Language of document : ECLI:EU:T:2020:119

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. kovo 26 d. (*)

„Viešoji tarnyba – ECB darbuotojai – Paramos keičiant profesinę veiklą į veiklą už ECB ribų programa – Dalyvavimo paraiškos atmetimas – Dalyvavimo sąlygos – Reikalaujamas skirtingas darbo stažas, atsižvelgiant į tai, ar darbuotojas priskirtas prie paprastos, ar prie dvigubos atlyginimų grupės – Atlyginimų grupės priskyrimas atsižvelgiant į darbo pobūdį – Vienodas požiūris – Proporcingumas – Akivaizdi vertinimo klaida“

Byloje T‑547/18

Raivo Teeäär, gyvenantis Taline (Estija), atstovaujamas advokatės L. Levi,

ieškovas,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą D. Camilleri Podestà ir F. Malfrère, padedamų advokato B. Wägenbaur,

atsakovą,

dėl SESV 270 straipsniu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a straipsniu grindžiamo prašymo, pirma, panaikinti 2018 m. vasario 27 d. ECB sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą dalyvauti paramos keičiant profesinę veiklą į veiklą už ECB ribų bandomojoje programoje ir, jeigu būtų reikalinga, 2018 m. liepos 3 d. ECB sprendimą atmesti ieškovo specialųjį skundą dėl minėto 2018 m. vasario 27 d. sprendimo ir, antra, atlyginti žalą, kurią jis tariamai patyrė dėl to sprendimo,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininko pareigas einantis P. Nihoul, teisėjai J. Svenningsen (pranešėjas) ir U. Öberg,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. liepos 9 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2004 m. liepos 1 d. ieškovas Raivo Teeäär įsidarbino Europos Centriniame Banke (ECB) ir pradėjo savo karjerą šioje institucijoje kaip vyriausiasis gamybos ekspertas Banknotų direktorate. Įsidarbinant ieškovui buvo 50 metų. Pagal pranešimą apie laisvą darbo vietą jis pagal ECB atlyginimų struktūrą buvo priskirtas prie F / G atlyginimų grupės, prie kurios buvo priskirta minėta pareigybė. Atsižvelgiant į profesinės patirties trukmę, lygį ir svarbą, jis buvo priskirtas prie šios atlyginimų grupės 136 pakopos.

2        Nuo įdarbinimo ieškovui nuolat buvo didinamas atlyginimas, neperžengiant jo atlyginimų grupės ribų. 2011 m. sausio mėn., praėjus septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, jis pasiekė atlyginimų grupės viršutinę ribą, atitinkančią 169 pakopą. Todėl atlyginimas šioje atlyginimų grupėje nebegalėjo būti didinamas.

3        ECB atlyginimų struktūrą sudaro dvylika paprastų atlyginimų grupių, žymimų raidėmis A–L, ir dvi dvigubos atlyginimų grupės, žymimos raidėmis E / F ir F / G. Kiekvienoje atlyginimų grupėje yra kelios pakopos, kuriose nurodytas minimalus ir maksimalus atlyginimo dydis. Dvigubos atlyginimų grupės (pavyzdžiui, F / G atlyginimų grupė) atitinka grupę, sudarytą iš dviejų paprastų atlyginimų grupių (šiuo atveju – F atlyginimų grupės ir G atlyginimų grupės), todėl F / G atlyginimų grupės mažiausios metinės pajamos sutampa su F atlyginimų grupės mažiausiomis metinėmis pajamomis, o didžiausios metinės pajamos – su G atlyginimų grupės didžiausiomis metinėmis pajamomis.

4        Konkrečiai kalbant, F atlyginimų grupėje yra 1–98 pakopos, G atlyginimų grupėje yra 1–99 pakopos, o F / G atlyginimų grupėje, atsižvelgiant į F ir G atlyginimų grupių dalinį sutapimą, yra 1–169 pakopos. F atlyginimų grupės 71–98 pakopos atitinka G atlyginimų grupės 1–28 pakopas.

5        Taigi, F atlyginimų grupės 1–98 pakopų atlyginimai atitinka F / G atlyginimų grupės 1–98 pakopų atlyginimus, o G atlyginimų grupės 1–99 pakopų atlyginimai atitinka F / G atlyginimų grupės 71–169 pakopų atlyginimus.

6        Kaip matyti iš ECB dokumento „Allocation of Positions to Bands – List of Generic Job Titles“ („Pareigybių priskyrimas prie atlyginimų grupių – Tipinių pareigybių sąrašas“ (neoficialus vertimas)), darbuotojų priskyrimą prie konkrečių atlyginimų grupių (paprastų ar dvigubų) lemia užimamos pareigybės rūšis. Atlyginimo didėjimas tai pačiai pareigybės rūšiai galimas tik taip nustatytos atlyginimų grupės viduje, t. y. iš vienos pakopos į aukštesnę tos pačios atlyginimų grupės pakopą. Atlyginimų grupės pakeitimas galimas tik po įdarbinimo į kitas pareigas, priskiriamas prie kitos atlyginimų grupės, procedūros (vidinis pareigų paaukštinimas), nebent pareigų paaukštinimas atliekamas išimties tvarka ad personam arba užimamos pareigos įvertinamos iš naujo.

7        Remdamasi Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto (ECBS) 36.1 straipsniu ir ECB darbo reglamentu, ECB valdančioji taryba 1998 m. birželio 9 d. sprendimu, iš dalies pakeistu 1999 m. kovo 31 d. (OL L 125, 1999, p. 32), priėmė ECB personalo įdarbinimo sąlygas (toliau – Įdarbinimo sąlygos). Šioje byloje taikytinos redakcijos Įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio e punkte reglamentuota parama keičiant profesinę veiklą į veiklą už ECB ribų (toliau – parama) ECB darbuotojams, kurie atsistatydina ECB personalo taisyklėse numatytomis sąlygomis ir tvarka (toliau – Personalo taisyklės).

8        Siekdama pirmą kartą įgyvendinti Įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio e punktą, ECB vykdomoji valdyba 2012 m. rugpjūčio 24 d. priėmė Sprendimą ECB/2012/NP18, iš dalies keičiantį Personalo taisykles, kiek tai susiję su parama savanoriškai keičiant veiklą į karjerą už ECB ribų; tuo sprendimu buvo įterptas Personalo taisyklių 2.3 straipsnis, jame nustatyta bandomoji paramos programa (maksimalus dalyvių skaičius – 50 asmenų), kuria buvo galima pasinaudoti 2013 ir 2014 m. Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje buvo nustatyta, kad pagal neterminuotas sutartis dirbantys darbuotojai, kurie bent aštuonerius metus iš eilės išbuvo toje pačioje paprastoje atlyginimų grupėje arba bent dvylika metų iš eilės – toje pačioje dviguboje atlyginimų grupėje, atitinka dalyvavimo bandomojoje paramos programoje sąlygas.

