2 dalį, Taryba ir Komisija mano, jog tai, kad numatytame sudaryti susitarime neįvardyta kompetentinga Kanados institucija, neleidžia abejoti priemonių, kurių turi imtis Kanada, tinkamumu. Šios institucijos taip pat nurodo, kad šio susitarimo 10 ir 14 straipsniuose numatytų kompetentingų institucijų pavadinimai pranešti Komisijai.

66      Dėl Teisingumo Teismo jurisprudencijos, suformuotos, be kita ko, 2010 m. kovo 9 d. Sprendime Komisija / Vokietija (C‑518/07, EU:C:2010:125, 30 punktas), pagal kurią priežiūros institucija turi būti nepriklausoma, o tai reiškia, kad gali atlikti savo funkcijas be išorinio poveikio, Komisija nurodo, kad Kanados privačių reikalų pareigūnas yra nepriklausoma institucija ir instituciniu, ir funkciniu lygmenimis. Komisija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Kanados teisės aktuose nenumatyta Kanadoje negyvenančių užsieniečių prieigos prie duomenų teisės, numatyto sudaryti susitarimo 10 ir 14 straipsniuose reikėjo numatyti „administracinėmis priemonėmis sukurtą instituciją“, siekiant užtikrinti, kad visi galimai suinteresuoti asmenys galėtų įgyvendinti savo teises, įskaitant prieigos prie duomenų teisę.

VIII. Teisingumo Teismo pozicija

67      Visų pirma reikia priminti, kad remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija pagal SESV 217 ir 218 straipsnius Sąjungos sudaryto tarptautinio susitarimo nuostatos nuo tokio susitarimo įsigaliojimo dienos yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis (šiuo klausimu žr. 1974 m. balandžio 30 d. Sprendimo Haegeman, 181/73, EU:C:1974:41, 5 punktą; 2015 m. kovo 11 d. Sprendimo Oberto ir O’Leary, C‑464/13 ir C‑465/13, EU:C:2015:163, 29 punktą; 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonės 2/13 (Sąjungos prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 180 punktą). Taigi, tokio susitarimo nuostatos turi visiškai atitikti Sutartis ir iš jų išplaukiančius konstitucinius principus.

A.      Dėl prašymo pateikti nuomonę priimtinumo

68      Remiantis SESV 218 straipsnio 11 dalimi, valstybė narė, Parlamentas, Taryba arba Komisija gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas suderinamas su Sutarčių nuostatomis.

69      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją šia nuostata siekiama išvengti problemų, kurių gali kilti teismuose ginčijant Sąjungą įpareigojančių tarptautinių susitarimų atitiktį Sutartims. Iš tiesų dėl galimo teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad sudarytas Sąjungą įpareigojantis tarptautinis susitarimas, atsižvelgiant arba į šio susitarimo turinį, arba į jam sudaryti taikytą procedūrą, yra nesuderinamas su Sutarčių nuostatomis, kiltų rimtų sunkumų ne tik Sąjungos vidaus, bet ir tarptautinių santykių lygiu, ir visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant trečiąsias valstybes, galėtų būti padaryta žala (2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonės 2/13 (Sąjungos prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 145 ir 146 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

70      Taigi taikant SESV 218 straipsnio 11 dalyje numatytą procedūrą turi būti galimybė priimti nagrinėti visus klausimus, kurie gali kelti abejonių dėl susitarimo turinio ar formos galiojimo atsižvelgiant į Sutartis. Šiuo atžvilgiu teismo sprendimas dėl susitarimo atitikties Sutartims gali priklausyti, be kita ko, ne tik nuo Sąjungos kompetenciją, procedūrą ar jos institucijų sistemą reglamentuojančių normų, bet ir nuo materialinės teisės normų (šiuo klausimu, kiek tai susiję su EB 300 straipsnio 6 dalimi, žr. 2009 m. lapkričio 30 d. Nuomonės 1/08 (Susitarimai, kuriais iš dalies pakeičiami konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašai), EU:C:2009:739, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tas pats taikytina ir kalbant apie tarptautinio susitarimo suderinamumą su ESS 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, taigi ir su pagal Chartiją suteikiamomis garantijomis, nes Chartija turi Sutartims prilygstančią teisinę galią.

71      Kiek tai susiję su klausimu dėl tinkamo teisinio Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindo, reikia priminti, kad tinkamas teisinio pagrindo pasirinkimas yra konstitucinės svarbos, nes disponuodama tik suteikta kompetencija Sąjunga turi susieti savo priimamus aktus su SESV nuostatomis, kurios ją šiuo tikslu įgalioja (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑370/07, EU:C:2009:590, 47 punktą).

72      Taigi rėmimasis klaidingu teisiniu pagrindu gali lemti paties akto dėl susitarimo sudarymo negaliojimą, todėl ir Sąjungos sutikimo būti saistomai jos pasirašyto susitarimo atšaukimą.

73      Prancūzijos vyriausybės ir Tarybos argumentas, kad galimai klaidingas teisinio pagrindo pasirinkimas šiuo atveju neturėtų įtakos Sąjungos kompetencijai sudaryti numatytą susitarimą, kompetencijos tarp Sąjungos ir valstybių narių pasidalijimui šiuo klausimu ar priėmimo procedūrai, kurios reikėtų laikytis, negali lemti antrojo klausimo, kuris keliamas šiame prašyme pateikti nuomonę, nepriimtinumo.

74      Iš tiesų, atsižvelgiant į šios nuomonės 69 punkte primintą SESV 218 straipsnio 11 dalyje numatytos procedūros funkciją iš anksto kreipiantis į Teisingumo Teismą išvengti problemų, kurių galėtų kilti Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis ir kurių atsirastų pripažinus tarptautinio susitarimo sudarymo aktą negaliojančiu, vien tokio pripažinimo negaliojančiu rizikos pakanka, kad būtų leista kreiptis į Teisingumo Teismą. Be to, klausimas, kokių faktinių pasekmių konkrečiu atveju kiltų dėl klaidingo (-ų) teisinio (-ių) pagrindo (-ų) pasirinkimo tarptautinio susitarimo akto, koks yra Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo, galiojimui, neatskiriamai susijęs su klausimo dėl tinkamo teisinio pagrindo nagrinėjimu iš esmės, taigi, negali būti vertinamas sprendžiant dėl prašymo priimti nuomonę priimtinumo.

75      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad priimtinas visas šis prašymas pateikti nuomonę.

B.      Dėl tinkamo teisinio Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindo

76      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas, įskaitant priimtą aktą siekiant sudaryti tarptautinį susitarimą, turi būti grindžiamas objektyviais elementais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtini tokio teisės akto tikslas ir turinys (2014 m. gegužės 6 d. Sprendimo Komisija / Parlamentas ir Taryba, C‑43/12, EU:C:2014:298, 29 punktas ir 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑263/14, EU:C:2016:435, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

77      Jeigu išnagrinėjus Sąjungos teisės aktą matyti, kad juo siekiama dvigubo tikslo arba jis turi dvi sudedamąsias dalis, ir jeigu vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę), o kitą tik kaip papildomą, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis. Išimties atveju, jeigu vis dėlto nustatoma, kad teisės aktu kartu siekiama kelių tikslų arba jis turi kelias neatskiriamas sudedamąsias dalis ir nė vienas iš tokių tikslų ar tokių dalių nėra papildomi kitų atžvilgiu ir dėl to taikomos skirtingos Sutarčių nuostatos, tokia priemonė turi būti grindžiama atitinkamais skirtingais teisiniais pagrindais (2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑263/14, EU:C:2016:435, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

78      Vis dėlto dvigubu teisiniu pagrindu negalima remtis, kai numatytos teisės aktų priėmimo procedūros pagal kiekvieną iš tokių pagrindų tarpusavyje yra nesuderinamos (2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑155/07, EU:C:2008:605, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

79      Atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti tinkamą teisinį Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindą.

1.      Dėl numatyto sudaryti susitarimo tikslo ir turinio

80      Kaip matyti iš numatyto sudaryti susitarimo preambulės trečios pastraipos, šiuo susitarimu Susitariančiosios Šalys siekia stiprinti ir skatinti savo bendradarbiavimą. Šiuo tikslu minėto susitarimo 1 straipsnyje „Susitarimo tikslas“ nurodyta, kad „Šalys nustato [PNR duomenų] perdavimo ir naudojimo sąlygas, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir sauga, bei priemones, kuriomis duomenys apsaugomi“.

81      Kiek tai susiję su numatyto sudaryti susitarimo 1 straipsnyje nurodytu tikslu užtikrinti visuomenės saugumą ir saugą, pažymėtina, kad šio susitarimo preambulės pirmoje pastraipoje, be kita ko, numatyta, kad šalys imasi veiksmų, siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir su terorizmu susijusiems nusikaltimams, taip pat kitiems sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, kovoti su jais, juos slopinti ir šalinti. Vadovaujantis šiuo siekiu preambulės antroje ir ketvirtoje pastraipose pabrėžiama, pirma, kovos su terorizmu, su juo susijusiais nusikaltimais ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais svarba ir, antra, PNR duomenų naudojimas ir keitimasis informacija tokios kovos tikslais. Remiantis šiais teiginiais, šios preambulės penktoje pastraipoje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti viešąjį saugumą ir teisės aktų vykdymą, reikia nustatyti taisykles, reglamentuojančias, kaip oro vežėjai perduos PNR duomenis Kanadai. Galiausiai tos pačios preambulės šešioliktoje pastraipoje pabrėžiama, kad, siekiant skatinti tarptautinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą, Kanados gaunamais PNR duomenimis ir susijusia bei tinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų, svarbu dalytis su Sąjungos valstybių narių kompetentingomis policijos ir teisminėmis institucijomis, Europolu ir Eurojustu.

82      Taigi, reikia laikyti, kad numatytu sudaryti susitarimu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą perduodant PNR duomenis Kanadai ir naudojant juos kovoje su teroristiniais nusikaltimais ar sunkiais tarptautiniais nusikaltimais, įskaitant dalijimąsi šiais duomenimis su kompetentingomis Sąjungos valstybių narių institucijomis, taip pat Europolu ir Eurojustu.

83      Dėl numatyto sudaryti susitarimo 1 straipsnyje nurodyto antrojo tikslo, būtent PNR duomenų apsaugos priemonių nustatymo, reikia pažymėti, pirma, kad šio susitarimo preambulės antroje, šeštoje ir septintoje pastraipose pabrėžiama būtinybė laikantis Sąjungos įsipareigojimų pagal ESS 6 straipsnį užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į privataus gyvenimo gerbimą ir teisei į asmens duomenų apsaugą, kurios atitinkamai užtikrinamos Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, ir kartu primenama, kad Susitariančiąsias Šalis sieja vienodos vertybės, susijusios su duomenų apsauga ir privačiu gyvenimu.

84      Antra, iš numatyto sudaryti susitarimo 5 straipsnio nuostatų matyti, kad taisyklės, kurių kompetentinga Kanados institucija turi laikytis tvarkydama PNR duomenis, privalo užtikrinti tinkamą apsaugos lygį, reikalaujamą pagal Sąjungos teisę asmens duomenų apsaugos srityje, taigi, šiuo susitarimu taip pat siekiama užtikrinti tokį minėtų duomenų apsaugos lygį.

85      Būtent dėl to numatyto sudaryti susitarimo 1 straipsnyje aiškiai nurodyti du tikslai, kurių siekiama šiuo susitarimu.

86      Dėl numatyto sudaryti susitarimo turinio reikia pažymėti, kad jo pirmoje dalyje „Bendrosios nuostatos“ (1–6 straipsniai) yra 5 straipsnis, kuriame numatyta, kad laikydamasi minėto susitarimo kompetentinga Kanados institucija, tvarkydama ir naudodama PNR duomenis, laikoma užtikrinančia tinkamą apsaugos lygį pagal Sąjungos teisę duomenų apsaugos srityje ir kad kiekvienas oro vežėjas, kuris vykdydamas šį susitarimą teikia tokius duomenis Kanadai, laikomas tenkinančiu reikalavimus, numatytus Sąjungos teisėje ir susijusius su tokių duomenų perdavimu iš Sąjungos į Kanadą. Šioje pirmoje dalyje yra ir numatyto sudaryti susitarimo 4 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog Sąjunga užtikrina, kad oro vežėjams nebūtų draudžiama perduoti PNR duomenų kompetentingai Kanados institucijai, kuri pagal šio susitarimo 2 straipsnio d punktą yra įpareigota gauti ir tvarkyti šiuos duomenis. Be to, minėto susitarimo 3 straipsnyje, kuriame nustatyti PNR duomenų tvarkymą, atliekamą kompetentingos Kanados institucijos, pateisinantys tikslai, 1 dalyje nurodyta, kad toks tvarkymas leidžiamas tik siekiant užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams arba sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ar patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, o jo 4 ir 5 dalyse įtvirtintos labai ribotos šios taisyklės išimtys. Galiausiai to paties susitarimo 6 straipsnyje nurodyta, kad, laikantis susitarimų ir tvarkos dėl teisėsaugos arba dalijimosi informacija, PNR duomenys ir svarbi atitinkama analitinė informacija, kurioje yra tokių duomenų, perduodami kompetentingoms valstybių narių teisminėms institucijoms ir policijai, Europolui ir Eurojustui arba jiems suteikiama prieiga prie tokių duomenų ar informacijos.

