Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. birželio 20 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Europos Sąjungos prekių ženklas – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Abresham Super Basmati Selaa Grade One World’s Best Rice“ paraiška – Ankstesnis neregistruotas Jungtinės Karalystės žodinis prekių ženklas BASMATI – Reglamentas (EB) 207/2009–8 straipsnio 4 dalis – Reglamentas (ES) 2017/1001 – 72 straipsnis – Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas – Protestas – Apeliacija Apeliacinėje taryboje – Atmetimas – Ieškinys Bendrajame Teisme – Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos – 126 ir 127 straipsniai – Pereinamasis laikotarpis – Pereinamojo laikotarpio pabaigos pasekmės ankstesnio prekių ženklo apsaugai – Aplinkybės, susiklosčiusios po ginčijamo sprendimo priėmimo – Ieškinio dalyko ir suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimas“
Byloje C‑801/21 P
dėl 2021 m. gruodžio 17 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gaja, D. Hanf, E. Markakis ir V. Ruzek,
apeliantė,
palaikoma
Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos J. Heitz, M. Hellmann, D. Klebs ir J. Möller,
įstojusios į apeliacinį procesą šalies,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Indo European Foods Ltd, įsteigtai Harou (Jungtinė Karalystė), atstovaujamai KC A. Norris ir solicitor N. Welch,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai Z. Csehi, M. Ilešič, I. Jarukaitis ir D. Gratsias (pranešėjas),
generalinis advokatas M. Szpunar,
posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2023 m. lapkričio 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) prašo panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Indo European Foods / EUIPO – Chakari (Abresham Super Basmati Selaa Grade One World’s Best Rice) (T‑342/20, EU:T:2021:651, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas, pirma, panaikino 2020 m. balandžio 2 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1079/2019–4) (toliau – ginčijamas sprendimas), susijusį su protesto procedūra tarp Indo European Foods Ltd ir Hamid Ahmad Chakari, ir, antra, atmetė likusią Indo European Foods ieškinio dalį.
Teisinis pagrindas
Susitarimas dėl išstojimo
2 2020 m. sausio 30 d. priimto ir 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7, toliau – „Susitarimas dėl išstojimo“) preambulės pirmoje, ketvirtoje ir aštuntoje pastraipose nustatyta:
„ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 2017 m. kovo 29 d. [Jungtinė Karalystė], atsižvelgdama į Jungtinėje Karalystėje surengto referendumo rezultatus ir suverenų sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos, pagal [ESS] 50 straipsnį <...> pranešė apie ketinimą išstoti iš [Sąjungos] <...>,
<...>
PRISIMINDAMOS, kad, vadovaujantis [ESS] 50 straipsniu <...> ir laikantis šiame Susitarime nustatytos tvarkos, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Jungtinei Karalystei nustoja galioti visa Sąjungos <...> teisė,
<...>
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad tiek Sąjungai, tiek Jungtinei Karalystei naudinga nustatyti pereinamąjį, arba įgyvendinimo, laikotarpį, kuriuo <...> Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje turėtų būti taikoma Sąjungos teisė <...> ir paprastai jos poveikis turėtų būti toks pat kaip ir valstybėms narėms, kad laikotarpiu, kuriuo bus vedamos derybos dėl susitarimo (‐ų) dėl būsimų santykių, būtų išvengta trikdžių“.
3 Susitarimo dėl išstojimo 1 straipsnyje „Tikslas“ numatyta:
„Šiame Susitarime nustatoma [Jungtinės Karalystės] išstojimo iš [Sąjungos] <...> tvarka.“
4 Minėto susitarimo 126 straipsnyje „Pereinamasis laikotarpis“ nurodyta:
„Nustatomas pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, kuris prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.“
5 Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio aprėptis“ 1, 3 ir 6 dalyse nustatyta:
„1. Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė.
<...>
3. Pereinamuoju laikotarpiu pagal 1 dalį taikytina Sąjungos teisė Jungtinės Karalystės atžvilgiu ir jos teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sąjungoje bei jos valstybėse narėse ir yra aiškinama bei taikoma vadovaujantis tais pačiais metodais ir bendraisiais principais, kurie taikytini Sąjungoje.