9        2014 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas pateikė savo kandidatūrą dalyvauti bandomojoje paramos programoje (toliau – dalyvavimo paraiška). Pagal procedūrą dalyvavimo paraiškoje buvo pranešimas apie atsistatydinimą nuo 2014 m. gruodžio 13 d., jeigu paraiška būtų patvirtinta. Papildydamas šią paraišką, ieškovas pateikė raštą, jame nurodė priežastis, dėl kurių prašo išnagrinėti jo paraišką, nepaisant to, kad jis neatitinka Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje numatytos sąlygos turėti dvylikos metų darbo stažą, taikomos prie dvigubos atlyginimų grupės priskirtiems darbuotojams.

10      2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu dalyvavimo paraiška buvo atmesta, motyvuojant tuo, kad ieškovas neatitinka darbo stažo sąlygos, nes dviguboje F / G atlyginimų grupėje yra prabuvęs mažiau nei 12 metų.

11      2014 m. rugsėjo 8 d. ieškovas pranešė atitinkamoms ECB tarnyboms apie savo sprendimą išeiti į pensiją nuo 2014 m. gruodžio 18 d.

12      2014 m. spalio 14 d. ieškovo per ikiteisminę procedūrą pateiktas prašymas peržiūrėti sprendimą atmesti dalyvavimo paraišką buvo atmestas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu.

13      Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovas buvo išleistas į pensiją.

14      2015 m. vasario 9 d. ieškovo pateiktas skundas dėl 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo buvo atmestas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu.

15      2015 m. birželio 9 d. ieškovui pareiškus ieškinį dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, šis buvo panaikintas 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimu Teeäär / ECB (T‑555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817) dėl to, kad šį sprendimą priėmusi institucija neturėjo kompetencijos ratione materiae.

16      Personalo taisyklių 2.3 straipsnis (Sprendimo ECB/2012/NP18, kuriuo buvo patvirtinta bandomoji paramos programa, redakcija) buvo panaikintas 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimu ECB/2017/NP19, iš dalies keičiančiu ECB Personalo taisykles, kiek tai susiję su parama savanoriškai keičiant veiklą į karjerą už ECB ribų. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta nauja paramos programa, joje nustatyta vienoda aštuonerių metų darbo stažo toje pačioje atlyginimų grupėje sąlyga; paraiškas dalyvauti programoje buvo galima pateikti nuo 2017 m. liepos 1 d. iki spalio 31 d.

17      Vykdydama 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Teeäär / ECB (T‑555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817) ECB vykdomoji valdyba, remdamasi pirminės redakcijos Personalo taisyklių 2.3 straipsniu, 2018 m. vasario 27 d. priėmė naują sprendimą, juo atmetė dalyvavimo paraišką (toliau – ginčijamas sprendimas).

18      2018 m. gegužės 3 d. ieškovo pateiktas specialusis skundas dėl ginčijamo sprendimo buvo atmestas 2018 m. liepos 3 d. ECB vykdomosios valdybos sprendimu.

 Procesas ir šalių reikalavimai

19      2018 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

20      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        prireikus panaikinti 2018 m. liepos 3 d. ECB vykdomosios valdybos sprendimą,

–        priteisti iš ECB jo patirtos turtinės žalos, įvertintos 101 447 EUR, atlyginimą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal ECB pagrindinių refinansavimo operacijų metinę palūkanų normą, padidintą trimis procentiniais punktais,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

21      ECB Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškovo per posėdį pateikto įrodymo priimtinumo

22      Per teismo posėdį ieškovas pateikė papildomą dokumentą, jį pristatė kaip laišką, kurį ECB išsiuntė savo personalo komitetui prieš šioje institucijoje nustatydamas dvigubas atlyginimų grupes, ir kaip galintį papildyti ECB atsakymą į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, susijusį su šių atlyginimų grupių nustatymo istorija ir kilme. Paprašytas paaiškinti, kuo šis dokumentas būtų naudingas, ieškovas nurodė, kad jis įrodo, jog dvigubų atlyginimų grupių nustatymas neturi turėti neigiamų pasekmių darbuotojams, priskirtiems prie paprastos G atlyginimų grupės arba prie dvigubos F / G atlyginimų grupės paskutinės pakopos, o paramos nustatymas sukelia tokių pasekmių darbuotojams, priskirtiems prie dvigubos F / G atlyginimų grupės.

23      Reikia konstatuoti, kad iš šių paaiškinimų nematyti, jog aptariamas dokumentas būtų tiesiogiai susijęs su Bendrojo Teismo raštu pateiktu klausimu dėl dvigubos atlyginimų grupės nustatymo. Kadangi ieškovas ketina juo remtis tam, kad pagrįstų savo argumentus dėl nepalankių pasekmių, kurių, jo nuomone, parama sukelia darbuotojams, esantiems tokioje pačioje situacijoje kaip jo, ir nenurodo, kad šis dokumentas negalėjo būti pateiktas kartu su ieškiniu, reikia pripažinti, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnį jis yra nepriimtinas.

 Dėl ieškinio dalyko

24      Pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimas dėl panaikinimo, oficialiai pateiktas dėl sprendimo atmesti skundą, reiškia, kad į Bendrąjį Teismą kreiptasi dėl akto, dėl kurio pateiktas skundas, jeigu tas reikalavimas neturi savarankiško turinio (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimu atmesti skundą buvo tik patvirtintas ginčijamas sprendimas, konstatuotina, kad reikalavimas panaikinti sprendimą atmesti skundą neturi savarankiško turinio, todėl nereikia priimti sprendimo būtent dėl jo, net jeigu nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą reikės atsižvelgti į sprendime atmesti skundą esančius motyvus, nes laikoma, kad šie motyvai sutampa su ginčijamo sprendimo motyvais (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 16 d. Sprendimo SE / Taryba, T‑231/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:3, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

 Dėl reikalavimo dėl panaikinimo

26      Grįsdamas reikalavimą dėl panaikinimo, ieškovas pateikia keturis ieškinio pagrindus.

27      Dviem pirmaisiais pagrindais ieškovas pateikia Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio, t. y. nuostatos, kuri jam taikoma ginčijamu sprendimu, neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimu, taip pat akivaizdžia vertinimo klaida, o antrasis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79) pažeidimu dėl diskriminacijos dėl amžiaus.

