BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. lapkričio 22 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Banco Popular Español pertvarkymas – BPV sprendimas, kuriuo atsisakoma išmokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems taikomos pertvarkymo priemonėmis – Skirtingo požiūrio vertinimas – Vertintojo nepriklausomumas“

Byloje T‑304/20

Laura Molina Fernández, gyvenanti Madride (Ispanija), atstovaujama advokatų S. Rodríguez Bajón, A. Gómez-Acebo Dennes ir A. Ruiz Ojeda,

ieškovė,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą M. Fernández Rupérez, A. Lapresta Bienz, L. Forestier ir J. Rius Riu, padedamų advokatų H.-G. Kamann, F. Louis, V. Del Pozo Espinosa de los Monteros ir L. Hesse,

atsakovę,

palaikomą

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas M. van der Woude, teisėjai G.De Baere (pranešėjas), G. Steinfatt, K. Kecsmár ir S. Kingston,

posėdžio sekretorė P. Nuñez Ruiz, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. rugsėjo 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Laura Molina Fernández prašo panaikinti 2020 m. kovo 17 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriuo siekiama nustatyti, ar turi būti išmokėta kompensacija akcininkams ir kreditoriams, susijusiems su Banco Popular Español, SA pertvarkymo priemonėmis (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės

2        Prieš patvirtinant Banco Popular Español (toliau – Banco Popular) pertvarkymo schemą ieškovė buvo jo akcininkė.

3        2017 m. birželio 7 d. vykdomajame posėdyje BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos (toliau – pertvarkymo schema), remdamasi 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).

4        Prieš 2017 m. gegužės 23 d. priimdama pertvarkymo schemą, po konkurso procedūros BPV pasamdė vertintoją įmonę Deloitte Réviseurs d'Entreprises (toliau – vertinimo įmonė), kad būtų parengtas galimas Banco Popular pertvarkymas. Su vertinimo įmone buvo sudaryta konkreti sutartis po konkurso pagal preliminariąją paslaugų sutartį, kurią BPV pasirašė su šešiomis įmonėmis, įskaitant vertinimo įmonę. Pagal konkrečią sutartį vertinimo įmonės užduotis apėmė Banco Popular vertinimą prieš galimą pertvarkymą ir Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse numatyto skirtingo požiūrio įvertinimą po galimo pertvarkymo.

5        2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

6        Tą pačią 2017 m. birželio 6 d. vertinimo įmonė pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2-ojo vertinimo tikslas buvo nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais.

7        BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos yra įvykdytos, pertvarkymo schemoje nusprendė taikyti Banco Popular pertvarkymo procedūrą. BPV nutarė nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį ir taikyti verslo pardavimo priemonę pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį, perleidžiant akcijas pirkėjui.

8        BPV nusprendė panaikinti 100 % Banco Popular akcijų, konvertuoti ir nurašyti visą pagrindinę Banco Popular išleistų papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą ir visą pagrindinę Banco Popular išleistų 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į „naujas akcijas II“. Po skaidraus ir atviro pardavimo proceso, kurį vykdė Ispanijos pertvarkymo institucija Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Bankų įstaigų tvarkingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), „naujosios akcijos II“ buvo perleistos Banco Santander SA už vieno euro pirkimo kainą. Vėliau, 2018 m. rugsėjo 28 d., Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas po prijungimo.

9        2017 m. birželio 7 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15).

10      2018 m. birželio 14 d. vertinimo įmonė pateikė BPV Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse numatytą skirtingo požiūrio vertinimą, kad būtų nustatyta, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jeigu pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-iasis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d. vertinimo įmonė nusiuntė BPV šio vertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

11      Vertinimo įmonė 3-iajame vertinime įvertino sąlygas, kurios būtų taikomos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu tuo metu, kai buvo patvirtinta pertvarkymo schema, Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla. Šį vertinimą ji atliko pagal likvidavimo scenarijų, taikydama 2003 m. liepos 9 d. Ley 22/2003, Concursal (Bankroto įstatymas 22/2003) (BOE, Nr. 164, 2003 m. liepos 10 d., p. 26905).

12      Vertinimo įmonė nurodė, kad hipotetinis likvidavimo scenarijus parengtas remiantis 2017 m. birželio 6 d. auditoriaus nepatikrinta finansine informacija arba, jei jos nėra, 2017 m. gegužės 31 d. informacija. Ji nusprendė, kad, 2017 m. birželio 7 d. iškėlus Banco Popular įprastinę bankroto bylą, jis būtų buvęs neplanuotai likviduotas. Vertindama turto realizavimo vertę, vertinimo įmonė atsižvelgė į tris alternatyvius likvidavimo laiko scenarijus – 18 mėnesių, 3 metų ir 7 metų, kurių kiekvienas apima geresnę ir blogesnę hipotezę. Ji padarė išvadą, kad kiekvienu iš šių atvejų poveikį patiriančių akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių atveju nebūtų buvę tikimasi jokio išieškojimo iškeliant įprastinę bankroto bylą, todėl nebuvo skirtingo požiūrio, palyginti su tuo, kurį lemia pertvarkymo priemonė.

13      2018 m. rugpjūčio 6 d. savo interneto svetainėje BPV paskelbė 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuomonę apie savo preliminarų sprendimą dėl to, ar būtina skirti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems taikytos Banco Popular pertvarkymo priemonės, ir dėl teisės būti išklausytam procedūros pradžios (SRB/EES/2018/132) (toliau – preliminarus sprendimas), taip pat nekonfidencialią 3-iojo vertinimo versiją. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas dėl BPV nuomonės (OL C 277 I, 2018, p. 1).

14      Preliminariame sprendime BPV nusprendė, kad iš 3-iojo vertinimo matyti, jog nėra skirtumo tarp požiūrio, kuris iš tikrųjų buvo taikomas akcininkams ir kreditoriams, poveikį patiriantiems dėl Banco Popular pertvarkymo, ir požiūrio, kuris jiems būtų taikytas, jei pertvarkymo dieną jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla. BPV preliminariai nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą neprivalo išmokėti kompensacijos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams.

15      Kad BPV galėtų priimti galutinį sprendimą dėl to, ar reikia skirti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems padaryta žala, BPV paragino juos pranešti apie savo suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausytiems dėl preliminaraus sprendimo pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

16      BPV nurodė, kad procedūra dėl teisės būti išklausytam bus vykdoma dviem etapais.

17      Pirmajame etape (registracijos etape) poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių buvo paprašyta iki 2018 m. rugsėjo 14 d. naudojant internetinę registracijos formą nurodyti savo suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausytiems. Paskui BPV turėjo patikrinti, ar kiekviena suinteresuotumą išreiškusi šalis turėjo poveikį patiriančio akcininko ar kreditoriaus statusą. Suinteresuotieji poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai turėjo įrodyti savo tapatybę ir tai, kad 2017 m. birželio 6 d. turėjo vieną ar kelias Banco Popular kapitalo priemones, kurios buvo nurašytos arba konvertuotos ir perleistos vykdant pertvarkymą.

18      Antrajame etape (konsultacijų etape) poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai, kurie išreiškė suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausyti per pirmąjį etapą ir kurių statusą patikrino BPV, galėjo pateikti savo pastabas dėl preliminaraus sprendimo, prie kurio buvo pridėtas 3-iasis vertinimas.

19      2018 m. spalio 16 d. BPV paskelbė, kad reikalavimus atitinkančių akcininkų ir kreditorių bus paprašyta nuo 2018 m. lapkričio 6 d. raštu pateikti pastabas dėl preliminaraus sprendimo. 2018 m. lapkričio 6 d. BPV išsiuntė reikalavimus atitinkantiems akcininkams ir kreditoriams vieną asmeninę nuorodą, suteikiančią internetinę prieigą prie formos, pagal kurią jie iki 2018 m. lapkričio 26 d. galėjo pateikti pastabas dėl preliminaraus sprendimo ir nekonfidencialios 3-iojo vertinimo versijos.

20      Pasibaigus konsultacijų etapui BPV išnagrinėjo atitinkamas poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pastabas dėl preliminaraus sprendimo. Ji paprašė vertinimo įmonės pateikti dokumentą, kuriame būtų jos atliktas atitinkamų pastabų dėl 3-iojo vertinimo vertinimas, ir išnagrinėti, ar atsižvelgiant į šias pastabas 3-iasis vertinimas tebegalioja.

21      2019 m. gruodžio 18 d. vertinimo įmonė pateikė BPV vertinimą, pavadintą „Aiškinamasis dokumentas dėl skirtingo požiūrio vertinimo“ (toliau – aiškinamasis dokumentas). Aiškinamajame dokumente vertinimo įmonė patvirtino, kad 3-iajame vertinime nurodyta strategija ir įvairūs hipotetiniai likvidavimo scenarijai, taip pat taikytos metodikos ir atliktos analizės tebegalioja.

22      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė ginčijamą sprendimą. Pranešimas apie šį sprendimą 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2).

23      Ginčijamame sprendime BPV nusprendė, kad vertinimo įmonė buvo nepriklausoma pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje ir 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016, p. 1), IV skyriuje įtvirtintus reikalavimus.

24      Ginčijamo sprendimo 5 skirsnyje „3-iasis vertinimas“ BPV apibendrino 3-iojo vertinimo turinį ir nusprendė, kad jis atitinka taikytinus teisės aktus ir yra pakankamai motyvuotas ir išsamus, kad juo būtų pagrįstas sprendimas, priimtas pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą. Ji nusprendė, kad 3-iajame vertinime vertinami būtini elementai, numatyti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalyje ir 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/344, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika (OL L 67, 2018, p. 3).

25      Ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje BPV nurodė „poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pateiktas pastabas ir jų vertinimą“. Ginčijamo sprendimo 6.1 skirsnyje „Reikšmingumo vertinimas“ BPV paaiškino, kad kai kurios iš šių pastabų, kurios nebuvo susijusios nei su jos preliminariu sprendimu, nei su 3-iuoju vertinimu, neturi reikšmės, nes jos nesusijusios su procedūra dėl teisės būti išklausytam. Ginčijamo sprendimo 6.2 skirsnyje ji išnagrinėjo atitinkamų akcininkų ir kreditorių pateiktas „reikšmingas pastabas“ dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo ir 3-iojo vertinimo turinio, sugrupuotas pagal temą.

26      BPV padarė išvadą, kad iš 3-iojo vertinimo, siejamo su aiškinamuoju dokumentu ir ginčijamo sprendimo 6.2 skirsnyje pateiktomis išvadomis, matyti, jog nėra skirtumo tarp faktiškai taikyto požiūrio į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius ir požiūrio, kuris jiems būtų taikomas, jei Banco Popular pertvarkymo dieną būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla.

