TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 6 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – EB sutarties 82 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Masinių pašto siuntų platinimo rinka – Tiesioginės reklaminės pašto siuntos – Atgaline data taikomų nuolaidų sistema – Išstūmimo poveikis – Tokio pat produktyvaus konkurento kriterijus – Antikonkurencinio poveikio tikimybės laipsnis ir sunkumas“
Byloje C‑23/14
dėl Sø- og Handelsretten (Jūrų ir komercinių bylų teismas, Danija) 2014 m. sausio 8 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2014 m. sausio 16 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Post Danmark A/S
prieš
Konkurrencerådet,
dalyvaujant
Bring Citymail Danmark A/S,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, J. L. da Cruz Vilaça (pranešėjas) ir C. Lycourgos,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. kovo 26 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Post Danmark A/S, atstovaujamos advokat S. Zinck ir Rechtsanwalt T. Lübbig,
– Bring Citymail Danmark A/S, atstovaujamos advokat P. Jakobsen,
– Danijos vyriausybės, atstovaujamos M. Wolff, padedamos advokat J. Pinborg,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Möller,
– Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier, L. Malferrari ir L. Grønfeldt,
– ELPA priežiūros institucijos, atstovaujamos X. Lewis, M. Schneider ir M. Moustakali,
susipažinęs su 2015 m. gegužės 21 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB sutarties 82 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Post Danmark A/S (toliau – Post Danmark) ir Konkurrencerådet (Konkurencijos taryba) ginčą dėl šios įmonės 2007–2008 m. masinėms reklaminėms siuntoms atgaline data taikytos nuolaidų sistemos.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
3 Tuo metu, kai klostėsi pagrindinėje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės, t. y. 2007–2008 m., Post Danmark buvo kontroliuojama Danijos valstybės ir įpareigota teikti universaliąsias laiškų ir pašto siuntų, įskaitant masines siuntas, kurios sveria mažiau nei 2 kg, pristatymo per vieną dieną paslaugas visoje Danijos teritorijoje. Ji privalėjo taikyti įkainių sistemą, pagal kurią paslaugų, susijusių su pareiga teikti universaliąsias paslaugas, kaina negalėjo kisti, nesvarbu, kokia būtų paskirties vieta.
4 Siekiant kompensuoti už nustatytą pareigą teikti universaliąsias paslaugas ir taikyti vienodų įkainių sistemą, Post Danmark teisės aktais buvo suteiktas monopolis pristatyti korespondenciją iki 50 gramų, įskaitant masines siuntas, be kita ko, ir tiesiogines reklamines pašto siuntas.
5 Tiesioginės reklaminės siuntos yra masinių siuntų rinkos dalis, kurioje, vykdant komercines kampanijas, pristatomos masinės reklaminės vienodo turinio gavėjams adresuotos siuntos.
6 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2003 m., kai masinių siuntų pristatymo rinkoje nebuvo konkurencijos ir kai laiškų pristatymo monopolis buvo taikomas visiems ne daugiau kaip 100 g sveriantiems laiškams, Post Danmark pradėjo taikyti nuolaidas masinėms siuntoms.
7 Šios nuolaidos buvo taikomos laiškams, kuriuos – ne mažiau kaip 3 000 vienetų vienu kartu – klientas pateikdavo pristatyti ir kurių turėdavo pateikti iš viso ne mažiau kaip 30 000 vienetų per metus arba kurių bruto pašto išlaidos per metus siekdavo ne mažiau kaip 300 000 Danijos kronų (toliau – DKK) (apie 40 200 EUR). Pagal šią sistemą nuolaidų dydis siekė 6–16 %; 16 % nuolaida buvo taikoma klientams, kurie per metus išsiųsdavo daugiau kaip 2 mln. siuntų arba siuntų, kurių vertė daugiau kaip 20 mln. DKK (apie 2 680 426 EUR). Nuolaidų skalė buvo „standartizuota“, t. y. kiekvienas klientas galėjo gauti tokią pačią nuolaidą, atsižvelgiant į visus pirkimus per atitinkamą laikotarpį – vienus metus.
8 Metų pradžioje Post Danmark su savo klientais sudarydavo sutartis, kuriose būdavo nurodomas tais metais planuojamų išsiųsti siuntų kiekis. Juo remiantis periodiškai buvo suteikiamos nuolaidos ir atsiskaitoma. Jeigu pateiktų pristatyti siuntų kiekis skyrėsi nuo iš pradžių planuoto kiekio, metų pabaigoje Post Danmark atlikdavo patikslinimą. Kiekvieno kliento siuntų kaina metų pabaigoje buvo perskaičiuojama ir atgaline data pritaikoma nuo tų metų pradžios, atsižvelgiant į faktiškai išsiųstų siuntų kiekį. Galutinė nustatyto dydžio nuolaida buvo taikoma visoms per atitinkamą laikotarpį pateiktoms pristatyti siuntoms, o ne tik toms, kurios viršijo planuotą kiekį. Tuo pačiu principu vadovaujantis klientai, kurių pateiktų siuntų kiekis buvo mažesnis nei planuotas, turėjo grąžinti Post Danmark nepriemoką.