28      Jeigu Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnis nebūtų pripažintas neteisėtu, ieškovas papildomai nurodo du kitus pagrindus: trečiasis grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, o ketvirtasis – Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio pažeidimu.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio neteisėtumu dėl vienodo požiūrio ir proporcingumo principų pažeidimo ir akivaizdžios vertinimo klaidos

29      Ieškovas teigia, kad Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje numatyta dviguba darbo stažo sąlyga reiškia skirtingą požiūrį ir kad šis skirtingas požiūris apskritai yra neteisėtas, nes daromas skirtumas tarp darbuotojų, kurie priskirti prie paprastos atlyginimų grupės, ir darbuotojų, kurie priskirti prie dvigubos atlyginimų grupės, bet kuriuo atveju darbuotojų, kurie, kaip jis, pasiekė dvigubos atlyginimų grupės paskutinę pakopą prieš įgydami dvylikos metų darbo stažą šioje atlyginimų grupėje, atžvilgiu. Jeigu skirtingų darbo stažo sąlygų nustatymas oficialiai pateisinamas dviejų skirtingų atlyginimų grupių kategorijų egzistavimu, diskriminacija išplaukia bendrai iš Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio ir bendrų pareigybių pavadinimų sąrašo, kuriame kiekvienai tipinei pareigybei nustatyta paprasta arba dviguba atlyginimų grupė, prie kurios priskiriama ta pareigybė.

30      Aptariamas atskyrimas apskritai yra neteisėtas, nes tai, kad dviguboje atlyginimų grupėje yra daugiau pakopų nei paprastoje atlyginimų grupėje (dėl ko asmenys, įdarbinti priskiriant juos paprastai atlyginimų grupei, dažniau pasiekia savo atlyginimų grupės paskutinę pakopą), neturi ryšio su paramos tikslais palengvinti perėjimą prie karjeros už ECB ribų, skatinti didesnę nuolatinių darbuotojų rotaciją ir vidinį mobilumą.

31      Konkrečiai kalbant, atskyrimas yra neteisėtas tų darbuotojų atžvilgiu, kurie, kaip ieškovas, priskirti prie dvigubos atlyginimų grupės, tačiau juos įdarbinant buvo priskirti prie pakopos, esančios šios dvigubos atlyginimų grupės dalyje, atitinkančioje antrąją iš šių dviejų paprastų atlyginimų grupių, kurios buvo sujungtos į dvigubą atlyginimų grupę (t. y. G atlyginimų grupė F / G dvigubos atlyginimų grupės atveju). Atsižvelgiant į pakopų, skiriančių šiuos darbuotojus nuo aptariamos dvigubos atlyginimų grupės paskutinės pakopos, skaičių, jų situacija, kiek tai susiję su kilimo karjeros laiptais galimybe, yra tokia pati kaip ir tų, kurie priskirti prie paprastos atlyginimų grupės. Todėl aptariamas atskyrimas neatitinka paramos tikslų. Tai nėra išimtinis atvejis, nes susijęs su 18 % darbuotojų, kurie buvo įdarbinti laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 m.

32      Be to, aptariamas atskyrimas prieštarauja proporcingumo principui, nes ECB nepasirinko mažiausiai suvaržančio būdo paramos tikslams pasiekti. Iš tiesų jis galėjo visiems darbuotojams numatyti darbo stažo sąlygą, susijusią su tuo, kad per tiek pat metų reikia pasiekti savo atlyginimų grupės paskutinę pakopą.

33      Galiausiai aptariamą atskyrimą taip pat lemia akivaizdi vertinimo klaida, nes jis neatitinka tikslo kompensuoti tariamai ribotų karjeros galimybių darbuotojams, priskirtiems prie paprastos atlyginimų grupės.

34      ECB nurodo, kad bandomosios paramos programos tikslas buvo pasiūlyti paramą keičiant karjeros kryptį darbuotojams, kurie jau seniai dirba ECB ir liko toje pačioje atlyginimų grupėje, neatsižvelgiant į pereitų pakopų skaičių, o ne darbuotojams, kurie pasiekė paskutinę savo atlyginimų grupės pakopą. Aptariamas atskyrimas grindžiamas tuo, kad dvigubose atlyginimų grupėse pakopų yra apie 50 % daugiau nei paprastose atlyginimų grupėse. Iš to išplaukia, kad asmens, kuris priskirtas prie dvigubos atlyginimų grupės, situaciją galima lyginti tik su asmenų, priskirtų prie tos pačios rūšies atlyginimų grupės, situacija.

35      ECB pripažįsta, kad ryšys tarp priskyrimo prie dvigubos atlyginimų grupės ir didesnių karjeros galimybių buvimas atitinka įprastą standartinę situaciją, tačiau teigia, kad teisės aktų leidėjui leidžiama remtis tokia situacija ir jis, be to, neprivalo numatyti išimčių tam, kad būtų atsižvelgta į netipines situacijas. Jis taip pat pabrėžia, kad kaip „teisės aktų leidėjas“ atlikdamas politinio pobūdžio pasirinkimą tam, kad parengtų šios bandomosios programos metmenis, jis turėjo didelę diskreciją.

36      Atlikdamas analizę in concreto ECB visų pirma pabrėžia, kad tuo metu, kai bandomoji paramos programa įsigaliojo, prie dvigubos F / G atlyginimų grupės buvo priskirti 794 asmenys, prie paprastos F atlyginimų grupės buvo priskirti 5 asmenys, prie paprastos G atlyginimų grupės buvo priskirti 7 asmenys ir nė vienas iš šių 7 asmenų nedalyvavo bandomojoje paramos programoje. Be to, buvo neįmanoma, kad asmuo, įdarbinant priskirtas prie G atlyginimų grupės, dėl aštuonerių metų darbo stažo sąlygos, taikomos prie šios paprastos atlyginimų grupės priskirtiems darbuotojams, galėtų būti vertinamas palankiau nei ieškovas, nes minėtos bandomosios programos įsigaliojimo dieną 7 asmenys, priskirti prie G atlyginimų grupės, buvo paaukštinti, o ne įdarbinti priskiriant prie šios atlyginimų grupės.

