EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 14 d.

Byla F‑75/11

Vincent Bouillez

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2007 m. paaukštinimo procedūra – Atsisakymas paaukštinti pareigas – Panaikinimas – Vykdymo priemonės – Naujas nuopelnų palyginimas – AST pareigų grupės pareigūnų nuopelnų palyginimas atsižvelgiant į jų karjeros raidą“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo V. Bouillez iš esmės prašo panaikinti 2010 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimą nepaaukštinti jo pareigų priskiriant prie AST 7 lygio per 2007 m. paaukštinimo procedūrą po naujo nuopelnų palyginimo, atlikto vykdant 2010 m. gegužės 5 d. Bendrojo Teismo sprendimą Bouillez ir kt. prieš Tarybą, F‑53/08 (toliau – 2010 m. gegužės 5 d. sprendimas).

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Taryba padengia savo ir ketvirtadalį V. Bouillez bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Taisyklės – Administracijos diskrecija – Ribos – Vienodo požiūrio principo paisymas – Būtinybė, kad paskyrimų tarnyba palygintų visų pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštinamos, nuopelnus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Taisyklės – AST pareigų grupės pareigūnai – Skirtingas nuopelnų palyginimams pagal karjeros raidą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; XIII priedo 10 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio, pagal kurį paskyrimų tarnyba turi atlikti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnų palyginimą, galima daryti prielaidą, kad toks palyginimas išplečiamas visų pareigūnų, kurie gali būti paaukštinti, neatsižvelgiant į tai, kokioms pareigoms jie priimti, atžvilgiu. Toks reikalavimas yra vienodo požiūrio į pareigūnus principo ir pareigūnų galimybės siekti karjeros principo išraiška.

Taigi, kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų leidėjas nusprendė sujungti į vieną bendrą pareigų grupę visus administratorius, einančius lingvistų arba kitas pareigas, ši tarnyba turi atlikti bendrą visų to paties lygio administratorių, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnų palyginimą.

(žr. 33 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Almeida Campos ir kt. prieš Tarybą, F‑14/09, 31 ir 35 punktai ir nurodyta teismo praktika.

2.      Kalbant apie AST pareigų grupės pareigūnus, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnyje numatyti referenciniai koeficientai kiekvieno lygio laisvų darbo vietų skaičiui nustatyti, kurie skiriasi atsižvelgiant į karjeros raidą.

Kadangi administracija turi laikytis šių koeficientų, paskyrimų tarnyba pagrįstai atskirai lygina AST pareigų grupės pareigūnų nuopelnus, atsižvelgdama į jų karjeros raidą.

Šiuo klausimu lyginant AST pareigų grupės pareigūnų nuopelnus per paaukštinimo procedūrą remiantis karjeros raida nepažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsniu, kaip specialia nuostata, nukrypstama nuo bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų normų.

(žr. 35–37 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Juvyns prieš Tarybą, F‑20/09, 42 ir 43 punktai.

3.      Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją lygindama nuopelnus, į kuriuos atsižvelgiama priimant Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatytą sprendimą paaukštinti pareigas.

Šiuo klausimu Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje institucijoms paliekama tam tikra laisvė pasirinkti, į kurias faktines aplinkybes atsižvelgti lyginant paaukštintinų pareigūnų nuopelnus, nes joje nepateikiamas išsamus sąrašas. Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje vartojant žodžių junginį „visų pirma“ patikslinama, kad yra trys pagrindinės faktinės aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti lyginant nuopelnus. Tačiau ir neatmetama, kad gali būti atsižvelgiama į kitas faktines aplinkybes, kurios gali suteikti informacijos apie paaukštintinų pareigūnų nuopelnus. Šia išvada negalima abejoti remiantis tuo, kad, kiek tai susiję su pareigų paaukštinimo sritimi, jeigu paaukštintinų pareigūnų nuopelnai vienodi atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtintas tris faktines aplinkybes, paskyrimų tarnyba gali tik papildomai atsižvelgti į kandidatų amžių ir darbo stažą priskyrus prie tam tikro lygio ar tarnyboje. Iš tiesų nei amžius, nei darbo stažas patys negali suteikti informacijos apie paaukštintinų kandidatų nuopelnus. Taigi dėl šios priežasties į juos gali būti atsižvelgiama tik siekiant atskirti vienodų nuopelnų kandidatus.

Be to, administracija turi didelę diskreciją, kalbant apie atitinkamą svarbą, kurią ji suteikia Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms faktinėms aplinkybėms, nes šio straipsnio nuostatose neatmetama minėtų kriterijų lyginamojo svorio nustatymo galimybė.

(žr. 56–58 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 52 punktas ir nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Canga Fano prieš Tarybą, F‑104/09, 68 punktas; dėl šio sprendimo pateiktas skundas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, byla T‑281/11 P; 2011 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo AC prieš Tarybą, F‑9/10, 25 punktas ir nurodyta teismo praktika.

4.      Paskyrimų tarnybos diskrecija ribojama būtinybe atidžiai ir nešališkai atlikti kandidatų palyginimą, atsižvelgiant į tarnybos interesus ir vienodo požiūrio principą. Praktikoje šį palyginimą reikia atlikti remiantis vienodais kriterijais ir panašiais informacijos šaltiniais.

Šioje srityje teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, kuriomis remdamasi administracija galėjo atlikti savo vertinimą, ji netinkamai neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai.

Taigi Tarnautojų teismas neturi iš naujo detaliai nagrinėti visų kandidatų, kurių pareigos gali būti paaukštinamos, asmens bylų, kad įsitikintų, jog pritaria paskyrimų tarnybos išvadai, nes jeigu jis taip nagrinėtų, peržengtų atliekamos teisėtumo kontrolės ribas ir paskyrimų tarnybos atliktą tinkamų paaukštinti pareigūnų vertinimą pakeistų savuoju.

Be to, Tarnautojų teismas negali pakeisti paskyrimų tarnybos atlikto pareigūnų kvalifikacijos bei nuopelnų įvertinimo pateikdamas savo vertinimą ir gali panaikinti sprendimą dėl akivaizdžios vertinimo klaidos tik tuomet, kai iš bylos medžiagos matyti, kad ši institucija peržengė savo diskrecijos ribas.

(žr. 59–62 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Casini prieš Komisiją 52 punktas ir nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo AC prieš Tarybą 14 ir 23 punktai; 2011 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Stols prieš Tarybą, F‑51/08 RENV, 37 ir 38 punktai.