9 Pagrindinėje byloje nagrinėjama nuolaidų sistema buvo taikoma visoms gavėjams adresuotoms reklaminėms siuntoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo platinamos vadovaujantis Post Danmark suteikta monopolijos teise ir ar buvo platinama vietovėse, kuriose neveikė kiti ūkio subjektai. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad tiesioginių reklaminių pašto siuntų paslaugoms taikytos progresyviai didėjančios nuolaidos buvo naudingiausios vidutiniams klientams, nes labai stambių klientų pateikiamų pristatyti siuntų kiekis gerokai viršydavo aukščiausią ribą.
10 Bring Citymail Danmark A/S (toliau – Bring Citymail), įmonės Poste Norge AS, įpareigotos teikti universaliąsias pašto paslaugas Norvegijoje, patronuojamoji bendrovė, 2007 m. sausio 1 d. pradėjo teikti verslo korespondencijos, įskaitant tiesioginių reklaminių pašto siuntų, pristatymo paslaugas Danijoje. Bring Citymail siūlė šias siuntas pristatyti ne per vieną, bet per tris dienas nuo išsiuntimo. Šia paslauga pasinaudojo apie 1 milijoną namų ūkių Kopenhagoje (Danija) ir jos apylinkėse; tai atitiko maždaug 40 % visų atitinkamų namų ūkių.
11 Bylai svarbiu laikotarpiu Bring Citymail buvo vienintelė rimta Post Danmark konkurentė masinių pašto siuntų rinkoje.
12 2010 m. Bring Citymail dėl patirtų didelių nuostolių pasitraukė iš Danijos rinkos. Šiuo klausimu pateiktuose paaiškinimuose ji teigia patyrusi 500 milijonų DKK (maždaug 67 010 654 EUR) nuostolių dėl steigimo išlaidų ir neigiamų 2006–2009 m. ataskaitinio laikotarpio rezultatų.
13 Bring Citymail pateikus skundą, Konkurrencerådet 2009 m. birželio 24 d. sprendimu konstatavo, kad Post Danmark piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi masinių pašto siuntų platinimo rinkoje, nes laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. taikė vartotojų lojalumą skatinančias ir rinką varžančias nuolaidas tiesioginėms reklaminėms pašto siuntoms, tačiau negalėjo įrodyti veiksmingumo, kuris būtų naudingas vartotojams ir nusvertų konkurenciją ribojantį šių nuolaidų poveikį.
14 Konkurrencerådet, be kita ko, teigė, kad Post Danmark buvo neišvengiama prekybos partnerė masinių pašto siuntų rinkoje, nes jai priklausė 95 % rinkos, į kurią pakliūti tapo sunku dėl sudarytų didelių kliūčių ir kuriai būdinga masto ekonomija. Be to, Post Danmark struktūriškai buvo daug pranašesnė, visų pirma dėl įstatyminio monopolio, nes bylai svarbiu laikotarpiu daugiau kaip 70 % visų masinių pašto siuntų Danijoje priklausė šiam monopoliui, ir dėl geografiškai unikalios veiklos zonos, apimančios visą Daniją.
15 Konkurrencerådet teigimu, dėl šių veiksnių tokios rūšies paslaugų vartotojai buvo priversti kreiptis į Post Danmark dėl 70 % pašto siuntų, į kurias ši turėjo išskirtinę teisę, ir dėl didelės dalies masinių pašto siuntų, kurias reikėjo pristatyti į vietoves, nepatenkančias į Bring Citymail veiklos zoną, ir dėl to savo geografinėje veiklos zonoje Bring Citymail galėjo konkuruoti tik dėl maždaug 30 % pašto siuntų.
16 Be to, Konkurrencerådet pabrėžė nuolaidų sistemos struktūrą ir turinį, ypač jos taikymą atgaline data, nustatant vienų metų laikotarpį teisėms įgyti, ir nuolaidų dydžio skirtumus. Kaip konstatavo Konkurrencerådet, maždaug dviejų trečdalių pašto siuntų, kurios buvo išsiųstos kaip tiesioginės reklaminės pašto siuntos ir kurioms buvo netaikomas monopolis, nebūtų buvę įmanoma iš Post Danmark perduoti Bring Citymail be neigiamų padarinių nuolaidų dydžiui.