37      Pirmiausia primintina, kad pagal vienodo požiūrio principą, kuris yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Chartijos 20 ir 21 straipsniuose ir taikomas Sąjungos viešosios tarnybos teisei, be kita ko, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija, C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo EJ ir kt. / Komisija, F‑112/14, EU:F:2015:90, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Skirtingas situacijas atskiriančius elementus ir galimą jų panašumą reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant į aptariamų nuostatų paskirtį ir jomis siekiamą tikslą; tuo tikslu reikia atsižvelgti į atitinkamos srities principus ir tikslus (žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimo RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      Kai konstatuojamas dviejų panašių situacijų skirtingas vertinimas, vienodo požiūrio principas nėra pažeidžiamas, jeigu šis skirtingas vertinimas yra tinkamai pateisinamas (žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimo RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40      Taip yra tuo atveju, kai skirtingas vertinimas yra susijęs su teisėtu tikslu, kurio siekiama priemone, sukuriančia tokį skirtumą, jeigu toks vertinimas yra proporcingas šiam tikslui. Kai reguliavimo institucija turi didelę diskreciją, šių sąlygų laikymosi teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimo RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 53 ir 54 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

41      Pažymėtina, kad nustatydamas taisykles, susijusias su klausimais dėl savo įdarbinamo personalo įdarbinimo sąlygų, ECB dėl savo funkcinio nepriklausomumo turi didelę autonomiją (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 22 d. Sprendimo Pflugradt / ECB, T‑178/00 ir T‑341/00, EU:T:2002:253, 48 punktą). Be to, nustatydamos tarnybos interesą institucijos naudojasi plačia diskrecija, nepriklausomai nuo vertinimo ar sprendimo, dėl kurio reikia atsižvelgti į šį interesą (žr. 2018 m. gegužės 16 d. Sprendimo Barnett / EESRK, T‑23/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:271, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tokiu atveju nediskriminavimo ar vienodo požiūrio principas būtų pažeistas tik tuo atveju, jei atitinkama priemonė reikštų neteisėtą arba akivaizdžiai netinkamą diferencijavimą, palyginti su šios priemonės tikslu (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Gualtieri / Komisija, C‑485/08 P, EU:C:2010:188, 72 punktą).

42      Taip pat reikia nurodyti, kad nors dėl bendro ir abstraktaus pobūdžio reglamentavimo nustatymo konkrečiose situacijose kartais kyla nepatogumų, norminio reguliavimo kompetenciją turinčios institucijos negalima kritikuoti už tai, kad ji, organizuodama savo tarnybas, nusprendė atlikti skirstymą į kategorijas, jeigu šis skirstymas iš esmės nėra diskriminuojantis siekiamo tikslo atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Gualtieri / Komisija, C‑485/08 P, EU:C:2010:188, 81 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Nagrinėjamu atveju Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje įtvirtintas skirtingas požiūris į ECB darbuotojus pagal tai, ar jie priskiriami prie dvigubos, ar paprastos atlyginimų grupės, ir nustatyta, kad pirmieji, kurie sudaro didelę darbuotojų dalį, gali dalyvauti bandomojoje paramos programoje, turėdami ne mažesnį nei dvylikos metų darbo stažą savo atlyginimų grupėje, o iš antrųjų reikalaujama tik aštuonerių metų darbo stažo.

44      Taigi pagal šio sprendimo 38–42 punktuose primintą jurisprudenciją reikia identifikuoti bandomosios paramos programos dalyką ir tikslą, siekiant nustatyti, ar asmenų, priklausančių vienai ar kitai atlyginimų grupių kategorijai, situacijos yra panašios, ir, jeigu taip, ar konstatuotas skirtingas požiūris yra pateisinamas.

45      Dėl situacijų panašumo reikia pažymėti, kad ECB atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą dėl paramos tikslų ši institucija nurodė, jog parama išsirutuliojo iš apmąstymų, atliktų konstatavus „demografinį iššūkį“, su kuriuo jis susiduria. Jis paaiškino, kad dėl priežasčių, susijusių su jo įsteigimo metu įgyvendintais įdarbinimo kriterijais, didelė jo darbuotojų dalis santykinai ilgą laikotarpį išlieka stabili, o vėliau išeina į pensiją per santykinai trumpą laikotarpį.

46      Dėl tokios situacijos, be kita ko, buvo apribotos vidinio pareigų paaukštinimo į aukštesnę atlyginimų grupę galimybės, todėl ji galėjo demotyvuoti darbuotojus, norinčius eiti naujas pareigas.

47      Atlikęs analizę, kurią paskatino šis konstatavimas, ECB nusprendė priimti specialią priemonę, kuria išeiti anksčiau iš darbo skatinama dalis darbuotojų, t. y. darbuotojai, kuriems tikimybė ilgai dirbti ECB liekant toje pačioje atlyginimų grupėje buvo pati didžiausia, neorientuojant šios priemonės vien į darbuotojus, priklausančius su „demografiniu iššūkiu“ susijusiai amžiaus grupei.

48      Taigi yra aišku, kad bandomosios paramos programos priėmimo tikslas buvo prevenciškai pasiruošti kelioms grėsmėms, galinčioms neigiamai paveikti gerą ECB veikimą daugiau ar mažiau artimoje ateityje, iš anksto sukuriant laisvų darbo vietų, kad būtų galima įdarbinti naujus asmenis ir padidinti vidinio pareigų paaukštinimo galimybes esamiems darbuotojams. Kadangi ši priemonė atitiko siekį išlaikyti ar net pagerinti paslaugų, teikiamų vykdant ECB užduotis, kokybės lygį, ji buvo susijusi su tarnybos interesais.

49      Šiomis aplinkybėmis bandomąja paramos programa buvo siekiama paskatinti dalį darbuotojų, kurie ECB dirbo tam tikrą metų skaičių likdami toje pačioje atlyginimų grupėje, savanoriškai anksčiau laiko išeiti iš darbo ir kartu atskirti darbuotojus, priskirtus prie paprastos atlyginimų grupės, nuo tų, kurie priskirti prie dvigubos atlyginimų grupės, sudarant palankias sąlygas šiam išėjimui iš darbo – padedant pakeisti veiklą į karjerą už ECB ribų, visų pirma finansiniu požiūriu. Nors darbuotojams, kurie gali būti suinteresuoti profesiniu perkvalifikavimu, tai galėjo būti palanki priemonė, vis dėlto ji buvo susijusi visų pirma su tarnybos interesu, atsižvelgiant į tikslus, kuriems tenkinti buvo skirta.

50      Be to, savo atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus ECB taip pat nurodė, kad nustatant dvigubas atlyginimų grupes iš esmės buvo siekiama sudaryti galimybę kilti karjeros laiptais daug metų, kiek tai susiję su pareigybėmis, kuriose įgyti aukštesnę kvalifikaciją buvo galima tik įgyjant patirtį. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo ir per teismo posėdį tik nurodė, kad ECB užtikrino, jog dvigubos atlyginimų grupės nustatymas nebuvo žalingas tuo metu dirbusiems darbuotojams.