27      BPV nusprendė:

„1 straipsnis

Vertinimas

Siekiant nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kurie patyrė poveikį dėl Banco Popular pertvarkymo priemonių, turi būti mokama kompensacija, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytas skirtingo požiūrio vertinimas vykdant pertvarkymą nustatomas pagal šio sprendimo I priedą kartu su šio sprendimo II priede pateiktu aiškinamuoju dokumentu.

2 straipsnis

Žalos kompensavimas

Akcininkai ir kreditoriai, kurie patyrė poveikį dėl Banco Popular <…> pertvarkymo priemonių, neturi teisės į kompensaciją iš Bendro pertvarkymo fondo pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

3 straipsnis

Sprendimo adresatas

Šis sprendimas skirtas FROB, kaip nacionalinei pertvarkymo institucijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.“

 Šalių reikalavimai

28      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

29      BPV, palaikomas Ispanijos Karalystės, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

30      Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais. Pateikdama pirmąjį pagrindą ieškovė teigia, kad 3-iąjį vertinimą atliko ne nepriklausomas vertintojas, todėl buvo pažeistas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnis ir Deleguotojo reglamento 2016/1075 IV skyrius. Nurodydama antrąjį pagrindą ieškovė tvirtina, kad 3-iasis vertinimas yra klaidingas. Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad 3-iasis vertinimas grindžiamas klaidingu Banco Popular finansinės padėties vertinimu pertvarkant.

31      Pirmiausia reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu, ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

32      Pirma, kai Europos Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, ypač vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo. (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33      Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, kurią sudaro tik patikrinimas, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi vykdydamas šią kontrolę Sąjungos teismas taip pat neturi pakeisti kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo savuoju (žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 106 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34      Kadangi BPV sprendimai, kuriais siekiama nustatyti, ar kompensacija turi būti skirta akcininkams ir kreditoriams, patiriantiems poveikį dėl subjektui taikomų pertvarkymo priemonių, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, reikia konstatuoti, kad iš šio sprendimo 32 ir 33 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai taikomi teismo vykdomai kontrolei.

35      Taigi, nors BPV pripažįstama ekonominės ir techninės srities vertinimo diskrecija, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo BPV atlikto ekonominių rodiklių, kuriais ji grindžia savo sprendimą, išaiškinimo kontrolės. Iš tiesų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net sudėtingų vertinimų atveju Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų materialinį tikslumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai yra visų reikšmingų duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinę padėtį, visuma ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Autostrada Wielkopolska / Komisija ir Lenkija, C‑933/19 P, EU:C:2021:905, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Kad būtų įrodyta, jog vertindama faktines aplinkybes BPV padarė akivaizdžią klaidą, dėl kurios būtų galima panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti šiame sprendime esančių faktinių aplinkybių vertinimui padaryti neįtikinamam (pagal analogiją žr. 2020 m. gegužės 7 d. Sprendimo BTB Holding Investments ir Duferco Participations Holding / Komisija, C‑148/19 P, EU:C:2020:354, 72 punktą ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Vadinasi, akivaizdžia klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, ginčijamas vertinimas vis dar gali būti laikomas teisingu arba tinkamu (žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Spiegel-Verlag Rudolf Augstein ir Sauga / ECB, T‑116/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:614, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo BMC / Bendroji įmonė Clean Sky 2, T‑71/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:567, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, tais atvejais, kai institucijos turi tokią diskreciją, Sąjungos teisės sistemoje suteikiamų garantijų paisymui administraciniuose procesuose tenka dar didesnė reikšmė. Viena iš Sąjungos teisės sistemos per administracines procedūras užtikrinamų garantijų yra gero administravimo principas, įtvirtintas Chartijos 41 straipsnio 1 dalies a punkte , nuo kurio neatskiriama kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes. Tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar egzistavo faktinės ir teisinės aplinkybės, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą).

 Dėl antrojo pagrindo, susijusio su 3-iojo vertinimo klaidingumu

39      Nurodydama antrąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad BPV ginčijamame sprendime ir vertinimo įmonė 3-iajame vertinime, kai nustatė, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jeigu pertvarkymo schemos patvirtinimo momentu Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, padarė klaidą, nes rėmėsi hipotetiniu scenarijumi, kad Banco Popular būtų likviduotas kaip įmonė, kurios veikla buvo nutraukta.

40      Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime BPV rėmėsi klaidinga prielaida, nes Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 18 dalyje nenurodyta, kad požiūris į akcininkus ir kreditorius hipotetinės bankroto bylos atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kriterijų, pagal kurį pertvarkomas subjektas laikomas nutraukiančiu veiklą. Vertinimas skiriasi atsižvelgiant į tai, ar remiamasi likvidavimo kriterijumi, t. y. veiklos nutraukimu, ar veiklos tęstinumo kriterijumi, t. y. tolesniu veiklos vykdymu.

41      Ji teigia, kad Reglamente Nr. 806/2014 esanti nuoroda į įprastinę bankroto bylą turi būti suprantama kaip nuoroda į Ispanijos teisės aktais, t. y. Įstatymu 22/2003, reglamentuojamą procedūrą. Ji pažymi, kad pagal Įstatymo 22/2003 44 straipsnio 1 dalį „bankroto paskelbimas nenutraukia skolininko profesinės ar komercinės veiklos“, o tai reiškia, kad pagal Ispanijos teisę tai, kad skolininkas yra pripažintas nemokiu, nelemia nei veiklos nutraukimo, nei jo turto likvidavimo. Be to, Įstatymo 22/2003 100 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sprendimas dėl verslo išsaugojimo ir veiklos tęsimo sudarant susitarimą su kreditoriais. Šiame įstatyme numatytas viso ūkio vieneto ar jo dalies pardavimas taikant visos ar dalies veiklos tęstinumo režimą, remiantis veikiančios įmonės kriterijumi, o ne nepelningo turto likvidavimas (tai aiškiai atmetama). Įstatyme 22/2003 nustatyta pareiga tęsti veiklą neatsižvelgiant į bankroto procedūros stadiją. Ginčijamame sprendime BPV padarė vertinimo klaidą ir klaidingai aiškino Įstatymą 22/2003, kai nusprendė, kad šiame įstatyme numatyta bankroto procedūra lėmė subjekto likvidavimą.

42      Be to, ieškovė teigia, kad likvidavimo kriterijus, kurį vertinimo įmonė naudojo 3-iajame vertinime ir kurį BPV patvirtino ginčijamame sprendime, yra nesuderinamas su pertvarkymu, kaip jis apibrėžtas Reglamente Nr. 806/2014, be kita ko, su jo tikslu užtikrinti įstaigos ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, ir su BPV naudojama pertvarkymo priemone, t. y. Banco Popular, kaip veiklą tęsiančios įmonės, pardavimu. Ji mano, kad skirtingas požiūris grindžiamas hipotetiniu dviejų procedūrų, leidžiančių restruktūrizuoti kredito įstaigas, palyginimu. Kadangi vertinant skirtingą požiūrį 3-iajame vertinime reikia palyginti lygiavertes operacijas, norint atlikti tinkamą vertinimą bankroto scenarijaus atveju, reikėtų remtis prielaida, panašia į tą, kuri buvo padaryta taikant pertvarkymo priemones, t. y. subjekto veiklos tęsimu.

43      Ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punktą 3-iajame vertinime turėjo būti nustatyta, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams per pertvarkymą buvo taikomos mažiau palankios sąlygos nei tuo atveju, jei Banco Popular būtų buvęs „likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą“. Ji pažymėjo, kaip nurodė vertinimo įmonė aiškinamajame dokumente, kad 2015 m. birželio 18 d. Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797), kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), konkrečiai numatyta, kad skirtingas požiūris turi būti vertinamas darant prielaidą, kad subjektui pradėta likvidavimo procedūra.

44      Dėl reikšmingų Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų reikia priminti, kad šio reglamento 20 straipsnio 16 dalyje numatytu vertinimu siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla.

45      Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalį atliekant to paties straipsnio 16 dalyje nurodytą vertinimą nustatomas skirtumas tarp faktinio požiūrio, kuris buvo taikomas akcininkams ir kreditoriams vykdant pertvarkymą, ir požiūrio, kuris jiems būtų taikomas, jeigu subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo priemonės.

46      Šiuo vertinimu siekiama įgyvendinti principą, pagal kurį nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, įtvirtintą Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte, kuriame numatyta, kad „nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą ir taikant 26 straipsnyje nustatytas apsaugos priemones“.

47      Pagal šį principą Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad BPV gali pasitelkti Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) tam, kad „mokėt[ų] kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, jeigu atlikus įvertinimą pagal 20 straipsnio 5 dalį nustatoma, kad jie patyrė didesnių nuostolių, nei būtų patyrę, jei įstaiga būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, remiantis pagal 20 straipsnio 16 dalį atliktu įvertinimu“.

48      Taigi, priešingai tam, ką teigia ieškovė, iš minėtų Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų aiškiai matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse esanti nuoroda į požiūrį, kuris subjekto akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs taikomas, jeigu jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla, reiškia hipotetinį požiūrį į juos subjekto likvidavimo atveju.

49      Be to, pagal Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 1 dalį vertinimo metodas siekiant įvertinti požiūrį į akcininkus ir kreditorius, kuriems buvo taikomos pertvarkymo priemonės, jei subjektui sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo dieną būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, yra tik diskontuotos pinigų srautų sumos, kurios tikimasi pagal įprastinę bankroto bylą, nustatymas. Veiksniais, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant šiuos pinigų srautus, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, siekiama nustatyti turto vertę, atsižvelgiant į tai, ar juo prekiaujama aktyvioje rinkoje hipotetinio pardavimo atveju. Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad hipotetinės pajamos, gautos atlikus vertinimą, paskirstomos akcininkams ir kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų prioritetą pagal taikomą bankroto teisę.

50      Iš to matyti, kad vertinimo metodas, taikomas akcininkams ir kreditoriams iškėlus hipotetinę įprastinę bankroto bylą, apibrėžtą Deleguotajame reglamente 2018/344, atitinka įstaigos turto realizavimą, taigi ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 42 punkte.

51      Priešingai, nei teigia ieškovė, tai, kad skirtingas požiūris vertinamas lyginant faktinį požiūrį į poveikį dėl pertvarkymo patiriančius akcininkus ir kreditorius su hipotetiniu scenarijumi, kai subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla, nereiškia, kad šis priešingos padėties scenarijus turi būti grindžiamas hipoteze, panašia į tą, kuri buvo padaryta taikant pertvarkymą, t. y. subjekto veiklos tęsimu.

