BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. spalio 24 d.

Byla T‑213/10 P

P

prieš

Europos Parlamentą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Atleidimas iš darbo – Pasitikėjimo praradimas – Motyvavimas – Įrodymų iškraipymas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo P prieš Parlamentą (F‑89/08), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. P padengia savo ir Parlamento šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas – Parlamento politinei frakcijai dirbantis laikinasis tarnautojas – Sprendimas atleisti iš darbo laikinąjį tarnautoją dėl pasitikėjimo santykių nutrūkimo – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio c punktas)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Tarnautojų teismo numanomas motyvavimas – Priimtinumas – Sąlygos

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

1.      Administracijos pareigos motyvuoti apimties laikymasis yra teisės klausimas, kuriam taikoma Bendrojo Teismo kontrolė apeliacinio skundo stadijoje.

Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą pareiga motyvuoti taikoma sprendimams nutraukti laikinojo tarnautojo neterminuotą darbo sutartį, kurią reglamentuoja Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Šioje nuostatoje numatyta, kad „apie bet kokį sprendimą, susijusį su konkrečiu asmeniu, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, tuojau pat raštu pranešama atitinkamam pareigūnui“ ir kad „bet kokiame sprendime, kuris daro neigiamą poveikį pareigūnui, nurodomos tokį sprendimą pagrindžiančios priežastys“.

Ypač kai atleidžiama iš pareigų dėl priežasties, susijusios su abipusio pasitikėjimo tarp laikinojo tarnautojo ir Europos Parlamento politinės frakcijos, kuriai jis dirba, praradimu arba nutrūkimu, nesant pareigos motyvuoti net minimali Sąjungos teismo kontrolė būtų neįmanoma. Aplinkybė, kad Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (STSĮT) neturi jokios diskrecijos, kai įgyvendina politinės frakcijos prašymą, nė kiek neapriboja pareigos motyvuoti apimties. Tokiu atveju STSĮT sprendimo pagrindime turi bent atsispindėti politinės frakcijos prašymo motyvai, kuriais remdamasi STSĮT mano esanti įpareigota priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį. Iš tiesų pačiame frakcijos prašyme gali būti padaryta pažeidimų, dėl ko jis yra neteisėtas, todėl jam turėtų būti taikoma veiksminga teisminė kontrolė. Galiausiai tiktai atsižvelgęs į motyvus suinteresuotasis asmuo gali nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į teismą dėl jo nenaudai priimto sprendimo, o Sąjungos teismas – vykdyti kontrolę.

Pareigos motyvuoti apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmens, kuriam aktas skirtas, suinteresuotumą gauti paaiškinimus; taip pat vertinant motyvų pakankamumą reikia atsižvelgti į faktines ir teisines ginčijamo akto priėmimo aplinkybes. Sprendimas laikomas pakankamai motyvuotu, jeigu priimtas atitinkamam tarnautojui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę.

(žr. 27–30 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 453 punktas; 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Neirinck prieš Komisiją, C‑17/07 P, neskelbiamo rinkinyje, 50–52 punktai; 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America prieš Impala, C‑413/06 P, Rink. p. 4951, 30 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 gruodžio 8 d. Sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, Rink. VT p. I‑A‑385 ir II‑1731, 96 punktas; 2006 m. spalio 17 d. Sprendimo Bonnet prieš Teisingumo Teismą, T‑406/04, Rink. VT p. I‑A‑2-213 ir II‑A‑2-1097, 52 punktas; 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo EMF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 143–171 punktai

2.       Pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į to paties statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Tarnautojų teismui tenkanti pareiga motyvuoti sprendimus jo neįpareigoja išsamiai ir vieną po kito išnagrinėti visus ginčo šalių pateiktus argumentus. Taigi motyvavimas gali būti netiesioginis, jei leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl kokių priežasčių buvo imtasi tam tikrų priemonių, o apeliacinės instancijos teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti teisminę kontrolę. Ši pareiga neturėtų būti aiškinama taip, jog Tarnautojų teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, ypač jei argumentas nėra pakankamai aiškus, tikslus ir nepagrįstas detaliais įrodymais.

Klausimas, ar Tarnautojų teismo sprendimo motyvavimas prieštaringas arba nepakankamas, yra teisės klausimas ir dėl to gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą.

(žr. 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. sausio 21 d. Sprendimo Iride ir Iride Energija prieš Komisiją, C‑150/09 P, neskelbiamo Rinkinyje, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2010 m. birželio 24 d. Sprendimo Kronoply prieš Komisiją, C‑117/09 P, neskelbiamo Rinkinyje, 52 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto sprendimo Bonnet prieš Teisingumo Teismą 52 ir 64 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2009 m. birželio 8 d. Sprendimo Krcova prieš Teisingumo Teismą, T‑498/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑35 ir II‑B‑1‑197, 34 punktas.

3.      Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio, kuriame pakartojama šio statuto 58 straipsnio formuluotė, matyti, kad apeliacinis skundas paduodamas tik dėl teisės klausimų ir turi būti pagrįstas pagrindais, susijusiais su Tarnautojų teismo kompetencijos nebuvimu, procedūros pažeidimais Tarnautojų teisme, kurie daro neigiamą poveikį ieškovo interesams, arba minėto teismo padarytu Sąjungos teisės pažeidimu.

Taigi tik Tarnautojų teismas gali konstatuoti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai iš jam pateiktų bylos dokumentų matyti, kad jo konstatavimuose yra akivaizdžių netikslumų, ir šias faktines aplinkybes įvertinti. Taigi faktinių aplinkybių vertinimas nėra teisės klausimas, kurio kontrolę turi vykdyti apeliacinės instancijos teismas, išskyrus atvejį, kai iškraipomi Tarnautojų teismui pateikti įrodymai.

Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, neatliekant iš naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo ir nesiremiant naujais įrodymais.

(žr. 46–48 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, C‑74/07 P, neskelbiamo Rinkinyje, 20 punktas; 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge prieš Komisiją, C‑413/08 P, Rink. p. I‑5361, 17 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Doktor prieš Tarybą, T‑248/08 P, 39 ir 42 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.