Sujungtos bylos C‑317/08–C‑320/08

Rosalba Alassini ir kt.

prieš

Telecom Italia SpA ir kt.

(Giudice di pace di Ischia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Veiksmingos teisminės apsaugos principas – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Direktyva 2002/22/EB – Universaliosios paslaugos – Galutinių paslaugų gavėjų ir teikėjų ginčai – Privaloma neteisminė taikinimo procedūra“

Sprendimo santrauka

1.        Teisės aktų derinimas – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Universaliosios paslaugos ir paslaugų gavėjų teisės – Direktyva 2002/22 – Neteisminis ginčų sprendimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22 34 straipsnis)

2.        Bendrijos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą

1.        Direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia valstybės narės teisės aktų, kuriais remiantis galutinių paslaugų gavėjų ir šių paslaugų teikėjų ginčams elektroninių ryšių paslaugų srityje, susijusiems su šios direktyvos suteiktomis teisėmis, turi būti taikoma privaloma neteisminė taikinimo procedūra kaip teisminio ieškinio priimtinumo sąlyga.

Iš tiesų pagal šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalį siekiama, jog valstybės narės užtikrintų, kad būtų sukurtos neteisminės procedūros neišspręstiems vartotojų ginčams, susijusiems su klausimais, kuriems taikoma ši direktyva, spręsti. Šiomis aplinkybėmis tai, kad nacionalinės teisės aktuose ne tik buvo nustatyta neteisminė taikinimo procedūra, bet ir buvo įpareigota ja pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą, nepažeidžia minėto tikslo įgyvendinimo. Atvirkščiai, tokiais teisės aktais, kadangi jais užtikrinamas sistemingas naudojimasis neteismine ginčų sprendimo procedūra, siekiama sustiprinti Universaliųjų paslaugų direktyvos veiksmingumą.

(žr. 45, 67 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai, taip pat veiksmingos teisminės apsaugos principas nedraudžia nacionalinės teisės aktų, įpareigojančių galutinių paslaugų gavėjų ir šių paslaugų teikėjų ginčams elektroninių ryšių paslaugų srityje, susijusiems su Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), suteiktomis teisėmis, taikyti išankstinę neteisminę procedūrą, jei šioje procedūroje nėra priimamas abiem šalims privalomas sprendimas, dėl jos nevėluojama pareikšti ieškinio teisme, sustabdoma atitinkamų teisių senaties eiga ir nepatiriama sąnaudų, arba šalys patiria tik nereikšmingų sąnaudų, tačiau jei elektroninis būdas nėra vienintelis, kuriuo vykdoma minėta ginčų sprendimo procedūra, ir yra galimybė išimtiniais atvejais, kai tai būtina greitai padaryti atsižvelgiant į padėties rimtumą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš tikrųjų nustatant ieškinio, kuris pareiškiamas elektroninių ryšių paslaugų srityje, priimtinumo teisme sąlygą, pagal kurią privaloma taikyti taikinimo procedūrą, tokiais nacionalinės teisės aktais nustatomas papildomas etapas kreipiantis į teismą. Ši sąlyga iš principo gali paveikti veiksmingos teisminės apsaugos principą, kuris dar kartą buvo patvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

Vis dėlto pagrindinės teisės nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, tai nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią užtikrinamų teisių esmę. Šiuo klausimu, kadangi pagal nacionalines nuostatas nustatyta procedūra siekiama greičiau ir pigiau išspręsti ginčus elektroninių ryšių srityje bei sumažinti teismams tenkantį darbo krūvį, jomis siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų. Be to, įpareigojimas taikyti tokią neteisminę ginčų sprendimo procedūrą, atsižvelgiant į ją įgyvendinančią tvarką, nėra neproporcingas, palyginti su siekiamais tikslais, nes, pirma, nėra mažiau įpareigojančios alternatyvos nei privaloma procedūra, kadangi neprivaloma neteisminė ginčų sprendimo procedūra nėra tokia pat veiksminga priemonė siekiant minėtų tikslų, ir, antra, nėra akivaizdžios disproporcijos tarp šių tikslų ir neteisminės taikinimo procedūros privalomumo sukeltų galimų nepatogumų.

(žr. 54–59, 61–65, 67 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)