52      Reikia pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas klaidingu Reglamente Nr. 806/2014 nustatyto subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkams ir kreditoriams taikomo žalos kompensavimo mechanizmo supratimu.

53      Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 62 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas. Dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurių jie būtų patyrę, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu subjektas būtų buvęs likviduotas. Kai dalis pertvarkomos įstaigos turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai, likusi pertvarkomos įstaigos dalis turėtų būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą. Siekiant apsaugoti subjekto akcininkus ir kreditorius per likvidavimo procedūrą, jie turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visas subjektas būtų buvęs likviduotas keliant įprastinę bankroto bylą.“

54      Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 18 dalies a ir b punktus to paties reglamento 20 straipsnio 16 dalyje numatytas skirtingo požiūrio vertinimas grindžiamas prielaida, kad pertvarkomai įstaigai, kuriai buvo pritaikyta viena ar daugiau pertvarkymo priemonių, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo priemonių, ir prielaida, kad pertvarkymo priemonė ar priemonės nebuvo įvykdytos.

55      Be to, reikia priminti, kad pertvarkymo priemonės priėmimas subjektui reiškia, kad įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. subjektas žlunga arba galėtų žlugti, kad nėra kitų privataus pobūdžio priemonių ar prudencinių priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią jo žlugimui per pagrįstą laikotarpį, ir kad pertvarkymo priemonės yra būtinos atsižvelgiant į viešąjį interesą. Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jei jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu. Kaip nurodo ieškovė, pertvarkymo priemonių patvirtinimo tikslas, taikant to paties reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punktą, yra, be kita ko, užtikrinti subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

56      Kaip pripažįsta ieškovė, pertvarkymo priemonė yra įmonės likvidavimo alternatyva, kai to reikalauja viešasis interesas.

57      Pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, kuriuo siekiama įgyvendinti to paties reglamento 15 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą principą, akcininkams ir kreditoriams per pertvarkymo procedūrą suteikiama teisė į tai, kad jų reikalavimai būtų atlyginti arba kompensuoti ne mažiau nei apskaičiuota suma, kurią jie būtų gavę, jei visa atitinkama įstaiga ar įmonė būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą (pagal analogiją žr. 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Banco Santander (Banco Popular pertvarkymas), C‑410/20, EU:C:2022:351, 48 punktą).

58      Darytina išvada, kad, siekiant nustatyti skirtingą požiūrį, lyginamas faktinis požiūris į akcininkus ir kreditorius, patiriančius poveikį dėl pertvarkymo, ir jų padėties vertinimas tuo atveju, jei pertvarkymo priemonė nebūtų priimta, t. y. tuo atveju, jei subjektas būtų buvęs likviduotas. Priešingai, nei teigia ieškovė, vertinant skirtingą požiūrį reikia palyginti ne dvi panašias situacijas, o dvi alternatyvas. Taigi ieškovė taip pat klaidingai teigia, kad priešingos padėties scenarijus, kaip ir pertvarkymo atveju, yra susijęs su procedūra, leidžiančia užtikrinti kredito įstaigų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir jų gaivinimą, ir kad jis turi būti grindžiamas ta pačia prielaida kaip ir pertvarkymo schemos atveju.

59      Kalbant apie taikytinus nacionalinės teisės aktus, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Įstatymas 22/2003, reguliuojantis įprastinę bankroto bylą Ispanijoje, nėra vienintelis Ispanijos teisės, taikomos vertinant skirtingą požiūrį, tekstas.

60      Iš tiesų, 2015 m. lapkričio 6 d. Real Decreto 1012/2015 por el que se desarrolla la Ley 11/2015, y por el que se modifica el Real Decreto 2606/1996, de 20 de diciembre, sobre fondos de garantía de depósitos de entidades de crédito (Karaliaus dekretas 1012/2015, kuriuo įgyvendinamas Įstatymas 11/2015 ir iš dalies keičiamas 1996 m. gruodžio 20 d. Karaliaus dekretas 2606/1996 dėl kredito įstaigų indėlių garantijų fondų) (BOE, Nr. 267, 2015 m. lapkričio 7 d., p. 105911), kuriuo į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2014/59, yra konkrečių nuostatų dėl skirtingo požiūrio vertinimo.

61      Vis dėlto, kaip nurodo Ispanijos Karalystė, Ispanijos teisės aktų leidėjas, reglamentuodamas skirtingo požiūrio vertinimą, nenumatė kito atvejo nei likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

62      Karaliaus dekreto 1012/2015 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekant vertinimą turi būti nustatyta tvarka, kuri būtų taikoma akcininkams ir kreditoriams, jeigu priimant sprendimą dėl pertvarkymo būtų taikoma pertvarkomo subjekto likvidavimo procedūra.

63      Šiuo klausimu Karaliaus dekreto 1012/2015 10 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta, kad vertinimas grindžiamas prielaida, jog subjektas, kuriam buvo taikytos pertvarkymo priemonės, per bankroto bylą buvo likviduotas tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo.

64      Taigi, vertinant skirtingą požiūrį priėmus FROB sprendimą, Ispanijos teisėje numatyta, kad priešingos padėties scenarijus yra subjekto likvidavimo scenarijus, atsižvelgiant į Įstatymo 22/2003 nuostatas, susijusias su likvidavimu.

65      Šiuo klausimu, kaip pažymi Ispanijos Karalystė, Įstatymo 22/2003 148 ir 149 straipsniuose vartojama sąvoka „likvidavimas“ reiškia nemokios įmonės turto ir teisių realizavimą, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, ir atitinka Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 42 punkte pateiktą apibrėžtį.

66      Be to, kaip nurodo BPV, ieškovės minėtas Įstatymo 22/2003 100 straipsnis, susijęs su susitarimu su kreditoriais, yra šio įstatymo V antraštinėje dalyje „Likvidavimo arba susitarimo su kreditoriais etapai“. Šiuo klausimu ieškovai pripažįsta, kad pagal Įstatymo 22/2003 nuostatas susitarimas su kreditoriais ir likvidavimas yra du tarpusavyje nesuderinami sprendimai.

67      Karaliaus dekrete 1012/2015, kuriame aiškiai numatyta, kad skirtingas požiūris turi būti vertinamas atsižvelgiant į prielaidą, kad subjektas pradėtas likviduoti, buvo atmesta galimybė taikyti alternatyvų susitarimą su kreditoriais.

68      Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, taikytinose Ispanijos teisės aktų nuostatose numatyta, kad skirtingas požiūris turi būti nustatomas remiantis likvidavimo scenarijumi, o tai reiškia, kad negali būti scenarijaus, grindžiamo subjekto veiklos tęstinumu ir susitarimu su kreditoriais.

69      Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad tuo atveju, jei pertvarkymo schema nebūtų patvirtinta, alternatyva būtų Banco Popular likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą (2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 421 punktas).

70      Šiuo klausimu ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad, remiantis 3-iuoju vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir visų pirma į Banco Popular negalėjimą suėjus terminui sumokėti savo skolų, įprastos bankroto bylos iškėlimas pertvarkymo dieną būtų lėmęs Banco Popular likvidavimą, dėl kurio būtų reikėję pagreitinti turto realizavimą be privalomos minimalios kainos ir sumokėti grynąjį realizuotą turtą kreditoriams pagal Įstatyme 22/2003 nustatytą hierarchiją.

71      Be to, reikėtų paminėti, kad ieškovės argumentą, kad priešingos padėties scenarijus, pagal kurį taikoma pertvarkymo priemonė, nebūtinai apima Banco Popular likvidavimo prielaidą, kai kurie poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai jau buvo nurodę per procedūrą, susijusią su teise būti išklausytam.

72      Ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad jie tvirtino, jog buvo galima rasti privataus sektoriaus sprendimą arba kad priešingos padėties scenarijus turėjo būti grindžiamas Banco Popular, kaip veikiančios įmonės, pardavimu, nes pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną jis vis dar veikė rinkoje. BPV nurodė, kad kai kurie poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai teigė, jog kreditoriai galėjo sudaryti susitarimą (susitarimą su kreditoriais), kuris būtų sutrukdęs likviduoti Banco Popular. Kiti pažymėjo, kad Ispanijos bankroto procedūroje numatyta galimybė taikyti iš anksto parengtą nemokumo schemą, kai gyvybingas subjekto turtas atskiriamas ir parduodamas kaip veikianti įmonė. Jie tvirtino, kad tokį sprendimą turėjo numatyti vertinimo įmonė, nustatydama likvidavimo strategiją, nes taip būtų buvusi geriau išsaugota Banco Popular franšizės vertė.

73      BPV pažymėjo, kad, nepažeisdama Reglamente Nr. 806/2014 ir taikytinoje nacionalinėje teisėje numatytų reikalavimų, aiškinamajame dokumente vertinimo įmonė paaiškino priežastis, dėl kurių Banco Popular atveju neįmanoma nei jo parduoti kaip veikiančios įmonės (pagal iš anksto parengtą nemokumo schemą ar kitaip), nei sudaryti susitarimo su kreditoriais. Šiuo klausimu vertinimo įmonė nurodė, pirma, kad, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo padėtį pertvarkymo dieną ir į Europos Centrinio Banko (ECB) atliktą Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo vertinimą, jis negalėtų toliau veikti, kol bus pradėtos derybos, o tai lemtų didelį vertės praradimą. BPV pridūrė, kad 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular generalinio direktoriaus raštas patvirtina išvadą, kad dėl Banco Popular likvidumo padėties jis nebegalėjo tęsti veiklos. Vertinimo įmonė manė, kad Banco Popular banko licencija buvo panaikinta, nes buvo įvykdytos Ispanijos teisės aktuose numatytos jos panaikinimo sąlygos. Ji nurodė, kad banko licencija yra būtina siekiant priimti klientų indėlius, kurie buvo būtini siekiant tęsti Banco Popular veiklą arba jį parduoti kaip veikiančią įmonę.

74      BPV pridūrė, kad vertinimo įmonė aiškinamajame dokumente nurodė, jog Įstatyme 22/2003 nenumatyta įsteigti „gero banko“ ir „blogo banko“ ir kad bet kuriuo atveju tai įgyvendinti prireiktų laiko, o juo tuo metu nebuvo.

75      BPV padarė išvadą, kad vertinimo įmonė atliko tinkamą 3-iajame vertinime naudoto likvidavimo scenarijaus vertinimą.

