TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2009 m. liepos 20 d.

Byla F‑86/07

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Prašymas atlikti tyrimą – Akivaizdus nepriimtinumas – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marcuccio iš esmės prašo panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas atlikti tyrimą dėl psichologinio priekabiavimo, tariamai patirto laikotarpiu, kai buvo paskirtas į Komisijos delegaciją Angoloje, ir priteisti iš Komisijos šiuo psichologiniu priekabiavimu tariamai padarytos žalos atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Ieškovas padengia bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Parengiamasis aktas – Tyrimų ir drausmės tarnybos ataskaita – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

1.       Pareigūnų ieškinių srityje parengiamieji galutinio sprendimo dokumentai nėra pareigūno nenaudai priimti aktai, todėl juos galima užginčyti tik papildomai, kai pareiškiamas ieškinys dėl aktų, kurie gali būti panaikinti. Nors tam tikros visiškai parengiamosios priemonės gali būti priimtos pareigūno nenaudai, nes gali turėti įtakos vėlesnio akto, kuris galės būti užginčytas, turiniui, šios priemonės negali būti savarankiško ieškinio dalykas ir turi būti ginčijamos grindžiant ieškinį dėl šio akto.

Tyrimų ir drausmės tarnybos ataskaita tėra galutinio sprendimo, kurį Paskyrimų tarnyba nagrinėjamu atveju turėjo priimti, parengiamoji priemonė, todėl reikalavimai panaikinti šią ataskaitą turi būti atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtini.

(žr. 39 ir 40 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. balandžio 7 d. Sprendimas Weighardt prieš Komisiją, 11/64, Rink. p. 365, 383; 1968 m. liepos 11 d. Sprendimas Van Eick prieš Komisiją, 35/67, Rink. p. 481, 500; 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi prieš Komisiją, 346/87, Rink. p. 303, 23 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau prieš Komisiją, T‑309/03, Rink. p. II‑1173, 46–58 punktai.

2.      Administracija, įgyvendindama jai tenkančią pareigą padėti, su tinkamos ir ramios tarnybos tvarka nesuderinamo įvykio atveju turi imtis visų reikalingų priemonių ir reaguoti taip greitai ir rūpestingai, kaip reikalauja įvykio aplinkybės, tam, kad būtų nustatyti faktai ir, žinant visas aplinkybes, padarytos tinkamos išvados. Tam pakanka, kad pareigūnas, kuris prašo savo institucijos apsaugos, pateiktų pirminių įrodymų apie priešišką elgesį jo atžvilgiu. Jei tokia informacija yra, atitinkama institucija turi imtis tinkamų priemonių, visų pirma atlikti tyrimą, siekdama nustatyti skunde nurodytus faktus ir bendradarbiaudama su jį pateikusiu asmeniu.

(žr. 47 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. sausio 26 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 15 ir 16 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. spalio 17 d. Nutarties Mascheroni prieš Komisiją, F‑63/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 36 punktas.