Sujungtos bylos T‑392/03, T‑408/03, T‑414/03 ir T‑435/03

Regione Siciliana

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – ERPF – Finansinės paramos nutraukimas – Sumokėtų sumų susigrąžinimas – Prašymai sumokėti delspinigius – Įskaitymas – Regiono ar vietos vienetas – Tiesioginio poveikio nebuvimas – Nepriimtinumas“

Nutarties santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių

(EB 230 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

1.      Priemonės, kurios sukelia privalomų teisinių pasekmių ir gali daryti poveikį ieškovo interesams, konkrečiai pakeisdamos jo teisinę padėtį, yra aktai, dėl kurių gali būti paduotas ieškinys dėl panaikinimo EB 230 straipsnio prasme.

Tačiau Komisijos laiškai, susiję su delspinigių, kuriuos turi mokėti valstybė narė, nustatymu jai skirtose debeto avizose, kurie patys savaime nėra reikalavimai sumokėti delspinigius, kuriuose jie nėra konkrečiai apskaičiuoti ir kuriuose tik nurodytos galiojančios Bendrijos taisyklės dėl šių delspinigių apskaičiavimo ir paaiškinta, kodėl Komisija savo iniciatyva neatliko reikalavimų, nustatytų aptariamose debeto avizose, ir šiai valstybei narei skirtų mokėjimų tarpusavio įskaitymo, nesukelia tokių privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams.

(žr. 36–39 punktus)

2.      Laiškas, kuriuo Komisija praneša, kad bus vykdomas kai kurių reikalavimų ir skolų, apimančių grąžintinas sumas ir delspinigius, skaičiuojamus nutraukus kai kuriems projektams Europos regioninės plėtros fondo paramą, kurios galutinis gavėjas yra regiono vienetas, bei Komisijos skolų valstybės narės atžvilgiu tarpusavio įskaitymas, nors formaliai Komisijos skirtas šiam regiono vienetui ir nusiųstas informuoti atitinkamos valstybės narės Ekonomikos ir finansų ministeriją, yra sprendimas, kuris iš tiesų skirtas šiai valstybei narei.

Iš tiesų, viena vertus, valstybė narė atsako už minėtas skolas ir reikalavimus, o, kita vertus, ji turi diskreciją ir gali nuspręsti nereikalauti iš šio regiono vieneto grąžinti visas minėtame laiške nurodytas sumas ar jų dalį, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje aptariamomis sumomis ir delspinigiais.

Todėl šis sprendimas negali būti laikomas tiesiogiai susijusiu su šiuo regiono vienetu ir jo ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

(žr. 43–47 punktus)