BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 28 d.(*)
„Augalų veislės – Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimas veislei SK20 – Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos nepriimtinumas – Suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 2100/94 81 straipsnio 1 dalis“
Byloje T‑556/22
House Foods Group, Inc., įsteigta Osakoje (Japonija), atstovaujama avocat G. Würtenberger,
ieškovė,
prieš
Bendrijos augalų veislių tarnybą (BAVT), atstovaujamą M. García-Moncó Fuente ir O. Lamberti,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas F. Schalin, teisėjai I. Nõmm ir G. Steinfatt (pranešėja),
posėdžio sekretorė A. Juhász-Tóth, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. rugsėjo 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė House Foods Group, Inc. prašo panaikinti 2022 m. liepos 1 d. Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) apeliacinės tarybos sprendimą (byla A 018/2021) (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovė, remdamasi 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390), pateikė BAVT paraišką suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje.
3 Augalų veislė, dėl kurios buvo prašoma teisinės apsaugos Bendrijoje, yra svogūnų veislė SK20, priklausanti rūšiai Allium cepa.
4 Prie nagrinėjamos paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje pridėtame techniniame klausimyne ieškovė, atsakydama į 07.02 klausimą „Ar, be 5 ir 6 skirsniuose pateiktos informacijos, yra kokių nors papildomų požymių, galinčių padėti atskirti veislę?“, nurodė, kad prašoma apsaugoti veislė turi „labai mažus ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekius“.
5 BAVT pavedė Naktuinbouw (Sodininkystės priežiūros tarnyba, Nyderlandai, toliau – Ekspertizės tarnyba) atlikti techninę ekspertizę pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 1 dalį.
6 2020 m. rugsėjo 14 d. Ekspertizės tarnyba pateikė galutinę techninės ekspertizės ataskaitą, joje nurodyta, kad veislė atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus (toliau – IVS kriterijai), ir prie jos pridėtas prašomos apsaugoti veislės aprašo pasiūlymas. 2020 m. spalio 21 d. BAVT pateikė šią galutinę ataskaitą ieškovei ir paragino ją pateikti pastabų pagal Reglamento Nr. 2100/94 57 straipsnio 2 dalį.
7 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė pateikė BAVT prašymą techninio klausimyno 07.02 punkte aprašytus mažus ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekius įtraukti į požymių aprašą, nes jis lemia veislės apsaugos apimtį, o šie maži ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekiai yra išskirtinė, labai svarbi augalo savybė, ypač kiek tai susiję su prašomos apsaugoti veislės naudojimu.
8 2021 m. vasario 4 d. BAVT informavo ieškovę, kad po vidaus diskusijų jos prašymas negali būti patenkintas, nes veislės apraše turi būti nurodyti taikytiną techninį protokolą atitinkantys požymiai arba – tam tikrais atvejais – papildomi požymiai, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie buvo naudojami atliekant techninę ekspertizę, siekiant įvertinti prašomos apsaugoti veislės skirtumą nuo visuotinai žinomų veislių, o šiuo atveju taip nebuvo.
9 2021 m. vasario 9 d. ieškovė atsakė BAVT, ypač pabrėždama savo selekcijos pastangų komercinę vertę, ir rėmėsi papildomo požymio nuoroda techninio klausimyno 07.02 punkte. Ji paaiškino mananti, kad tokia nuoroda įpareigoja BAVT atsižvelgti į minėtą požymį, todėl paklausė, ar į jį buvo atsižvelgta prieš pradedant techninę ekspertizę, o jei ne, dėl kokių priežasčių šis požymis nebuvo išnagrinėtas.
10 2021 m. balandžio 7 d. BAVT informavo ieškovę, kad nebuvo atsižvelgta į papildomo požymio „maži ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekiai“ nagrinėjimą ir kad ekspertizės rezultatai buvo nustatyti remiantis standartiniais požymiais. BAVT teigimu, ji privalėjo taikyti savo techninį protokolą ir, kadangi ieškovės prašomas požymis nebuvo įtrauktas, Ekspertizės tarnyba neturėjo jokio pagrindo jo stebėti, atlikdama įprastas IVS kriterijų ekspertizes. BAVT negali nagrinėti bet kokio pareiškėjų nurodyto požymio, jei toks nagrinėjimas nėra būtinas sprendimui dėl paraiškos priimti. Vis dėlto ši papildoma informacija buvo pateikta veislės SK20 byloje. Techninius klausimynus BAVT perdavė Europos patentų tarnybai, kad, trečiajam asmeniui pateikus patento paraišką dėl aptariamo požymio, jos bylose būtų įrašas, patvirtinantis esamą technikos lygį.
