BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. liepos 7 d.
Byla T‑283/08 P
Pavlos Longinidis
prieš
Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Neterminuota sutartis – Atleidimas iš darbo – Motyvavimas– Akivaizdi vertinimo klaida – Teisė į gynybą“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. balandžio 24 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Longinidis prieš Cedefop (F‑74/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑125; VT‑II‑A‑1‑655), kuriuo siekiama, kad šis sprendimas būtų panaikintas.
Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Nurodyti apeliantui padengti savo ir Cedefop patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Pareiga motyvuoti – Pareiga įrodyti, jog ši pareiga įvykdyta
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punktas)
2. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Tarnautojų teismo pareiga motyvuoti savo atliktą įrodymų vertinimą – Apimtis
(EB 225a straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)
3. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antras sakinys ir 90 straipsnio 2 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio 1 dalis)
4. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punktas)
5. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Administracijos diskrecija – Pareiga pradėti drausminę procedūrą – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punktas, 49 straipsnio 1 dalis ir 50a straipsnis)
6. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)
7. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Kompetentingos įstaigos nešališkumo ir objektyvumo vertinimas – Vertinimas „in concreto“
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
1. Kompetentinga institucija turi pareigą motyvuoti pagal neterminuotą sutartį dirbančio laikinojo tarnautojo atleidimą iš darbo. Kompetentingai institucijai tenka pareiga įrodyti, jog minėta pareiga įvykdyta. Sąjungos teisės aktų teisėtumo prezumpcija neatleidžia atitinkamos Sąjungos institucijos ar organo nuo pareigos pateikti įrodymų, kuriuos ji turi pareigą pateikti, laikantis bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo pareigos bei įrodymų pateikimo srityje, kai ieškiniu dėl panaikinimo ginčijamas akto, kurį ji priėmė, teisėtumas.
(žr. 38 ir 39 punktus)
Nuoroda: 2009 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 143–171 punktai; 2006 m. spalio 26 d. Tarnautojų teismo nutarties Landgren prieš ETF, F‑1/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑123 ir II‑A‑1‑459, 73 ir 74 punktai.
2. Pagal EB 225a straipsnį ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui paduodamas tik teisės klausimais ir gali būti grindžiamas pagrindais, susijusiais su Tarnautojų teismo kompetencijos trūkumu, jo padarytu teismo proceso tvarkos pažeidimu, neigiamai paveikusiu atitinkamos šalies interesus, taip pat Tarnautojų teismo padarytu Bendrijos teisės pažeidimu.
Tik pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejį, jeigu jo konstatavimai faktiškai neatitiktų jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, jas įvertinti. Pirmosios instancijos teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias remdamasis šiomis aplinkybėmis padarė pirmosios instancijos teismas.
Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos nei konstatuoti faktinių aplinkybių, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė šias faktines aplinkybes. Jeigu šie įrodymai gauti teisėtai ir buvo laikomasi bendrųjų teisės principų bei proceso taisyklių, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodinėjimo tvarkai, tik pirmosios instancijos teismas sprendžia dėl jam pateiktų įrodymų galios. Todėl toks vertinimas, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejį, savaime nėra teisės klausimas, kurį gali nagrinėti apeliacinės instancijos teismas.
Tik Tarnautojų teismas gali vertinti jam pateiktų įrodymų galią ir jam negali tekti pareiga aiškiai motyvuoti savo vertinimo dėl kiekvieno jam pateikto įrodymo galios. Tarnautojų teismas privalo nurodyti motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas galėtų vykdyti savo teisminę kontrolę, be kita ko, dėl galimo jam pateiktų įrodymų iškraipymo.