87      Numatyto sudaryti susitarimo antroje dalyje „PNR duomenų tvarkymui taikomos apsaugos priemonės“ (7–21 straipsniai) numatytos taisyklės ir principai, kurie reglamentuoja ir riboja kompetentingos Kanados institucijos atliekamą PNR duomenų naudojimą Kanadoje ir jų atskleidimą kitoms šios trečiosios šalies valdžios institucijoms ir kitų trečiųjų šalių valdžios institucijoms. Numatyto sudaryti susitarimo 7 straipsnyje įtvirtinta nediskriminavimo sąlyga, o 8 straipsnyje – konkrečiai neskelbtinus duomenis reglamentuojanti taisyklė kartu su tokių duomenų naudojimą ribojančiomis sąlygomis. Šioje antroje dalyje, būtent šio susitarimo 9 ir 10 straipsniuose, taip pat įtvirtintos taisyklės, atitinkamai reglamentuojančios PNR duomenų saugumą ir vientisumą ir šiame susitarime numatytų apsaugos priemonių laikymosi kontrolę. To paties susitarimo 11–14 straipsniuose įtvirtinta skaidrumo taisyklė ir nustatytos asmenų, kurių PNR duomenysperduodami, teisės, kaip antai teisė susipažinti su duomenimis, teisė prašyti juos ištaisyti ir teisė kreiptis į teismą.

88      Numatyto sudaryti susitarimo antroje dalyje, būtent 15 straipsnyje, iš Kanados taip pat reikalaujama nepriimti sprendimų, turinčių didelį neigiamą poveikį, remiantis tik automatizuotu PNR duomenų tvarkymu, o 16 straipsnyje visų pirma numatytos taisyklės dėl tokių duomenų saugojimo trukmės ir dėl jų maskavimo ar nebemaskavimo. Be to, šioje antroje dalyje esančiuose 18 ir 19 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, reglamentuojančios kompetentingos Kanados institucijos atliekamą duomenų atskleidimą, o šioje dalyje esančiuose 20 ir 21 straipsniuose numatytos taisyklės, nustatančios šių duomenų perdavimo būdą ir dažnumą.

89      Iš skirtingų su numatyto sudaryti susitarimo turiniu susijusių teiginių matyti, kad šis susitarimas visų pirma skirtas nustatyti sistemai, sudarytai iš asmens duomenims apsaugoti skirtų taisyklių visumos, ir kad tvarkydama PNR duomenis Kanada, kaip matyti iš šio susitarimo preambulės penkioliktos pastraipos, įsipareigoja šios sistemos laikytis.

90      Taigi, atsižvelgus kartu ir į numatyto sudaryti susitarimo tikslus, ir į jo turinį, matyti, kad jis turi dvi sudėtines dalis, iš kurių viena susijusi su būtinybe užtikrinti viešąjį saugumą, o kita – su PNR duomenų apsauga.

91      Dėl klausimo, kuri iš šių dalių sudėtinių dalių yra pagrindinė, reikia pabrėžti, kad iš tiesų PNR duomenų perdavimą Kanadai, kurį atlieka oro vežėjai, ir šių duomenų naudojimą, kurį atlieka kompetentinga Kanados valdžios institucija, savaime pateisina tik tikslas užtikrinti visuomenės saugumą šioje trečiojoje šalyje ir Sąjungoje.

92      Vis dėlto didžiausią numatyto sudaryti susitarimo teksto turinio dalį sudaro detalios taisyklės, užtikrinančios, kad PNR duomenys, siekiant juos naudoti visuomenės saugumui ir saugai užtikrinti, Kanadai būtų perduodami sąlygomis, kurios garantuotų asmens duomenų apsaugą.

93      Šiuo klausimu pažymėtina, kad asmens duomenų, kaip antai PNR duomenų, perdavimas iš Sąjungos į trečiąją šalį teisiškai galimas tik tuo atveju, kai šioje šalyje yra nustatytos taisyklės, kurios užtikrina iš esmės tokį patį pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygį, koks garantuojamas Sąjungoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 68 ir 74 punktus).

94      Iš to matyti, kad abi sudedamosios numatyto sudaryti susitarimo dalys neatskiriamai susijusios tarpusavyje. Taigi, jas abi reikia laikyti esminėmis.

2.      Dėl tinkamo teisinio pagrindo atsižvelgiant į SESV

95      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo visų pirma tiesiogiai susijęs su pagal SESV 16 straipsnio 2 dalį siekiamu tikslu.

96      Iš tiesų ši nuostata, nepažeidžiant ESS 39 straipsnio, laikytina tinkamu teisiniu pagrindu, kai asmens duomenų apsauga yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytų taisyklių tikslų arba viena iš pagrindinių tokių taisyklių sudedamųjų dalių, įskaitant taisykles, kurios įtvirtinamos nustatant priemones pagal SESV nuostatas, reglamentuojančias teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimą, kaip tai matyti iš Protokolo Nr. 21 6a straipsnio ir Protokolo Nr. 22 2a straipsnio, taip pat – iš šios nuomonės 32 punkte minimos deklaracijos.

97      Tai reiškia, kad Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo turi būti grindžiamas SESV 16 straipsniu.

98      Antra, šis sprendimas turi būti grindžiamas ir SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktu. Šioje nuostatoje numatyta, kad taikant SESV 87 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Sąjunga „nustato policijos bendradarbiavimą <…>, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos“, Parlamentas ir Taryba gali patvirtinti priemones dėl „atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja“.

99      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pirma, atitinkama informacija, kaip tai suprantama pagal SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktą, užkardant ar išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, gali apimti asmens duomenis ir, antra, tokių duomenų „tvarkymas“ ir „keitimasis jais“ apima ir jų perdavimą kompetentingoms valstybių narių institucijoms, ir šių institucijų atliekamą jų naudojimą. Tokiomis aplinkybėmis priemonės dėl asmens duomenų perdavimo kompetentingoms institucijoms, užkardant ar išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, ir dėl tokių duomenų tvarkymo, kurį atlieka minėtos institucijos, priskirtinos prie SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto policijos bendradarbiavimo ir gali būti grindžiamos šia nuostata.

100    Nagrinėjamu atveju numatytame sudaryti susitarime, be kita ko,įtvirtintos taisyklės, reglamentuojančios ir PNR duomenų perdavimą kompetentingai Kanados institucijai, ir šios institucijos atliekamą tokių duomenų naudojimą. Pagal numatyto sudaryti susitarimo 2 straipsnio d dalį, siejamą su šio susitarimo 3 straipsnio 1 dalimi, ši institucija turi kompetenciją tvarkyti PNR duomenis siekiant užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ar sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams ir juos atskleisti, taip pat atlikti tyrimus ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą šioje srityje. Be to, minėto susitarimo 6 straipsnyje, pirma, numatyta, kad Kanada kuo greičiau su Europolu ir Eurojustu ir valstybės narės policija ar teismine institucija pasidalys svarbia atitinkama analitine informacija, kurioje yra PNR duomenų. Antra, šiame straipsnyje nurodyta, kad gavusi šių tarnybų ar institucijų prašymą Kanada tam tikrais atvejais perduoda PNR duomenis arba analitinę informaciją, kurioje yra PNR duomenų, kad būtų užkirstas kelias teroristiniam nusikaltimui ar sunkiam tarpvalstybiniam nusikaltimui, jis nustatytas, ištirtas ar už jį patraukta baudžiamojon atsakomybėn Sąjungoje. Kaip generalinis advokatas nurodo savo išvados 105 ir 106 punktuose, tai reiškia, kad šis susitarimas apima atitinkamos informacijos tvarkymą ir keitimąsi ja, kaip tai suprantama pagal SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktą, ir taip pat, kaip matyti, be kita ko, iš šios nuomonės 80 punkto, yra susijęs su pagal SESV 87 straipsnio 1 dalį siekiamu tikslu.

101    Tokiomis aplinkybėmis pabrėžtina, kad tai, jog iš pradžių PNR duomenis komerciniais tikslais renka oro vežėjai, o ne užkardyti ar išaiškinti ir tirti nusikalstamas veikas kompetentinga institucija, negali, priešingai, nei tvirtina Parlamentas, kliudyti tam, kad SESV 87 straipsnio 2 dalies a punktas taip pat būtų laikomas tinkamu teisiniu Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrindu.

102    Atvirkščiai, šis sprendimas negali būti grindžiamas SESV 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktu, kuriame numatyta Parlamento ir Tarybos galimybė nustatyti priemones, kurios „palengvint[ų] su procesais baudžiamosiose bylose ir sprendimų vykdymu susijusį bendradarbiavimą tarp valstybių narių teisminių arba joms lygiaverčių institucijų“.

103    Kaip savo išvados 108 punkte nurodė generalinis advokatas, nė viena numatyto sudaryti susitarimo nuostata nėra skirta tokiam bendradarbiavimui palengvinti. Dėl kompetentingos Kanados institucijos pabrėžtina, kad ji nėra nei teisminė, nei jai lygiavertė institucija.

104    Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šios nuomonės 77 punkte nurodytą jurisprudenciją, reikia konstatuoti, kad Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo turėtų būti grindžiamas ir SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu, nebent tokia teisinių pagrindų kombinacija atmestina pagal šio nuomonės 78 punkte nurodytą jurisprudenciją.

3.      Dėl SESV 16 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 2 dalies a punkte numatytų procedūrų suderinamumo

105    Pirmiausia reikia priminti, kad, kalbant apie tarptautinio susitarimo sudarymo procedūrą pagal SESV 218 straipsnį, reikia turėti omenyje tai, kad būtent materialinis teisinis sprendimo dėl tokio susitarimo sudarymo pagrindas lemia pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį taikytinos procedūros rūšį (2014 m. birželio 24 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑658/11, EU:C:2014:2025, 58 punktas).

106    Pagal abu nagrinėjamu atveju taikytinus materialinius teisinius pagrindus – SESV 16 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalies a punktą – numatyta laikytis įprastos teisėkūros procedūros, kuri reiškia, kad Taryboje reikia kvalifikuotosios balsų daugumos ir kad Parlamentas dalyvauja visoje procedūroje. Taigi, rėmimasis kartu abiem nuostatomis iš principo nereiškia, kad turi būti laikomasi skirtingų teisės akto priėmimo procedūrų.

107    Vis dėlto Taryba iš esmės teigia, kad dėl protokoluose Nr. 21 ir Nr. 22 įtvirtintų nuostatų Taryboje laikomasi skirtingų balsavimo taisyklių, nelygu, ar sprendimas dėl tarptautinio sutarimo sudarymo grindžiamas SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ar 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

108    Šiuo klausimu reikia priminti, jog iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad protokolai Nr. 21 ir Nr. 22 visiškai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl tinkamo teisinio pagrindo priimant konkretų sprendimą (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑137/12, EU:C:2013:675, 73 punktą).

109    Vis dėlto, kadangi skirtingos balsavimo Taryboje taisyklės gali lemti nagrinėjamų teisinių pagrindų tarpusavio nesuderinamumą (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Komisija / Parlamentas ir Taryba, C‑178/03, EU:C:2006:4, 58 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑130/10, EU:C:2012:472, 47 ir 48 punktus), reikia patikrinti, kokį poveikį šie protokolai daro balsavimo Taryboje taisyklėms, kai Tarybos sprendimui dėl numatyto sudaryti susitarimo pagrįsti kartu remiamasi SESV 16 straipsnio 2 dalimi ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

110    Kiek tai susiję su Protokolu Nr. 21, pabrėžtina, kad iš Tarybos sprendimo dėl numatyto sudaryti susitarimo projekto 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad Airija ir Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant šį sprendimą. Kaip savo išvados 128 punkte nurodė generalinis advokatas, minėto protokolo nuostatos nedaro poveikio balsavimo Taryboje taisyklėms, kai Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo grindžiamas kartu ir SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

111    Dėl Protokolo Nr. 22 reikia pažymėti, kad juo, kaip matyti iš jo preambulės trečios–penktos dalių ir kaip savo išvados 132 punkte nurodė generalinis advokatas, siekiama nustatyti teisinį pagrindą, kuris leistų valstybėms narėms toliau plėtoti bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ir šiuo tikslu, nedalyvaujant Danijos Karalystei, nustatyti priemones, kurios nesaistytų šios valstybės narės, tačiau paliekant jai galimybę dalyvauti priimant priemones minėtoje srityje ir būti jų saistomai pagal šio protokolo 8 straipsnyje numatytas sąlygas.

