2023 m. rugsėjo 15 d. Anna Nardi pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-131/23 Anna Nardi / Europos Centrinis Bankas (ECB)

(Byla C-574/23 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Anna Nardi, atstovaujama avvocato M. De Siena

Kita proceso šalis: Europos Centrinis Bankas

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo panaikinti 2023 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo nutartį atmesti byloje T-131/23, kurioje Anna Nardi pareiškė ieškinį prieš Europos Centrinį Banką, ir patenkinti reikalavimus, išdėstytus ieškinyje pirmojoje instancijoje, taip pat Teisingumo Teismo prašo:

I)    nustatyti ir pripažinti Europos Centrinio Banko, atstovaujamo pirmininkės Christine Lagarde, deliktinę atsakomybę:

I. a)    išprovokavus Anna Nardi finansinės nuosavybės SI FTSE.COPERP vertybinių popierių vertės smukimą, nurodytą ir perteiktų ieškinio pirmojoje instancijoje priede, 626 134,89 euro, atitinkančio 81 % viso investuoto kapitalo, sudarančio 767 856,16 euro, vertės, kai 2020 m. kovo 12 d. ECB pirmininkė Christine Lagarde pasakė garsiąją frazę „Mes čia ne tam, kad sustabdytume plitimą, tai nėra ECB funkcija“, taip išprovokuodama žymų vertybinių popierių vertės sumažėjimą visose pasaulio biržose ir 16,92 % Milano biržoje – toks pokytis dar niekada nebuvo fiksuotas šios institucijos istorijoje; ši frazė buvo išsakyta spaudos konferencijoje visam pasauliui, informuojant, kad ECB daugiau negarantuos sunkumų patiriančių šalių išleidžiamų vertybinių popierių vertės, taip pranešant apie visišką pinigų politikos pozicijos, kurią ECB buvo priėmusi, kai pirmininku buvo Mario Draghi, kuris nustojo eiti šias pareigas 2019 m. lapkritį, pasikeitimą;

I.b)    išprovokavus minėtais veiksmais, dėl kurių įvyko staigus Milano biržos indekso nuosmukis, apeliantės turto nuvertėjimą;

I.c)    išprovokavus 906 223,85 euro turtinę žalą kaip negautą pelną;

I.d)    iš viso išprovokavus bendrą 1 532 358,14 euro turtinę žalą;

I.e)    išprovokavus neturtinę žalą dėl jos ir jos šeimos psichologinių kančių, neturtinę žalą dėl garbės, reputacijos, asmens ir profesinės tapatybės pažeidimo, įvertintą 500 000,00 eurų;

todėl:

II)    nurodyti Europos Centriniam Bankui, jo dabartinio pirmininko asmenyje, atlyginti apeliantei Anna Nardi turtinę žalą, kurią sudaro damnum emergens (patirti nuostoliai) ir lucrum cessans (negautas pelnas), neturtinę žalą ir žalą dėl prarastų galimybių, apskaičiuotas pagal šio apeliacinio skundo atitinkamose dalyse ir punktuose nurodytus kriterijus, ir sumokėti šias sumas:

II.1.    1 532 358,14 euro kaip turtinės žalos atlyginimą,

II.2.    500 000,00 eurų kaip neturtinės žalos atliginimą;

II.3.    ir iš viso sumokėti 2 032 358,14 euro;

II.4.    sumą, kurią Teisingumo Teismas tinkamai nustatys, kaip žalos dėl prarastų galimybių atlyginimą;

II.5.    delspinigius, skaičiuojamus nuo 2020 m. kovo 12 d., žalos atsiradimo dienos, iki žalos atlyginimo dienos;

III)    subsidiariai, sumokėti įvairias sumas, kurios gali būti nustatytos proceso metu, tiek, kiek tai laikoma teisinga;

IV)    priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą, apeliantė visų pirma tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepareiškė nuomonės, ar 2020 m. kovo 12 d. pareiškimu ECB pirmininkė pažeidė ieškinyje nurodytas normas, ir apsiribojo teiginiu, kad šios normos nėra skirtos asmenims suteikti teisių, todėl trūko motyvavimo ir jis buvo neišsamus.