51      Taigi reikia pažymėti, kad, palyginti su paprastomis atlyginimų grupėmis, abi dvigubos atlyginimų grupės (E / F ir F / G) objektyviai atitinka potencialiai ilgą karjerą, galinčią skatinti darbuotojų, užimančių pareigybę, kurioje patirtis, įgyta vien vykdant atitinkamas pareigas institucijoje, gali būti pranašumas atliekant jos užduotis, visų pirma dėl patirties, taigi veiksmingumo ir vykdomų pareigų, darbo stabilumą. Atitinkamų pareigybių sąrašas rodo, kad jos iš esmės atitinka atsakingas technines pareigas („ekspertai“ – F / G atlyginimų grupė, „specialistai“ arba „analitikai“ – E / F atlyginimų grupė), kurios nėra vadovaujamos pareigos; didžioji jų dalis susijusi su specifinių ECB užduočių vykdymu. Taip, be kita ko, buvo ieškovo, kuris dirbo gamybos ekspertu Banknotų direktorate, atveju.

52      Taigi abiejų atitinkamų kategorijų asmenų situacijos, tarnybos interesų požiūriu, skiriasi vienu esminiu elementu, t. y. kad jie atlieka skirtingas funkcijas, nes ECB norėjo, kad kai kurias iš jų vykdytų ilgiau dirbantis personalas. Taigi, kadangi prie dvigubos atlyginimų grupės priskirtas darbuotojas apskritai turi didesnes kilimo pakopomis savo atlyginimų grupėje galimybes nei tas, kuris priskirtas prie paprastos atlyginimų grupės, asmenų, priskirtų prie vienos ar kitos atlyginimų grupių kategorijos, situacija, atsižvelgiant į bandomosios paramos programos paskirtį ir tikslą, kurie buvo nurodyti šio sprendimo 48 ir 49 punktuose, negali būti laikoma panašia. Kadangi institucija siekia pakankamai ilgą laiką išsaugoti tam tikrų rūšių funkcijas atliekančius darbuotojus, yra natūralu, kad atitinkami asmenys nėra taip stipriai skatinami palikti šią instituciją anksčiau laiko nei darbuotojai, atliekantys funkcijas, dėl kurių tokio tikslo nėra. Šis atsargumas prisideda prie paslaugų, teikiamų vykdant šios institucijos užduotis, kokybės palaikymo ar net gerinimo, todėl yra susijęs su tarnybos interesais.

53      Bet kuriuo atveju reikia manyti, kad net darant prielaidą, jog darbuotojų, priskirtų prie vienos ar kitos atlyginimų grupių kategorijos, situacijos yra panašios, skirtingas požiūris, pasireiškiantis tuo, kad dvylikos metų darbo stažo dalyvavimo paramos programoje kriterijus, nustatytas darbuotojams, atliekantiems funkcijas, priskirtas prie dvigubos atlyginimų grupės, ir iki aštuonerių metų darbo stažo sutrumpintas kriterijus, taikomas darbuotojams, kurie vykdo funkcijas, priskiriamas prie paprastos atlyginimų grupės, yra objektyviai pateisinamas dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 51 ir 52 punktuose.

54      Be to, būdas, kaip buvo atsižvelgta į prie abiejų šio sprendimo 51 punkte nurodytų dvigubų atlyginimų grupių priskirtų pareigų pobūdį, yra proporcingas, nes ketverių metų skirtumas, susijęs su dalyvavimo bandomojoje paramos programoje kriterijumi ir egzistuojantis tarp abiejų darbuotojų kategorijų, apytiksliai atitinka atlyginimo didėjimo skirtumą tarp paprastos atlyginimų grupės ir dvigubos atlyginimų grupės. Iš šio sprendimo 4 punkte pateiktų duomenų matyti, kad darbuotojų, priskirtų prie paprastos atlyginimų grupės, aštuonerių metų darbo stažo ir pakopų, esančių tokioje atlyginimų grupėje, skaičiaus, t. y. 99 pakopų, matematinis santykis darbuotojų, priskirtų prie dvigubos atlyginimų grupės, kurią sudaro 169 pakopos, atveju atitinka šiek tiek mažiau nei 14 metų darbo stažą.

55      Galiausiai, kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkte minėtos jurisprudencijos, reikia pripažinti: kadangi ECB nustatė bendro pobūdžio reglamentavimą srityje, kurioje turi didelę diskreciją ir autonomiją, jis, kaip teigia, galėjo, nepadarydamas akivaizdžios vertinimo klaidos, remtis standartinėmis situacijomis, be to, neprivalėjo numatyti išimčių, kad atsižvelgtų į netipines situacijas, kaip antai į ieškovo situaciją.

56      Dėl alternatyvaus dalyvavimo paramos programoje kriterijaus, į kurį ieškovas reikalauja atsižvelgti ir kuris grindžiamas tuo, kad ieškovas savo atlyginimų grupės paskutinę pakopą pasiekė jau prieš kelerius metus, nedarant skirtumo pagal atlyginimų grupės rūšį reikia konstatuoti, kad toks kriterijus atitiko kitą ECB personalo valdymo politikos sprendimą.

57      Kaip nurodyta šio sprendimo 40 ir 41 punktuose, pirma, nustatydamas taisykles, susijusias su klausimais dėl savo personalo įdarbinimo sąlygų, ECB dėl savo funkcinio nepriklausomumo turi didelę autonomiją. Antra, nustatydamos tarnybos interesą institucijos naudojasi plačia diskrecija, o teisminė kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar priimant sprendimus nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos.

58      Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti, be kita ko, iš šio sprendimo 51–54 punktų, darbo stažo kriterijus, nustatytas norint dalyvauti bandomojoje paramos programoje, buvo pagrįstas objektyviu pagrindu ir atitiko ECB karjeros sistemą, pagrįstą einamų pareigybių rūšimi.

59      Be to, kaip pabrėžė ECB, kriterijus, grindžiamas tuo, kad pasiekta atlyginimų grupės paskutinė pakopa, galėjo lemti tai, kad paramą galėtų gauti neseniai, tačiau labai aukštoje atlyginimų grupės pakopoje įdarbinti darbuotojai.