112    Šiuo tikslu Protokolo Nr. 22 1 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Danijos Karalystė nedalyvauja Tarybos darbe nustatant priemones pagal SESV III dalies V antraštinę dalį. Be to, šio protokolo 2 straipsnyje numatyta, kad Danijos Karalystei neprivalomos tokios priemonės. Šis 2 straipsnis pagal minėto protokolo 2a straipsnį „taip pat taikomas taisyklėms, nustatytoms remiantis [SESV] 16 straipsniu dėl asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka valstybės narės vykdydamos veiklą, kuriai taikomi minėtos Sutarties III dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyriai“, kitaip tariant, veiklą, susijusią su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

113    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo turi būti grindžiamas kartu ir SESV 16 straipsniu, ir 87 straipsniu, taigi, jis priskirtinas prie SESV III dalies V antraštinės dalies, nes turi būti grindžiamas minėtu 87 straipsniu, pagal Protokolo Nr. 22 2 ir 2a straipsnius Danijos Karalystė nebus saistoma šio sprendimo nuostatų, taigi, nebus saistoma ir numatyto sudaryti susitarimo. Be to, pagal šio protokolo 1 straipsnį Danijos Karalystė nedalyvaus priimant šį sprendimą.

114    Priešingai tam, nei, atrodo, bando įrodyti Taryba, šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad Protokolo Nr. 22 2a straipsnyje apsiribojama tik nuoroda į jo 2 straipsnį, tačiau aiškiai neatmetama Danijos Karalystės dalyvavimo priimant taisykles, kurios grindžiamos SESV 16 straipsniu ir kurios jame nurodytos, galimybė.

115    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, sistemiškai vertinant šį protokolą, jo 2 straipsnis negali būti aiškinamas ir taikomas neatsižvelgiant į minėto protokolo 1 straipsnį. Iš tikrųjų minėtame 2 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad Danijos Karalystei nėra privalomos šiame straipsnyje minimos priemonės, nuostatos ir sprendimai, neatsiejamai susijusi su minėtame 1 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kad ši valstybė narė nedalyvauja nustatant priemones pagal SESV III dalies V antraštinę dalį, taigi šios dvi taisyklės negali būti suprastos jų nesiejant. Tokiomis aplinkybėmis Protokolo Nr. 22 2a straipsnyje daromą nuorodą į 2 straipsnį privalu aiškinti kaip apimančią ir šio protokolo 1 straipsnį.

116    Be to, kaip savo išvados 132 punkte nurodė generalinis advokatas, leidimas Danijos Karalystei dalyvauti priimant Sąjungos teisės aktą, kurio teisinis pagrindas yra ir SESV 16 straipsnis, ir kuri nors kita iš SESV nuostatų, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, nors ji nebūtų saistoma tokio teisės akto, prieštarautų šios nuomonės 111 punkte primintam Protokolu Nr. 22 siekiamam tikslui.

117    Taigi, nagrinėjamu atveju Protokolas Nr. 22 negali lemti skirtingų balsavimo Taryboje taisyklių, kai kartu remiamasi ir SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

118    Šiomis aplinkybėmis į prašyme pateikti nuomonę suformuluotą antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo turi būti grindžiamas kartu ir SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

C.      Dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Chartijos nuostatomis

119    Kadangi formuluojant klausimą dėl numatyto sudaryti susitarimo suderinamumo su SESV ir Chartijos nuostatomis daroma nuoroda į SESV 16 straipsnį ir į Chartijos 7 ir 8 straipsnius, taip pat atsižvelgiant į vertinimą, kurį Parlamentas pateikė savo prašyme pateikti nuomonę, reikia laikyti, kad ši institucija Teisingumo Teismo prašo pateikti nuomonę dėl numatyto sudaryti susitarimo atitikties – konkrečiai teisei į privataus gyvenimo gerbimą ir teisei į asmens duomenų apsaugą.

120    Nors pateiktas vertinimas apims klausimą dėl numatyto sudaryti susitarimo atitikties teisei į asmens duomenų apsaugą, kuri įtvirtinta ir SESV 16 straipsnio 1 dalyje, ir Chartijos 8 straipsnyje, Teisingumo Teismas darys nuorodą tik į Chartijos 8 straipsnį. Iš tiesų ir vienoje, ir kitoje iš šių nuostatų numatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, vis dėlto tik Chartijos 8 straipsnio 2 dalyje konkrečiau išdėstytos sąlygos, kuriomis tokie duomenys gali būti tvarkomi.

1.      Dėl atitinkamų pagrindinių teisių ir jų apribojimo

121    Kaip matyti iš numatyto sudaryti susitarimo priede nurodyto sąrašo, jame nurodyti PNR duomenys, be kita ko, apima ne tik oro keleivio (-ių) vardą (-us) ir pavardę (-es), bet ir rezervuojant būtiną informaciją, kaip antai planuojamas kelionės datas, kelionės maršrutą, su bilietais susijusią informaciją, asmenų grupes, įregistruotas naudojantis tuo pačiu rezervavimo numeriu, keleivio (-ių) kontaktinę informaciją, informaciją apie mokėjimo priemones arba sąskaitų išrašymą, informaciją apie bagažą ir bendras pastabas apie keleivius.

122    Taigi, PNR duomenys apima informaciją apie fizinius asmenis, kurių tapatybė nustatyta, t. y. oro keleivius, kurie naudojasi Sąjungą ir Kanadą jungiančiais skrydžiais, todėl tokių duomenų įvairaus pobūdžio tvarkymas, kurį pagal numatytą sudaryti susitarimą galima atlikti, būtent jų perdavimas iš Sąjungos į Kanadą, prieiga prie jų siekiant juos panaudoti arba saugoti daro poveikį pagal Chartijos 7 straipsnį užtikrinamai pagrindinei teisei į privataus gyvenimo gerbimą. Ši teisė siejama su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 52 punktą; 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Asociación Nacional de Establecimientos Financieros de Crédito, C‑468/10 ir C‑469/10, EU:C:2011:777, 42 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Schwarz, C‑291/12, EU:C:2013:670, 26 punktą).

123    Be to, numatytame sudaryti susitarime nurodytam PNR duomenų tvarkymui taikomas ir Chartijos 8 straipsnis, nes tai yra asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, taigi jis būtinai turi atitikti šiame straipsnyje numatytus duomenų apsaugos reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 49 punktą; 2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo Deutsche Telekom, C‑543/09, EU:C:2011:279, 52 punktą ir 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 29 punktą).

124    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad asmens duomenų perdavimas trečiajam asmeniui, kaip antai valdžios institucijai, yra Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės apribojimas, nesvarbu, kaip perduoda informacija bus naudojama vėliau. Tas pats taikytina asmens duomenų saugojimui ir prieigai prie jų, kai juos siekia panaudoti valdžios institucijos. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nelabai svarbu, ar atitinkama su privačiu gyvenimu susijusi informacija yra ypatingo pobūdžio ir ar dėl šio apribojimo suinteresuotieji asmenys galbūt patyrė nepatogumų (šiuo klausimu žr. 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C‑465/00, C‑138/01 ir C‑139/01, EU:C:2003:294, 74 ir 75 punktus; 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 33–35 punktus ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 87 punktą).

125    Taigi, tiek PNR duomenų perdavimas iš Sąjungos kompetentingai Kanados institucijai, tiek sąlygų, kuriomis šie duomenys gali būti saugomi, naudojami ir galimai vėliau perduodami kitoms Kanados institucijoms, Europolui, Eurojustui, valstybių narių teisminėms institucijoms ir policijai ar kitų trečiųjų šalių institucijomis, kaip leidžiama visų pirma pagal numatyto sudaryti susitarimo 3, 4, 6, 8, 12, 15, 16, 18 ir 19 straipsnius, sureglamentavimas, dėl kurio Sąjunga vedė derybas su Kanada, riboja pagal Chartijos 7 straipsnį užtikrinamą teisę.

126    Šie veiksmai riboja ir Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintą pagrindinę teisę į asmens duomenų apsaugą, nes jie reiškia asmens duomenų tvarkymą (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Schwarz, C‑291/12, EU:C:2013:670, 25 punktą ir 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 36 punktą).

127    Šiuo klausimu, pirma, reikia pabrėžti, kad numatytas sudaryti susitarimas leidžia sistemiškai ir tęstiniu būdu perduoti visų oro keleivių, kurie naudojasi Sąjungą ir Kanadą jungiančiais skrydžiais, PNR duomenis.

128    Antra, net jeigu kai kurie PNR duomenys, vertinami atskirai, neatrodo kaip galintys atskleisti svarbią su atitinkamų asmenų privačiu gyvenimu susijusią informaciją, vis dėlto, vertinami kartu, jie gali atskleisti, be kita ko, visą kelionės maršrutą, kelionių įpročius, ryšius, egzistuojančius tarp dviejų ar daugiau asmenų, taip pat informaciją apie oro keleivių finansinę padėtį, jų mitybos įpročius ar sveikatos būklę, net galėtų atskleisti apie šiuos keleivius neskelbtinų duomenų, kurių apibrėžtis pateikta numatyto sudaryti susitarimo 2 straipsnio e punkte.

129    Iš numatytame sudaryti susitarime įtvirtintai PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo tvarkai būdingų savybių matyti, kad pagal šį susitarimą faktiškai yra leidžiami apribojimai.

130    Pagal numatyto sudaryti susitarimo 21 straipsnio 1 dalį tokie duomenys turi būti perduoti iki atitinkamo oro keleivio numatyto išvykimo ir iš tiesų, kaip tai matyti, be kita ko, iš Tarybos, Komisijos, EDAPP pastabų ir iš Komunikato KOM (2010) 492 2.1 punkto, yra „informacijos rinkimo priemonė“.

131    Šiuo tikslu, kaip matyti iš minėto komunikato 2.2 punkto ir kaip tai patvirtino Parlamentas, Taryba, Komisija ir EDAPP savo atsakymuose į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, perduoti PNR duomenys pagal numatytą sudaryti susitarimą yra skirti sisteminei analizei, kuri pasitelkiant automatinę įrangą, paremtą iš anksto nustatytais modeliais ir kriterijais, atliekama prieš orlaiviui atvykstant į Kanadą. Šie duomenys taip pat gali būti tikrinami automatiškai, kartu pasinaudojant kitomis duomenų bazėmis. Taip tvarkant gali būti gauta papildomos informacijos apie oro keleivių privatų gyvenimą.

132    Be to, dėl tokios analizės pasienio punktuose gali būti atlikta oro keleivių, kurie, kaip nustatoma, gali kelti pavojų visuomenės saugumui, papildoma patikra ir prireikus, remiantis tokia patikra, gali būti priimti individualūs tokius asmenis apribojantys sprendimai. Be to, tokia analizė atliekama nesant priežasčių, kurios būtų grindžiamos individualiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis manyti, kad atitinkami asmenys gali kelti pavojų visuomenės saugumui. Galiausiai pagal numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 1 dalį PNR duomenys gali būti saugomi iki penkerių metų, taigi, tai reiškia, kad pagal šį susitarimą informacija apie oro keleivių privatų gyvenimą galima disponuoti itin ilgai.

2.      Dėl iš numatyto sudaryti susitarimo kylančių apribojimų pateisinimo

133    Pagal Chartijos 7 straipsnį kiekvienam asmeniui užtikrinama teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Be to, pagal Chartijos 8 straipsnio 1 dalį kiekvienam asmeniui aiškiai suteikiama teisė į savo asmens duomenų apsaugą.

134    Šia teise į asmens duomenų apsaugą, be kita ko, reikalaujama užtikrinti aukšto Sąjungos teisės suteikiamo pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos lygio tęstinumą, kai asmens duomenys iš Sąjungos yra perduodami į trečiąją šalį. Nors tokiam apsaugos lygiui užtikrinti skirtos priemonės gali skirtis nuo priemonių, kurios Sąjungoje taikomos siekiant garantuoti Sąjungos teisėje nustatytų reikalavimų laikymąsi, vis dėlto praktiškai šios priemonės turi būti veiksmingos, kad būtų užtikrinta iš esmės tokia pati apsauga, kokia garantuojama Sąjungoje (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 72–74 punktus).