17 Iš to buvo padaryta išvada, kad minėta sistema sukėlė antikonkurencinį išstūmimo iš rinkos poveikį. Šiuo klausimu Konkurrencerådet, priešingai nei Post Danmark, laikėsi nuomonės, kad nuolaidų sistemos sukelto antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos poveikio nereikia grįsti vadinamuoju tokio pat produktyvaus konkurento kriterijumi, pagal kurį lyginamos dominuojančios įmonės kainos ir sąnaudos. Iš tiesų, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos rinkos požymius, norint atlikti tokį palyginimą negalima reikalauti, kad naujas konkurentas būtų toks pat produktyvus trumpuoju laikotarpiu kaip Post Danmark.
18 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Konkurrenceankenævnet (Apeliacinė konkurencijos komisija) paliko 2009 m. birželio 24 d. Konkurrencerådet sprendimą nepakeistą.
19 Post Danmark kreipėsi į Sø- og Handelsretten, šis nusprendė, jog, nors neginčijama, kad tam, jog būtų pažeistas EB sutarties 82 straipsnis, tokia nuolaidų sistema, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, turi galėti sukelti tam tikrą išstūmimo iš rinkos poveikį, kyla abejonių dėl to, kokius kriterijus reikia taikyti siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju tokia nuolaidų sistema gali sukelti išstūmimo poveikį, kuris pažeistų EB sutarties 82 straipsnį.
20 Šiomis aplinkybėmis Sø- og Handelsretten nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Kokiomis gairėmis reikėtų vadovautis sprendžiant, ar tai, kad dominuojanti įmonė pagal standartizuotas kiekio ribas taiko nuolaidų sistemą, be kita ko, turinčią nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 10–11 punktuose nurodytus požymius, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kuriuo pažeidžiamas EB sutarties 82 straipsnis?
Atsakyme Teisingumo Teismo prašoma patikslinti, kokią reikšmę vertinimui turi tai, ar nuolaidų sistemos ribos nustatytos taip, kad ji taikoma daugumai rinkos vartotojų.
Atsakyme Teisingumo Teismo taip pat prašoma patikslinti, kokią reikšmę, jeigu apskritai ją turi, dominuojančios įmonės kainos ir sąnaudos turi tokios nuolaidų sistemos vertinimui pagal EB sutarties 82 straipsnį („tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijaus reikšmė).
Kartu Teisingumo Teismo prašoma patikslinti, kokią reikšmę šiuo klausimu turi rinkos požymiai, be kita ko, ar rinkos požymiais galima pateisinti išstūmimo poveikį, įrodytą kitokiais tyrimais ar analize nei tokio pat produktyvaus konkurento kriterijaus taikymas (šiuo klausimu žr. Komisijos komunikato [pavadinimu] „Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ [(OL C 45, 2009, p. 7)] 24 punktą).
2. Kiek tikėtinas ir stiprus turi būti nuolaidų sistemos, turinčios nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 10–11 punktuose nurodytus požymius, antikonkurencinis poveikis, kad būtų taikomas EB sutarties 82 straipsnis?
3. Atsižvelgiant į atsakymus į 1 ir 2 klausimus, į kokias konkrečias aplinkybes turi atsižvelgti nacionalinis teismas, vertindamas, ar konkrečiu atveju tokiomis aplinkybėmis, kaip apibūdintos nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (rinkos ir nuolaidų sistemos požymiai), nuolaidų sistema sukeliamas arba gali būti sukeltas toks išstūmimo poveikis, kad tai yra EB sutarties 82 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimas?
Ar šiuo klausimu reikalaujama, kad išstūmimo poveikis būtų juntamas?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo pirmos ir antros pastraipų ir trečiojo klausimo pirmos pastraipos
21 Pirmojo klausimo pirmoje ir antroje pastraipose ir trečiojo klausimo pirmoje pastraipoje, kurias reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo patikslinti, kokius kriterijus reikia taikyti nustatant, ar tokia nuolaidų sistema, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali turėti išstūmimo iš rinkos poveikį ir taip pažeisti EB sutarties 82 straipsnį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, kokią reikšmę tokiam vertinimui turi tai, kad minėta nuolaidų sistema taikoma daugumai rinkoje esančių klientų.
22 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Post Danmark laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. taikyta nuolaidų sistema turi tris pagrindinius požymius.
23 Pirma, nuolaidų skalė (6–16 %) buvo „standartizuota“, t. y. kiekvienas klientas galėjo gauti tokią pačią nuolaidą, atsižvelgiant į visus pirkimus per ataskaitinį vienų metų laikotarpį.
24 Antra, nuolaidos buvo „sąlyginės“, nes metų pradžioje Post Danmark su savo klientais sudarydavo sutartis, kuriose buvo nurodomas tais metais planuojamų išsiųsti siuntų kiekis. Jeigu pateiktų pristatyti siuntų kiekis neatitikdavo iš pradžių planuoto kiekio, metų pabaigoje Post Danmark atlikdavo patikslinimą.