60      Be to, dėl tokio kriterijaus galėjo atsirasti kitoks skirtingas požiūris. Iš ECB atsakymų į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus matyti, kad iš 987 darbuotojų, kuriems 2013 m. sausio 1 d. buvo priskirta dviguba atlyginimų grupė, tik 161, juos įdarbinant, buvo priskirti prie pakopos, atitinkančios paprastos aukštesnės atlyginimų grupės pakopą. Todėl minėtas kriterijus būtų buvęs palankus mažumai darbuotojų, t. y. tiems iš šių 161 asmenų, kurie, juos įdarbinant, buvo priskirti prie pakopos, esančios santykinai netoli dvigubos atlyginimų grupės paskutinės pakopos. Atvirkščiai, darant prielaidą, kad metinis kilimas keturiomis–penkiomis pakopomis gali būti laikomas normaliu atsižvelgiant į ieškovo kilimą pakopomis jo atlyginimų grupėje (perėjimas nuo 136 pakopos iki 169 pakopos per septynerius su puse metų), tikimybė, kad iš pradžių prie dvigubos atlyginimų grupės pirmųjų pakopų priskirti darbuotojai atitiks dalyvavimo programoje sąlygas, būtų buvusi nedidelė arba jos išvis nebūtų buvę.

61      Be to, šio sprendimo 58 ir 59 punktuose nurodyti sunkumai, dėl kurių reikėjo numatyti papildomas nuostatas, kad būtų išvengta nepagrįstų atvejų arba didelių vertinimo skirtumų, patvirtina ECB teiginį, kad aptariama priemonė atitiko tikslą sukurti paprastas ir lengvai taikytinas taisykles.

62      Be to, reikia pažymėti, kad teiginyje, jog darbuotojai, pasiekę savo atlyginimų grupės paskutinę pakopą, nebeturėtų karjeros perspektyvų, kurį ieškovas pateikia siekdamas įrodyti savo siūlomo alternatyvaus kriterijaus tinkamumą, neatsižvelgiama į visas karjeros ECB perspektyvas. Pažymėtina, kad šias perspektyvas lemia ne tik kilimas pakopomis konkrečioje atlyginimų grupėje, bet ir aukštesnės kvalifikacijos įgijimas užimant tam tikrų rūšių pareigybes ir apskritai vidinio pareigų paaukštinimo į aukštesnę atlyginimų grupę galimybės. Šios galimybės yra svarbios didelę profesinę patirtį turintiems darbuotojams, o taip neabejotinai yra darbuotojų, kurie priskirti prie savo atlyginimų grupės paskutinės pakopos, atveju. Be to, vienas iš parama siekiamų tikslų yra būtent skatinti vidinį pareigų paaukštinimą, siekiant atlaisvinti vietas tam tikriems darbuotojams, kurie užima prie aukštesnių atlyginimų grupių priskirtas pareigas, išeinant iš darbo anksčiau laiko, todėl pačioje paramoje yra atsakymas į tokio pobūdžio nuogąstavimus, kuriuos reiškia ieškovas.

63      Galiausiai vertinant aptariamo darbo stažo kriterijaus proporcingumą svarbu pažymėti, kad jis buvo įtrauktas į bandomąją programą, kuri, kaip matyti iš Sprendimo ECB/2012/NP18 2 konstatuojamosios dalies, turėjo būti vertinama a posteriori (pagal analogiją žr. 2017 m. kovo 7 d. Sprendimo RPO, C‑390/15, EU:C:2017:174, 69 punktą).

64      Taigi net darant prielaidą, kad, atsižvelgiant į paramos paskirtį ir tikslus, darbuotojų, priskirtų prie dvigubos atlyginimų grupės, situacija yra panaši į darbuotojų, priskirtų prie paprastos atlyginimų grupės, situaciją, negali būti manoma, kad aptariamo darbo stažo kriterijaus kaip dalyvavimo bandomojoje paramos programoje kriterijaus, kuris, kaip paaiškėjo, yra pateisinamas, taikymas buvo akivaizdi klaida.

65      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnis neprieštaravo vienodo požiūrio principui, taip pat dėl jo, kiek šie klausimai gali būti nagrinėjami atskirai, nepažeistas proporcingumo principas ir nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos tiek, kiek jame nustatytas dalyvavimo bandomojoje paramos programoje darbo stažo kriterijus, atitinkantis dvylika metų darbuotojų, priskirtų prie dvigubų atlyginimų grupių, atveju, nors darbuotojų, priskirtų prie paprastų atlyginimų grupių, atveju buvo taikomas aštuonerių metų darbo stažo kriterijus.

66      Taigi ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio neteisėtumu dėl Chartijos 21 straipsnio ir Direktyvos 2000/78 pažeidimo dėl diskriminacijos dėl amžiaus

67      Ieškovo teigimu, asmenys, atlyginimų grupėse priskirti prie tų pačių pakopų, priklauso maždaug tai pačiai amžiaus grupei. Kadangi prie dvigubos atlyginimų grupės priskirti darbuotojai, kad galėtų dalyvauti bandomojoje paramos programoje, turėjo laukti ketverius metus ilgiau nei tie, kurie priskirti prie paprastos atlyginimų grupės, ieškovas teigia, kad jie turėjo būti vyresni nei pastarieji, kad galėtų pasinaudoti šia programa. Todėl, jo teigimu, Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje įtvirtinta netiesioginė amžiaus sąlyga. Ši sąlyga reiškia tiesioginę darbuotojų, priskirtų prie dvigubos atlyginimų grupės, diskriminaciją dėl amžiaus ir ši diskriminacija nėra objektyviai pateisinama dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos ieškinio pirmajame pagrinde.

68      ECB tvirtina, kad nėra ryšio nei tarp amžiaus ir priskyrimo prie paprastos ar dvigubos atlyginimų grupės, nei tarp amžiaus ir darbo stažo atlyginimų grupėje, nei tarp amžiaus ir priskyrimo prie atlyginimų grupės. Todėl nėra tiesioginio ar netiesioginio skirtingo požiūrio dėl amžiaus.

69      Primintina, kad nediskriminavimo dėl amžiaus principas, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, Direktyva 2000/78 buvo įgyvendintas užimtumo ir profesinėje srityje (2010 m. sausio 19 d. Sprendimo Kücükdeveci, C‑555/07, EU:C:2010:21, 21 punktas) ir kad bet kokios diskriminacijos, be kita ko, dėl amžiaus, draudimas įtvirtintas Chartijos 21 straipsnyje. Be to, Direktyva 2000/78 ne tik yra leistinas pagrindas nagrinėjant su Sąjungos institucijų darbuotojais susijusius ginčus, siekiant nustatyti kompetentingos reguliavimo institucijos pareigas laikantis nediskriminavimo dėl amžiaus principo (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 7 d. Sprendimo RK / Taryba, T‑11/17, EU:T:2019:65, 68–70 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją), bet ir yra privaloma ECB pagal Įdarbinimo sąlygų 9 straipsnio c punktą.