76      Iš to matyti, kad pertvarkymo dieną Banco Popular negalėjo tęsti savo veiklos dėl likvidumo padėties, žlugimo ar galimo žlugimo ir galimo banko licencijos panaikinimo, todėl nebuvo galima numatyti nei susitarimo su kreditoriais, nei nemokumo scenarijaus, kuriais būtų daroma prielaida, jog įmonė tęs veiklą.

77      Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, tiek pagal taikytinas teisės nuostatas, tiek pagal faktinę Banco Popular padėtį pertvarkymo dieną nebuvo galima taikyti priešingos padėties scenarijaus, atsižvelgiant į hipotezę, kad įmonę tęs veiklą.

78      Darytina išvada, kad ieškovės argumentas, susijęs su vertės skirtumu, kurį lemtų veiklos tęsimo kriterijaus, o ne likvidavimo kriterijaus, susijusio su Banco Popular neapsaugoto atidėtųjų mokesčių turto vertinimu, taikymas, neturi reikšmės.

79      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė neįrodė, jog BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai patvirtino vertinimo įmonės vertinimą, pagal kurį požiūrio, kuris būtų taikomas poveikį patiriantiems Banco Popular akcininkams ir kreditoriams tuo atveju, jei jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla, vertinimas turėtų būti atliktas pagal įmonės, nutraukiančios veiklą, likvidavimo scenarijų.

80      Taigi antrasis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio ir Deleguotojo reglamento 2016/1075 IV skyriaus pažeidimu, nes 3-iąjį vertinimą atliko ne nepriklausomas vertintojas

81      Ieškovė teigia, kad vertinimo įmonė neatitiko sąlygų, kad ją būtų galima laikyti nepriklausoma atliekant 3-iąjį vertinimą, ir kad ją paskirdama BPV pažeidė Deleguotojo reglamento 2016/1075 IV skyriaus ir Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio nuostatas.

82      Ginčijamame sprendime BPV nusprendė, kad vertinimo įmonė yra nepriklausoma pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies ir Deleguotojo reglamento 2016/1075 IV skyriaus reikalavimus. Ji pažymėjo, kad vertinimo įmonė buvo atrinkta per konkurso procedūrą, po kurios BPV nusprendė, kad ji turi kvalifikaciją, patirtį, kompetenciją, žinias ir išteklius, būtinus 3-iajam vertinimui atlikti, ir neturėjo pernelyg didelės priklausomybės nuo atitinkamos valdžios institucijos ar Banco Popular, kaip to reikalaujama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnio 1 punktą ir 39 straipsnį. BPV nusprendė, kad, atsižvelgiant į atliktino vertinimo pobūdį, mastą ir sudėtingumą, vertinimo įmonė turėjo tinkamų žmogiškųjų ir techninių išteklių 3-iajam vertinimui atlikti, kaip numatyta Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 2 dalyje.

83      Be to, BPV nusprendė, kad vertinimo įmonė yra nuo valdžios institucijų ir Banco Popular nepriklausomas juridinis asmuo, ir šiuo klausimu ji buvo visiškai nepriklausoma nuo BPV ir nebuvo įdarbinta Banco Popular metinėms apskaitos užduotims atlikti.

84      Galiausiai BPV pažymėjo, kad, kiek tai susiję su faktinių ar galimų bendrų ar besikertančių interesų nebuvimu, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnį, vertinimo įmonė atliko vidaus patikrinimą pagal taikytinus profesinius standartus. Atsižvelgdama į šio patikrinimo rezultatus vertinimo įmonė nusprendė, kad ji nepatenka į interesų konfliktą, kiek tai susiję su jos paskyrimu nepriklausoma vertintoja. Šiuo klausimu BPV paminėjo įvairias per konkurso procedūrą ir ją paskyrus vertinimo įmonės pateiktas deklaracijas dėl interesų konflikto nebuvimo, kuriomis siekiama užtikrinti jos ir jos komandų narių, be kita ko, atsakingų už 3-iojo vertinimo atlikimą, nepriklausomumą.

85      Atsižvelgdama į šiuos pareiškimus ir vertinimo įmonės patikinimą BPV nusprendė, kad ji suteikė pakankamai garantijų, kad būtų išvengta bet kokių interesų, esamų ar galimų bendrų, ar besikertančių su atitinkamos valdžios institucijos arba Banco Popular interesais. BPV taip pat nurodė ginčijamo sprendimo 6.2.1 punktą, kuriame atsakė į per procedūrą dėl teisės būti išklausytam akcininkų ir kreditorių pateiktas „pastabas dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo“. Tame skirsnyje BPV paaiškino, kad vertinimo įmonė tuo metu, kai buvo paskirta, ir atlikdama 3-iąjį vertinimą neturėjo faktinio ar potencialaus reikšmingo intereso, bendro ar besikertančio su atitinkamos valdžios institucijos arba atitinkamo subjekto interesais, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnį.

86      BPV padarė išvadą, kad vertinimo įmonė buvo nepriklausoma pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalies ir Deleguotojo reglamento 2016/1075 39–41 straipsnių reikalavimus.

87      Šiuo klausimu pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį BPV užtikrina, kad vertinimą atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo, t. y. nuo valdžios institucijų, įskaitant BPV ir nacionalinę pertvarkymo instituciją, taip pat nuo atitinkamo subjekto nepriklausomas asmuo.

88      Vertintojų nepriklausomumo taisyklės nustatytos Deleguotojo reglamento 2016/1075 IV skyriuje, kurio 38 straipsnyje nurodyta:

„Vertintoju gali būti paskirtas juridinis arba fizinis asmuo. Laikoma, kad vertintojas yra nepriklausomas nuo bet kokios atitinkamos viešosios institucijos ir atitinkamo subjekto, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

1)      vertintojas turi reikalingą kvalifikaciją, patirties, gebėjimų, žinių ir išteklių ir gali veiksmingai atlikti vertinimą be nepagrįstos priklausomybės nuo jokios atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto pagal 39 straipsnį;

2)      vertintojas yra teisiškai atskirtas nuo atitinkamų viešųjų institucijų ir atitinkamo subjekto pagal 40 straipsnį;

3)      vertintojas neturi reikšmingų bendrų ar besikertančių interesų, kaip apibrėžta 41 straipsnyje.“

89      Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnyje, susijusiame su reikšmingais bendrais ar besikertančiais interesais, numatyta:

„1. Nepriklausomas vertintojas neturi faktinių ar galimų reikšmingų interesų, bendrų ar besikertančių su bet kokios atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto interesais.

2. Taikant 1 dalį laikoma, kad faktiniai arba galimi interesai yra reikšmingi, kai, skiriančiosios institucijos ar kitos atitinkamoje valstybėje narėje šią užduotį atlikti įgaliotos institucijos vertinimu, jie gali turėti poveikį arba pagrįstai gali būti laikomi turinčiais poveikį nepriklausomo vertintojo nuomonei atliekant vertinimą.

3. Taikant 1 dalį svarbūs yra interesai, bendri ar besikertantys bent su šių šalių interesais:

a)      atitinkamo subjekto vyresniosios vadovybės ir valdymo organo narių;

b)      juridinių ar fizinių asmenų, kurie kontroliuoja atitinkamą subjektą arba turi jo kvalifikuotąją akcijų paketo dalį;

c)      kreditorių, kuriuos, remdamasi skiriančiosios institucijos ar kitos atitinkamoje valstybėje narėje šią užduotį atlikti įgaliotos institucijos turima informacija, skiriančioji institucija ar kita atitinkamoje valstybėje narėje šią užduotį atlikti įgaliota institucija nustatė kaip svarbius;

d)      kiekvieno grupės subjekto.

4. Taikant 1 dalį, bent šie klausimai yra svarbūs:

a)      nepriklausomo vertintojo paslaugų teikimas, įskaitant ankstesnį paslaugų teikimą, atitinkamam subjektui ar 3 dalyje nurodytiems asmenims, visų pirma tų paslaugų ir vertinimui svarbių elementų ryšys;

b)      nepriklausomo vertintojo, atitinkamo subjekto ir 3 dalyje nurodytų asmenų asmeniniai ir finansiniai santykiai;

c)      nepriklausomo vertintojo investicijos ar kiti reikšmingi finansiniai interesai;

d)      juridinių asmenų atveju struktūrinis atskyrimas ar kitos priemonės, kurios turi būti taikomos siekiant išvengti tokių grėsmių nepriklausomumui kaip savęs tikrinimas, savanaudiški interesai, užtarimas, pažintys, pasitikėjimas ar bauginimas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama atskirti darbuotojus, galinčius dalyvauti vertinime, ir kitus darbuotojus.

<…>“

90      Reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija, jog vertinimo įmonė atitiko Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas, t. y. ji turėjo kvalifikaciją, patirtį, kompetenciją, žinias ir išteklius, būtinus veiksmingam 3-iajam vertinimui atlikti, ir ji buvo teisiškai atskirta nuo atitinkamų valdžios institucijų ir Banco Popular.

91      Ji taip pat neteigia, kad vertinimo įmonė turėjo faktinį ar galimą interesą, bendrą ar besikertantį su atitinkamos valdžios institucijos, t. y. BPV, arba su atitinkamo subjekto, t. y. Banco Popular, interesais, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 1 dalį.

92      Ieškovė teigia, kad vertinimo įmonė neatitiko sąlygų, kad būtų laikoma nepriklausoma, nes turėjo reikšmingų faktinių ar galimų interesų, kurie galėjo turėti įtakos jos sprendimui arba pagrįstai būti laikomi darančiais įtaką jos sprendimui atliekant 3-iąjį vertinimą, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 2 dalį.

93      Ji iš esmės teigia, kad tokių interesų buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į vertinimo įmonės ir BPV arba Banco Popular ryšius, bet ir į visas bylos aplinkybes. Taigi ji kaltina BPV neatsižvelgus, pirma, į tai, kad vertinimo įmonė jau buvo atlikusi 2-ąjį vertinimą, ir, antra, į jos ir Banco Santander ryšius.

 Dėl pirmos dalies, susijusios su tuo, kad vertinimo įmonė atliko 2-ajį ir 3-iąjį vertinimus

94      Ieškovė teigia, kad kadangi vertinimo įmonė jau buvo atlikusi 2-ąjį vertinimą, laikantis profesinio apdairumo ir objektyvumo principo pasirenkant nepriklausomą vertintoją nebuvo tinkama jai patikėti atlikti 3-iąjį vertinimą. Ji teigia, kad vertinimo įmonė patyrė stiprų spaudimą išsaugoti profesinę reputaciją, todėl ji turėjo vengti bet kokių 2-ojo vertinimo išvadų taisymų arba pakeitimų.