11 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu BAVT suteikė apsaugą prašomai apsaugoti veislei (toliau – sprendimas suteikti apsaugą). Prie šio sprendimo buvo pridėtas oficialus Ekspertizės tarnybos parengtas veislės aprašas.
12 2021 m. liepos 1 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl sprendimo suteikti apsaugą, siekdama, kad į oficialų veislės aprašą būtų įtraukti maži ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekiai arba kad būtų atlikta nauja techninė ekspertizė, siekiant įvertinti prašomą apsaugoti veislę pagal šį požymį.
13 2021 m. rugsėjo 16 d. BAVT Pataisų komitetas nusprendė nepataisyti sprendimo suteikti apsaugą, nes ieškovės apeliacija nepriimtina pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 nuostatų, susijusių su BAVT atliekamomis procedūromis, įgyvendinimo taisykles (OL L 251, 2009, p. 3), 49 straipsnio 1 dalį. Kadangi sprendimas suteikti apsaugą nebuvo pataisytas, apeliacija perduota BAVT Apeliacinei tarybai.
14 Ginčijamu sprendimu BAVT Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją kaip nepriimtiną pagal Reglamento Nr. 874/2009 49 straipsnio 1 dalį, taikomą kartu su Reglamento Nr. 2100/94 81 straipsniu. Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes jos apeliacija negalėjo lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo, kadangi ji neginčijo sprendimo suteikti SK20 veislei augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje. Be to, Apeliacinė taryba iš esmės pažymėjo, kad BAVT pirmininkas neprivalėjo taikyti Reglamento Nr. 874/2009 23 straipsnyje numatytos procedūros, pagal kurią jam suteikiama teisė pridėti naujų veislės požymių ir jų išraiškos formų, nes prašomos apsaugoti veislės išskirtinumas jau buvo nustatytas, remiantis atitinkamame techniniame protokole nurodytais požymiais, ir pakanka, kad veislė aiškiai išsiskirtų bent vienu požymiu, kad būtų galima ją saugoti. Taigi, siekiant nustatyti išskirtinumą, nebuvo būtina atsižvelgti į ieškovės nurodytą papildomą požymį.
Šalių reikalavimai
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš BAVT bylinėjimosi išlaidas.
16 BAVT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Ieškovė iš esmės nurodo du ieškinio pagrindus: pirma, Reglamento Nr. 2100/94 81 straipsnio pažeidimą ir, antra, to paties reglamento 76 straipsnio pažeidimą.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo – Reglamento Nr. 2100/94 81 straipsnio pažeidimo
18 Kaip ieškovė patvirtino per posėdį, ji iš esmės mano turinti suinteresuotumą kreiptis į teismą, nes į oficialų veislės aprašą neįtraukusi mažų ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekių BAVT suteikė jai siauresnę apsaugą nei ta, kurios prašoma, todėl jos apeliacija turėjo būti laikoma priimtina.
19 BAVT nesutinka su ieškovės argumentais.
20 Ginčijamo sprendimo 14 punkte BAVT Apeliacinė taryba nurodė, kad ieškovės apeliacija nepriimtina pagal Reglamento Nr. 874/2009 49 straipsnio 1 dalį, taikomą kartu su Reglamento Nr. 2100/94 81 straipsniu. Iš tiesų nėra jokio suinteresuotumo kreiptis į teismą, kai apeliacija negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo. Taip yra šiuo atveju, nes ieškovė ginčija ne sprendimą suteikti apsaugą, o tik veislės aprašo dalį, susijusią su jos požymių sąrašu.
21 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 81 straipsnio 1 dalį, nesant procedūrinių nuostatų šiame reglamente ar pagal jį priimtose nuostatose, BAVT taiko valstybėse narėse visuotinai pripažintus proceso teisės principus.
22 Neginčijama, kad nė vienoje Reglamento Nr. 2100/94 ar Reglamento Nr. 874/2009 nuostatoje nereglamentuojamas apeliacijos nepriimtinumo dėl suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimo klausimas. Taigi Apeliacinė taryba teisingai rėmėsi Reglamento Nr. 2100/94 81 straipsnio 1 dalimi, kurioje daroma nuoroda į valstybėse narėse visuotinai pripažintus proceso teisės principus.
23 Kaip šalys pripažino per posėdį, suinteresuotumo kreiptis į teismą sąlyga yra valstybėse narėse visuotinai pripažįstamas proceso teisės principas.