Antra, apeliantė neigia Teisingumo Teismo teiginius, nurodytus skundžiamos nutarties 15–28 punktuose, pagal kuriuos nebuvo jokios ECB deliktinės atsakomybės hipotezės, nes nagrinėjamu atveju ECB nepažeidė teisės normos, skirtos suteikti teisių asmenims. Apeliantė teigia, kad nuostatos, kuriomis ji remiasi, yra institucinės normos, nustatančios atskirų ECB organų kompetenciją ir suteikiančios jiems konkrečius įgaliojimus. Šios normos taip pat suteikia asmenims teisių, o ypač teisę, kad įvairūs organai veiktų pagal teisės aktais jiems suteiktus institucinius įgaliojimus, vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu.

Trečia, subsidiariai, apeliantė mano, kad tuo atveju, jei ECB pirmininkės pažeistomis normomis nebuvo siekiama suteikti asmenims teisių, kaip nurodė Bendrasis Teismas, jo motyvams negalima pritarti, nes jie yra siauro SESV 340 straipsnio aiškinimo rezultatas. Ši nuostata, kaip ir Italijos civilinio kodekso 2043 straipsnis, nedaro jokio skirtumo, dėl kurio normoms, kuriomis asmenims suteikiamos teisės, būtų teikiama pirmenybė prieš kitas normas, ir tik pažeidus pirmosios rūšies normas atsirastų nukentėjusiojo teisė į žalos atlyginimą. Be to, motyvai prieštarauja principams, išdėstytiems Bendrojo Teismo sprendime byloje T-868/16, kuriame patvirtinama, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė gali kilti esant bet kokiam neteisėtam elgesiui, sukeliančiam žalą, dėl kurios gali atsirasti tokia atsakomybė.

Ketvirta, apeliantė ginčija Bendrojo Teismo nutarties 32 punkte nurodytą teiginį, pagal kurį apeliantė, tvirtindama, kad ECB pirmininkė viršijo įgaliojimus, savo ieškinyje šio argumento konkrečiai neišplėtė ir jį pateikė tik kaip ieškinyje nurodytų nuostatų, neskirtų suteikti teisių asmenims, pažeidimų pasekmę. Apeliantė teigia, kad piktnaudžiavimas įgaliojimais yra „valdžios naudojimas nesuderinamai su teisės nuostatomis“, kuris atsiranda, kai Sąjungos institucija nukrypsta nuo bendrųjų principų, tokių kaip lojalumas, sąžiningumas, rūpestingumas; neabejotina, kad ginčijamu pareiškimu ECB pirmininkė pažeidė lojalumo ir rūpestingumo principą.

Penkta, apeliantė neigia Bendrojo Teismo teiginį, kad nebuvo įrodytas ginčijamo ECB pirmininkės pareiškimo ir rinkos indekso nuosmukio priežastinis ryšys, ir tvirtina, kad toks įrodymas buvo akivaizdus iš ieškinio ir jo priedų. Ji pažymi, kad iš spaudos apžvalgos, susijusios su 2020 m. kovo 12 d. ECB pirmininkės spaudos konferencija, komentarų Italijos ir tarptautiniuose laikraščiuose bei Italijos Respublikos Prezidento pareiškimų matyti, kad visi buvo įsitikinę, kad vertės nuosmukį biržoje lėmė tik ginčijamas ECB pirmininkės pareiškimas. Be to, ECB pirmininkės iniciatyva atsiprašyti ir pataisyti padarytą pareiškimą įrodė, kad ji pripažino išprovokavusi itin žalingų pasekmių rinkoms. Minėtas įrodymas buvo pateiktas ir apeliantės paskirto prisiekusiojo konsultanto ataskaitos turinyje, išvadose ir prieduose.

Šešta, apeliantė neigia skundžiamos nutarties 33 punkte pateiktą Bendrojo Teismo teiginį dėl labai ribotos techninės ataskaitos įrodomosios galios, nes ją parengė apeliantės paskirtas konsultantas. Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad tai buvo kompetentingame teisme prisiekęs konsultantas, ištaręs tokią frazę: „Prisiekiu teisingai ir sąžiningai atlikti patikėtas funkcijas vieninteliu tikslu – leisti teismui sužinoti tiesą“.

____________