Byla T‑468/10

Joseph Doherty

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Terminas ieškiniui pareikšti – Vėlavimas – Force majeure nebuvimas – Atleistinos klaidos nebuvimas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Viešosios tvarkos išlyga – Sąjungos teismo savo iniciatyva atliekamas nagrinėjimas – Sąvoka

(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2.      Procesas – Terminai ieškiniui pareikšti – Skaičiavimas – Atsižvelgimas į gavimo kanceliarijoje dieną ir valandą

(ES, ESV ir EAEB sutarčių Protokolo Nr.  6 dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų ir padalinių būstinių vietos vienintelis straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 3 dalis ir 101 straipsnio 1 dalies a ir b pastraipos ir 2 dalis)

3.      Procesas – Terminai ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Sąvoka

(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)

4.      Procesas – Terminai ieškiniui pareikšti – Teisės praradimas praleidus terminą – Pateisinama klaida – Sąvoka – Taikymo sritis

1.      Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo turi būti pateiktas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo ar nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo. Šis ieškinio pareiškimo terminas yra viešosios tvarkos klausimas, nustatytas teisinių situacijų aiškumui ir saugumui užtikrinti bei siekiant išvengti bet kokio diskriminavimo ar šališko vertinimo vykdant teisingumą, ir Sąjungos teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar jo buvo laikytasi.

(žr. 10, 12 punktus)

2.      Laikas, į kurį atsižvelgiama vertinant, kada ieškinys pateiktas Bendrajam Teismui, yra užregistravimo Bendrojo Teismo kanceliarijoje momentas. Kadangi pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 3 dalį procesinių terminų atžvilgiu atsižvelgiama tik į pateikimo kanceliarijai datą, reikia manyti, kad skaičiuojant terminus svarbus tik pateikimo kanceliarijai laikas. Kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo būstinė yra Liuksemburge, sprendžiant, kada ieškinys pateiktas kanceliarijai, turi būti atsižvelgiama į Liuksemburge galiojantį laiką.

(žr. 16 punktą)

3.      Nuo teisės aktų, susijusių su procesiniais terminais, galima nukrypti tik išimtinėmis aplinkybėmis, aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, arba force majeure atveju, kaip nurodyta Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antroje pastraipoje, nes griežtas šių taisyklių taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir būtinybę vengti bet kokios diskriminacijos ar šališko vertinimo vykdant teisingumą.

Force majeure ir aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo ūkio subjekto, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio sukeltų pasekmių imantis tinkamų priemonių, nereikalaujančių pernelyg didelių aukų. Konkrečiai tariant, suinteresuotasis asmuo turi atidžiai stebėti pradėto proceso eigą ir, be kita ko, pasirūpinti, kad nepraleistų nustatytų terminų.

(žr. 18–19 punktus)

4.      Išskirtinėmis aplinkybėmis dėl atleistinos klaidos ieškovas nelaikomas praleidusiu terminą. Atleistinos klaidos sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir apima tik ypatingas aplinkybes, kuriomis, be kita ko, atitinkama institucija elgėsi taip, kad jos veiksmai, kaip vienintelis arba lemiamas veiksnys, galėjo neleistinai suklaidinti teisės subjektą, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto.

Taip nėra net darant prielaidą, kad kanceliarija telefonu informavo apie ieškinio pateikimo tvarką, nes, pirma, ieškovas turi taikyti Procedūros reglamento nuostatose įtvirtintą ieškinių pateikimo tvarką ir jose numatytus terminus, o jos nekelia jokių ypatingų aiškinimo sunkumų, ir, antra, kanceliarijos pareigūnai neturi įgaliojimų ir kompetencijos spręsti ieškinio pareiškimo termino skaičiavimo klausimus. Tuo labiau pavėluotas ieškinio pateikimas negali būti pateisinamas klausimais, susijusiais su ieškovo atstovo tarnybų veikla ir organizavimu.

(žr. 27–30 punktus)