25 Trečia, nuolaidos buvo „taikomos atgaline data“, nes jeigu iš pradžių nustatyta siuntų riba būdavo viršijama, metų pabaigoje nuolaida būdavo pritaikoma visoms per atitinkamą laikotarpį pateiktoms pristatyti siuntoms, o ne tik toms, kurios viršijo planuotą kiekį.
26 Dėl EB sutarties 82 straipsnio taikymo nuolaidų sistemai primintina, kad kartu su draudimu piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, jei tai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, šiame straipsnyje draudžiami veiksmai, kurie gali daryti įtaką rinkos struktūrai, kurioje kaip tik dėl tokią padėtį turinčios įmonės buvimo konkurencijos mastas jau yra sumažėjęs, ir kurie trukdo išlaikyti rinkoje dar esamą konkurencijos mastą arba šiai konkurencijai augti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Nederlandsche Banden‑Industrie‑Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 70 punktą ir Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 66 punktą).
27 Taip pat pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, skirtingai nei kiekybinė nuolaida, priklausanti tik nuo pirkimo iš atitinkamo gamintojo kiekio, kuria iš esmės negali būti pažeidžiamas EB sutarties 82 straipsnis, lojalumo nuolaida, kuria, suteikiant finansinį pranašumą, siekiama sutrukdyti klientams įsigyti visą reikiamos produkcijos kiekį arba didžiąją jo dalį iš konkuruojančių gamintojų, yra piktnaudžiavimas, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį (žr. Sprendimo Nederlandsche Banden‑Industrie‑Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 71 punktą ir Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 70 punktą).
28 Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuolaidų sistemą pažymėtina, kad šios sistemos negalima vertinti kaip paprastos kiekybinės nuolaidos, priklausančios tik nuo pirkimo kiekio, nes nagrinėjamos nuolaidos suteikiamos atsižvelgiant ne į kiekvieną individualų užsakymą (tai atitiktų paslaugų teikėjo sutaupomas išlaidas), bet į visus per atitinkamą laikotarpį pateiktus užsakymus. Be to, pagal šią sistemą pirkėjai neįsipareigoja ir nepasižada pirkti visą arba tam tikrą reikiamos produkcijos kiekį tik iš Post Danmark, ir tuo ji skiriasi nuo lojalumo nuolaidų, kaip jos suprantamos pagal pirmesniame punkte nurodytą Teisingumo Teismo praktiką.
29 Šiomis aplinkybėmis, siekdamas nustatyti, ar taikydama tokią nuolaidų sistemą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, dominuojančią padėtį užimanti įmonė piktnaudžiavo savo padėtimi, Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad reikia įvertinti visas aplinkybes, visų pirma nuolaidos suteikimo kriterijus ir sąlygas, ir patikrinti, ar šia nuolaida, suteikiant ekonomiškai nepagrįstą naudą, siekiama atimti iš pirkėjo tiekimo šaltinių pasirinkimo laisvę arba ją apriboti, sukurti konkurentams patekimo į rinką kliūčių, taikyti nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams su prekybos partneriais ar iškraipant konkurenciją sustiprinti savo dominuojančią padėtį (Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 67 punktas ir Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 71 punktas).
30 Turint omenyje šios bylos ypatumus, nagrinėjant visas reikšmingas aplinkybes dar reikia atsižvelgti į Post Danmark dominavimo apimtį ir specifines konkurencijos nagrinėjamoje rinkoje sąlygas.
31 Šiuo klausimu pirmiausia reikia patikrinti, ar šios nuolaidos gali sukelti išstūmimo poveikį, t. y. ar dėl jų dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentams tampa sunku arba visiškai neįmanoma patekti į rinką ir kontrahentams apribojama arba visai iš jų atimama galimybė rinktis iš kelių tiekimo šaltinių ar prekybos partnerių. Taip pat reikia nustatyti, ar sutartos nuolaidos yra objektyviai ekonomiškai pagrįstos (Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 68 ir 69 punktai).
32 Pirma, dėl nuolaidų suteikimo kriterijų ir sąlygų primintina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuolaidos buvo „taikomos atgaline data“, nes jeigu metų pradžioje nustatytas planuojamų siuntų kiekis buvo viršijamas, metų pabaigoje nustatyto dydžio nuolaida buvo pritaikoma visoms per atitinkamą laikotarpį pateiktoms pristatyti siuntoms, o ne tik toms, kurios viršydavo planuotą kiekį. Priešingai, klientai, kurių pateiktų siuntų kiekis būdavo mažesnis nei planuota, turėdavo grąžinti Post Danmark nepriemoką.