<...>
6. Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, laikoma, kad pereinamuoju laikotarpiu bet kuri pagal 1 dalį taikytinoje Sąjungos teisėje, įskaitant valstybių narių įgyvendinamą ir taikomą teisę, esanti nuoroda į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę.“
Reglamentas Nr. 207/2009
6 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), iš dalies pakeisto 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424 (OL L 341, 2015, p. 21) (toliau – Reglamentas Nr. 207/2009), 3, 4 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(3) <...> būtina numatyti Bendrijoje tokią prekių ženklams skirtą tvarką, kuri, taikant vieną procedūrų sistemą, leistų įmonėms gauti vienodą apsaugą suteikiantį Bendrijos prekių ženklą, galiojantį visoje Bendrijos teritorijoje. Išskyrus šiame reglamente numatytus atvejus, Bendrijos prekių ženklui turėtų būti taikomas jo vieningumo principas
(4) Derinant teisės aktus neįmanoma panaikinti prekių ženklų savininkams valstybių narių teisės aktais suteiktų teisių teritorinių apribojimų. Norint įmonėms sudaryti sąlygas nevaržomai ekonominei veiklai visoje vidaus rinkoje, prekių ženklai turi būti kuriami vadovaujantis vienu Bendrijos teisės aktu, kuris būtų tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
<...>
(7) Teisių į Bendrijos prekių ženklą negalima įgyti kitaip nei registruojantis ir pirmiausia turi būti atsisakoma registruoti, <...> jeigu prieštarauja jau esamoms teisėms.“
7 Reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„ES prekių ženklas turi vieningą statusą. Jis turi vienodą galią visoje Sąjungoje: jis gali būti registruojamas, perleidžiamas, nuo jo atsisakoma, jis gali būti savininko teises panaikinančio ar paskelbiančio negaliojančiu sprendimo dalyku, jo naudojimas gali būti uždraustas tik visos Sąjungos mastu. Šis principas yra taikomas, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip.“
8 Minėto reglamento 8 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 4 dalyje numatyta:
„Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, kai ir jeigu pagal to žymens naudojimą reglamentuojančius Sąjungos ir valstybės narės teisės aktus:
a) teisės į tą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti ES prekių ženklą padavimo dienos arba iki prašymo suteikti prioritetą paraiškai įregistruoti ES prekių ženklą pateikimo dienos;
b) tas žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.“
Reglamentas (ES) 2017/1001
9 Nuo 2017 m. spalio 1 d. Reglamentas Nr. 207/2009 buvo panaikintas ir pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1).
10 Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis suformuluotos taip pat kaip atitinkamai Reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis.
11 Reglamento 2017/1001 72 straipsnyje „Skundai Teisingumo Teismui“ nustatyta:
„1. Apeliacinių tarybų sprendimus dėl apeliacijų galima skųsti Bendrajam Teismui.
2. Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl SESV pažeidimo, šio reglamento pažeidimo arba dėl bet kurios su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.
3. Bendrasis Teismas turi jurisdikciją panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.
<...>
6. [EUIPO] imasi būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui, arba, jei dėl to sprendimo pateikta apeliacija, Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.“
12 To paties reglamento 139 straipsnio „Prašymas taikyti nacionalinę procedūrą“ 1–3 dalyse nustatyta:
„1. Pareiškėjas ES prekių ženklui arba jo savininkas gali prašyti jo paraišką ES prekių ženklui arba ES prekių ženklą paversti paraiška nacionaliniam prekių ženklui:
a) tokia apimtimi, kokia ES prekių ženklo paraiška buvo atmesta, atšaukta arba laikoma atšaukta;
<...>
2. Viena paraiška nepaverčiama kita:
<...>
b) jeigu norima apsaugą įgyti toje valstybėje narėje, kurioje Tarnybos arba nacionalinio teismo sprendimu paraiškai ES prekių ženklui arba ES prekių ženklui yra taikomi atsisakymo registruoti, panaikinimo arba paskelbimo negaliojančiu pagrindai.
3. Paraišką ES prekių ženklui arba ES prekių ženklą pavertus paraiška nacionaliniam prekių ženklui, ši paraiška toje valstybėje narėje turi tos paraiškos ar to prekių ženklo padavimo arba prioriteto datą <...>“
Bylos aplinkybės
13 Faktinės bylos aplinkybės, išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–12 punktuose, gali būti apibendrintos, kaip nurodyta toliau.
14 2017 m. birželio 14 d. Hamid Ahmad Chakari pateikė EUIPO paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą, ji buvo paskelbta 2017 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje Nr. 169/2017.