70      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad dalyvavimo bandomojoje paramos programoje sąlygose nebuvo jokios tiesioginės nuorodos į darbuotojų amžių.

71      Be to, darbuotojų atskyrimas pagal atlyginimo grupių, prie kurios jie priskirti, rūšį nėra susijęs su jų amžiumi.

72      Šiuo klausimu pažymėtina, kad darbo stažas atlyginimų grupėje, kad ir kokia ji būtų, priklauso tik nuo to, kada asmuo buvo įdarbintas arba galbūt į atitinkamą atlyginimo grupę paaukštintos jo pareigos.

73      Kalbant apie situaciją, atitinkančią ieškovo situaciją, kuria jis grindžia savo ieškinį, t. y. įdarbinimas priskiriant prie dvigubos atlyginimų grupės, reikia konstatuoti, kad toks įdarbinimas galimas bet kuriame karjeros etape, įskaitant antrą jos dalį (kaip rodo ieškovo pavyzdys), bet taip pat ir anksčiau ar net karjeros pradžioje.

74      Be to, šis antrasis atvejis yra dažniausiai pasitaikantis, nes, kaip matyti iš ECB pateiktų ir ieškovo rašytiniuose dokumentuose pakartotų duomenų, iš 458 asmenų, kuriuos ši institucija įdarbino 2010–2012 m. laikotarpiu, 82 % buvo priskirti prie dvigubos atlyginimų grupės pirmos dalies.

75      Taigi gali būti, kad tarnybos ECB pradžia, taigi ir priskyrimas prie atlyginimų grupės, vyksta beveik bet kuriame profesinės karjeros etape, vadinasi, būnant beveik bet kurio amžiaus, atitinkančio šį profesinės karjeros laikotarpį.

76      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad negalima atmesti galimybės, jog darbuotojas dėl to, kad įdarbintas savo karjeros pradžioje, turi dvylikos metų darbo dviguboje atlyginimų grupėje stažą prieš jam sueinant 40 metų amžiaus, todėl galėjo dalyvauti bandomojoje paramos programoje, ir galimybės, kad darbuotojas, kadangi buvo įdarbintas arba jo pareigos buvo paaukštintos karjeros pabaigoje, būdamas 55 metų amžiaus neįgijo aštuonerių metų darbo paprastoje atlyginimų grupėje stažo, todėl negalėjo dalyvauti šioje programoje.

77      Tiesa, įmanoma, kad iš dviejų to paties amžiaus asmenų, įdarbintų tuo pačiu metu, bet priskiriant vieną iš jų prie paprastos, o kitą – prie dvigubos atlyginimų grupės, vienas iš jų būtų galėjęs dalyvauti bandomojoje paramos programoje, o kitas – ne. Vis dėlto ši situacija būtų susidariusi ne dėl diskriminacijos dėl amžiaus, bet dėl įdarbinimo momento ir atlyginimų grupės, prie kurios šie asmenys buvo priskirti, rūšies, kurią lemia užimamų pareigų rūšies, t. y. nuo amžiaus nepriklausantys parametrai, iš kurių antrasis, atsakant į ieškinio pirmąjį pagrindą, buvo pripažintas suderinamu su paramos paskirtimi ir tikslais.

78      Be to, nors ieškovas ieškinio 80 punkte užbaigia savo argumentus dėl skirtingo požiūrio dėl amžiaus buvimo, nurodydamas, kad parama „įtvirtina skirtingą požiūrį, kuris tiesiogiai grindžiamas amžiaus kriterijumi“, ieškinio 72 punkte jis nurodo netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, todėl reikia išnagrinėti pastarąją galimybę.

79      Pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikro amžiaus asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Be to, iš šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies matyti, kad diskriminacijos pripažinimas turi būti grindžiamas faktais, leidžiančiais daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

80      Nagrinėjamu atveju iš po paramos uždarymo parengtame balanse pateiktų skaičių (priedas A.14) matyti, kad dėl šios priemonės taikymo iš darbo anksčiau laiko išėjo 7 asmenys, jaunesni nei 45 metų amžiaus, 15 asmenų, sulaukusių 45–54 metų amžiaus, ir 23 asmenys, vyresni nei 54 metų amžiaus. Šie skaičiai konkrečiai rodo, kad aptariamas darbo stažo kriterijus nebuvo palankesnis ar nepalankesnis tam tikrai amžiaus grupei priklausantiems darbuotojams.

81      Be to, net darant prielaidą, kad nagrinėjamu atveju gali būti ryšys tarp darbo stažo kriterijaus ir amžiaus, reikia pažymėti, kad galimas skirtingas požiūris bet kuriuo atveju būtų pateisinamas dėl tų pačių su tarnybos interesais susijusių motyvų, kaip atsakant į ieškinio pirmąjį pagrindą nurodytieji šio sprendimo 48 ir 50–54 punktuose, nes Chartijos 21 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo, be kita ko, dėl amžiaus principas yra tik konkreti vienodo požiūrio principo, įtvirtinto Chartijos 20 straipsnyje, išraiška (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 7 d. Sprendimo RK / Taryba, T‑11/17, EU:T:2019:65, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Reikia konstatuoti, kad Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje dėl to, kad jame buvo nustatytas dalyvavimo bandomojoje paramos programoje darbo stažo kriterijus, atitinkantis dvylika metų darbuotojų, priskirtų prie dvigubų atlyginimų grupių, atveju, nors šis darbo stažo kriterijus darbuotojų, priskirtų prie paprastų atlyginimų grupių, atveju buvo aštuoneri metai, nebuvo įtvirtinta dvigubos atlyginimų grupės darbuotojų diskriminacija dėl amžiaus.

83      Taigi ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida ir rūpestingumo pareigos pažeidimu

84      Ieškovas tvirtina, kad ECB padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė rūpestingumo pareigą, nes nepakankamai išsamiai išnagrinėjo aptariamos darbo stažo sąlygos pasekmes, nors ji lemia iškraipymą atsižvelgiant į patį profesinės veiklos keitimo principą ir diskriminaciją arba neteisybę tam tikrais atvejais, ir neaiškino Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio taip, kad būtų išvengta šių pasekmių. Kalbant apie ieškovą, taip galėjo būti taikant naująją teisės normą, kurioje, įgyvendinant priemones 2017 m. lapkričio 17 d. Sprendimui Teeäär / ECB (T‑555/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:817) įvykdyti, nebedaroma skirtumo pagal tai, ar yra paprasta atlyginimų grupė, ar dviguba.