24 Iš tikrųjų suinteresuotumas kreiptis į teismą yra pagrindinė ir pirmoji kiekvieno ieškinio teisme sąlyga. Taigi fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Ieškovo suinteresuotumas kreiptis į teismą reiškia, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas savaime gali turėti teisinių pasekmių ir kad sprendimas dėl ieškinio gali suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo HSH Investment Holdings Coinvest-C ir HSH Investment Holdings FSO / Komisija, T‑499/12, EU:T:2015:840, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Taigi reikia išnagrinėti, ar šiuo atveju saugomos veislės aprašo pakeitimas, pridedamas prie sprendimo suteikti apsaugą, gali būti ieškovei naudingas. Tai reiškia, kad reikia nustatyti, ar, kaip ji teigia, oficialiame saugomos veislės apraše nurodyti požymiai lemia jai suteiktos apsaugos apimtį.
26 Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visų botaninių genčių ir rūšių veislėms, įskaitant, be kita ko, jų hibridus, gali būti suteikiama augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje.
27 Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalyje „veislė“ apibrėžta kaip augalų grupė, priklausanti pačiam žemiausiam žinomam botaniniam taksonui, kuri, nepaisant to, ar visiškai atitinka augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo sąlygas, gali būti apibrėžiama pagal nurodyto genotipo ar genotipų kombinacijai būdingus požymius, išsiskirianti iš bet kurios kitos augalų grupės bent vienu būdingu požymiu, ir dėl savo gebėjimo nekintamai daugintis laikoma atskiru vienetu.
28 Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad augalų grupę sudaro visi augalai arba jų dalys, jeigu tokios dalys gali išauginti visus augalus; abu vadinami „veislės dauginamąja medžiaga“.
29 Reglamento Nr. 2100/94 6 straipsnyje nustatyta, kad augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje yra suteikiama veislėms, kurios yra išskirtinės, vienodos, stabilios ir naujos.
30 Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veislė yra laikoma išskirtine, jei savo požymiais, kuriuos lemia tam tikras genotipas ar genotipų kombinacija, aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos paraiškos pateikimo dieną visuotinai žinomos veislės.
31 Reglamento Nr. 2100/94 8 straipsnyje nustatyta, kad veislė yra laikoma vienoda, jei, nepaisant galimų nukrypimų, susijusių su tam tikrais dauginimo ypatumais, ji yra pakankamai vienoda pagal požymius tiriant išskirtinumą ir kitus požymius, naudojamus veislei aprašyti.
32 Reglamento Nr. 2100/94 9 straipsnyje nustatyta, kad veislė yra laikoma stabilia, jei veislės požymiai, į kuriuos atsižvelgta nagrinėjant veislės išskirtinumą, ir kiti požymiai, įtraukti į veislės aprašą, lieka nepakitę po daugkartinio dauginimo, o kai yra būtinas tam tikras dauginimo ciklas, – kiekvieno tokio dauginimo ciklo pabaigoje.
33 Pirma, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos, „veislė“ – augalų grupė, kuri, be kita ko, gali būti apibrėžta pagal savo genotipui būdingus požymius.
34 Antra, iš Reglamento Nr. 2100/94 6–9 straipsnių matyti, kad iš veislės požymių, kuriuos lemia jos genotipas, galima nustatyti, ar veislė atitinka IVS kriterijus ir ar dėl to ji gali būti apsaugota.
35 Reglamento Nr. 2100/94 vienuoliktojoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „norint suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, reikia įvertinti veislei svarbius požymius“ ir kad „vis dėlto tie požymiai nebūtinai turi būti siejami su jų ekonomine svarba“.
36 Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prašomai apsaugoti veislei suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje reikia išsamiai įvertinti ne visus požymius, kuriuos gali lemti jos genotipas, o tik tuos, kurie svarbūs jos galimybei būti apsaugotai ir ypač išskirtinumui nustatyti. Taigi Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnyje numatyta technine ekspertize siekiama tik nustatyti, ar prašoma apsaugoti veislė yra pakankamai išskirtinė, vienoda ir stabili, palyginti su kitomis visuotinai žinomomis veislėmis. Vis dėlto šia ekspertize nesiekiama įvertinti nei visų požymių, kuriuos gali lemti prašomos apsaugoti veislės genotipas, nei šių požymių naudingumo ar komercinės vertės, nes apsaugos suteikimas naujai veislei nepriklauso nuo to, ar ji turi komerciškai vertingų požymių.