33 Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad kontrahentų įsipareigojimai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei ir spaudimas jiems gali būti labai stiprūs, kai nuolaida susijusi ne tik su apyvartos didėjimu, kuris pasiekiamas dėl kontrahentų perkamų šios įmonės produktų per atitinkamą laikotarpį, bet ir su bendra šio pirkimo apyvarta. Todėl santykinai mažas dominuojančią padėtį užimančios įmonės produktų apyvartos kitimas daro neproporcingą poveikį kontrahentams (šiuo klausimu žr. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 73 punktą).
34 Be to, pabrėžtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuolaidų sistema buvo grindžiama vienų metų ataskaitiniu laikotarpiu. Visoms nuolaidų, suteikiamų atsižvelgiant į kiekį, parduotą per palyginti ilgą ataskaitinį laikotarpį, sistemoms būdinga tai, kad spaudimas pirkėjui pasiekti reikiamą pirkimų skaičių, kad gautų naudos arba nepatirtų numatytų nuostolių visą laikotarpį, padidėja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (Sprendimo Nederlandsche Banden‑Industrie‑Michelin / Komisija, 322/81, EU:C:1983:313, 81 punktas).
35 Todėl, kaip savo išvados 37 ir 38 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, tokia nuolaidų sistema gali leisti dominuojančią padėtį užimančiai įmonei lengviau skatinti savo klientų lojalumą ir pritraukti konkurentų klientus, taigi, pritraukti paklausos dalį, dėl kurios atitinkamoje rinkoje konkuruojama. Šis pritraukimo poveikis stiprėja dar ir todėl, kad pagrindinėje byloje nuolaidos buvo taikomos tiek tai paklausos daliai, dėl kurios buvo konkuruojama, tiek tai, kuri buvo be konkurencijos, t. y. adresuotiems reklaminiams laiškams iki 50 g, kuriems galiojo įstatyminis Post Danmark monopolis.
36 Iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje iš 25 svarbiausių Post Danmark klientų, kurie nagrinėjamu laikotarpiu atlikdavo apie pusę atitinkamos rinkos operacijų, dviejų trečdalių pašto siuntų, kurios buvo išsiųstos kaip tiesioginės reklaminės pašto siuntos ir kurioms buvo netaikomas monopolis, nebūtų buvę įmanoma iš Post Danmark perduoti Bring Citymail be neigiamų padarinių nuolaidų dydžiui. Jeigu pasitvirtintų tokia išvada (tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), paskata pirkti vien tik arba iš esmės tik iš Post Danmark būtų ypač stipri ir ja būtų labai apribota vartotojų tiekimo šaltinių pasirinkimo laisvė.
37 Be to, dėl nuolaidų skalės standartizavimo, pasireiškusio tuo, kad visi klientai galėjo gauti tokią pačią nuolaidą, atsižvelgiant į jų visus pirkimus per ataskaitinį laikotarpį, pasakytina, jog šis požymis, be abejonės, leidžia padaryti išvadą, kad iš esmės Post Danmark taikyta nuolaidų sistema nereiškė, kad lygiaverčiams sandoriams su prekybos partneriais buvo taikomos nevienodos sąlygos, kaip tai suprantama pagal EB sutarties 82 straipsnio c punktą.
38 Tačiau vien tai, kad nuolaidų sistema nėra diskriminacinė, nereiškia, kad ji nelaikytina galinčia sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį ir taip pažeisti EB sutarties 82 straipsnio. Iš tiesų Sprendime Nederlandsche Banden‑Industrie‑-Michelin / Komisija (322/81, EU:C:1983:313, 86 ir 91 punktai) Teisingumo Teismas, atmetęs Komisijos kaltinimą, kad Michelin taikyta nuolaidų sistema buvo diskriminacinė, vis dėlto nusprendė, kad ja buvo pažeistas EB sutarties 82 straipsnis, nes dėl jos tarp perpardavėjų ir šios bendrovės atsirado tarpusavio priklausomybės ryšys.
39 Antra, dėl Post Danmark dominavimo apimties ir specifinių konkurencijos masinių pašto siuntų rinkoje sąlygų iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Post Danmark priklausė 95 % šios rinkos, į kurią pakliūti buvo sunku dėl sudarytų didelių kliūčių ir kuriai buvo būdinga didelė masto ekonomija. Taip pat Post Danmark buvo struktūriškai daug pranašesnė, visų pirma dėl įstatyminio laiškų, kurių svoris neviršija 50 g, pristatymo monopolio – jis apėmė 70 % visų masinių pašto siuntų. Be to, Post Danmark veiklos zona buvo geografiškai unikali ir apėmė visą Daniją.
40 Užimdama labai didelę rinkos dalį įmonė įgyja tokią galią, dėl kurios tampa privaloma partnere ir kuri užtikrina jos veiksmų nepriklausomumą (Sprendimo Hoffmann‑La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 41 punktas). Tokiomis aplinkybėmis minėtos įmonės konkurentams yra labai sudėtinga pasiūlyti didesnes nuolaidas už taikomas atsižvelgiant į bendrą pardavimo kiekį. Dėl turimos daug didesnės rinkos dalies dominuojančią padėtį užimanti įmonė iš esmės yra neišvengiama prekybos partnerė rinkoje (žr. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 75 punktą).