135    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia pažymėti, kad pagal Chartijos preambulės ketvirtą pastraipą „atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius, socialinę pažangą ir mokslo bei technologijų laimėjimus, būtina stiprinti pagrindinių teisių apsaugą“.

136    Vis dėlto Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintos teisės nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų socialinį tikslą (šiuo klausimu žr. 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Schmidberger, C‑112/00, EU:C:2003:333, 80 punktą; 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Schwarz, C‑291/12, EU:C:2013:670, 33 punktą).

137    Šiuo klausimu taip pat reikia nurodyti, kad pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį asmens duomenys, be kita ko, turi būti tvarkomi „tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“.

138    Be to, pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį bet koks Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, remiantis proporcingumo principu, tokių teisių ir laisvių apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

139    Reikia pridurti, jog reikalavimas kad visi šios teisės įgyvendinimo apribojimai būtų numatyti įstatyme, reiškia, kad pačiame teisiniame pagrinde, kuriuo leidžiamas šių teisių apribojimas, būtų apibrėžta atitinkamos teisės įgyvendinimo apribojimo apimtis (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo WebMindLicenses, C‑419/14, EU:C:2015:832, 81 punktą).

140    Kiek tai susiję su rėmimusi proporcingumo principu, pabrėžtina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją pagrindinės teisės į privatų gyvenimą apsauga Sąjungos lygiu reikalauja, kad nukrypti nuo asmens duomenų apsaugos leidžiančios nuostatos ir jos apribojimai neviršytų to, kas yra griežtai būtina (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 56 punktas; 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 51 ir 52 punktai; 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 92 punktas ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 96 ir 103 punktai).

141    Tam, kad būtų tenkinamas šis reikalavimas, nagrinėjamame apribojimą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas ir nustatomi minimalūs reikalavimai, kad asmenims, kurių duomenys perduodami, būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti jų asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų. Konkrečiai jame turi būti nurodyta, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis tokių duomenų tvarkymą numatančios priemonės gali būti imamasi, taip užtikrinant, kad apribojimas neviršytų to, kas griežtai būtina. Būtinybė turėti tokias garantijas yra dar svarbesnė tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu. Šios išvados ypač taikytinos tais atvejais, kai susiduriama su šios ypatingos asmens duomenų kategorijos, kokią sudaro neskelbtini duomenys, apsaugos klausimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 54 ir 55 punktus; taip pat 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 109 ir 117 punktus; šiuo klausimu žr. EŽTT 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimo S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, CE:ECHR:2008:1204JUD003056204, 103 punktą).

a)      Dėl numatytame sudaryti susitarime nurodytų PNR duomenų tvarkymo pagrindo

142    Dėl klausimo, ar PNR duomenų perdavimas Kanadai ir vėlesnis jų tvarkymas yra grindžiamas oro keleivių „sutik[imu]“ arba „kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį, reikia pažymėti, kad taip tvarkant PNR duomenis siekiama tikslo, kuris skiriasi nuo oro vežėjams renkant šiuos duomenis siekiamo tikslo.

143    Taigi, negalima laikyti, jog šie veiksmai grindžiami oro keleivių duotu sutikimu oro vežėjams, kad tokie duomenys būtų renkami rezervavimo tikslais, todėl patiems tokiems veiksmams turi būti duotas oro keleivių sutikimas arba turi egzistuoti kitas įstatymo numatytas teisėtas pagrindas.

144    Kadangi nė pagal vieną numatyto sudaryti susitarimo nuostatą PNR duomenų perdavimas Kanadai ir vėlesnis šių duomenų tvarkymas nesiejamas su atitinkamų oro keleivių sutikimo davimu, reikia patikrinti, ar šis susitarimas sudaro kitą įstatymo numatytą teisėtą pagrindą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį.

145    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Parlamento argumentui, jog numatyto sudaryti susitarimo neapima sąvoka „įstatymas“, kaip ji suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį, taigi, ir pagal jos 52 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra „teisėkūros procedūra priimtas aktas“, bet kuriuo atveju negalima pritarti.

146    Iš tiesų, viena vertus, SESV 218 straipsnio 6 dalyje išorės lygmeniu atspindėta vidaus lygmeniu taikytina įgaliojimų padalijimo tarp institucijų sistema ir sukuriama Sąjungos vidaus priemonių priėmimo procedūros ir tarptautinių susitarimų priėmimo procedūros atitiktis, siekiant užtikrinti, kad tam tikroje srityje Parlamentas ir Taryba turėtų tokius pačius įgaliojimus ir būtų paisoma Sutartyse numatytos institucinės pusiausvyros (2014 m. birželio 24 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑658/11, EU:C:2014:2025, 56 punktas). Taigi, sudarant tarptautinius susitarimus, apimančius sritis, kurioms viduje taikoma SESV 294 straipsnyje numatyta įprasta teisėkūros procedūra, pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį reikia gauti Parlamento pritarimą, tad, kaip savo išvados 192 punkte nurodė generalinis advokatas, išorės lygmeniu toks susitarimas gali būti laikomas „teisėkūros procedūra priimto akto“ atitikmeniu viduje. Kita vertus, vykstant šiai procedūrai tikrai nebuvo tvirtinama, kad numatytas sudaryti susitarimas gali neatitikti prieinamumo ir nuspėjamumo reikalavimų, keliamų tam, kad jame numatyti apribojimai galėtų būti laikomi nustatytais įstatymo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį ir 52 straipsnio 1 dalį.

147    Iš to matyti, kad PNR duomenų perdavimas Kanadai grindžiamas „kitu pagrindu“, kuris yra „nustatytas įstatymo“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį. Dėl klausimo, ar šis pagrindas yra teisėtas, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šis klausimas persipina su klausimu, kuris susijęs su numatytu sudaryti susitarimu siekiamu bendrojo intereso tikslu ir kuris bus nagrinėjamas šios nuomonės 148 ir paskesniuose punktuose.

b)      Dėl bendrojo intereso tikslo ir nagrinėjamų pagrindinių teisių esmės išlaikymo

148    Kaip konstatuota šios nuomonės 82 punkte, numatytu sudaryti susitarimu visų pirma siekiama užtikrinti visuomenės saugumą perduodant PNR duomenis Kanadai ir naudojant juos kovoje su teroristiniais nusikaltimais ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

149    Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, šis tikslas yra Sąjungos bendrojo intereso tikslas, galintis pateisinti net didelius pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius užtikrinamų pagrindinių teisių apribojimus. Be to, užtikrinant visuomenės saugumą prisidedama ir prie kitų asmenų teisių ir laisvių užtikrinimo. Šiuo aspektu Chartijos 6 straipsnyje įtvirtinama kiekvieno asmens teisė ne tik į laisvę, bet ir į saugumą (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 42 ir 44 punktus ir 2016 m. vasario 15 d. Sprendimo N., C‑601/15 PPU, EU:C:2016:84, 53 punktą).

150    Kiek tai susiję su Chartijos 7 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą esme, reikia pažymėti, kad net jeigu PNR duomenys tam tikrais atvejais gali atskleisti labai tikslios informacijos apie asmens privatų gyvenimą, tokia informacija apsiriboja tam tikrais privataus gyvenimo aspektais, ypač susijusiais su kelionėmis lėktuvu iš Kanados į Sąjungą, ir atvirkščiai. Dėl Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į asmens duomenų apsaugą esmės pažymėtina, kad numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje nurodyti PNR duomenų tvarkymo tikslai, o jo 9 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, visų pirma skirtos tokių duomenų saugumui, konfidencialumui ir vientisumui užtikrinti, taip pat jų apsaugai nuo neteisėtos prieigos ir tvarkymo.

151    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad dėl numatyto sudaryti susitarimo atsirandantys apribojimai gali būti pateisinti Sąjungos bendrojo intereso tikslu ir nekelia pavojaus Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių esmei.

c)      Dėl galimybės tvarkant numatytame sudaryti susitarime nurodytus PNR duomenis įgyvendinti tikslą užtikrinti visuomenės saugumą

152    Kiek tai susiję su klausimu, ar perduodant PNR duomenis Kanadai ir vėliau juos tvarkant šioje trečiojoje šalyje galima užtikrinti visuomenės saugumą, pažymėtina, kad iš Komunikato KOM (2010) 492 2.2 punkto matyti, jog oro keleivių keliamos rizikos vertinimas, atliekamas analizuojant tokius duomenis prieš šių keleivių atvykimą, „labai padeda ir paspartina saugumo ir sienų kontrolę“. Be to, savo pastabose raštu Komisija pabrėžė, kad, kaip matyti iš CBSA pateiktos informacijos, PNR duomenų tvarkymas, be kita ko, leido suimti 178 asmenis iš 28 mln. keleivių, kurie pasinaudojo Sąjungą ir Kanadą jungiančiais skrydžiais nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn.

153    Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad PNR duomenų perdavimas Kanadai ir vėlesnis jų tvarkymas gali būti laikomi galinčiais užtikrinti numatytu sudaryti susitarimu siekiamo tikslo įgyvendinimą – garantuoti visuomenės saugumą ir apsaugą.

d)      Dėl numatytame sudaryti susitarime nustatytų apribojimų būtinybės

154    Kiek tai susiję su numatytame sudaryti susitarime nustatytų apribojimų būtinybe, atsižvelgiant į šios nuomonės 140 ir 141 punktuose cituojamą jurisprudenciją reikia patikrinti, ar šie apribojimai neviršija to, kas griežtai būtina, ir šiame kontekste įvertinti, ar susitarime įtvirtintos aiškios ir tikslios taisyklės, reglamentuojančios jame numatytų priemonių apimtį ir taikymą.

1)      Dėl PNR duomenų, kuriuos apima numatytas sudaryti susitarimas

i)      Dėl numatyto sudaryti susitarimo pakankamai tikslaus pobūdžio, kiek tai susiję su perduotinais PNR duomenimis

155    Kiek tai susiję su duomenimis, kuriuos apima numatytas sudaryti susitarimas, pažymėtina, kad šiame susitarime turi būti aiškiai ir tiksliai apibrėžti PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai, taikydami šį susitarimą, turi perduoti Kanadai.

156    Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad nors 19 PNR duomenų kategorijų, kurios nurodytos numatyto sudaryti susitarimo priede, atitinka, kaip Komisija pažymi savo pastabose, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) gairių, kurios skirtos PNR duomenims, I priede išvardytus duomenis, vis dėlto reikia pabrėžti, kaip savo išvados 217 punkte tai padarė generalinis advokatas, kad nurodant 5 kategoriją, kurioje minima „turima informacija apie dažnai lėktuvais keliaujančius keleivius ir nuolaidas (nemokamus bilietus, žemesnės klasės bilietų keitimą į aukštesnės klasės bilietus ir pan.), ir 7 kategoriją, kuri apima „visą turimą kontaktinę informaciją (įskaitant rengėjo informaciją)“, perduotini PNR duomenys neapibrėžti pakankamai aiškiai ir tiksliai.

157    Kiek tai susiję su 5 kategorija, nuoroda „ir pan.“ nepakankamai apibrėžia perduotinų duomenų apimtį. Be to, šiai kategorijai apibūdinti vartojamos formuluotės neleidžia suprasti, ar ji apima tik informaciją apie oro keleivių statusą taikant nuolaidas, ar, atvirkščiai, apima visą informaciją apie keliones lėktuvu ir apie taikant nuolaidas atliktus veiksmus.

158    Be to, 7 kategorijai apibūdinti vartojant formuluotę „visa turima kontaktinė informacija“ nepakankamai apibrėžiama perduotinų duomenų apimtis. Visų pirma nepatikslinama, apie kokią kontaktinę informaciją kalbama, taip pat (ir tokią išvadą galima daryti iš Komisijos raštu pateikto atsakymo į Teisingumo Teismo užduotus klausimus), ar ši kontaktinė informacija apima ir informaciją apie trečiuosius asmenis, kurie oro keleiviui rezervavo skrydį, yra tarpininkai, per kuriuos galima susisiekti su tokiu keleiviu, arba kurie turi būti informuojami skubos atveju.

