Byla C‑544/15

Sahar Fahimian

prieš

Bundesrepublik Deutschland

(Verwaltungsgericht Berlin prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Direktyva 2004/114/EB – 6 straipsnio 1 dalies d punktas – Trečiųjų šalių piliečių įleidimo sąlygos – Atsisakymas įleisti asmenį – Sąvoka „grėsmė visuomenės saugumui“ – Diskrecija“

Santrauka – 2017 m. balandžio 4 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Trečiosios šalies piliečių įleidimas studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais – Direktyva 2004/114 – Bendrosios įleidimo sąlygos – Grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar sveikatai nebuvimas – Nacionalinių kompetentingų institucijų vertinimo diskrecija – Atsisakymas įleisti trečiosios šalies pilietį, turintį universiteto, kuriam taikomos Sąjungos ribojamosios priemonė, diplomą – Leistinumas – Sąlygos – Teisminė minėto atsisakymo kontrolė – Sąlygos

(Tarybos direktyvos 2004/114 6 straipsnis)

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų 6 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad trečiosios šalies piliečio prašymą studijų tikslais išduoti vizą nagrinėjančios kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi plačią diskreciją, atsižvelgdamos į visus reikšmingus šio asmens situacijos aspektus, patikrinti, ar jis kelia – kad ir potencialią – grėsmę visuomenės saugumui. Atliekant šį vertinimą galima atsižvelgti ne tik į asmeninį pareiškėjo elgesį, bet ir į kitus aspektus, pavyzdžiui, susijusius su jo profesine karjera.

Ši nuostata taip pat turi būti aiškinama kaip nekliudanti kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms neįleisti į atitinkamos valstybės narės teritoriją tokiais tikslais trečiosios šalies piliečio, turinčio universiteto, kuriam dėl jo svarbaus ryšio su Irano vyriausybe karinėje arba su ja susijusiose srityse taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, diplomą ir šioje valstybėje narėje ketinančio atlikti tyrimus visuomenės saugumui jautrioje srityje, jeigu šių institucijų turima informacija pagrindžia nuogąstavimus, kad žinios, kurių šis asmuo įgis atlikdamas tyrimus, vėliau galės būti panaudotos su visuomenės saugumu nesuderinamais tikslais. Nacionalinis teismas, kuriam pateiktas skundas dėl kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų sprendimo neišduoti norimos vizos, turi patikrinti, ar šis sprendimas grindžiamas pakankamais motyvais ir pakankamai svariais faktais.

(žr. 40, 50 punktus ir rezoliucinę dalį)