15 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis vaizdinis žymuo:
16 Prekės, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30 ir 31 klasių.
17 2017 m. spalio 13 d. Indo European Foods Ltd padavė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos pirmesniame punkte nurodytoms prekėms. Protestas buvo grindžiamas ankstesniu Jungtinės Karalystės neregistruotu žodiniu prekių ženklu BASMATI, žyminčiu ryžius. Protestas buvo pateiktas remiantis Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Indo European Foods iš esmės teigė, kad pagal Jungtinėje Karalystėje taikomą teisę ji galėjo neleisti naudoti prašomo įregistruoti prekių ženklo remdamasi vadinamąja „išplėstine“ ieškinio dėl prisidengimo svetimu vardu (anglų k. action for passing off) forma.
18 2019 m. balandžio 5 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą, motyvuodamas tuo, kad, remiantis Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalimi, Indo European Foods pateiktų įrodymų nepakako įrodyti, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas prekyboje iki atitinkamos datos nagrinėjamoje teritorijoje ir kad toks naudojimas buvo ne vien vietinės reikšmės.
19 2019 m. gegužės 16 d. Indo European Foods pateikė apeliaciją EUIPO dėl Protestų skyriaus sprendimo.
20 Ginčijamu sprendimu EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad Indo European Foods neįrodė, jog pavadinimas „basmati“ jai leidžia uždrausti Jungtinėje Karalystėje naudoti prašomą įregistruoti prekių ženklą remiantis „išplėstine“ prisidengimo svetimu vardu forma.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
21 2020 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Indo European Foods ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir pakeitimo.
22 Grįsdama ieškinį Indo European Foods rėmėsi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies pažeidimu.
23 Atsiliepime EUIPO, be kita ko, teigė: kadangi protestas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos grindžiamas ankstesniu neregistruotu Jungtinės Karalystės prekių ženklu, Jungtinės Karalystės teisėje šiam prekių ženklui suteikta apsauga išlieka reikšminga Susitarimo dėl išstojimo 126 ir 127 straipsniuose numatytu pereinamuoju laikotarpiu (toliau – pereinamasis laikotarpis), tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui protesto procedūra ir ieškinys Bendrajame Teisme netenka savo dalyko. Be to, ji teigė, kad dėl to, jog ginčijamo sprendimo panaikinimas nebegali suteikti jokios naudos ieškovei pirmojoje instancijoje, ji nebeturi suinteresuotumo kreiptis į teismą, vykstant procesui Bendrajame Teisme.
24 Pirma, skundžiamo sprendimo 15–23 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo EUIPO argumentus, susijusius su protesto procedūros ir ieškinio dalyku.
25 Minėto sprendimo 16 punkte priminęs, kad pereinamasis laikotarpis tęsėsi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki gruodžio 31 d., jo 17 punkte jis pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo dalykas yra ginčijamas sprendimas, kuriame Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad egzistuoja ieškovės pirmojoje instancijoje nurodytas protesto pagrindas. Be to, tame pačiame 17 punkte Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į savo jurisprudenciją, nustatė, kad santykinio atsisakymo registruoti pagrindo buvimas turi būti vertinamas vėliausiai tada, kai EUIPO priima sprendimą dėl protesto. Iš tiesų jis pažymėjo, kad nors neseniai priimtame sprendime jis nustatė, kad ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, turi galioti ne tik prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos paraiškos paskelbimo momentu, bet ir tada, kai EUIPO priima sprendimą dėl protesto, egzistuoja tam tikra priešinga jurisprudencija, pagal kurią vertinant, ar yra santykinis atsisakymo registruoti pagrindas, reikia atsižvelgti į paraiškos įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą, dėl kurio buvo paduotas protestas remiantis ankstesniu prekių ženklu, pateikimo momentą.
26 Taigi skundžiamo sprendimo 18 punkte jis nurodė, kad nagrinėjamu atveju nereikia nagrinėti šio klausimo, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas pereinamuoju laikotarpiu, t. y. tą dieną, kai, nesant prieštaraujančių Susitarimo dėl išstojimo nuostatų, Reglamentas 2017/1001 ir toliau buvo taikomas ankstesniems neregistruotiems Jungtinės Karalystės prekių ženklams, naudojamiems prekyboje, todėl atitinkamam ankstesniam prekių ženklui ir toliau taikoma tokia pati apsauga, kokia jam būtų taikoma, jei Jungtinė Karalystė nebūtų išstojusi iš Sąjungos.