159    8 kategorija skirta „visai turimai informacijai apie mokėjimą (sąskaitos faktūros išrašymą) (neįtraukiant kitų sandorio duomenų, susijusių su kreditine kortele ar sąskaita, kurie nėra susiję su kelionės sandoriu)“. Žinoma, gali atrodyti, kad šios kategorijos apimtis itin plati, nes joje vartojamas žodžių junginys „visa turima informacija“. Vis dėlto, kaip matyti iš Komisijos atsakymo, kurį ji pateikė į Teisingumo Teismo užduotus klausimus, minėta kategorija turi būti aiškinama kaip apimanti tik informaciją, susijusią su mokėjimo už lėktuvo bilietą būdais ir sąskaitos už jį išrašymu, ir visiškai neapima kitos tiesiogiai su skrydžiu nesusijusios informacijos. Taigi, taip aiškinant ši kategorija gali būti laikoma kaip tenkinanti aiškumo ir tikslumo reikalavimus.

160    17 kategorija skirta „bendroms pastaboms, įskaitant kitą papildomą informaciją (OSI), specialiųjų tarnybų informaciją (SSI) ir specialiųjų tarnybų prašymų (SSR) informaciją“. Pagal, be kita ko, Komisijos pateiktus paaiškinimus, ši kategorija yra „laisvo teksto“ (free text) kategorija, galinti apimti „bet kokią papildomą informaciją“, palyginti su numatyto sudaryti susitarimo priede nurodyta informacija. Taigi, taip apibrėžta ši kategorija nepateikia jokios informacijos apie perduotinų duomenų pobūdį ir apimtį ir, atrodo, net gali apimti informaciją, kuri visiškai nesusijusi su PNR duomenų perdavimo tikslu. Be to, kaip matyti iš vartojamo žodžio „įskaitant“, minėtoje kategorijoje nurodyta informacija yra tik pavyzdinė, o tai reiškia, kad nenustatytas joks šios kategorijos apribojimas, susijęs su informacijos, kurią ji gali apimti, pobūdžiu ir apimtimi. Tokiomis aplinkybėmis 17 kategorija negali būti laikoma pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžta.

161    Galiausiai 18 kategorija apima „visą išankstinę informaciją apie keleivius (API), surinktą rezervavimo tikslais“. Kaip matyti iš Tarybos ir Komisijos pateiktų patikslinimų, ši informacija atitinka Direktyvos 2004/82 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, būtent naudojamo kelionės dokumento numerį ir tipą, pilietybę, visą vardą ir pavardę, gimimo datą, patekimo į valstybių narių teritoriją sienos kirtimo punktą, transporto priemonės kodą, transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laiką, bendrą ta transporto priemone vežamų keleivių skaičių ir pradinę įlaipinimo vietą. Ši kategorija, aiškinant ją kaip apimančią tik duomenis, kurie aiškiai nurodyti minėtoje nuostatoje, gali būti laikoma atitinkančia aiškumo ir tikslumo reikalavimus.

162    Numatyto sudaryti susitarimo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis Kanada įpareigojama ištrinti visus jai perduotus PNR duomenis, nenurodytus šio susitarimo priede pateiktame sąraše, negali panaikinti šiame priede nurodytų 5, 7 ir 17 kategorijų tikslumo stokos. Iš tiesų pačiame šiame sąraše perduotini PNR duomenys nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžti, todėl šios nuostatos negali panaikinti su PNR duomenimis, kurie turi būti perduoti, susijusių netikslumų.

163    Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad, kiek tai susiję su Kanadai perduotinais PNR duomenimis, numatyto sudaryti susitarimo priede nurodytos 5, 7 ir 17 kategorijos nepakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžia Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių apribojimo apimtį.

ii)    Dėl neskelbtinų duomenų

164    Dėl neskelbtinų duomenų, kaip jie suprantami pagal numatyto sudaryti susitarimo 2 straipsnio e punktą, perdavimo reikia pažymėti, kad šiame punkte jie apibrėžiami kaip visa informacija, atskleidžianti „rasinę arba etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje“, arba informacija apie „asmens sveikatą ar lytinį gyvenimą“. Nors nė vienoje iš 19 šio susitarimo priede nurodytų kategorijų aiškiai neminimi tokio pobūdžio duomenys, vis dėlto, kaip tai, be kita ko, Komisija patvirtino savo atsakyme į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, juos gali apimti 17 kategorija. Be to, tai, kad numatyto sudaryti susitarimo 8 ir 16 straipsniuose numatytos konkrečios neskelbtinų duomenų naudojimą ir saugojimą reglamentuojančios taisyklės, neišvengiamai reiškia, kad šio susitarimo šalys pritarė galimybei perduoti tokius duomenis Kanadai.

165    Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad bet kuri priemonė, grindžiama teiginiu, kad viena ar kelios numatyto sudaryti susitarimo 2 straipsnio e punkte nurodytos savybės savaime, nepriklausomai nuo individualaus konkretaus keleivio elgesio, galėtų būti svarbios atsižvelgiant į PNR duomenų tvarkymu siekiamą tikslą kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, pažeistų pagal Chartijos 7 ir 8 straipsnius, siejamus su 21 straipsniu, užtikrinamas teises. Atsižvelgiant į pavojų, kad dėl duomenų tvarkymo gali būti pažeistas Chartijos 21 straipsnis, pažymėtina, kad neskelbtinų duomenų perdavimas Kanadai reikalauja tikslaus ir itin svaraus pateisinimo, kuris būtų grindžiamas kitais motyvais nei visuomenės apsauga nuo terorizmo ir sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų. Šiuo atveju tokio pateisinimo nėra.

166    Taip pat reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL L 119, 2016, p. 132) 6 straipsnio 4 dalyje nenumatė galimybės tvarkyti neskelbtinus duomenis.

167    Atsižvelgiant į pirmesniuose dviejuose punktuose pateiktą vertinimą reikia konstatuoti, kad Chartijos 7, 8, 21 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis draudžia neskelbtinų duomenų perdavimą Kanadai ir Sąjungos su šia trečiąja šalimi suderėtą šių duomenų naudojimo ir saugojimo, kuriuos atliktų šios trečiosios šalies institucijos, sąlygų sureglamentavimą.

2)      Dėl automatizuoto PNR duomenų tvarkymo

168    Kaip matyti iš šios nuomonės 130–132 punktų ir kaip savo išvados 252 punkte nurodė generalinis advokatas, Kanadai perduodami PNR duomenys daugiausia skirti tam, kad būtų analizuojami pasitelkiant automatinę įrangą, paremtą iš anksto nustatytais modeliais ir kriterijais, kartu pasinaudojant įvairiomis duomenų bazėmis.

169    Kaip matyti iš šios nuomonės 130 ir 131 punktų, rizikos, kurią oro keleiviai gali kelti visuomenės saugumui, vertinimas atliekamas analizuojant PNR duomenis automatiniu būdu, prieš šių oro keleivių atvykimą į Kanadą. Tiek, kiek ši analizė atliekama remiantis nepatikrintais asmens duomenimis ir yra paremta iš anksto nustatytais modeliais ir kriterijais, ji neišvengiamai turi tam tikrą paklaidą, kaip tai per teismo posėdį pripažino, be kita ko, Prancūzijos vyriausybė ir Komisija.

170    Kaip matyti iš EDAPP nuomonės dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teisėsaugoje projekto (OL C 110, 2008, p. 1) 30 punkto, į kurį EDAPP daro nurodą savo atsakyme į Teisingumo Teismo užduotus klausimus, tokia paklaida yra didelė.

171    Iš tiesų, kiek tai susiję su pasekmėmis, kylančiomis dėl automatizuoto PNR duomenų tvarkymo, numatyto sudaryti susitarimo 15 straipsnyje nurodyta, kad Kanada „nepriima jokių sprendimų, kurie turi didelį neigiamą poveikį keleiviui, remdamasi tik automatizuotu PNR duomenų tvarkymu“. Be to, šio susitarimo 3 straipsnis, kuriame apibrėžti kiekvieno tokių duomenų tvarkymo, kurį atlieka kompetentinga Kanados institucija, tikslai, ir jo 7 straipsnis, kuriame įtvirtinta nediskriminavimo sąlyga, taikomi tokios rūšies tvarkymui.

172    Taigi, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimo, kurį lemia automatizuota PNR duomenų analizė, apimtis iš esmės priklauso nuo iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų, taip pat – nuo duomenų bazių, kuriomis paremta tokia duomenų tvarkymo rūšis. Todėl atsižvelgiant į šios nuomonės 169 ir 170 punktuose pateiktą vertinimą pažymėtina, kad iš anksto nustatyti modeliai ir kriterijai turi būti, viena vertus, konkretūs ir patikimi ir, kaip savo išvados 256 punkte nurodė generalinis advokatas, suteikti galimybę gauti rezultatus, kuriais remiantis nustatomi asmenys, galintys būti pagrįstai įtariami dalyvavimu darant teroristinius nusikaltimus ar sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus, ir, kita vertus, nediskriminuojantys. Taip pat reikia patikslinti, kad duomenų bazės, su kuriomis lyginami PNR duomenys, turi būti patikimos, atnaujintos ir apimti tik Kanados kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais naudojamas duomenų bazes.

173    Be to, kadangi, kaip konstatuota šios nuomonės 169 punkte, atliekant automatizuotą PNR duomenų analizę neįmanoma išvengti tam tikros paklaidos, kiekvienas teigiamas rezultatas, gautas po automatizuoto duomenų tvarkymo, pagal numatyto sudaryti susitarimo 15 straipsnį turi būti dar kartą individualiai išanalizuotas neautomatizuotu būdu prieš imantis individualios priemonės, kuri turėtų neigiamą poveikį atitinkamiems oro keleiviams. Taigi, pagal minėtą 15 straipsnį lemiamas tokios priemonės nustatymo veiksnys negali būti tik iš automatizuoto PNR duomenų tvarkymo gautas rezultatas.

174    Galiausiai, praktiškai norint užtikrinti, kad iš anksto nustatyti modeliai ir kriterijai, jų naudojimas ir naudojamos duomenų bazės nesukurtų diskriminacijos ir neviršytų to, kas griežtai būtina, tokių iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų bei naudojamų duomenų bazių patikimumas ir aktualumas turėtų būti, remiantis statistiniais duomenimis ir rezultatais, gautais atlikus tarptautinį tyrimą, išanalizuoti bendrai peržiūrint numatyto sudaryti susitarimo įgyvendinimą, kaip tai numatyta šio susitarimo 26 straipsnio 2 dalyje.

3)      Dėl PNR duomenų tvarkymu siekiamų tikslų

i)      Teroristinių arba sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų užkardymas, nustatymas ar patraukimas už juos baudžiamojon atsakomybėn

175    Numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentinga Kanados institucija gali tvarkyti PNR duomenis tik siekdama užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ar sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ar patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn.

176    Kiek tai susiję su terminu „teroristiniai nusikaltimai“, pažymėtina, kad minėto susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir tiksliai apibrėžiama tiek veika, kurią šis terminas apima, tiek asmenys, grupės ir organizacijos, kurie gali būti laikomi „teroristinės veiklos subjektu“.

177    Kiek tai susiję su terminu „sunkus tarpvalstybinis nusikaltimas“, taip pat pažymėtina, kad numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje aiškiai ir tiksliai apibrėžiamas tokių nusikaltimų sunkumo laipsnis ir nurodoma, kad už juos turi būti baudžiama laisvės apribojimu, kurio terminas – bent ketveri metai, arba už kurį skiriama sunkesnė bausmė. Be to, kiek tai susiję su tokių nusikaltimų pobūdžiu, pažymėtina, kad ši nuostata taip pat turi būti laikoma pakankamai tikslia, nes joje daroma nuoroda į Kanados teisėje apibrėžtus nusikaltimus. Galiausiai šio susitarimo 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje aiškiai ir tiksliai išvardytos įvairios situacijos, kai nusikaltimas laikomas tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimu.

178    Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintos aiškios, tikslios taisyklės, neviršijančios to, kas griežtai būtina.

ii)    Kiti tikslai

179    Pagal numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 4 dalį kompetentingai Kanados institucijai suteikiama galimybė išskirtiniais atvejais tvarkyti PNR duomenis, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti bet kurio asmens gyvybinius interesus, visų pirma, kai yra pavojus asmens gyvybei arba pavojus patirti sunkų sužalojimą, arba didelis pavojus visuomenės sveikatai, ypač atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Be to, pagal šio susitarimo 3 straipsnio 5 dalies a ir b punktus Kanadai leidžiama tvarkyti PNR duomenis „nagrinė[jant] konkrečius atvejus“, atitinkamai tam, kad būtų „užtikrinta viešojo administravimo kontrolė arba atskaitomybė“ ir „laikomasi išduoto šaukimo į teismą arba orderio, arba teismo nutarties“.