95      Ieškovė primena, kad BPV turi laikytis Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo ir nešališkumo reikalavimo, kuriuo visų pirma siekiama išvengti interesų konfliktų. BPV tik konstatavo, kad vertintojo paskyrimas formaliai atitinka Deleguotojo reglamento 2016/1075 reikalavimus, ir neatsižvelgė nei į vertinimo įmonės poziciją pertvarkymo procedūroje, nei į tai, kad ji atrodo nešališka. Nepakanka, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su struktūriniu atskyrimu ir svarbiais interesais, nes taip pat reikia, kad procedūra būtų be jokių abejonių dėl šališkumo.

96      Dublike ieškovė pripažįsta, kad, kaip teigia BPV, pagal taikytinas nuostatas, be kita ko, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį, nedraudžiama, kad 2-ąjį ir 3-iąjį vertinimus atliktų tas pats vertintojas. Vis dėlto ji tvirtina, kad tai, jog vertinimo įmonė atliko 2-ąjį vertinimą, yra aplinkybė, dėl kurios ji negali būti laikoma objektyvia ir nepriklausoma vertintoja.

97      Savo argumentais ieškovė iš esmės priekaištauja BPV dėl to, kad ši paskyrė vertinimo įmonę nepriklausoma vertintoja atlikti 3-iąjį vertinimą, neatsižvelgdama į tai, kad ji jau atliko 2-ąjį vertinimą ir todėl negalėjo būti laikoma atitinkančia Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nešališkumo reikalavimą, kaip jis išaiškintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

98      Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai.

99      Pagal jurisprudenciją nešališkumo reikalavimu, kurio turi laikytis Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, vykdydami savo užduotis, siekiama užtikrinti vienodą požiūrį, kuris yra Sąjungos pamatas. Šiuo reikalavimu, be kita ko, siekiama užkirsti kelią galimiems pareigūnų ir tarnautojų, veikiančių institucijų, įstaigų ir organų vardu, interesų konfliktams. Atsižvelgiant į esminę nepriklausomumo ir sąžiningumo garantijos svarbą tiek Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų vidaus veiklai, tiek jų išorės įvaizdžiui, nešališkumo reikalavimas apima visas aplinkybes, kurias sprendimą byloje priimantis pareigūnas ar tarnautojas turi pagrįstai laikyti tokiomis, kurias trečiasis asmuo gali laikyti galinčiomis daryti įtaką jo nepriklausomumui tuo klausimu (žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo August Wolff ir Remedia / Komisija, C‑680/16 P, EU:C:2019:257, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

100    Teisingumo Teismo nuomone, institucijos, įstaigos ir organai turi laikytis nešališkumo reikalavimo, apimančio du elementus: pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti išankstinio nusistatymo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo (žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo August Wolff ir Remedia / Komisija, C‑680/16 P, EU:C:2019:257, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

101    Kaip nurodyta šio sprendimo 87 punkte, BPV pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį turėjo užtikrinti vertinimo įmonės nepriklausomumą atsižvelgdama į bylos aplinkybes.

102    Žinoma, iš esmės negalima atmesti galimybės, kad, trečiųjų asmenų požiūriu, tai, kad vertinimo įmonė jau dalyvavo Banco Popular pertvarkymo procedūroje atlikdama 2-ąjį vertinimą prieš priimant pertvarkymo schemą, gali būti aplinkybė, dėl kurios atliekant 3-iąjį vertinimą ji negali būti objektyvi ir nešališka.

103    Šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamame sprendime BPV nurodo, jog daug poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pateikė pastabas dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo ir teigė, kad ji neturėjo atlikti 3-iojo vertinimo, nes jau buvo atlikusi 2-ąjį vertinimą. Kai kuriose iš šių pastabų buvo kalbama apie tai, kad į 2-ąjį vertinimą įtrauktas ex ante požiūris, kuris būtų taikomas kiekvienai akcininkų ar kreditorių grupei, jei būtų buvusi pradėta įprasta bankroto byla, ir teigiama, kad vertinimo įmonė siekė patvirtinti principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, analizės išvadas, kurias ji padarė 2-ajame vertinime.

104    Vis dėlto reikia pažymėti, kad šios bylos aplinkybės, viena vertus, neįrodo, kad vertinimo įmonei, atliekant 3-iąjį vertinimą, darė įtaką tai, jog ji atliko 2-ąjį vertinimą, ir, antra vertus, paneigia ieškovės argumentą, kad ji galėjo pagrįstai manyti, jog nėra objektyvumo ar nešališkumo.

105    Reikia priminti, kad 2-ąjį vertinimą sudaro dvi dalys: pirmoje pateiktas preliminarus Banco Popular vertinimas pertvarkymo tikslais, o antroje – likvidavimo scenarijaus simuliacija. Pirmoje dalyje pateikiamas Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimas ir siekiama nustatyti jo ekonominę vertę taikant verslo pardavimo priemonę. Į šią pirmą dalį BPV atsižvelgė priimdama pertvarkymo schemą. Antroje dalyje nurodyto likvidavimo scenarijaus simuliacijos tikslas – remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 9 dalimi įvertinti, koks būtų buvęs požiūris į kiekvienos kategorijos akcininkus ir kreditorius, jei subjektas, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, būtų buvęs likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą pagal Ispanijos teisės aktus.

106    3-iajame vertinime skirtingo požiūrio analizė grindžiama faktiniu poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių vertinimu po pertvarkymo. Į 2-ojo vertinimo pirmoje dalyje pateiktą Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimą pertvarkymo tikslais nebuvo atsižvelgta 3-iajame vertinime, todėl jis negalėjo daryti įtakos vertinimo įmonei, kai atliko šį vertinimą.

107    Taigi ieškovės argumentas susijęs tik su 2-ojo vertinimo antra dalimi, kuri atitinka likvidavimo scenarijaus simuliaciją.

108    Šiuo klausimu ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad taikytinose teisės nuostatose buvo pripažinta, kad preliminarus požiūrio į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius vertinimas, jei įstaiga būtų buvusi likviduota, 2-ajame vertinime negalėjo būti toks tikslus kaip 3-iajame vertinime dėl kelių priežasčių, įskaitant (bet neapsiribojant) laiko apribojimus ir duomenų trūkumą, nes pertvarkymas turėjo įvykti labai greitai po 2-ojo vertinimo. Taigi pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 9 dalį 2-asis vertinimas turi apimti šio požiūrio „vertinimą“, o to paties reglamento 20 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad 3-iajame vertinime jis turi būti „nustatytas“. BPV nurodė, kad vien tai, kad 2-ajame ir 3-iajame vertinime pateiktu preliminariu vertinimu gauti panašūs rezultatai, tačiau pats vertinimas buvo pagrįstas skirtingomis prielaidomis, savaime negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad 3-iasis vertinimas nebuvo atliktas pagal teisinius reikalavimus.

109    Reikia pažymėti, kad 2-ajame vertinime vertinimo įmonė patikslino, jog šiame etape ji neturi visos būtinos informacijos ir duomenų ir pakankamai laiko, kad atliktų kitokį, nei orientacinį, vertinimą. Ji ne kartą nurodė, kad likvidavimo scenarijaus simuliacija grindžiama daugybe neaiškumų ir kad tuo atveju, kai bus gauta tikslesnė informacija, ji galės patobulinti savo prielaidas ir parengti „tvirtesnį“ ir patikimesnį likvidavimo scenarijų.

110    Vertinimo įmonė, be kita ko, nurodė: „kadangi jai nebuvo pranešta apie įmonės struktūrą ar atskirų subjektų balansus, parengtas [jos] likvidavimo scenarijus yra orientacinis“ ir „faktinis likvidavimas pagal [Įstatymą 22/2003] bus susijęs su atskirais subjektais“. Ji pridūrė, kad, „gavusi šią papildomą informaciją, [ji] galėtų pateikti patikimesnę likvidavimo scenarijaus simuliaciją kiekvienu individualiu atveju“.

111    Viena vertus, iš to matyti, kad 2-ajame vertinime buvo daug abejonių dėl likvidavimo scenarijaus simuliacijos patikimumo. Antra vertus, iš šio sprendimo 105 ir 106 punktų matyti, kad Banco Popular vertinimas pagal likvidavimo scenarijų 3-iajame vertinime, kuris skiriasi nuo to, kuris pateiktas 2-ajame vertinime pateiktoje simuliacijoje, negali paneigti pastarojo vertinimo galiojimo.

112    Vadinasi, ieškovė negali pagrįstai teigti nei kad vertinimo įmonė, siekdama apsaugoti savo profesinę reputaciją, manė esanti saistoma 2-ajame vertinime pateiktų išvadų, kai atliko 3-iąjį vertinimą, nei kad skirtumas tarp šių dviejų vertinimų gali pakenkti jos profesinei reputacijai ir lemti jo neobjektyvumą.

113    Ieškovės argumentą, kad vertinimo įmonė buvo skatinama vengti bet kokio 2-ajame vertinime pateiktų išvadų taisymo ar pakeitimo, paneigia aplinkybės, kuriomis buvo atliktas 2-asis ir 3-iasis vertinimas.

114    Šiuo klausimu ginčijamame sprendime, atsakydama į šio sprendimo 103 punkte nurodytas pastabas, BPV nurodė, kad nors į 2-ąjį vertinimą įtrauktas požiūrio į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius hipotetinės bankroto bylos atveju ex ante vertinimas buvo atliktas per konkretų terminą ir buvo pagrįstas informacija, kurią vertinimo įmonė turėjo prieš pertvarkymą, t. y. daugiausia ta, kuri buvo prieinama 2017 m. kovo 31 d., 3-iasis vertinimas buvo grindžiamas išsamesne informacija, prieinama 2017 m. birželio 6 d., kai veikla buvo baigta. BPV nusprendė, kad, atsižvelgdama į įvairią informaciją, kuria buvo grindžiami šie vertinimai, taip pat į skirtingą jų tikslą, vertinimo įmonė galėjo padaryti kitokias išvadas.

115    Reikia priminti, pirma, kad 2-ajame vertinime pateikta likvidavimo scenarijaus simuliacija neišvengiamai buvo grindžiama duomenimis, turėtais iki pertvarkymo schemos patvirtinimo, o 3-iajame vertinime turėjo būti atsižvelgta į pertvarkymo dieną turimus duomenis. Taigi nebuvo galima preziumuoti, kad, kiek tai susiję su Banco Popular vertinimu pagal 3-iajame vertinime atliktą hipotetinį likvidavimo scenarijų, vertinimo įmonė gaus tą patį rezultatą kaip ir 2-ajame vertinime pateiktos simuliacijos atveju.

