BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gegužės 22 d.

Byla T‑317/11 P

Ioannis Vakalis

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Nacionalinių teisių į pensiją pervedimas – Pensijų draudimo stažo apskaičiavimas – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Pareiga motyvuoti – Rungimosi principas – Vienodas požiūris“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Vakalis prieš Komisiją (F‑38/10), kuriuo siekiama panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Ioannis Vakalis padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Sprendimų motyvavimas – Apimtis – Pareiga nuspręsti dėl kiekvieno nurodyto teisės pažeidimo

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnas – Ieškinys – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Paskyrimų tarnyba, neturinti kompetencijos nuspręsti dėl teisės nuostatų teisėtumo – Pasekmės

(SESV 263 straipsnio antra pastraipa ir 277 straipsnis)

3.      Sąjungos teisė – Principai – Vienodas požiūris – Pažeidimas – Sąvoka

1.      Nors Tarnautojų teismui tenkanti pareiga motyvuoti sprendimus nereiškia, kad jis detaliai turi atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą, ypač jei šie argumentai nėra pakankamai aiškūs, tikslūs ir nėra pagrįsti išsamiais įrodymais, ši pareiga reiškia, kad jis turi bent jau išnagrinėti visus jam nurodytus teisių pažeidimus.

(žr. 45 punktą)

Nuoroda:

2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Michail prieš Komisiją, T‑50/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑127 ir II‑B‑1‑775, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.      Paskyrimų tarnyba nesprendžia dėl teisės nuostatų, kurias ji turi taikyti, teisėtumo. Todėl pagrindimas, kurį ji pateikia per administracinę procedūrą, kai ginčijamas tokių nuostatų teisėtumas, nedaro įtakos nei teisėtumo pagrindams, kuriais ieškovas gali remtis tokių nuostatų atžvilgiu pateikdamas neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą Sąjungos teisme, nes šie pagrindai, kaip matyti iš SESV 277 straipsnio, yra SESV 263 straipsnio antroje pastraipoje numatyti pagrindai, nei minėto teismo atliekamam tokių nuostatų teisėtumo vertinimui.

(žr. 62 punktą)

3.      Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas nuostatas dėl pareigūnų nacionalinėje sistemoje įgytų teisių į pensiją pervedimo į Sąjungos sistemą, privalo laikytis vienodo požiūrio principo. Pagal šį principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jeigu toks požiūris nėra objektyviai pateisinamas. Skirtingu vertinimu pažeisti vienodo požiūrio principą galima tik tuomet, kai nagrinėjamos situacijos yra panašios, kiek jos susijusios su visais jas apibūdinančiais elementais, tarp kurių pirmiausia yra Sąjungos akto, kuriuo nagrinėjamas skirtumas nustatytas, dalykas ir tikslas ir srities, kuriai nagrinėjamas aktas priklauso, principai ir tikslai. Iš to galima daryti išvadą, kad tikrinant, ar skirtingos situacijos buvo vertintos vienodai, taip pat reikia atsižvelgti ir į visus šias situacijas apibūdinančius elementus. Be to, tam tikrą instituciją galima apkaltinti pažeidus vienodo požiūrio principą, tik jei dėl nagrinėjamo vertinimo tam tikri asmenys pateko į nepalankesnę padėtį, palyginti su kitais asmenimis.

(žr. 76, 77, 79 ir 80 punktus)

Nuoroda:

2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, Rink. p. I‑9895, 23, 25, 26 ir 39 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.