180    Kadangi numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 4 dalyje atvejai, kai kompetentinga Kanados institucija kitais tikslais nei siekiami numatytu sudaryti susitarimu, t. y. kova su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, gali naudoti pagal šį susitarimą surinktus duomenis, siejami tik su asmenų gyvybinių interesų apsauga, pripažintina, kad minėtoje nuostatoje aiškiai ir tiksliai apibrėžti atvejai, kai toks naudojimas leidžiamas. Be to, kadangi šioje nuostatoje numatyta, kad kompetentinga Kanados institucija tai gali daryti tik išimties atveju, reikia pripažinti, kad minėtoje nuostatoje nustatytos taisyklės neviršija to, kas griežtai būtina.

181    Vis dėlto formuluotės, kuriomis apibrėžiami atvejai, kai pagal numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalies a ir b punktus Kanada gali tvarkyti PNR duomenis, pernelyg abstrakčios ir bendros, todėl netenkina reikalaujamų aiškumo ir tikslumo reikalavimų. Taigi, šioje nuostatoje įtvirtintos taisyklės viršija tai, kas griežtai būtina siekiant įgyvendinti minėtame susitarime nustatytą tikslą.

4)      Dėl numatytame sudaryti susitarime nurodytų Kanados institucijų

182    Pagal numatyto sudaryti susitarimo 2 straipsnio d punktą kompetentinga Kanados institucija yra atsakinga už pagal šį susitarimą gautų PNR duomenų gavimą ir tvarkymą. Minėto susitarimo 5 straipsnyje numatyta, kad kompetentinga Kanados institucija turi užtikrinti tinkamą apsaugos lygį, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, kai tvarko ir naudoja minėtus duomenis. Be to, kaip matyti iš minėto susitarimo preambulės penkioliktos pastraipos, Kanada įsipareigoja užtikrinti, kad minėta institucija taikys privatumo ir asmens duomenų apsaugos priemones, nustatytas tame pačiame susitarime.

183    Nors numatytame sudaryti susitarime konkrečiai neįvardyta, kuri institucija turi kompetentingos Kanados institucijos statusą, šio susitarimo 30 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta Kanados pareiga pranešti Komisijai apie tokią konkrečią instituciją iki įsigaliojant minėtam susitarimui. Taigi, kiek tai susiję su kompetentingos Kanados institucijos nustatymu, pažymėtina, kad minėto susitarimo nuostatos yra pakankamai aiškios ir tikslios.

184    Be to, iš tiesų reikia pripažinti, kad minėto susitarimo 18 straipsnio 1 dalyje konkrečiai neįvardytos „kitos valdžios institucijos Kanadoje“, kurioms šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis kompetentinga Kanados institucija turi teisę atskleisti PNR duomenis. Vis dėlto iš numatyto sudaryti susitarimo 18 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktų aiškiai matyti, kad PNR duomenys gali būti atskleisti tik toms valdžios institucijoms, „kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su 3 straipsnio taikymo apimtimi“, kai atskleisti duomenis „būtina 3 straipsnyje nurodytais tikslais“, ir su sąlyga, kad tokios valdžios institucijos užtikrina „lygiavertes šiame susitarime aprašytas apsaugos priemones“.

185    Kadangi įvairiose numatyto sudaryti susitarimo nuostatose, būtent šio susitarimo 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 8 straipsnio 3–5 dalyse, 12 straipsnio 3 dalyje, 16 ir 17 straipsniuose, „Kanada“ apibrėžiama kaip už šiose nuostatose numatytą PNR duomenų tvarkymą atsakingas subjektas, šis susitarimas turi būti suprantamas kaip darantis nuorodą į kompetentingą Kanados instituciją arba į šio susitarimo 18 straipsnyje minimas institucijas. Taip aiškinant pažymėtina, kad numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 8 straipsnio 3–5 dalys, 12 straipsnio 3 dalis, 16 ir 17 straipsniai gali būti laikomi atitinkančiais aiškumo ir tikslumo reikalavimus.

5)      Dėl atitinkamų oro keleivių

186    Numatytas sudaryti susitarimas apima visų oro keleivių, kurie naudojasi Sąjungą ir Kanadą jungiančiais skrydžiais, PNR duomenis. Šie duomenys Kanadai perduodami neatsižvelgiant į tai, ar yra kokių nors objektyvių elementų, leidžiančių manyti, kad keleiviai gali kelti pavojų visuomenės saugumui Kanadoje.

187    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip priminta šios nuomonės 152 ir 169 punktuose, PNR duomenys visų pirma skirti automatizuotam tvarkymui. Kaip nurodė dauguma šioje procedūroje dalyvaujančių subjektų, taip tvarkant siekiama nustatyti pavojų, kurį visuomenės saugumui gali kelti asmenys, toje stadijoje dar nežinomi kompetentingoms tarnyboms ir kuriems dėl tokio pavojaus galėtų būti taikomas detalus patikrinimas. Šiuo požiūriu automatizuotas tokių duomenų tvarkymas prieš keleiviams atvykstant į Kanadą palengvina ir paspartina saugumo kontrolę, visų pirma pasienyje. Vis dėlto, netaikant kontrolės tam tikrų kategorijų asmenims arba tam tikruose kilmės regionuose, galėtų būti kliudoma įgyvendinti automatizuotu PNR duomenų tvarkymu siekiamą tikslą, būtent tikrinant tokius duomenis iš visų oro keleivių nustatyti asmenis, galinčius kelti pavojų visuomenės saugumui, ir būtų palikta tokio patikrinimo apėjimo galimybė.

188    Be to, pagal Čikagos konvencijos 13 straipsnį, į kurį atsakymuose į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus daro nuorodą visų pirma Taryba ir Komisija, visi į Susitariančiosios Valstybės teritoriją atskrendantys, joje esantys ir iš jos išskrendantys oro keleiviai privalo laikytis minėtos valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su oro keleivių atskridimu į šios valstybės teritoriją ar išskridimu iš jos. Taigi, pagal šį straipsnį visi į Kanadą norintys atvykti arba išvykti iš jos oro keleiviai turi praeiti patikrą pasienyje ir laikytis galiojančiuose Kanados teisės aktuose nustatytų atvykimo ir išvykimo sąlygų. Be to, kaip matyti iš šios nuomonės 152 ir 187 punktų, keleivių, kurie gali kelti pavojų visuomenės saugumui, nustatymas pasinaudojant PNR duomenimis yra pasienio kontrolės dalis. Todėl atliekant tokią oro keleivių kontrolę patikrinami oro keleivių, kurie nori atvykti į Kanadą ir kurį laiką joje būti, PNR duomenys, ir tai lemia pats tokios priemonės pobūdis.

189    Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad numatytas sudaryti susitarimas, leidžiantis perduoti visų oro keleivių PNR duomenis Kanadai, neviršija to, kas griežtai būtina.

6)      Dėl PNR duomenų saugojimo ir naudojimo

190    Siekiant užtikrinti, kad perduotų PNR duomenų saugojimas, numatytame sudaryti susitarime nurodytų Kanados institucijų prieiga prie šių duomenų ir jų atliekamas tokių duomenų naudojimas neviršytų to, kas griežtai būtina, numatytame sudaryti susitarime, kaip matyti iš šios nuomonės 141 punkte nurodytos suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, turi būti įtvirtintos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriose būtų nurodyta, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis šios institucijos gali tokius duomenis saugoti, su jais susipažinti ir juos naudoti.

191    Kiek tai susiję su asmens duomenų saugojimu, primintina, kad nagrinėjamos teisės nuostatos visų pirma turi atitikti objektyvius kriterijus, nustatančius saugotinų asmens duomenų ir siekiamo tikslo ryšį (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 93 punktą ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 110 punktą).

192    Kiek tai susiję su valdžios institucijos atliekamu teisėtai saugomų asmens duomenų naudojimu, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog Sąjungos teisės aktuose negali būti apsiribota reikalavimu, kad prieiga prie tokių duomenų atitiktų vieną iš tokiuose teisės aktuose nurodytų tikslų; juose taip pat turi būti numatytos tokį naudojimą reglamentuojančios materialinės ir procedūrinės sąlygos (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 117 ir 118 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

193    Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota šios nuomonės 171 punkte, numatyto sudaryti susitarimo 3 straipsnyje įvardyti tikslai, kuriems kompetentinga Kanados institucija gali naudoti PNR duomenis, jo 7 straipsnyje numatyta nediskriminavimo sąlyga, o į 15 straipsnį įtraukta nuostata dėl Kanados sprendimų, grindžiamų automatizuotu tokių duomenų tvarkymu.

194    Be to, numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Kanada gali saugoti PNR duomenis penkerius metus nuo jų gavimo dienos, o šio susitarimo 16 straipsnio 3 dalyje patikslinama, kad dalis tokių duomenų turi būti užmaskuota po 30 dienų arba dvejų metų nuo minėtos duomenų gavimo dienos. Šiomis nuostatomis tarp atitinkamų keleivių nedaroma jokio skirtumo, taigi, pagal jas leidžiama saugoti visų oro keleivių PNR duomenis.

195    Galiausiai minėto susitarimo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užmaskuoti duomenys gali būti nebemaskuojami, kai reikia atlikti tyrimus pagal to paties susitarimo 3 straipsnį, ir tai, nelygu atvejis, gali atlikti ribotas skaičius aiškiai tam įgaliotų pareigūnų arba tai gali būti padaryta iš anksto gavus kompetentingos Kanados institucijos vadovo arba šio vadovo specialiai tam įgalioto aukšto lygio pareigūno leidimą.

i)      Dėl PNR duomenų saugojimo ir naudojimo prieš oro keleivių atvykimą, jiems būnant Kanadoje ir išvykstant

196    Pagal numatytą sudaryti susitarimą visų oro keleivių PNR duomenis leidžiama naudoti šio susitarimo 3 straipsnyje nurodytais tikslais per visą jų saugojimo laikotarpį.

197    Kiek tai susiję su PNR duomenų saugojimu ir jų naudojimu iki oro keleivių išvykimo iš Kanados, reikia pažymėti, kad toks saugojimas ir naudojimas visų pirma leidžia palengvinti saugumo, taip pat – pasienio kontrolę. Vien dėl tokių duomenų pobūdžio jų saugojimas ir naudojimas šiuo tikslu negali būti apribotas tik apibrėžtu oro keleivių ratu ir negali būti taikomas reikalavimas gauti išankstinį teismo arba nepriklausomo administracinio subjekto leidimą. Taigi, laikantis šios nuomonės 186–188 punktuose pateikto vertinimo, reikia pripažinti, kad, kol oro keleiviai yra Kanadoje arba kol keliauja iš šios trečiosios šalies, tarp šių duomenų ir minėtu susitarimu siekiamo tikslo yra būtinas ryšys, taigi, šis susitarimas neviršija to, kas griežtai būtina, vien dėl aplinkybės, kad juo leidžiama sistemingai saugoti ir naudoti visų tokių keleivių PNR duomenis.

198    Taip pat pažymėtina, kad sistemingas PNR duomenų naudojimas siekiant patikrinti iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų, kuriais paremtas automatizuotas tokių duomenų tvarkymas, patikimumą ir aktualumą, kaip tai nurodyta šios nuomonės 174 punkte, arba nustatyti naujus tokio tvarkymo modelius ir kriterijus, tiesiogiai susijęs su šios nuomonės pirmesniame punkte nurodytos kontrolės įgyvendinimu, taigi, jį taip pat reikia laikyti neviršijančiu to, kas griežtai būtina.

199    Be to, reikia pažymėti, kad oro keleiviams būnant Kanadoje, nepaisant rezultato, gauto iki jų atvykimo į šią šalį atlikus automatizuotą PNR duomenų analizę, gali susidaryti situacijos, kai kompetentinga Kanados institucija disponuos informacija, surinkta jiems būnant šalyje, kad jų duomenis gali prireikti panaudoti siekiant kovoti su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

200    Vis dėlto, kiek tai susiję su PNR duomenų naudojimu esant pirmesniame punkte nurodytoms situacijoms, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog oro keleiviams, patikrinus jų PNR duomenis, buvo leista patekti į šios trečiosios šalies teritoriją, tokių duomenų naudojimas šiems keleiviams būnant Kanadoje turi būti paremtas naujomis tokį naudojimą pateisinančiomis aplinkybėmis. Taigi, pagal šios nuomonės 141 ir 192 punktuose nurodytą jurisprudenciją toks naudojimas galimas, kai yra nustatytos taisyklės, reglamentuojančios tokio naudojimo materialines ir procedūrines sąlygas, taip siekiant, be kita ko, apsaugoti šiuos duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų. Tokios taisyklės turi būti grindžiamos objektyviais kriterijais, kad būtų nustatytos aplinkybės ir sąlygos, kuriomis numatytame sudaryti susitarime nurodytos Kanados institucijos turėtų teisę duomenis naudoti.

