Byla T‑320/09
Planet AE Anonymi Etaireia Parochis Symvouleftikon Ypiresion
prieš
Europos Komisiją
„Sąjungos finansinių interesų apsauga – Išankstinio perspėjimo sistema (EWS), pagal kurią galima nustatyti su konkursų laimėtojais susijusį rizikos lygį – OLAF tyrimas dėl viešojo pirkimo sutarties, susijusios su institucijų modernizavimo Sirijoje projektu, vykdymo – Sprendimai paskelbti W1a ir W1b perspėjimus – Teisinis pagrindas – Pagrindinės teisės – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2015 m. balandžio 22 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinio padavimo dieną vertintinas suinteresuotumas – Ieškinys dėl sprendimo įtraukti ieškovą į išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms – Panaikinimas įtraukimo metu – Poveikio nebuvimas – Galimo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas
(SESV 263 straipsnis; Komisijos sprendimas 2008/969)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Institucijos, ginčijamo akto autorės, kompetencijos nebuvimas – Viešosios tvarkos išlyga – Aktą, kuris yra ginčijamo akto teisinis pagrindas, priėmusios institucijos kompetencijos nebuvimas – Su viešąja tvarka susijusio pagrindo nebuvimas – Aplinkybė, dėl kurios neatmetamas nagrinėjimas sava iniciatyva
(SESV 263 straipsnis)
3. Komisija – Kompetencija – Bendrijos biudžeto vykdymas – Sprendimas sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, leidžiantis kaip subjektus, keliančius pavojų Sąjungos finansams, įtraukti asmenis, dėl kurių Europos kovos su sukčiavimu tarnyba atlieka tyrimą – Teisinio pagrindo nebuvimas – Komisijos kompetencijos nebuvimas
(EB 5, 274 ir 279 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 51 straipsnis, 59 straipsnio 2 dalis ir 95 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 51 straipsnis, 59 straipsnio 2 dalis ir 95 straipsnio 1 dalis; Komisijos sprendimas 2008/969)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti sprendimą vertinimas atsižvelgiant į bylos aplinkybes
(EB 253 straipsnis)
5. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Sąjungos finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu ir kitais neteisėtais veiksmais – Išankstinio perspėjimo sistema, skirta Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms – Į sistemą įtraukto asmens neinformavimas apie sprendimą jį įtraukti – Teisės į gynybą ir pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimas
(SESV 253 straipsnis; Komisijos sprendimas 2008/969)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 27, 28, 30–32 punktus)
2. Aktą, kuris ginčijamas ieškiniu dėl panaikinimo, priėmusios institucijos kompetencijos nebuvimas yra su viešąja tvarka susijęs panaikinimo pagrindas, kurį Sąjungos teismas turi išnagrinėti savo iniciatyva, net jei nė viena šalis neprašo to padaryti. Aktą, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas aktas, priėmusios institucijos kompetencijos nebuvimo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos teismas neprivalo savo iniciatyva kelti šio klausimo, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jam tai gali tekti daryti. Pavyzdžiui, jis tai gali daryti dėl prie bylos pridėtų įrodymų arba kai pažeidimas yra akivaizdus, kitaip tariant, kai Sąjungos teismas gali lengvai jį nustatyti ir apibrėžti kaip tokį.
(žr. 35 punktą)
3. Nei iš EB 274 straipsnio nuostatų, nei iš Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento nuostatų negalima daryti išvados, jog Komisija, siekdama kovoti su sukčiavimu ir bet kokia kita neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams, turi aiškiai nurodytą kompetenciją priimti Sprendimą 2008/969 dėl išankstinio perspėjimo sistemos, skirtos Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms. EB 274 straipsnyje nustatyta, kad Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, laikydamasi pagal EB 279 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų. Šiame straipsnyje numatyta įprasta teisėkūros procedūra. Bet kuriuo atveju Reglamente Nr. 1605/2002, kurio teisinis pagrindas – EB 279 straipsnis, nenumatyta sistema, kaip antai išankstinio perspėjimo sistema. Minėto reglamento 95 straipsnio 1 dalyje numatyta tik sukurti centrinę duomenų bazę, kurioje laikomi duomenys apie kandidatus ir konkurso dalyvius, patekusius į vieną iš reglamente nurodytų privalomo uždraudimo situacijų.