27 Be to, to sprendimo 19 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad bet kuriuo atveju manyti, jog ginčo dalykas išnyksta, kai vykstant procesui įvyksta įvykis, kaip antai galimas atitinkamos valstybės narės pasitraukimas iš Sąjungos, dėl kurio ankstesnis prekių ženklas gali prarasti neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens statusą, reikštų atsižvelgti į motyvus, atsiradusius po ginčijamo sprendimo priėmimo, kurie negali turėti įtakos jo pagrįstumui. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad iš esmės vertindamas EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą jis turi vadovautis šių sprendimų priėmimo metu buvusiomis aplinkybėmis.
28 Galiausiai skundžiamo sprendimo 20 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis šio sprendimo 25–27 punktuose išdėstytais argumentais, padarė išvadą, kad, nepriklausomai nuo to, kuriuo lemiamu momentu, t. y. prekių ženklo paraiškos padavimo ar Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo momentu, buvo nuspręsta vadovautis, protestas gali būti grindžiamas ankstesniu prekių ženklu, kuriuo jis ir buvo grindžiamas. Be to, skundžiamo sprendimo 21 ir 22 punktuose jis nurodė, kad ši išvada nebuvo paneigta 2019 m. vasario 14 d. Sprendimu Beko / EUIPO.– Acer (ALTUS) (T‑162/18, EU:T:2019:87) ir 2021 m. birželio 2 d. Sprendimu Style & Taste / EUIPO – The Polo / Lauren Company (Polo žaidėjo atvaizdas) (T‑169/19, EU:T:2021:318). Skundžiamo sprendimo 23 punkte jis padarė išvadą, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ginčo dalykas neišnyko.
29 Antra, skundžiamo sprendimo 24–28 punktuose Bendrasis Teismas atmetė EUIPO argumentus, susijusius su tariamu Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą išnykimu.
30 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 25 punkte jis visų pirma priminė suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią suinteresuotumas kreiptis į teismą, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi egzistuoti pareiškiant ieškinį ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nebūtų poreikio priimti sprendimą, o tai reiškia, kad ieškinio baigtis gali būti naudinga jį pareiškusiai šaliai, ir nurodė, kad jeigu suinteresuotumas kreiptis į teismą išnyktų vykstant procesui, Bendrojo Teismo sprendimas dėl esmės negalėtų suteikti jokios naudos atitinkamam ieškovui.
31 Be to, to sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas atmetė EUIPO argumentą, kad ieškovės pirmojoje instancijoje suinteresuotumo kreiptis į tesimą nebuvimą lėmė tai, kad nagrinėjamo Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo gali pakeisti savo paraišką nacionalinių prekių ženklų paraiškomis visose Sąjungos valstybėse narėse, motyvuodamas tuo, kad šis argumentas iš principo taikomas visoms protesto procedūroms.
32 Galiausiai minėto sprendimo 27 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad EUIPO argumentas, jog Apeliacinė taryba, kuriai būtų grąžinta byla, jeigu Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, būtų priversta atmesti apeliaciją dėl to, kad nėra valstybės narės teisės saugomo ankstesnio prekių ženklo, grindžiamas klaidinga prielaida, kad Apeliacinė taryba, vertindama faktines aplinkybes, turėtų tai daryti, atsižvelgdama į naujo sprendimo priėmimo momentą. Iš tiesų, Bendrojo Teismo teigimu, esant tokiai situacijai, ji turėtų priimti sprendimą dėl tos pačios apeliacijos, atsižvelgdama į situaciją, buvusią ją paduodant, nes apeliacija vėl atsiduria toje pačioje stadijoje, kurioje ji buvo prieš priimant ginčijamą sprendimą. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad jurisprudencija, kurią EUIPO nurodė grįsdama savo argumentus, neturi reikšmės ir tik patvirtina, jog bet kuriuo atveju negalima reikalauti, kad prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, egzistuotų po to, kai buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas.
33 To paties sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad byla neprarado savo dalyko ir kad išliko Indo European Foods suinteresuotumas kreiptis į teismą. Taigi skundžiamo sprendimo 31–72 punktuose jis išnagrinėjo prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą ir vienintelį pagrindą šiam prašymui pagrįsti. Jis nusprendė, kad šis pagrindas yra pagrįstas, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. Kita vertus, skundžiamo sprendimo 73–79 punktuose išnagrinėjęs prašymą patenkinti protestą, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nebuvo įvykdytos jo įgaliojimų pakeisti sprendimą įgyvendinimo sąlygos, ir atmetė šį prašymą.