201    Šiuo klausimu pažymėtina, kad jeigu egzistuoja objektyvūs elementai, leidžiantys manyti, kad vieno ar kelių oro keleivių PNR duomenys gali efektyviai prisidėti įgyvendinant tikslą kovoti su teroristiniais nusikaltimais ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais, tokių duomenų naudojimas neviršija to, kas griežtai būtina (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 119 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

202    Be to, siekiant praktiškai užtikrinti visišką pirmesniuose dviejuose punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi, iš esmės būtina, kad saugomų PNR duomenų naudojimas oro keleivių buvimo Kanadoje laikotarpiu paprastai, išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus, būtų siejamas su išankstine kontrole, kurią atliktų teismas arba nepriklausomas administracinis subjektas, ir kad toks teismas ar toks subjektas savo sprendimą priimtų gavę motyvuotą kompetentingų institucijų prašymą, kurį šios pateiktų vykdydamos visų pirma prevencijos, atskleidimo arba baudžiamojo persekiojimo procedūras (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

203    Kadangi numatytas sudaryti susitarimas netenkina pirmesniuose dviejuose punktuose nurodytų reikalavimų, reikia konstatuoti, kad jis neužtikrina to, kad jame numatytų Kanados institucijų atliekamas oro keleivių PNR duomenų naudojimas jiems esant Kanadoje neviršytų to, kas griežtai būtina.

ii)    Dėl PNR duomenų saugojimo ir naudojimo oro keleiviams išvykus iš Kanados

204    Iš Kanados išvykę oro keleiviai paprastai būna patikrinti prieš jiems atvykstant į šią šalį ir iš jos išvykstant. Be to, jų PNR duomenys patikrinami prieš jų atvykimą į Kanadą ir prireikus jiems būnant šioje trečioje šalyje, taip pat iš jos išvykstant. Tokiomis sąlygomis reikia manyti, kad šie keleiviai paprastai nekelia su terorizmu arba sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais susijusios rizikos, jeigu tokia kontrolė ar patikrinimas arba jokios kitos aplinkybės neatskleidė jokių objektyvių elementų šiuo požiūriu. Bet kuriuo atveju neatrodo, kad visi į Kanadą keliavę oro keleiviai išvykę iš šios šalies keltų didesnę riziką nei kiti asmenys, kurie per pastaruosius penkerius metus nekeliavo į šią šalį, taigi kurių PNR duomenų Kanadai neturi.

205    Tad, kiek tai susiję su oro keleiviais, kurių atžvilgiu, jiems atvykstant į Kanadą ir iki jų išvykimo iš šios trečiosios šalies, tokios rizikos nenustatyta, neatrodo, kad jiems išvykus tarp jų PNR duomenų ir numatytu sudaryti susitarimu siekiamo tikslo būtų ryšys (bent jau netiesioginis), kuris pateisintų šių duomenų saugojimą. Teiginiai, kuriais Teisingumo Teisme visų pirma remiasi Taryba ir Komisija ir kurie grindžiami vidutine sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų tinklų gyvavimo trukme, su šiais tinklais susijusių tyrimų trukme ir sudėtingumu, negali pateisinti tęstinio visų oro keleivių PNR duomenų kaupimo jiems išvykus iš Kanados, galimai siekiant pasinaudoti prieiga prie šių duomenų, nepaisant to, ar yra ryšys su kova su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 119 punktą).

206    Taigi, tęstinis visų oro keleivių PNR duomenų kaupimas jiems išvykus iš Kanados neapsiriboja tuo, kas griežtai būtina.

207    Jeigu vis dėlto konkrečiais atvejais nustatoma objektyvių elementų, leidžiančių manyti, kad tam tikri oro keleiviai net išvykę iš Kanados gali kelti riziką kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, jų PNR duomenų kaupimas leidžiamas jiems išvykus iš Kanados (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 108 punktą).

208    Dėl taip sukauptų duomenų naudojimo reikia pažymėti, kad pagal šios nuomonės 201 ir 202 punktuose cituojamą jurisprudenciją toks naudojimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, leidžiančiais nustatyti aplinkybes ir sąlygas, kuriomis numatytame sudaryti susitarime nurodytos Kanados institucijos gali turėti prieigą prie šių duomenų jų naudojimo tikslais. Be to, toks naudojimas, išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus, turėtų būti siejamas su išankstine kontrole, vykdoma teismo ar nepriklausomo administracinio subjekto, kurių sprendimas, leidžiantis tokį naudojimą, priimamas gavus minėtų institucijų motyvuotą prašymą, pateiktą visų pirma vykstant prevencijos, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo procedūrai.

209    Kiek tai susiję su šios nuomonės 207 punkte nurodytų oro keleivių PNR duomenų saugojimo trukme, reikia pažymėti, kad bendra trukmė, nustatyta numatyto sudaryti susitarimo 16 straipsnio 1 dalyje, pailginta 1,5 metų, palyginti su trukme, nurodyta 2006 m. susitarime. Vis dėlto šiuo klausimu, atsižvelgiant visų pirma į teiginius, kurias ypač rėmėsi Taryba ir Komisija ir kurie nurodyti šios nuomonės 205 punkte, reikia pripažinti, kad minėto susitarimo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta penkerių metų trukmė neviršija to, kas griežtai būtina kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais.

210    Galiausiai, jeigu numatyto sudaryti susitarimo 9 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad Kanada saugo PNR duomenis „fiziškai saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota prieigos prie duomenų kontrolės priemonėmis“, reiškia, kad šie duomenys turi būti saugomi Kanadoje, o šio susitarimo 16 straipsnio 6 dalį, pagal kurią Kanada sunaikina PNR duomenis pasibaigus PNR duomenų saugojimo laikotarpiui, reikia suprasti kaip nustatančią pareigą neatkuriamai sunaikinti šiuos duomenis, pažymėtina, kad šios nuostatos gali būti laikomos atitinkančiomis aiškumo ir tikslumo reikalavimus (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 122 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

211    Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nuomonės 204–206 ir 208 punktuose, reikia konstatuoti, kad šis susitarimas neužtikrina, kad Kanados institucijų atliekamas PNR duomenų saugojimas ir naudojimas oro keleiviams išvykus iš Kanados neviršytų to, kas griežtai būtina.

7)      Dėl PNR duomenų atskleidimo

i)      PNR duomenų perdavimas viešosios valdžios institucijoms

212    Numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsniuose nurodyta, kad kompetentinga Kanados institucija gali perduoti PNR duomenis kitoms Kanados valdžios institucijoms ir kitoms kitų trečiųjų šalių institucijoms. Kadangi taip perdavus duomenis faktiškai šioms institucijoms suteikiama prieiga prie šių duomenų ir galimybė juos naudoti, toks perdavimas turi atitikti minėtų duomenų naudojimo sąlygas, primintas šios nuomonės 200–202 ir 208 punktuose.

213    Konkrečiau kalbant apie PNR duomenų perdavimą kitų trečiųjų šalių institucijoms, dar reikia pridurti, kad numatyto sudaryti susitarimo 19 straipsnio 1 dalies e punkte kompetentingai Kanados institucijai suteikiama diskrecija įvertinti šiose šalyse užtikrinamą apsaugos lygį.

214    Šiuo klausimu reikia priminti, kad asmens duomenų perdavimas iš Sąjungos į trečiąją šalį galimas tik tuo atveju, kai šioje šalyje užtikrinamas iš esmės toks pats pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos lygis, koks garantuojamas Sąjungoje. Toks reikalavimas taikytinas ir numatyto sudaryti susitarimo 19 straipsnyje nurodyto PNR duomenų perdavimo iš Kanados į kitas trečiąsias šalis atveju, siekiant išvengti, kad šiame susitarime numatyto apsaugos lygio būtų nepaisoma perduodant asmens duomenis į kitas trečiąsias šalis ir norint užtikrinti Sąjungos teisės suteikiamo pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos lygio tęstinumą (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 72 ir 73 punktus). Šiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad toks perdavimas galimas, kai egzistuoja minėtam susitarimui lygiavertis Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies sudarytas susitarimas arba pagal Direktyvos 95/46 25 straipsnio 6 dalį Komisijos priimtas sprendimas, kuriame konstatuojama, kad tokia trečioji šalis užtikrina adekvatų apsaugos lygį, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, ir kurio taikymo sritis apima institucijas, kurioms numatyta perduoti PNR duomenis.

215    Kadangi numatyto sudaryti susitarimo 18 ir 19 straipsniai netenkina šios nuomonės 212–214 punktuose nurodytų reikalavimų, reikia pripažinti, kad šiuo susitarimu neužtikrinama, kad kompetentingai Kanados institucijai perduodant PNR duomenis kitoms Kanados institucijoms arba kitų trečiųjų šalių institucijoms nebūtų viršijama tai, kas griežtai būtina.

ii)    PNR duomenų atskleidimas privatiems asmenims

216    Pagal numatyto sudaryti susitarimo 12 straipsnio 3 dalį Kanadai leidžiama „atskleisti bet kokią informaciją, jeigu tam yra pagrįstų teisinių reikalavimų ir apribojimų, <…> tinkamai atsižvelgiant į teisėtus atitinkamo asmens interesus“. Tačiau šiame susitarime nenustatyta nei galimos atskleisti informacijos pobūdžio, nei asmenų, kuriems tokia informacija gali būti atskleidžiama, nei šios informacijos naudojimo ribų.

217    Be to, numatytame sudaryti susitarime neapibrėžiami terminai „pagrįsti teisiniai reikalavimai ir apribojimai“ ir „teisėti atitinkamo asmens interesai“, taip pat nereikalaujama, kad PNR duomenų atskleidimas privačiam asmeniui turėtų sąsają su kova su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, ir nenumatyta, kad toks atskleidimas galimas tik gavus teisminės institucijos arba nepriklausomo administracinio subjekto leidimą. Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ši nuostata viršija tai, kas griežtai būtina.

3.      Dėl oro keleivių individualių teisių

218    Pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalies antrą sakinį užtikrinama asmenų, kurių asmens duomenys surenkami, teisė su jais susipažinti ir teisė į tai, kad jie būtų ištaisomi.

219    Be to, kiek tai susiję su Chartijos 7 straipsniu, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinta pagrindinė teisė į privataus gyvenimo gerbimą reiškia, kad atitinkamas asmuo turi turėti galimybę įsitikinti, kad jo asmens duomenys tvarkomi tiksliai ir teisėtai. Tam, kad toks asmuo galėtų atlikti reikiamus patikrinimus, jam turi būti suteikta teisė gauti savo asmens duomenis, kurie yra tvarkomi (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Rijkeboer, C‑553/07, EU:C:2009:293, 49 punktą).

220    Siekiant užtikrint šių teisių gerbimą svarbu, kad oro keleiviai būtų informuoti apie jų PNR duomenų perdavimą į Kanadą ir apie jų naudojimą, ir tai būtų padaryta nuo momento, kai tokios informacijos suteikimas negali pakenkti numatytame sudaryti susitarime nurodytų valdžios institucijų atliekamiems tyrimams. Tokia informacija faktiškai būtina tam, kad oro keleiviai galėtų pasinaudoti teise susipažinti su PNR duomenimis, kurie su jais susiję, ir prireikus teise į jų ištaisymą, taip pat teise pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą į veiksmingą jų gynybą teisme (pagal analogiją žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 121 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

a)      Dėl teisės gauti informaciją, susipažinti su duomenimis ir prašyti juos ištaisyti

221    Nors pagal numatyto sudaryti susitarimo 12 ir 13 straipsnius oro keleiviams suteikiama teisė susipažinti su savo PNR duomenimis ir teisė prašyti juos ištaisyti, pagal šiuos straipsnius nereikalaujama, kad tokie keleiviai būtų informuojami apie jų PNR duomenų perdavimą į Kanadą ir jų naudojimą.

222    Šiuo klausimu minėto susitarimo 11 straipsnyje tėra numatyta skaidrumo taisyklė, pagal kurią kompetentinga Kanados institucija įpareigojama savo interneto svetainėje pateikti tam tikrą bendro pobūdžio informaciją, susijusią su PNR duomenų perdavimu ir jų naudojimu, ir šiame susitarime nenumatyta jokios pareigos individualiai informuoti oro keleivius.