116    Ieškovė pripažįsta, kad 2-asis vertinimas turėjo būti atliktas skubiai. Taigi, kaip vertinimo įmonė nurodė 2-ajame vertinime, likvidavimo scenarijaus simuliacija buvo grindžiama nepatikrintomis prielaidomis, kurios turėjo būti patikslintos.

117    Iš to matyti, kad gavusi 2-ąjį vertinimą BPV buvo informuota apie tai, kad vertinimo įmonė turėtų remtis naujais duomenimis 3-iajame vertinime, taigi pakeisti vertinimą pagal likvidavimo scenarijaus simuliaciją. Ieškovė negali pagrįstai teigti, kad dėl to, jog vertinimo įmonė atliko 2-ąjį vertinimą, BPV turėjo suabejoti jos objektyvumu ir nešališkumu.

118    Ji neginčija, kad 2-asis ir 3-iasis vertinimai buvo atlikti siekiant skirtingų tikslų ir laikantis skirtingų požiūrių.

119    Per posėdį ieškovė paaiškino, kad BPV turėjo kreiptis į kitą vertintoją, kad atliktų vertinimą pagal kitokį metodą, nors vertinimo įmonė 2-ajame ir 3-iajame vertinimuose taikė tą patį metodą, t. y. vertinimą pagal likvidavimo scenarijų.

120    Kadangi iš antrojo pagrindo analizės matyti, kad požiūrio į Banco Popular poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius vertinimas, jeigu jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla, turėjo būti atliktas pagal likvidavimo scenarijų, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad šio metodo pasirinkimu buvo galima įrodyti, kad vertinimo įmonė buvo neobjektyvi. Priešingai, nei teigia ieškovė, bet kuris kitas vertintojas, kuris būtų buvęs paskirtas atlikti 3-ąjį vertinimą, turėjo remtis hipotetiniu Banco Popular likvidavimo scenarijumi.

121    Be to, reikia pažymėti, kad 3-iajame vertinime vertinimo įmonė ne tik patvirtino 2-ajame vertinime pateiktos simuliacijos rezultatą.

122    Taigi, pavyzdžiui, 2-ajame vertinime buvo įvertinta, kad pagal trejų metų likvidavimo scenarijų Banco Popular turtas, realizuotinas kreditoriams, bus lygus tarp 120,9 mlrd. EUR pagal geriausią hipotezę ir 116,5 mlrd. EUR pagal blogiausią hipotezę. 3-ajame vertinime pagal trejų metų likvidavimo scenarijų gautas kitoks rezultatas, t. y. 101,546 mlrd. EUR pagal geriausią hipotezę ir 97,593 mlrd. EUR pagal blogiausią hipotezę.

123    Vien to, kad vertinimo įmonė padarė tą pačią išvadą, t. y. kad poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai Banco Popular likvidavimo atveju nesusigrąžintų pinigų, nepakanka įrodyti, kad atlikdama 3-ąjį vertinimą ji manė, jog turėjo laikytis 2-ajame vertinime pateikto vertinimo.

124    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, jog vertinimo įmonė yra nepakankamai objektyvi dėl to, kad atliko 2-ąjį vertinimą, nėra pagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais ir jam prieštarauja pats 3-iojo vertinimo turinys.

125    Taigi šios bylos aplinkybėmis, priešingai, nei teigia ieškovė, tai, kad vertinimo įmonė atliko 2-ąjį vertinimą, neleidžia suabejoti jos nepriklausomumu atliekant 3-iąjį vertinimą ir tuo, kad BPV ją paskyrė nepriklausoma vertintoja.

126    Vadinasi, pirma dalis turi būti atmesta.

 Dėl antros dalies, susijusios su vertinimo įmonės ir „Banco Santander“ ryšiais

127    Ieškovė teigia, kad vertindama vertinimo įmonės nepriklausomumą BPV klaidingai neatsižvelgė į jos ir Banco Santander santykius.

128    Ji teigia, kad, atsižvelgdama į vertinimo įmonės Banco Santander suteiktas paslaugas prieš Banco Popular pertvarkymą ir po jo, BPV turėjo padaryti išvadą, kad ji neatitinka sąlygų, kad būtų laikoma nepriklausoma vertintoja, nes turėjo reikšmingų, realių ar potencialių interesų, kurie gali turėti įtakos jos sprendimui dėl 3-iojo vertinimo arba kurie pagrįstai būti laikomi darančiais įtaką jos sprendimui, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnį.

129    Ieškovė teigia, kad BPV neatsižvelgė į tai, kad vertinimo įmonė 25 metus iki 2016 m. buvo Banco Santander sąskaitų auditorė.

130    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad per procedūrą, susijusią su teise būti išklausytam, kai kurie poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai pateikė pastabų dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo, kuriam pakenkė tai, kad anksčiau, prieš priimant pertvarkymo schemą, ji Banco Santander teikė audito paslaugas.

131    Ginčijamame sprendime, atsakydama į šias pastabas, BPV nusprendė, kad į vertinimo įmonės Banco Santander suteiktas audito paslaugas neturėjo būti atsižvelgta vertinant nepriklausomumą ją samdant, t. y. 2017 m. gegužės 23 d., nes buvo vertinamas Banco Popular. BPV nurodė, kad tą dieną vertinimo įmonės nepriklausomumo nuo potencialių pirkėjų vertinimas nebuvo atliktas, nes, pirma, jis nebuvo numatytas teisės aktuose ir, antra, vertinimo procedūra buvo kitokia nei pirkėjus apibrėžiančios pardavimo procedūros. Konkrečiai kalbant, vertinimo įmonė neturėjo galimybės susipažinti su informacija apie potencialių pirkėjų vardus, pavardes ir pavadinimus ar pirkėjo tapatybę prieš priimant pertvarkymo schemą.

132    BPV nusprendė, kad, atsižvelgiant į 3-iojo vertinimo apimtį ir tikslą, vertinimo įmonės Banco Santander anksčiau suteiktos audito paslaugos netrukdė jos nepriklausomumui, kiek tai susiję su 3-ojo vertinimo atlikimu, ir nesukėlė reikšmingų faktinių ar galimų, bendrų ar besikertančių interesų, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnį. Konkrečiai kalbant, ji pažymėjo, kad 3-iasis vertinimas buvo susijęs tik su Banco Popular turtu ir įsipareigojimais prieš jį parduodant Banco Santander, o ne su Banco Santander turtu ir įsipareigojimais.

133    Taigi reikia konstatuoti, kad vertinimo įmonės paskyrimo nepriklausoma vertintoja dieną, t. y. 2017 m. gegužės 23 d., įgijėjo tapatybė nebuvo žinoma, todėl nebuvo galima atsižvelgti į vertinimo įmonės ir Banco Santander ryšius. Be to, reikia pažymėti, kad paskyrimo vertintoja dieną vertinimo įmonė nebeteikė audito paslaugų Banco Santander, o to ieškovė, beje, ir neteigia.

134    Pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 4 dalies a punktą, siekiant nustatyti, ar yra reikšmingas faktinis ar galimas, bendras ar besikertantis interesas, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 1 dalį, svarbu tai, ar nepriklausomas vertintojas teikia paslaugas, taip pat ir ar jas teikė praeityje, atitinkamam subjektui ir 3 dalyje nurodytiems asmenims, ir, be kita ko, šių paslaugų ir vertinimui svarbios informacijos ryšys.

135    Ieškovė nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų siekiama įrodyti, kad vertinimo įmonės Banco Santander suteiktos audito paslaugos ir 3-iajam vertinimui svarbi informacija, susijusi tik su Banco Popular, o ne Banco Santander vertinimu, yra tarpusavyje susijusios.

136    Ieškovė teigia, kad tai, jog Banco Santander pasamdė vertinimo įmonę kaip patarėją dėl sandorių, po kurių buvo sudaryti jo ir tam tikrų Banco Popular investuotojų, kurie kreipėsi į teismą arba pradėjo procedūrą neteismine tvarka, susitarimai, įrodo faktinių ar galimų bendrų vertintojo ir atitinkamo subjekto interesų buvimą, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnį. Ieškovės teigimu, asmuo, kuris iškart po sprendimo priėmimo konsultuoja pertvarkomo subjekto pirkėją srityje, tiesiogiai susijusioje su ginčais, kylančiais dėl sprendimo, negali būti laikomas nepriklausomu nuo jį pasamdžiusio asmens. Be to, Banco Santander pasamdė vertinimo įmonę dėl turimos informacijos apie Banco Popular, nes ji dalyvavimo atliekant 2-ąjį vertinimą.

137    Per procedūrą, susijusią su teise būti išklausytiems, kai kurie poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai taip pat pateikė pastabų dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo, kuriam pakenkė tai, kad po Banco Popular pertvarkymo ji teikė Banco Santander paslaugas, susijusias su Banco Popular integracija arba Banco Santander dalinės kompensacijos suteikimu tam tikriems Banco Popular kreditoriams.

138    Ginčijamame sprendime atsakydama į šias pastabas BPV nusprendė, kad šios paslaugos neįrodė reikšmingų interesų, bendrų ar besikertančių su atitinkamo asmens, kaip jis suprantamas pagal to paties deleguotojo reglamento 41 straipsnio 3 dalį, interesais, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 2 ir 4 dalis.

139    BPV nusprendė, kad, atsižvelgiant į 3-iojo vertinimo apimtį ir tikslą, vertinimo įmonės paslaugos, suteiktos po pertvarkymo, susijusio su veiklą tęsiančia įmone, datos, negali turėti įtakos 3-iajam vertinimui ir jame esančiai informacijai. Be to, jis pažymėjo, kad 3-iasis vertinimas negali turėti įtakos Banco Popular arba Banco Santander padėčiai, nes jame tik nustatoma, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams turėtų būti skirta kompensacija iš BPF.

140    BPV nusprendė, kad bet kuriuo atveju patvirtinus pertvarkymo schemą vertinimo įmonė papildomai patikino, jog Banco Santander teikiamos paslaugos negalėtų lemti reikšmingų faktinių ar galimų, bendrų ar besikertančių interesų. BPV pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškime vertinimo įmonė patvirtino, kad jokia Banco Santander suteikta paslauga nėra susijusi nei su turto ar įsipareigojimų, dėl kurių buvo atliktas 3-asis vertinimas, vertinimu, nei su finansine informacija, kuri su jais susijusi. Be to, ji nurodė, kad vertinio įmonė patvirtino, jog nėra informacijos srauto tarp atlikto vertinimo darbo ir kitų projektų, atsižvelgiant į įgyvendintas apsaugos priemones ir konfidencialumo protokolus.