34 Remdamasis šiais argumentais Bendrasis Teismas, pirma, panaikino ginčijamą sprendimą ir, antra, atmetė likusią ieškinio dalį.
Procesas ir šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
35 Tą pačią dieną, kaip ir apeliacinis skundas, pateiktu dokumentu EUIPO, remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170a straipsnio 1 dalimi, paprašė priimti jos apeliacinį skundą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečią pastraipą.
36 2022 m. balandžio 7 d. Nutartimi EUIPO / Indo European Foods (C‑801/21 P, EU:C:2022:295) apeliacinis skundas buvo pripažintas priimtinu.
37 2022 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti EUIPO reikalavimų.
38 2022 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi EUIPO / Indo European Foods (C‑801/21 P, EU:C:2022:1049) Walsall Conduits Ltd prašymas leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės pirmojoje instancijoje reikalavimų buvo atmestas.
39 Apeliaciniu skundu EUIPO, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl Indo European Foods pareikšto ieškinio dėl ginčijamo sprendimo,
– priteisti iš ieškovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas, patirtas vykstant šiam procesui ir procesui Bendrajame Teisme.
40 Indo European Foods Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, patirtas vykstant šiam procesui.
Dėl apeliacinio skundo
41 Grįsdama apeliacinį skundą EUIPO remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu reikalavimo išlaikyti ieškovės suinteresuotumą kreiptis į teismą pažeidimu. Šį pagrindą sudaro trys dalys: pirmoji grindžiama teisės klaida, nes Bendrasis Teismas supainiojo suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimo vertinimą su ginčijamo akto teisėtumo kontrole; antroji – teisės klaida ir nepakankamu motyvavimu, nes Bendrasis Teismas in concreto neįvertino Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos prekių ženklų teisės ypatumus; trečioji – Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies pažeidimu, nes Bendrasis Teismas įpareigojo EUIPO neatsižvelgti į Susitarime dėl išstojimo numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos teisines pasekmes.
Dėl priimtinumo
42 Indo European Foods ginčija apeliacinio skundo priimtinumą dėl dviejų priežasčių. Pirma, apeliaciniame skunde EUIPO pateikia naujus argumentus, kurių nepateikė Bendrajame Teisme. Konkrečiai kalbant, EUIPO pakeitė argumentus, kuriuos iš pradžių buvo pateikusi Bendrajame Teisme, ir pirmą kartą Teisingumo Teisme nurodė, kad, kiek tai susiję su ginčo dalyko išlikimu, Bendrajame Teisme egzistuoja skirtinga jurisprudencija. Antra, Bendrojo Teismo išvada, kad jam pateiktas ieškinys neprarado dalyko, yra grindžiama faktinėmis aplinkybėmis.
43 Pirma, reikia priminti, kad nors Teisingumo Teismo kompetencija nagrinėjant apeliacinį skundą apsiriboja pirmojoje instancijoje išnagrinėtų pagrindų ir argumentų teisiniu vertinimu, vis dėlto apeliantas turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir Teisingumo Teisme remtis iš paties skundžiamo sprendimo kylančiais pagrindais ir argumentais, kuriais siekiama teisiškai ginčyti jo pagrįstumą (šiuo klausimu žr. 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija, C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60, 29 ir 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
44 Nagrinėjamu atveju EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai skundžiamame sprendime konstatavo, kad Indo European Foods ieškinys neprarado dalyko ir kad ši šalis išsaugojo suinteresuotumą, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, nepaisant pereinamojo laikotarpio pabaigos vykstant procesui Bendrajame Teisme, kuris šiuo klausimu rėmėsi jurisprudencija, neatitinkančia Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su reikalavimu in concreto įvertinti suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimą.