37 Vadinasi, Ekspertizės tarnybos parengtame oficialiame veislės apraše, kuris yra tik pastabų, pateiktų atliekant techninę ekspertizę, santrauka, taip pat nesiekiama aptarti visų prašomos apsaugoti veislės genotipo lemiamų požymių, kaip antai ieškovės nurodytų mažų ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekių, jame aprašomos tik tam tikros specifinės savybės, kurių pakanka veislės išskirtinumui įrodyti.
38 Pagal Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, taikomą kartu su šio reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, tam, kad veislė galėtų būti apsaugota, užtenka, kad ji aiškiai išsiskirtų bent vienu savo genotipo lemiamu požymiu. Taigi, net jei prašoma apsaugoti veislė turi tam tikrų požymių, kurie identiški visuotinai žinomai veislei, tam, kad būtų apsaugota, jai tereikia aiškiai išsiskirti vienu ar keliais kitais požymiais. Taigi, net jei, atliekant techninę ekspertizę, ieškovės reikalaujamas papildomas požymis būtų įtrauktas į oficialų SK20 veislės aprašą, tai neturėtų jokios įtakos suteiktai šios veislės apsaugai, nes nauja veislė, kuriai būtų būdingi tokie patys maži ašarojimą sukeliančio faktoriaus ir pirovynuogių rūgšties kiekiai, vis dėlto galėtų būti apsaugota, jei turėtų vieną ar kelis kitus požymius, dėl kurių aiškiai skirtųsi nuo ieškovės veislės.
39 Be to, ieškovės reikalaujamo papildomo požymio įtraukimas į aprašą negali jai suteikti jokios naudos, nes augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje susijusi su pačia veisle (žr. Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 1 dalį), kuri suprantama kaip augalų grupė (žr. Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 2 dalį), susidedanti iš visų augalų arba augalų dalių, jei iš tokių dalių gali išaugti visi augalai; abu vadinami „veislės dauginamąja medžiaga“ (žr. Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 3 dalį). Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 1 ir 2 dalis augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje jos savininkui suteikia teisę atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta veislės dauginamąja medžiaga arba surinkta apsaugotos veislės medžiaga. Vadinasi, apsauga taikoma pačiai augalinei medžiagai, apibrėžtai pagal jos genotipo nulemtus požymius, neatsižvelgiant į tai, ar jie nurodyti oficialiame veislės apraše.
40 Taigi ieškovės reikalaujamo požymio įtraukimas į aprašą nepakeičia jai suteiktos veislės SK20 apsaugos apimties. Tad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ieškovė neturėjo suinteresuotumo kreiptis į teismą.
41 Šios išvados negali paneigti ieškovės nurodyti Bundesgerichtshof (Federalinis Aukščiausiasis Teismas, Vokietija) sprendimai, kuriuose, ieškovės teigimu, pripažįstama, kad veislės apsaugos apimtis grindžiama jos oficialiame apraše pateiktais požymiais. Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje yra savarankiška sistema, kurią sudaro taisyklių rinkinys ir kuria siekiama konkrečių tikslų, jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos, o BAVT Apeliacinės tarybos sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 2100/94 ir Reglamentu Nr. 874/2009, kaip juos išaiškino Europos Sąjungos teismas (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 6 d. Sprendimą Apcoa Parking Holdings / EIPO, C‑32/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:396, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Sąjungos teismo nesaisto valstybės narės lygmeniu priimtas sprendimas, net jei toks sprendimas buvo priimtas pagal suderintus nacionalinės teisės aktus (pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Streamserve / VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, EU:T:2002:43, 47 punktą).
42 Vadinasi, ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo – Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnio pažeidimo
43 Pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnį BAVT privalėjo apsvarstyti ir visapusiškai išnagrinėti jos prašymą į techninę ekspertizę ir oficialų veislės aprašą įtraukti svarbų papildomą požymį.
44 BAVT ginčija šį argumentą.
45 Kadangi, pirma, iš šio sprendimo 21–42 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai atmetė ieškovės apeliaciją kaip nepriimtiną, ir, antra, tik dėl išsamumo Apeliacinė taryba nusprendė, kad apeliacija taip pat nepagrįsta iš esmės dėl to, kad šiuo atveju BAVT pirmininkas visiškai neprivalėjo vykdyti Reglamento Nr. 874/2009 23 straipsnyje numatytos procedūros, kurią vykdydamas jis turi teisę pridėti naujų veislės požymių ir jų išraiškos formų, antrasis pagrindas yra nereikšmingas.
46 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
48 Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal BAVT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. House Foods Group, Inc. padengia bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2024 m. vasario 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.