41 Remiantis šia aplinkybe ir šio sprendimo 39 punkte nurodytais požymiais, kuriais galima apibūdinti konkurenciją aptariamoje rinkoje, darytina išvada, kad konkurencija joje jau buvo labai apribota.
42 Šiomis aplinkybėmis tokią įmonės taikomą nuolaidų sistemą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria, nors įmonės klientai su ja nesiejami formalių įpareigojimų, vis dėlto siekiama klientams sukliudyti įsigyti produkcijos iš konkuruojančių įmonių, reikia laikyti sukeliančia antikonkurencinį išstūmimo poveikį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 72 punktą).
43 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat siekia išsiaiškinti, kokią reikšmę vertinant Post Danmark taikytą nuolaidų sistemą turi tai, kad minėta nuolaidų sistema taikoma daugumai rinkos vartotojų.
44 Tai, kad Post Danmark nuolaidos buvo taikomos didelei daliai rinkos vartotojų, savaime nėra piktnaudžiavimo požymis.
45 Iš tiesų nagrinėdamas bylą, kurioje, be kita ko, buvo vertinamos dominuojančios įmonės taikytos lojalumo nuolaidos, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nereikia tikrinti, kiek buvo sutarčių, kuriose nustatyta ginčijama sąlyga, ir sutarčių, kuriose tokia sąlyga nenustatyta (Sprendimo Suiker Unie ir kt. / Komisija, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, EU:C:1975:174, 511 punktas).
46 Tačiau tai, kad tokia nuolaidų sistema, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, taikoma daugumai rinkos vartotojų, gali būti naudinga informacija, vertinant tokios praktikos svarbą ir poveikį rinkai, ir padidinti antikonkurencinio išstūmimo poveikio tikimybę.
47 Galiausiai, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto turėtų konstatuoti, kad Post Danmark priskirtinas antikonkurencinis poveikis, primintina, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė gali pateisinti veiksmus, kuriems gali būti taikomas EB sutarties 82 straipsnyje numatytas draudimas.
48 Konkrečiai kalbant, tokia įmonė gali įrodyti, kad išstūmimo iš rinkos poveikį, kurį lemia jos elgesys, gali kompensuoti ar netgi viršyti produktyvumo nauda, kuri suteikiama ir vartotojams (žr. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 86 punktą ir Sprendimo TeliaSonera Sverige, C‑52/09, EU:C:2011:83, 76 punktą).
49 Pastaruoju klausimu dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi įrodyti, kad dėl nagrinėjamo elgesio galintis atsirasti didesnis produktyvumas neutralizuoja tikėtiną žalingą poveikį konkurencijai ir vartotojų interesams paveiktose rinkose, kad šis didesnis produktyvumas buvo ar gali atsirasti dėl minėto elgesio, kad toks elgesys yra būtinas norint padidinti produktyvumą ir jis nepašalina veiksmingos konkurencijos, panaikindamas visus esamos ar potencialios konkurencijos šaltinius ar daugelį jų (Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 42 punktas).
50 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo pirmą ir antrą pastraipas ir trečiojo klausimo pirmą pastraipą reikia atsakyti taip: nustatant, ar tokia nuolaidų sistema, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurią taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė, gali turėti išstūmimo iš rinkos poveikį ir taip pažeisti EB sutarties 82 straipsnį, reikia išnagrinėti visas aplinkybes, visų pirma nuolaidos suteikimo kriterijus ir sąlygas, dominavimo apimtį ir specifines konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas. Tai, kad minėta nuolaidų sistema taikoma daugumai rinkos vartotojų, gali būti naudinga informacija, vertinant tokios praktikos svarbą ir poveikį rinkai, ir padidinti antikonkurencinio išstūmimo poveikio tikimybę.
Dėl pirmojo klausimo trečios ir ketvirtos pastraipų
51 Pirmojo klausimo trečioje ir ketvirtoje pastraipose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo patikslinti, kokią reikšmę nuolaidų sistemos vertinimui pagal EB sutarties 82 straipsnį turi tiek pat produktyvaus konkurento kriterijus.
52 Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo pirmojo klausimo ketvirtoje pastraipoje nurodė Komisijos komunikatą „Įgyvendinimo prioritetų taikant [EB sutarties 82 straipsnį] dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“, pirmiausia pažymėtina, kad minėtame dokumente tik apibrėžta Komisijos pozicija dėl to, kokias bylas ji ketina nagrinėti prioriteto tvarka, tad tokia jos administracinė praktika nėra privaloma nacionalinėms konkurencijos institucijoms ir teismams.