Be to, nors perspėjimo sistema gali būti naudinga priemonė Komisijai vykdant savo, kaip Sąjungos biudžeto prižiūrėtojos ir vykdytojos užduotis, tai neleidžia daryti išvados, kad esama numanomų įgaliojimų priimti Sprendimą 2008/969. Iš tiesų, nors Komisija turi teisę organizuoti savo vidaus veiklą taip, kad ji būtų kuo efektyvesnė, pagal jos pačios nurodytus Reglamento Nr. 1605/2002 51 straipsnį ir 59 straipsnio 2 dalį, vis dėlto jos savireguliacijos kompetenciją riboja jai suteiktos funkcijos. Vidaus priemonės sukelia pasekmių tik vidaus administracijai ir nesukuria jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims, tačiau taip nėra Sprendimo 2008/969, kuriuo siekiama sukelti išorinių teisinių pasekmių, atveju.
Be to, nors Sąjungos teisės aktų leidėjas sukūrė teisinę bazę perspėjimams apie uždraustus subjektus, jis nemanė, kad tas pats tinka kitokio pobūdžio perspėjimams, nurodytiems Sprendime 2008/969. Ir dar, kitaip nei perspėjimų W5, kurie pagrįsti objektyvia ir tam tikru mastu patvirtinta informacija, atveju, perspėjimo W1a ar W1b įtraukimas pagal Sprendimą 2008/969 yra Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimo pasekmė, nors sukčiavimo ar administravimo klaidų faktai dar neįrodyti. Pagaliau negalima, nepažeidžiant pagrindinių teisių, tarp kurių yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pritarti posakiui qui potest majus potest et minus. Kitaip nei perspėjimų dėl uždraudimo atveju, neginčijama, kad W1a ir W1b perspėjimai apima situaciją, kai tyrimai dar vykdomi, todėl teismas dar neįrodė kaltumo. Vadinasi, jei Komisija mano, kad būtina imtis prevencijos priemonių pradiniu tyrimo etapu, jai juo labiau dėl šios priežasties reikia teisinio pagrindo, kuris leistų sukurti tokią perspėjimo sistemą ir imtis su tuo susijusių priemonių; ši sistema turi būti suderinama su teise į gynybą, proporcingumo principu ir teisinio saugumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad teisės normos, ypač kai jos gali sukelti asmenims ir įmonėms nepalankių pasekmių, būtų aiškios, tikslios, o jų pasekmės nuspėjamos.
(žr. 43, 45, 58, 59, 61–67 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 77, 78 punktus)
5. Komisijos sprendimas įtraukti subjektą į išankstinio perspėjimo sistemą, sukurtą Sprendimu 2008/969 dėl minėtos sistemos, skirtos Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms, apie jį neinformavus atitinkamo asmens, pažeidžia pareigą motyvuoti ir teisę į gynybą, nes dėl šios priežasties minėtas asmuo negalėjo pateikti šiuo klausimu pastabų, taip pat nežinojo motyvų, kuriais pateisinamas jo įtraukimas į perspėjimo sistemą.
Teisė į gynybą turi būti visada užtikrinama, net jei nėra jokių vykdomą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Toks pats požiūris taikomas ir pareigai motyvuoti sprendimą. Nors Sprendimu 2008/969 buvo siekiama budrumo priemonėmis apsaugoti Sąjungos biudžetą, šis tikslas visai nepateisina tokio informavimo trūkumo. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, net jei išankstinio perspėjimo sistema buvo sukurta kaip vidaus priemonė, vis dėlto įtraukimas į minėtą sistemą turi teisinių pasekmių atitinkamam į ją įtrauktam asmeniui, todėl turi būti paisoma teisės į gynybą, kuri apima ir pareigą motyvuoti sprendimą.
(žr. 79, 83, 86, 87 punktus)