85      ECB ginčija šio pagrindo pagrįstumą. Jis, be kita ko, teigia, kad rūpestingumo pareiga apsiriboja teisės normų laikymusi, todėl jis negalėjo taikyti Personalo taisyklių 2.3.1. straipsnyje nenumatytų išimčių ar nepaisyti šios nuostatos ir ją pakeitusios nuostatos taikymo ratione temporis srities.

86      Pirmiausia pažymėtina, kad iš atsakymo į ieškinio pirmąjį pagrindą matyti, jog šiam ieškinio pagrindui negali būti pritarta, nes jis grindžiamas prielaida, kad aptariama darbo stažo sąlyga lemia iškraipymą atsižvelgiant į patį profesinės veiklos keitimo principą. Todėl reikia išnagrinėti, ar taikant rūpestingumo pareigą ECB privalėjo priimti ieškovo dalyvavimo paraišką dėl to, kad jo atveju Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnyje numatyta dalyvavimo sąlyga būtų lėmusi nepalankų ir netinkamą rezultatą.

87      Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad aptariamoje nuostatoje nebuvo numatyta nei išimties, nei galimybės nukrypti nuo darbo stažo sąlygos, todėl ECB privalėjo ją taikyti.

88      Administracijos pareiga rūpintis savo darbuotojais atspindi abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą viešosios valdžios institucijos ir viešosios tarnybos tarnautojų santykiuose. Ši pareiga visų pirma reiškia, kad spręsdama dėl savo darbuotojo situacijos institucija turi atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo darbuotojo interesus. Vis dėlto darbuotojų teisių ir interesų apsauga visada turi apsiriboti galiojančių teisės normų laikymusi (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Angelidis / Parlamentas, T‑416/03, EU:T:2006:375, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

89      Taigi ECB negali būti priekaištaujama dėl to, kad taikė tos redakcijos Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnį, kuri galiojo tuo metu, kai ieškovas pateikė paraišką dalyvauti bandomojoje paramos programoje.

90      Vadinasi, ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnio pažeidimu

91      Ieškovas tvirtina, kad sąvoka „dviguba atlyginimų grupė“ ECB darbuotojams taikytinuose teisės aktuose aiškiai neapibrėžta, ir pažymi, kad jo darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad „F / G atlyginimų grupė“ (F / G – Band), prie kurios jis buvo priskirtas, yra dviguba atlyginimų grupė (broadband). Atsižvelgiant į šiuos netikslumus, manytina, kad ieškovas buvo priskirtas prie paprastos atlyginimų grupės, kaip tai suprantama pagal Personalo taisyklių 2.3.1 straipsnį, todėl jis turėjo atitikti tik aštuonerių metų darbo stažo kriterijų, taigi jo paraiška dalyvauti bandomojoje paramos programoje turėjo būti priimta.

92      ECB tvirtina, kad Įdarbinimo sąlygų 1 priedo 4 punkte yra pateikta dvigubos atlyginimų grupės sąvokos apibrėžtis. Jis taip pat pažymi, kad Įdarbinimo sąlygos aiškiai buvo ieškovo darbo sutarties dalis ir kad ieškovas pagal sutartį buvo priskirtas prie viena greta kitos esančių F ir G atlyginimų grupių. Todėl neturi reikšmės tai, kad ieškovo darbo sutartyje buvo nurodyta „F / G atlyginimų grupė“, nepatikslinant, kad tai yra dviguba atlyginimų grupė.

93      Reikia konstatuoti, kad dvigubos atlyginimų grupės sąvoka iš tikrųjų apibrėžta Įdarbinimo sąlygų 1 priedo 4 punkte kaip „dviejų gretimų atlyginimų grupių derinys“. Ši apibrėžtis turi būti siejama su šio priedo 1 punkte esančia atlyginimų struktūra, kurioje yra A, B, C, D, E, F, E / F, G, F / G, H, I, J, K ir L grupės ir iš kurios matyti, kad tik E / F ir F / G atlyginimų grupės yra dviejų gretimų atlyginimų grupių derinys.

94      Kaip teigia ECB, Įdarbinimo sąlygos buvo ieškovo darbo sutarties dalis, nes jos buvo pridėtos prie 2004 m. vasario 9 d. ECB rašto, kuriame išdėstytos jo įdarbinimo sąlygos, kaip šios sutarties sudedamoji dalis.

95      Taigi minėtame rašte esantys žodžiai „F / G – Band“ turi būti aiškinami kaip numatantys ieškovo priskyrimą prie dvigubos F / G atlyginimų grupės kaip gamybos eksperto, neatsižvelgiant į tai, kad žodis „dvigubas“ (broad) nebuvo pavartotas.

96      Be to, iš rašto, kurį ieškovas pridėjo prie savo paraiškos dalyvauti bandomojoje paramos programoje, matyti, kad jis būtent taip aiškino 2004 m. vasario 9 d. ECB raštą, kuriame nurodytos jo įdarbinimo sąlygos.

97      Vadinasi, kaip nepagrįstą reikia atmesti ir ieškinio ketvirtąjį pagrindą, kurį ieškovas pateikė grįsdamas savo reikalavimą dėl panaikinimo, taigi ir prašymą dėl panaikinimo.

 Dėl reikalavimo atlyginti žalą

98      Ieškovas prašo priteisti iš ECB sumą, atitinkančią paramą, kurią jis būtų gavęs, jeigu būtų buvusi patenkinta jo paraiška dalyvauti bandomajame paramos projekte, t. y. 101 447 EUR ir palūkanas.

99      ECB prašo atmesti reikalavimą atlyginti žalą, nes mano, kad su juo glaudžiai susijęs reikalavimas dėl panaikinimo taip pat turi būti atmestas.

100    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad reikalavimas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą turi būti atmestas, jeigu jis, kaip nagrinėjamu atveju, yra glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl panaikinimo, kuris pats turi būti atmestas kaip nepagrįstas (2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑570/16, EU:T:2017:283, 69 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly / Komisija, C‑274/99 P, EU:C:2001:127, 129 punktą ir 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / Fernández Gómez, C‑417/05 P, EU:C:2006:582, 51 punktą).

101    Kadangi reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą turi būti atmestas kaip nepagrįstas, reikia atmesti reikalavimą atlyginti žalą, taigi ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

102    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, reikia iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal ECB reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Raivo Teeäär bylinėjimosi išlaidas.

P. Nihoul

J. Svenningsen

U. Öberg

Paskelbtas 2020 m. kovo 26 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.