53 Pažymėtina, kad taikant „tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijų reikia nagrinėti, ar dėl dominuojančią padėtį užimančios įmonės kainų politikos kyla grėsmė, kad iš rinkos bus išstumtas toks pat produktyvus kaip ši įmonė konkurentas.
54 Šis kriterijus pagrįstas atitinkamų kainų ir tam tikrų dominuojančią padėtį užimančios įmonės patirtų sąnaudų palyginimu bei šios įmonės strategijos vertinimu (žr. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 28 punktą).
55 „Tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijų Teisingumo Teismas konkrečiai pritaikė žemų kainų politikai, kuriai būdingas selektyviu kainų taikymu arba „grobuoniškų“ kainų taikymu (dėl selektyvaus kainų taikymo žr. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 28–35 punktus; dėl „grobuoniškų“ kainų taikymo žr. Sprendimo AKZO / Komisija, C‑62/86, EU:C:1991:286, 70–73 punktus ir Sprendimo France Télécom / Komisija, C‑202/07 P, EU:C:2009:214, 107 ir 108 punktus) ir maržų sumažinimu (Sprendimo TeliaSonera Sverige, C‑52/09, EU:C:2011:83, 40–46 punktai).
56 Kalbant apie kainų ir sąnaudų palyginimą, taikant EB sutarties 82 straipsnį nuolaidų sistemai, pasakytina, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog „neigiamų“, t. y. mažesnių už savikainą, kainų taikymas klientams nėra būtina dominuojančią padėtį užimančios įmonės atgaline data taikomų nuolaidų sistemos pripažinimo piktnaudžiavimu sąlyga (Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 73 punktas). Toje pačioje byloje Teisingumo Teismas patikslino, kad tai, jog kainos ir sąnaudos nebuvo palygintos, nereiškia, kad buvo padaryta teisės klaida (Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 80 punktas).
57 Iš to darytina išvada, kad, kaip generalinė advokatė pažymėjo savo išvados 61 ir 63 punktuose, Teisingumo Teismo praktika arba EB sutarties 82 straipsniu negali būti grindžiama teisinė pareiga visuomet remtis „tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijumi, kad dominuojančios įmonės taikoma nuolaidų sistema būtų pripažinta piktnaudžiavimu.
58 Tačiau padarius tokią išvadą iš esmės neatmestina galimybė bylose, kuriose nagrinėjama nuolaidų sistema, taikyti „tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijų siekiant nustatyti atitiktį EB sutarties 82 straipsniui.
59 Kita vertus, tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje, kai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei tenka labai didelė rinkos dalis ir ji yra struktūriškai pranašesnė, visų pirma dėl šiai įmonei suteikto įstatyminio monopolio, apimančio 70 % siuntų atitinkamoje rinkoje, „tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijaus taikymas neturi reikšmės, nes dėl rinkos struktūros į ją tampa praktiškai neįmanoma įeiti tokiam pat produktyviam konkurentui.
60 Be to, jeigu tokioje rinkoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, į kurią patekti sunku dėl sudarytų didelių kliūčių, būtų ne toks produktyvus konkurentas, dėl to galėtų dar labiau sustiprėti konkurencinis spaudimas rinkoje ir atitinkamai būtų galima suvaržyti dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesį.
61 „Tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijų taip pat reikia vertinti kaip vieną iš priemonių, skirtų įvertinti, ar taikant nuolaidų sistemą yra piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi.
62 Todėl į pirmojo klausimo trečią ir ketvirtą pastraipas reikia atsakyti taip: „tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijaus taikymas nėra būtina sąlyga, kad nuolaidų sistema būtų pripažinta piktnaudžiavimu pagal EB sutarties 82 straipsnį. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, „tokio pat produktyvaus konkurento“ kriterijaus taikymas neturi reikšmės.
Dėl antrojo klausimo ir trečiojo klausimo antros pastraipos
63 Antruoju klausimu ir trečiojo klausimo antra pastraipa, į kuriuos reikia atsakyti bendrai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar EB sutarties 82 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tam, jog patektų į šio straipsnio taikymo sritį, tokios nuolaidų sistemos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, antikonkurencinis poveikis turi būti, pirma, tikėtinas, ir, antra, stiprus arba juntamas.
64 Pirma, dėl tikėtino antikonkurencinio poveikio iš šio sprendimo 29 punkte nurodytos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad siekiant nustatyti, ar taikydama nuolaidų sistemą dominuojančią padėtį užimanti įmonė piktnaudžiavo savo padėtimi, reikia, be kita ko, įvertinti, ar šia nuolaida siekiama atimti iš pirkėjo tiekimo šaltinių pasirinkimo laisvę arba ją apriboti, sukurti konkurentams patekimo į rinką kliūčių, taikyti nevienodas sąlygas lygiaverčiams sandoriams su prekybos partneriais ar iškraipant konkurenciją sustiprinti savo dominuojančią padėtį.