(žr. 42–44 ir 59 punktus)
Nuoroda: 2006 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors prieš Komisiją, C‑551/03 P, Rink. p. I‑3173, 51 punktas; 2006 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo nutarties JCB Service prieš Komisiją, C‑167/04 P, Rink. p. I‑8935, 106 punktas; 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Schneider Electric, C‑440/07 P, Rink. p. I‑6413, 103 punktas; 2009 m. birželio 26 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑114/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑53 ir II‑B‑1‑313, 12 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
3. Sprendimą atleisti iš pareigų pagal neterminuotą sutartį dirbantį laikinąjį tarnautoją galima laikyti pakankamai motyvuotu, net jeigu jo motyvai asmeniui buvo pranešti per pokalbį su vadovybe, o ne išdėstyti raštu.
Šios sąlygos neprieštarauja Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio 1 daliai ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antram sakiniui, nes nors šios nuostatos iš pricipo reiškia, kad individualiame asmens nenaudai priimtame sprendime turi būti nurodytos visos jo priėmimo priežastys, kad jo adresatas galėtų įvertinti jo pagrįstumą, o Sąjungos teismas – prireikus vykdyti šio sprendimo teisėtumo kontrolę, vis dėlto tai, jog asmuo žinojo sprendimo priėmimo kontekstą, gali būti laikoma šio sprendimo motyvavimu.
(žr. 67 ir 68 punktus)
Nuoroda: minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo ETF prieš Landgren 179 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; minėtos Tarnautojų teismo nutarties Landgren prieš ETF 79 punktas.
4. Nepažeidžiant sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai tenkančios pareigos motyvuoti, ji turi didelę diskreciją nutraukti neterminuotas laikinųjų tarnautojų sutartis. Todėl Sąjungos teismo kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais.
(žr. 84 punktą)
Nuoroda: minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo ETF prieš Landgren 162 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
5. Atsižvelgiant į didelę diskreciją, kurią turi sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba tuo atveju, kai laikinasis tarnautojas padaro nusižengimą, kuriuo būtų galima pagrįsti jo atleidimą iš darbo, nėra numatyta šios tarnybos pareiga jo atžvilgiu pradėti drausminę procedūrą, užuot vienašališkai nutraukus Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio c punkte numatytą sutartį. Tik tuo atveju, kai sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba neįspėjusi ketina atleisti laikinąjį tarnautoją, padariusį rimtą savo pareigų pažeidimą, reikia pradėti, kaip numatyta KTĮS 49 straipsnio 1 dalyje, drausminę procedūrą, kuri numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede ir pagal analogiją taikoma laikiniesiems tarnautojams.
KTĮS 50 a straipsniu sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai tik suteikiama teisė, o ne nustatoma pareiga, pradėti drausminę procedūrą, laikinajam tarnautojui neįvykdžius kurios nors jam tenkančios pareigos.
(žr. 100 ir 102 punktus)
6. Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio, taip pat iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde reikia aiškiai nurodyti prašomo panaikinti sprendimo skundžiamas dalis ir teisinius argumentus, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas. Šis reikalavimas neįvykdomas, jei apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, konkrečiai skirtų skundžiamame sprendime ar nutartyje padarytai teisės klaidai nustatyti.
(žr. 112 punktą)
Nuoroda: 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Andreasen prieš Komisiją, T‑17/08 P, 127 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑52/10 P, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
7. Atsižvelgiant į Europos profesinio mokymo plėtros centro personalui taikomas taisykles, skundų nagrinėjimo komisija yra administracinis organas, kuriam suteikta kompetencija nagrinėti visus atitinkamo personalo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį paduotus skundus. Tokio organo, kurį pariteto pagrindu sudaro personalo nariai, nešališkumas ir objektyvumas negali būti vertinamas in abstracto. Juos užginčyti per konkrečią skundo nagrinėjimo procedūrą galima tik atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, visų pirma susijusias su pareiškėjo asmeniu, jo skundo dalyku ir galimais jo paties, o prireikus – jo skunde kaltinamo asmens ar asmenų santykiais su skundų nagrinėjimo komisijos nariais.
(žr. 114 ir 115 punktus)