223    Žinoma, ši skaidrumo taisyklė pakankamai užtikrina, kad oro keleiviai būtų informuoti ir apie jų PNR duomenų perdavimą į Kanadą, ir apie sistemingą jų naudojimą, kaip nurodyta šios nuomonės 197 ir 198 punktuose, siekiant atliktų saugumo ir pasienio kontrolę. Tačiau toks numatyto sudaryti susitarimo 11 straipsnyje nurodytas bendro pobūdžio informacijos suteikimas oro keleiviams nesuteikia jiems galimybės sužinoti, ar jų duomenis kompetentinga Kanados institucija naudojo ir kitokiai kontrolei atlikti. Taigi, šios nuomonės 199 ir 207 punktuose nurodytais atvejais, kai yra objektyvių tokį naudojimą pateisinančių elementų, kurie lemia poreikį gauti išankstinį teisminės institucijos arba nepriklausomo administracinio subjekto leidimą, oro keleivius reikia informuoti individualiai. Tas pats taikytina tuo atveju, kai oro keleivių PNR duomenys perduodami kitoms valdžios institucijoms arba privatiems asmenims.

224    Vis dėlto pagal šios nuomonės 220 punkte nurodytą jurisprudenciją toks informacijos suteikimas galimas tik nuo momento, kai tai negali pakenkti numatytame sudaryti susitarime nurodytų valdžios institucijų atliekamiems tyrimams.

225    Taigi, minėtame susitarime turi būti tiksliai nurodyta, kad oro keleivius, kurių PNR duomenis šios nuomonės 199 ir 207 punktuose nurodytais atvejais naudojo ir saugojo kompetentinga Kanados institucija, ir tuos asmenis, kurių duomenys buvo perduoti kitoms valdžios institucijoms arba privatiems asmenimis, kompetentinga Kanados institucija turi informuoti apie tokį duomenų naudojimą arba jų perdavimą pirmesniame šios nuomonės punkte nurodytomis sąlygomis.

b)      Dėl teisės į teisinę gynybą

226    Kiek tai susiję su oro keleivių teise į teisinę gynybą, pažymėtina, kad numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Kanada užtikrina, kad visi asmenys, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos dėl sprendimo arba veiksmo, susijusio su jų PNR duomenimis, galėtų pasinaudoti veiksminga teismine gynyba pagal Kanados teisę arba bet kuria kita teisių gynimo priemone, įskaitant užtikrinančią žalos atlyginimą.

227    Šioje dalyje nurodyti „visi asmenys, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos“, o tai reiškia, kad ji apima visus oro keleivius, nepaisant jų pilietybės, nuolatinės ir laikinos gyvenamosios vietos ar buvimo Kanadoje fakto. Be to, ją, kaip nurodo Taryba, reikia suprasti taip, kad oro keleiviams suteikiama teisė kreiptis į teismą, kaip to reikalaujama pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą. Tai, kad numatyto sudaryti susitarimo 14 straipsnio 2 dalyje, be „veiksmingos teisminės gynybos“, numatyta galimybė ją papildyti žalos atlyginimą užtikrinančia teisių gynimo priemone, nereiškia, priešingai, nei teigia Parlamentas, kad oro keleiviai netenka tokios veiksmingos gynybos; atvirkščiai, kaip savo išvados 324 punkte nurodė generalinis advokatas, tai sustiprina veiksmingą atitinkamų asmenų teisminę gynybą.

4.      Dėl PNR duomenims apsaugoti skirtų priemonių kontrolės

228    Chartijos 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tai, kaip laikomasi iš 8 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių reikalavimų, kontroliuoja nepriklausoma institucija.

229    Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją tokios priežiūros institucijos, kurios įsteigimas numatytas ir SESV 16 straipsnio 2 dalyje, nepriklausomumo garantija siekiama užtikrinti veiksmingą ir patikimą taisyklių, susijusių su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis, laikymosi kontrolę ir ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į šį tikslą. Taigi, nepriklausomos priežiūros institucijos įsteigimas yra esminis asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis užtikrinimo elementas (2010 m. kovo 9 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑518/07, EU:C:2010:125, 25 punktas; 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑288/12, EU:C:2014:237, 48 punktas ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Schrems, C‑362/14, EU:C:2015:650, 41 punktas).

230    Nagrinėjamu atveju numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad PNR duomenims tvarkyti skirtas duomenų apsaugos priemones kontroliuos „nepriklausoma valdžios institucija“ arba „administracinėmis priemonėmis sukurta institucija, kuri nešališkai atlieka savo funkcijas ir turi įrodymais pagrįstą savarankiškumą“. Kiek šioje nuostatoje numatyta, kad tokią kontrolę atliks nepriklausoma valdžios institucija, pažymėtina, kad ši nuostata tenkina Chartijos 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Tačiau greta pateikiama alternatyva įtvirtina galimybę, kad dalį tokios kontrolės arba ją visą atliktų valdžios institucija, kuri neatlieka savo funkcijų būdama visiškai nepriklausoma ir kuri yra prižiūrima kitos institucijos, iš kurios gali gauti nurodymus, taigi, tai reiškia, kad ji nėra apsaugota nuo bet kokio išorinio poveikio, galinčio paveikti jos sprendimus.

231    Tokiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 316 punkte nurodė generalinis advokatas, pagal numatyto sudaryti susitarimo 10 straipsnį pakankamai aiškiai ir tikslia neužtikrinama, kad minėtame susitarime numatytų taisyklių, susijusių su fizinių asmenų duomenų apsauga tvarkant PNR duomenis, laikymosi kontrolę atliktų nepriklausoma institucija, kaip ji suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį.

IX.    Atsakymas į prašymą pateikti nuomonę

232    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad:

1) Tarybos sprendimas dėl numatyto sudaryti susitarimo turi būti grindžiamas kartu ir SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu;

2)      numatytas sudaryti susitarimas prieštarauja Chartijos 7, 8, 21 straipsniams ir 52 straipsnio 1 daliai, nes šiame susitarime nenumatyta neperduoti neskelbtinų duomenų iš Sąjungos į Kanadą ir tokių duomenų nenaudoti ir nesaugoti;

3)      tam, kad numatytas sudaryti susitarimas neprieštarautų Chartijos 7, 8 straipsniams ir 52 straipsnio 1 daliai, jame turi būti:

a)      aiškiai ir tiksliai apibrėžti PNR duomenys, kurie gali būti perduoti iš Sąjungos į Kanadą;

b)      numatyta, kad automatizuotai tvarkant PNR duomenis būtų naudojami konkretūs, patikimi ir nediskriminuojantys modeliai ir kriterijai; numatyta, kad būtų naudojamos tik Kanados eksploatuojamos kovai su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais skirtos duomenų bazės;

c)      nustatytos objektyviais kriterijais pagrįstos materialinės ir procedūrinės sąlygos, kurios būtų taikomos kompetentingai Kanados institucijai naudojant PNR duomenis per oro keleivių buvimo Kanadoje laikotarpį ir jiems išvykus iš šios šalies, taip pat perduodant tokius duomenis kitoms valdžios institucijoms, išskyrus atvejus, kai atliekama iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų, kuriais paremtas automatizuotas PNR duomenų tvarkymas, patikra; numatyta, kad prieš taip naudojant ar perduodant tokius duomenis teismas arba nepriklausomas administracinis subjektas, kurių sprendimas leisti tokį naudojimą būtų priimtas gavus motyvuotą minėtų institucijų prašymą, jų pateiktą visų pirma vykdant prevencijos, atskleidimo arba baudžiamojo persekiojimo procedūras, atliktų kontrolę, išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus;

d)      numatyta, kad, oro keleiviams išvykus, gali būti saugomi tik tų keleivių PNR duomenys, kurių atžvilgiu egzistuoja objektyvių elementų, leidžiančių manyti, kad šie keleiviai gali kelti riziką kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

e)      numatyta, kad kompetentinga Kanados institucija gali perduoti PNR duomenis trečiosios šalies valdžios institucijoms, jeigu Sąjunga ir ši trečioji šalis yra sudariusios numatytam sudaryti susitarimui lygiavertį susitarimą arba Komisija pagal Direktyvos 95/46 25 straipsnio 6 dalį yra priėmusi sprendimą, apimantį valdžios institucijas, kurioms numatyta perduoti PNR duomenis;

f)      numatyta oro keleivių teisė būti individualiai informuotiems tuo atveju, kai su jais susiję PNR duomenys naudojami jiems būnant Kanadoje, jau išvykus iš šios šalies ir tuo atveju, kai kompetentinga Kanados institucija atskleidžia šiuos duomenis kitoms valdžios institucijoms arba privatiems asmenimis; ir

g)      užtikrinta, kad numatytame sudaryti susitarime įtvirtintų taisyklių, susijusių su oro keleivių apsauga tvarkant su jais susijusius PNR duomenis, laikymosi kontrolę atliktų nepriklausoma priežiūros institucija.

Taigi Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) pateikia tokią nuomonę:

1.      Tarybos sprendimas dėl Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo sudarymo Sąjungos vardu turi būti grindžiamas kartu ir SESV 16 straipsnio 2 dalimi, ir 87 straipsnio 2 dalies a punktu.

2.      Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 21 straipsniams ir 52 straipsnio 1 daliai, nes šiame susitarime nenumatyta neperduoti neskelbtinų duomenų iš Europos Sąjungos į Kanadą ir tokių duomenų nenaudoti ir nesaugoti.

3.      Tam, kad Kanados ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo neprieštarautų Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniams ir 52 straipsnio 1 daliai, jame turi būti:

a)      aiškiai ir tiksliai apibrėžti keleivio duomenų įrašo duomenys, kurie gali būti perduoti iš Sąjungos į Kanadą;

b)      numatyta, kad automatizuotai tvarkant keleivio duomenų įrašo duomenis būtų naudojami konkretūs, patikimi ir nediskriminuojantys modeliai ir kriterijai; numatyta, kad būtų naudojamos tik Kanados eksploatuojamos kovai su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais skirtos duomenų bazės;

c)      nustatytos objektyviais kriterijais pagrįstos materialinės ir procedūrinės sąlygos, kurios būtų taikomos kompetentingai Kanados institucijai naudojant keleivio duomenų įrašo duomenis per oro keleivių buvimo Kanadoje laikotarpį ir jiems išvykus iš šios šalies, taip pat perduodant tokius duomenis kitoms valdžios institucijoms, išskyrus atvejus, kai atliekama iš anksto nustatytų modelių ir kriterijų, kuriais paremtas automatizuotas keleivio duomenų įrašo duomenų tvarkymas, patikra; numatyta, kad prieš taip naudojant ar perduodant tokius duomenis teismas arba nepriklausomas administracinis subjektas, kurių sprendimas leisti naudojimą būtų priimtas gavus motyvuotą minėtų institucijų prašymą, jų pateiktą visų pirma vykdant prevencijos, atskleidimo arba baudžiamojo persekiojimo procedūras, atliktų kontrolę, išskyrus tinkamai pagrįstus skubos atvejus;

d)      numatyta, kad, oro keleiviams išvykus, gali būti saugomi tik tų keleivių duomenų įrašo duomenys, kurių atžvilgiu egzistuoja objektyvių elementų, leidžiančių manyti, kad šie keleiviai gali kelti riziką kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

e)      numatyta, kad kompetentinga Kanados institucija gali perduoti keleivio duomenų įrašo duomenis trečiosios šalies valdžios institucijoms, jeigu Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis yra sudariusios Kanados ir Europos Sąjungos susitarimui dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo lygiavertį susitarimą arba Europos Komisija pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 25 straipsnio 6 dalį yra priėmusi sprendimą, apimantį valdžios institucijas, kurioms numatyta perduoti keleivio duomenų įrašo duomenis;

f)      numatyta oro keleivių teisė būti individualiai informuotiems tuo atveju, kai su jais susiję keleivio duomenų įrašo duomenys naudojami jiems būnant Kanadoje, jau išvykus iš šios šalies ir tuo atveju, kai kompetentinga Kanados institucija atskleidžia šiuos duomenis kitoms valdžios institucijoms arba privatiems asmenimis; ir

g)      užtikrinta, kad Kanados ir Europos Sąjungos susitarime dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo įtvirtintų taisyklių, susijusių su oro keleivių apsauga tvarkant su jais susijusius keleivio duomenų įrašo duomenis, laikymosi kontrolę atliktų nepriklausoma priežiūros institucija.

Lenaerts      Tizzano      Bay Larsen

von Danwitz      Da Cruz Vilaça      Berger

Prechal      Vilaras      Rosas

Kancleris

 

Pirmininkas

A. Calot Escobar

 

K. Lenaerts