2009 m. vasario 19 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją
(Byla T-84/09)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato L. Ventrella
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
Panaikinti 2008 m. gruodžio 8 d. Sprendimą C (2008) 7820, apie kurį pranešta 2008 m. gruodžio 9 d., dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas, kiek juo atsisakoma finansuoti tam tikras Italijos patirtas išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Italijos vyriausybė kreipėsi į Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismą dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo C (2008) 7820 dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas.
Labiausiai Komisija atsisakė EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti įvairias Italijos išlaidų, patirtų 2003-2007 m., kategorijas.
Konkrečiai šis ieškinys susijęs su trimis ginčijamo sprendimo aspektais:
1) juo buvo padarytos tam tikros fiksuotos ir kruopščios finansinės pataisos dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo vidaus rinkoje (EB 94/2002) ir trečiosiose šalyse (EB 2879/2000) priemonių 2004-2007 finansiniams metams, susijusios su 4 678 229,78 EUR suma;
2) juo buvo padarytos fiksuotos finansinės pataisos dėl pagalbos alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių gamybai 2003-2006 finansiniams metams, susijusios su 105 536 076,42 EUR suma;
3) juo buvo padarytos finansinės pataisos dėl pavėluotų mokėjimų ir finansavimo ribų viršijimo, susijusios su 12 020 178 EUR suma 2005 finansiniais metais ir 44 567 569,37 EUR suma 2006 finansiniais metais.
Pirmojo aspekto atžvilgiu ieškinyje tvirtinama, kad Komisija pažeidė esminius proceso reikalavimus (EB 253 straipsnis), nes nesilaikė inter partes procedūros, neatliko išankstinio tyrimo ir nepateikė motyvų, be to, pažeidė proporcingumo principą ir iškraipė faktus.
Be kita ko, šiuo atveju, kadangi nebuvo ginčijamas visiškas kontrolės nepakankamumas arba absoliutus kontrolės neefektyvumas, Komisijos taikyta 10 % finansinė pataisa yra visiškai neproporcinga ir nepateisinama, todėl ginčijamas sprendimas, taip pat ir šiuo atžvilgiu, yra akivaizdžiai neteisėtas.
Antrojo aspekto atžvilgiu, Komisija taikė fiksuotas finansines pataisas (10 % ir 5 %), susijusias su 105 536 076,42 EUR suma 2001-2002 ir 2002 2003 finansiniais metais.
Ieškinyje tvirtinama, kad šiuo atžvilgiu sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius proceso reikalavimus (EB 253 straipsnis), nes nebuvo pateikti motyvai ir pažeistas proporcingumo principas bei Reglamento Nr. 2366/98 (pirminė reglamento redakcija ir reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1780/03, redakcija) 26 ir 28 straipsniai. Italijos vyriausybė mano, be kita ko, kad Komisija neatsižvelgė, ir nenurodė tai pagrindžiančių motyvų, į laikas nuo laiko Italijos valdžios institucijų pateiktus paaiškinimus, ypač susijusius su Italijos baudžiamosios sistemos bendru apibūdinimu ir visišku alyvuogių auginimo geografinės informacinės sistemos (GIS) įgyvendinimu. Bet kuriuo atveju Komisijos taikyta fiksuota baudos suma yra nepateisinama ir akivaizdžiai neproporcinga ta prasme, kad, kaip nurodo Italijos vyriausybė, net jeigu būtų įrodytas visiškas Bendrijos teisės normų nesilaikymas, rizika neviršytų 22 504 075,39 EUR.
Kalbant apie trečiąjį aspektą, Komisija, pateikdama netinkamus, nepakankamus ir abstrakčius motyvus, laikėsi nuomonės, kad per procesą ir Ginčų sprendimo institucijoje Italijos pateikti paaiškinimai yra nepriimtini, "nes 4 % rezervo, kuris yra galimas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalį (Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 9 straipsnis) turėtų pakakti apskundimo procedūrų, prieštaringų bylų ir papildomos kontrolės nustatymo atžvilgiu". Todėl Italijos vyriausybė tvirtina, kad 4 % riba neturi būti suprantama kaip absoliuti: atsižvelgiant į tai, kad jos tikslas yra apsaugoti Bendrijos finansus nuo sukčiavimo, ji bet kada gali būti viršijama - kaip šiuo atveju - jei yra priežasčių manyti, kad egzistuoja su daugiau nei 4 % susijusi sukčiavimo rizika. Atrodo, kad tai yra vienintelis šios taisyklės aiškinimas, kuris logiškai išplaukia iš jos esmės.
____________