141    Konkrečiai kalbant, dėl paslaugų, susijusių su Banco Popular integravimu, BPV nurodė, kad vertinimo įmonė pakankamai paaiškino, jog, nors ji teikė konsultavimo paslaugas Banco Santander, jos nebuvo susijusios su BPV teikiamomis paslaugomis, nebuvo susijusios su jokiais klausimais dėl BPV teikiamų vertinimo paslaugų ir neapėmė su Banco Popular susijusių vertinimo ar teisinių paslaugų.

142    Dėl paslaugų, susijusių su Banco Santander kompensacijos tam tikriems Banco Popular kreditoriams suteikimu, ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje BPV pažymėjo, kad vertinimo įmonė patikslino, jog šios paslaugos nesusijusios su teisinėmis konsultacijomis ar konsultavimo dėl šių skundų paslaugomis. Konkrečiai kalbant, ji buvo pasiryžusi sukurti ir įgyvendinti vieno koordinavimo centro sprendimą, kad surinktų informaciją, susijusią su neteisminių ir teisminių skundų valdymu, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir sutrumpintas valdymo laikas. Vertinimo įmonės užduotis sudarė paslaugos, susijusios su administracinės informacijos stebėsena ir dokumentavimu bei periodinių ataskaitų rengimu. Be to, ji pridūrė, kad nedalyvavo teisinės gynybos darbuose, nes Banco Santander šiems skundams valdyti naudojosi išorės advokatų kontoromis, taip pat nenustatė ir neapskaičiavo Banco Santander Banco Popular klientams suteiktų kompensacijų sumos.

143    Reikia pažymėti, kad per visą procedūrą, susijusią su Banco Popular pertvarkymu, BPV užtikrino, kaip ir privalėjo padaryti, kad vertinimo įmonė laikytųsi nepriklausomumo reikalavimų, visų pirma Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl interesų konflikto nebuvimo.

144    Taigi vykstant konkurso procedūrai, po kurios buvo sudaryta konkreti sutartis su vertinimo įmone, 2017 m. gegužės 18 d. ši pateikė BPV deklaraciją dėl interesų konflikto su Banco Popular nebuvimo. 2017 m. gegužės 23 d., paskyrimo vertintoja dieną, ji taip pat pateikė deklaraciją dėl savo nepriklausomumo pagal Deleguotąjį reglamentą 2016/1075, kurioje, be kita ko, nurodė, kad žinojo apie teisinius reikalavimus ir kad buvo sudaryti atitinkami susitarimai, kai tai buvo būtina, siekiant užtikrinti, kad nei ji, nei nė vienas konkrečios sutarties vykdymui siūlomos grupės narys neturėtų reikšmingų interesų, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnyje. Ji įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog bet kokia būsima paslauga, teikiama kitoms šalims, nepakenktų jos nepriklausomumui. Ji pažymėjo, kad bet kokiems naujiems jos komandos nariams bus taikomi nepriklausomumo reikalavimai ir kad juos turės patvirtinti BPV.

145    Po paskyrimo vertintoja 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. balandžio 11 d. vertinimo įmonė pateikė papildomų deklaracijų dėl jos nepriklausomumo priėmus naujų narių į jos komandą, dirbančią rengiant 3-iąjį vertinimą. Be to, 2019 m. gruodžio 18 d. ji pateikė deklaraciją dėl interesų konflikto nebuvimo, kurioje patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 15 d. atsižvelgiant į jos sistemas ir kontrolės mechanizmus ji yra ir buvo nepriklausoma 3-iojo vertinimo tikslais ir ji nežino apie konfliktus su kitais jos atliktais darbais ir asmeninius konfliktus.

146    Reikia pažymėti, kad 2019 m. gruodžio 18 d. deklaracijoje, BPV prašymu pateiktoje po to, kai per procedūrą dėl teisės būti išklausytam buvo pateiktos poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pastabos, vertinimo įmonė nurodė, kokias paslaugas teikė Banco Santander, ir pažymėjo, kad nėra ryšio tarp paslaugų, kurias ji teikė Banco Santander, ir BPV teikiamų paslaugų rengiant 3-iąjį vertinimą arba aiškinamąjį dokumentą. Ji pridūrė, kad neteikė paslaugų, susijusių su turto ir įsipareigojimų, dėl kurių atliktas 3-asis vertinimas, vertinimu arba finansine informacija apie juos.

147    Vertinimo įmonės paaiškinimus BPV pakartojo ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje, minėtoje šio sprendimo 142 punkte. Taigi BPV konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 18 d. deklaracijoje vertinimo įmonė papildomai užtikrino, jog Banco Santander suteiktos paslaugos, susijusios su kompensacijos suteikimu tam tikriems Banco Popular kreditoriams po pertvarkymo, negali sukelti faktinio ar galimo reikšmingo bendro ar besikertančio interesų konflikto, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies a punktą.

148    Ieškovė nepaaiškina, kaip šios paslaugos galėjo turėti įtakos vertinimo įmonės sprendimams atliekant 3-iąjį vertinimą, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 2 dalį.

149    Iš to matyti, kad ieškovės argumentai negali paneigti BPV vertinimo, pagal kurį vertinimo įmonės Banco Santander suteiktos paslaugos neįrodo, kad yra reikšmingų faktinių ar galimų interesų, kurie galėtų turėti įtakos arba pagrįstai būti suvokiami kaip darantys įtaką vertinimo įmonės sprendimams, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnį.

150    Ieškovė teigia, kad vertinimo įmonės ir Banco Santander ryšiai kelia įtarimą šališkumu trečiųjų asmenų požiūriu, o tai neleidžia jos laikyti nepriklausoma vertintoja. Nešališkumas reiškia, kad nėra išankstinio nusistatymo ar palankumo. Ji mano, kad 3-iasis vertinimas gali turėti neigiamų pasekmių Banco Santander, pakenkti jo padėčiai ginčuose, susijusiuose su Banco Popular pertvarkymu, arba leisti pateikti buvusių Banco Popular akcininkų prašymus atlyginti žalą.

151    Reikia pažymėti, kad pagal šio sprendimo 99 ir 100 punktuose nurodytą jurisprudenciją vertinimo įmonei taikomas nešališkumo reikalavimas apima visas aplinkybes, kurios, trečiųjų asmenų požiūriu, pagrįstai gali turėti įtakos jos nepriklausomumui. Siekiant nustatyti šio reikalavimo pažeidimą, ryšiai tarp jo ir Banco Santander turi būti aplinkybė, galinti sukelti pagrįstų abejonių dėl galimo neobjektyvumo.

152    Taigi siekiant konstatuoti, kad BPV turėjo atsižvelgti į tai, jog dėl vertinimo įmonės ryšių su Banco Santander tariamai trūksta jos objektyvumo ar nešališkumo, reikia nustatyti, kad kai ji 3-iajame vertinime nusprendė, jog požiūris į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius nebūtų buvęs geresnis iškėlus įprastinę bankroto bylą nei pertvarkymo atveju, ji siekė teikti prioritetą antrajam atvejui.

153    Ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad, atsižvelgiant į 3-iojo vertinimo tikslą nustatyti, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos hipotetinės įprastinės bankroto bylos atveju, jis negalėjo turėti poveikio Banco Popular pardavimui ir negalėjo paveikti Banco Santander padėties. BPV nusprendė, kad 3-iasis vertinimas turėjo poveikį tik jai, nes ji turėtų iš BPF sumokėti kompensaciją skirtingo požiūrio atveju.

154    Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad 3-iajame vertinime vertinimo įmonė Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę įvertino hipotetinės įprastinės bankroto bylos atveju ir nusprendė, kad poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams nebūtų sugrąžintos sumos, jeigu Banco Popular pertvarkymo dieną būtų buvęs likviduotas. Palyginusi šio vertinimo rezultatus su faktine dėl pertvarkymo atsiradusia akcininkų ir kreditorių padėtimi, BPV padarė išvadą, kad jie neturi teisės į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

155    Net jei vertinimo įmonė 3-iajame vertinime padarytų išvadą, jog poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams Banco Popular likvidavimo atveju būtų taikytos geresnės sąlygos nei tos, kurios jiems buvo taikomos dėl pertvarkymo, kompensaciją, kuri galėtų atsirasti dėl to, mokėtų BPF, o ne Banco Santander.

156    Reikia pažymėti, kad atvejis, kai iš pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalis atlikto vertinimo matyti, jog subjekto akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos nei tos, kurios taikytos dėl jo pertvarkymo, yra sudedamoji Reglamente Nr. 806/2014 numatyto pertvarkymo mechanizmo veikimo dalis, nes juo nustatomas kompensavimo mechanizmas, grindžiamas jo 15 straipsnio 1 dalies g punkte įtvirtintu principu, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė.

157    Be to, svarbu pabrėžti, jog tai, kad poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai galėjo susigrąžinti dalį savo reikalavimų iškeliant įprastinę bankroto bylą, nereiškia, kad sprendimas taikyti aptariamo banko pertvarkymo procedūrą buvo klaidingas ir kad ši procedūra nebuvo būtina ir pateisinama, nes pertvarkymo tikslas buvo išvengti sisteminės svarbos banko likvidavimo.

158    Taigi, priešingai, nei per teismo posėdį teigė ieškovė, 3-iojo vertinimo rezultatas neturi įtakos nei sprendimo taikyti Banco Popular pertvarkymo procedūrą teisėtumui, nei šio pertvarkymo rezultatui, t. y. jo pardavimui Banco Santander.

159    Be to, reikia priminti, kad 2-ojo vertinimo tikslas skyrėsi nuo 3-iojo vertinimo tikslo, t. y. taikant verslo pardavimo priemonę nustatyti viso Banco Popular vertę galimam pirkėjui. Taigi 3-iajame vertinime atliktas Banco Popular turto vertės nustatymas hipotetinės įprastinės bankroto procedūros atveju negali paneigti 2-ajame vertinime atlikto vertinimo, taigi ir Banco Popular pardavimo Banco Santander už 1 eurą.

160    Be to, pagal Direktyvos 2014/59 85 straipsnio 4 dalies paskutinę pastraipą galimas sprendimo dėl pertvarkymo panaikinimas negali lemti Banco Popular pardavimo Banco Santander sąlygų pakeitimo. Vadinasi, kad ir koks būtų 3-ojo vertinimo rezultatas, Banco Popular pardavimas Banco Santander už 1 eurą negali būti ginčijamas.