65 Šiuo klausimu pasakytina, kad, kaip savo išvados 80 punkte patikslino generalinė advokatė, konkrečiais veiksmais sukeliamas konkurentų išstūmimo iš rinkos poveikis negali būti tik spėjamas.
66 Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad, norint pripažinti, jog tokie veiksmai yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, rinkoje jie turi turėti antikonkurencinį poveikį, tačiau jis nebūtinai turi būti realus, nes pakanka įrodyti galimą antikonkurencinį poveikį, dėl kurio bent tokie patys produktyvūs konkurentai kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė gali būti išstumti iš rinkos (Sprendimo TeliaSonera Sverige, C‑52/09, EU:C:2011:83, 64 punktas).
67 Iš to darytina išvada, kad į EB sutarties 82 straipsnio taikymo sritį patenka tik tos dominuojančios įmonės, kurių elgesys gali turėti antikonkurencinį poveikį rinkoje.
68 Šiuo klausimu pabrėžtina, kad vertinant, ar konkurencija gali būti apribota nuolaidų sistema, reikia atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant nuolaidų suteikimo kriterijus ir sąlygas, klientų, kuriems jos taikomos, skaičių ir rinkos, kurioje veikia dominuojančią padėtį užimanti įmonė, požymius.
69 Atliekant tokį vertinimą reikia nustatyti, ar dominuojančios įmonės elgesys lemia realų ar tikėtiną konkurentų išstūmimą, dėl kurio iškraipoma konkurencija ir dėl to kenkiama vartotojų interesams (Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 44 punktas).
70 Antra, dėl stipraus ir juntamo antikonkurencinio poveikio pasakytina, kad, nors iš tiesų dominuojančios padėties buvimo konstatavimas savaime nereiškia jokio kaltinimo atitinkamai įmonei (Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 21 punktas), dėl to, kad konkurencinė rinkos struktūra jau yra susilpnėjusi, šios įmonės elgesys gali lemti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (šiuo klausimu žr. Sprendimo Hoffmann‑La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 123 punktą ir Sprendimo France Télécom / Komisija, C‑202/07 P, EU:C:2009:214, 107 punktą).
71 Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi ypatingą pareigą savo elgesiu nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje (žr. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 23 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
72 Be to, kadangi dėl dominuojančią padėtį užimančios įmonės buvimo rinkoje konkurencinė struktūra jau yra susilpnėjusi, bet koks papildomas šios konkurencinės struktūros ribojimas gali reikšti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (Sprendimo Hoffmann‑La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 123 punktas).
73 Vadinasi, negalima pateisinti juntamumo veiksnio (de minimis ribos) įtvirtinimo siekiant nustatyti, ar piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi. Iš tiesų, dėl šių antikonkurencinių veiksmų savaime gali būti stipriai ribojama arba net išnykti konkurencija rinkoje, kurioje veikia atitinkama įmonė.
74 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad EB sutarties 82 straipsnis aiškintinas taip: tam, kad patektų į šio straipsnio taikymo sritį, tokios dominuojančią padėtį užimančios įmonės taikomos nuolaidų sistemos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, antikonkurencinis poveikis turi būti tikėtinas, tačiau nebūtina įrodyti, kad jis yra stiprus ir juntamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Nustatant, ar tokia nuolaidų sistema, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurią taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė, gali turėti išstūmimo iš rinkos poveikį ir taip pažeisti EB sutarties 82 straipsnį, reikia išnagrinėti visas bylos aplinkybes, visų pirma nuolaidų suteikimo kriterijus ir sąlygas, atitinkamos įmonės dominavimo apimtį ir specifines konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas. Tai, kad minėta nuolaidų sistema taikoma daugumai rinkos vartotojų, gali būti naudinga informacija, vertinant tokios praktikos svarbą ir poveikį rinkai, ir padidinti antikonkurencinio išstūmimo poveikio tikimybę.
2. Vadinamojo tokio pat produktyvaus konkurento kriterijaus taikymas nėra būtina sąlyga, kad nuolaidų sistema būtų pripažinta piktnaudžiavimu pagal EB sutarties 82 straipsnį. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, vadinamojo tokio pat produktyvaus konkurento kriterijaus taikymas neturi reikšmės.
3. EB sutarties 82 straipsnį reikia aiškinti taip: tam, kad patektų į šio straipsnio taikymo sritį, tokios dominuojančią padėtį užimančios įmonės taikomos nuolaidų sistemos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, antikonkurencinis poveikis turi būti tikėtinas, tačiau nebūtina įrodyti, kad jis yra stiprus ir juntamas.
Parašai.