161    Priešingai, nei teigia ieškovė, dėl 3-iajame vertinime atlikto vertinimo negali atsirasti teisė į kompensaciją iš Banco Santander poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams.

162    Pakanka pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau nusprendė, jog tiek ieškiniu dėl atsakomybės, tiek ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia iš tiesų siekiama, kad pertvarkoma kredito įstaiga ar investicinė įmonė arba jos teises perėmęs subjektas atlygintų akcininkų patirtus nuostolius dėl to, kad pertvarkymo institucija pasinaudojo savo įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti šios įstaigos ar įmonės įsipareigojimus arba savo įgaliojimais reikalauti visiškai grąžinti sumas, investuotas į pasirašytas ir dėl tokio pertvarkymo nurašytas akcijas. Jei būtų leidžiama pareikšti tokius ieškinius, iškiltų abejonių dėl viso vertinimo, kuriuo grindžiamas sprendimas dėl pertvarkymo, nes šio vertinimo objektyvūs duomenys apima ir kapitalo sudėtį. Taigi, kaip pažymėjo generalinis advokatas Richard de la Tour išvados 82 ir 95 punktuose, būtų pakenkta pačiai pertvarkymo procedūrai ir Direktyva 2014/59 siekiamiems tikslams (2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Banco Santander (Banco Popular pertvarkymas), C‑410/20, EU:C:2022:351, 43 punktas).

163    Iš to, kas išdėstyta, matyti: kadangi 3-asis vertinimas, kad ir koks būtų jo rezultatas, negalėjo paveikti Banco Santander padėties, vertinimo įmonė negalėjo jam sudaryti palankesnių sąlygų. Todėl jų ryšiai negali sukelti pagrįstų abejonių dėl galimo išankstinio nusistatymo arba lemti vertinimo įmonės objektyvumo ar nešališkumo stokos. Šie ryšiai nėra aplinkybė, dėl kurios būtų galima suabejoti jos nepriklausomumu atliekant 3-iąjį vertinimą ir BPV ją paskiriant nepriklausoma vertintoja.

164    Vadinasi, antrą dalį reikia atmesti, taigi reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.

 Dėl trečiojo pagrindo, susijusio tuo, kad 3-iasis vertinimas paremtas klaidingu pagrindu, susijusiu su „Banco Popular“ finansine būkle pertvarkant

165    Trečiuoju pagrindu ieškovė iš esmės prašė Bendrojo Teismo taikant tyrimo priemonę nurodyti Juzgado Central de instrucción no 4 de l’Audiencia Nacional (Ikiteisminio tyrimo teismas Nr. 4, Ispanija) pateikti 2019 m. balandžio 8 d. Ispanijos banko ekspertizės ataskaitą dėl Banco Popular.

166    2022 m. rugsėjo 2 d. Bendrajam Teismui pateiktu dokumentu ieškovė pateikė šią ataskaitą kaip pasiūlymą pateikti naujų įrodymų pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nurodė, kad dėl to ji atsisako prašymo taikyti tyrimo priemonę.

167    Per posėdį ieškovė teigė, kad Ispanijos banko ekspertizės ataskaitoje buvo pateikta Banco Popular turto būklė prieš pat pertvarkymą ir kad remiantis ja buvo galima įvertinti banko galimybes toliau valdyti savo turtą ir įsipareigojimus. Ji paaiškino, kad ši ataskaita yra esminė, kad būtų galima taikyti veiklą tęsiančios įmonės kriterijų ir remiantis šiuo kriterijumi atlikti 3-iajam vertinimui alternatyvų vertinimą.

168    BPV ir Ispanijos Karalystė teigė, kad ši ataskaita neturi reikšmės, nes ji buvo susijusi su Banco Popular verte 2016 m. gruodžio mėn. BPV, be kita ko, teigia, kad ši ataskaita susijusi su faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra reikšmingos vertinant priešingos padėties vertinimą ar 3-iajame vertinime atliktą palyginimą ir kurios nebuvo įvertintos ginčijamame sprendime.

169    Kaip nurodė Ispanijos Karalystė, ši ekspertizės ataskaita buvo parengta vykstant baudžiamajam procesui dėl Banco Popular ir jo vadovų atsakomybės 2016 finansiniais metais didinant kapitalą, kuris buvo pagrįstas su banko apskaitos ir finansinėmis ataskaitomis susijusia informacija, pateikta investuotojams emisijos prospektuose, neatspindinčiuose realios ekonominės padėties.

170    Reikia pažymėti, kad Ispanijos banko ekspertizės ataskaitoje pagrindinės išvados apibendrintos taip: pirma, Banco Popular pertvarkymas buvo susijęs su trimis indėlių nutekėjimų epizodais 2017 m. antrąjį ketvirtį, antra, 2016 m. kapitalo didinimo prospekte pateiktose metinėse finansinėse ataskaitose nebuvo laikytasi tam tikrų apskaitos teisės aktų aspektų, be kita ko, refinansuotų operacijų klasifikavimo kaip abejotinų, ir, trečia, tam tikros prielaidos, naudotos prospekte pateiktiems vertinimams apskaičiuoti, buvo pernelyg optimistinės.

171    Ieškinyje ieškovė teigia, kad Ispanijos banko ekspertizės ataskaitoje nurodyta, jog investuotojai nuostolių patyrė ne dėl to, kad Banco Popular turto nepakako nuostoliams padengti, o dėl to, kad nebuvo įmanoma patenkinti didelės indėlių atsiėmimo paklausos. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad, remiantis 2016 m. metinėmis ataskaitomis, Banco Popular turėjo teigiamą 11,088 mlrd. EUR grynąjį turtą ir gavo pelno, kad Banco Popular pertvarkymą lėmė indėlių atsiėmimo problema, kad itin didelis indėlių atsiėmimas įvyko 2017 m. gegužės 23 d. po BPV pirmininkės interviu per televizijos kanalą Bloomberg, kad 2017 m. birželio 5 d. Banco Popular gavo Ispanijos banko skubią 9,5 mlrd. EUR likvidumo injekciją ir kad Banco Popular valdyba 2017 m. birželio 6 d. raštu paprašė ECB pripažinti banką žlungančiu arba galinčiu žlugti, tačiau taip pat nurodė, kad reikia toliau ieškoti privataus sprendimo. Iš šios ataskaitos matyti, kad nors Banco Popular susidūrė su didele likvidumo problema, jo nuosavos lėšos būtų buvusios teigiamos prieš pertvarkymą, net atsižvelgiant į apskaitos patikslinimus, kurie dar turėjo būti atlikti, ir nepaisant to, kad galėjo būti nesilaikoma teisės aktais nustatytų mokumo rodiklių.

172    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad 3-iajame vertinime atliktas skirtingo požiūrio vertinimas buvo susijęs su faktinio požiūrio, kuris akcininkams ir kreditoriams buvo taikomas dėl Banco Popular pertvarkymo, ir požiūrio, kuris jiems būtų taikomas, jei subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo patvirtinta pertvarkymo schema, palyginimu. Ispanijos banko ekspertizės ataskaita susijusi su įvykiais iki Banco Popular pertvarkymo, t. y. 2016 m. kapitalo padidinimu ir 2017 m. pirmojo ketvirčio indėlių nutekėjimu, kurie neturėjo reikšmės atliekant 3-ąjį vertinimą.

173    Be to, ieškovė nepaaiškina, kaip 3-iajame vertinime ar ginčijamame sprendime turėjo būti atsižvelgta į Ispanijos banko ekspertizės ataskaitoje nagrinėtus įvykius, susijusius su Banco Popular padėtimi iki pertvarkymo. Ji taip pat nenurodo, kokį ieškinyje ar dublike pateiktą argumentą turėtų paremti ši ataskaita.

174    Reikia pažymėti, kad ieškovė prašė pateikti šią ataskaitą, kad galėtų atlikti savo vertinimą. Per posėdį ieškovė patikslino, kad ši ataskaita būtina siekiant įvertinti Banco Popular kaip veiklą tęsiančią įmonę.

175    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad iš antrojo pagrindo analizės matyti, jog 3-iajame vertinime turėjo būti atsižvelgta į likvidavimo scenarijų. Taigi vertinimas, kurį ieškovė ketina atlikti remdamasi Ispanijos banko ekspertizės ataskaita, bet kuriuo atveju neturi reikšmės ir negali įrodyti, kad 3-iajame vertinime buvo padaryta akivaizdi klaida.

176    Reikia konstatuoti, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. pateiktas naujas ieškovės pasiūlymas pateikti įrodymų, t. y. Ispanijos banko ekspertizės ataskaitą, neturi reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą, nesant reikalo nagrinėti, ar ieškovė pateisino pavėluotą jo pateikimą.

177    Kiek tai susiję su ieškinyje pateiktais argumentais, išskyrus prašymą pateikti Ispanijos banko ekspertizės ataskaitą, ieškovė tik teigia, kad sprendimas dėl Banco Popular pertvarkymo buvo priimtas dėl likvidumo trūkumo, o ne dėl turto disbalanso, todėl akivaizdu, kad 3-iajame vertinime nedaroma nuoroda į Banco Popular rinkos kapitalizacijos vertę pertvarkymo momentu, kuri būtų mažiausia vertė vertinant bet kurią kotiruojamą bendrovę. Pertvarkymo dieną Banco Popular vertybinių popierių rinkos kapitalizacijos vertė buvo 1,33 mlrd. EUR, o paskutinė akcijų uždarymo kaina buvo 0,317 EUR.

178    Pakanka pažymėti, kad ieškovė nepaaiškina, kokiu tikslu būtų galima atsižvelgti į Banco Popular rinkos kapitalizacijos vertę nustatant požiūrį į akcininkus ir kreditorius įprastinės bankroto bylos atveju atliekant vertinimą pagal likvidavimo scenarijų. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 1 dalį atliekant šį vertinimą reikia tik nustatyti diskontuotą pinigų srautų, tikėtinų iškeliant įprastinę bankroto bylą, sumą.

179    Vadinasi, šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

180    Darytina išvada, kad turi būti atmestas trečiasis pagrindas, taigi ir visas ieškinys.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

181    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos BPV bylinėjimosi išlaidos pagal jos pateiktus reikalavimus.

182    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Taigi Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Laura Molina Fernández padengia savo ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

van der Woude De Baere Steinfatt

Kecsmár       Kingston

Paskelbtas 2023 m. lapkričio 22 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

*      Proceso kalba: ispanų.