45 Taigi šiuo apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo atlikto vertinimo, susijusio su Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko išlikimu ir ieškovės pirmojoje instancijoje suinteresuotumu kreiptis į teismą, teisinio pagrįstumo, o klausimą dėl to, kad nėra reikalo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju turi nagrinėti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Mellat / Taryba, C‑430/16 P, EU:C:2018:668, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
46 Taigi pirmą Indo European Foods nurodytą nepriimtinumo priežastį reikia atmesti.
47 Antra, pakanka priminti, kad nors faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus atvejus, kai jos buvo iškraipytos, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, pagal SESV 256 straipsnį jis yra kompetentingas patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė jomis remdamasis (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo PJ ir PC / EUIPO, C‑529/18 P ir C‑531/18 P, EU:C:2022:218, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Gmina Miasto Gdynia ir Port Lotniczy Gdynia-Kosakowo / Komisija, C‑163/22 P, EU:C:2023:515, 79 ir 99 punktus).
48 Nagrinėjamu atveju EUIPO ginčija ne skundžiamo sprendimo 17–28 punktuose Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, o Bendrojo Teismo atliktą jų teisinį kvalifikavimą ir iš to kylančias teisines pasekmes, t. y. kad ieškinio dalykas ir Indo European Foods suinteresuotumas kreiptis į teismą išliko. Taigi antroji Indo European Foods nepriimtinumo priežastis taip pat turi būti atmesta.
49 Taigi apeliacinis skundas yra priimtinas.
Dėl esmės
50 Pirmiausia reikia priminti, kad paraiška įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą buvo pateikta 2017 m. birželio 14 d., tačiau protestas dėl šio prekių ženklo registracijos paduotas 2017 m. spalio 13 d. Taigi šiam ginčui taikomos, pirma, 2017 m. birželio 14 d. galiojusios Reglamento Nr. 207/2009 materialinės nuostatos ir, antra, Reglamento 2017/1001 procedūrinės nuostatos (pagal analogiją žr. 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 12 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl pirmos dalies, grindžiamos tariamu suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimo ir ginčijamo akto teisėtumo kontrolės vertinimo supainiojimu
– Šalių argumentai
51 EUIPO, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 17–23 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nustatė, jog ieškinio dalykas išliko vien dėl to, kad pereinamojo laikotarpio pabaiga negalėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui jo priėmimo dieną.
52 Pirma, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad reikalavimo išlaikyti ieškinio dalyką ir suinteresuotumą kreiptis į teismą vertinimas yra išankstinis ir atskiras nuo vertinimo, kuris turi būti atliktas tikrinant ginčijamo akto teisėtumą. Vertinant šį reikalavimą reikia atsižvelgti į galimas šio akto panaikinimo pasekmes ieškovo teisinei padėčiai, o teisėtumo kontrolė reikalauja atsižvelgti į faktines ir teisines ginčo aplinkybes, buvusias priimant šį aktą.
53 Taigi EUIPO iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai priėjo prie galutinių išvadų dėl ginčo dalyko išlikimo vien dėl to, kad įvykis negali turėti įtakos ginčijamo akto teisėtumui.
54 EUIPO priduria, kad nusprendus, jog, priėmus ginčijamą sprendimą, ieškinys neišvengiamai išsaugo dalyką, kai ankstesnė teisė išnyksta po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, reikalavimas išlaikyti suinteresuotumą kreiptis į teismą netenka didelės dalies veiksmingumo, nes tokiu atveju šis reikalavimas būtų reikšmingas tik tais atvejais, kai ginčijamas sprendimas neteko galios dėl minėtos ankstesnės teisės išnykimo prieš priimant šį sprendimą. Toks samprotavimas taip pat prieštarauja Teisingumo Teismo gairėms, kuriose pabrėžiama būtinybė in concreto išnagrinėti realų asmeninį šalių suinteresuotumą kreiptis į teismą.
55 Antra, EUIPO tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 19 punkte padaryta išvada grindžiama klaidingu 2014 m. spalio 8 d. Sprendimo Fuchs / VRDT – Les Complices (Žvaigždė apskritime), (T‑342/12, EU:T:2014:858) aiškinimu. Tame sprendime Bendrasis Teismas nagrinėjo atsiradusį ir esamą ieškovės suinteresuotumą ir išsakė nuomonę dėl naudos, kurią ji būtų galėjusi gauti panaikinus byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, ginčijamą sprendimą, palyginti su sprendimu, kad nereikia priimti sprendimo, kai protestas buvo patenkintas. Taigi, EUIPO teigimu, minėtas sprendimas veikiau patvirtina Bendrojo Teismo pareigą in concreto įvertinti naudą, kurią ginčijamo sprendimo panaikinimas galėtų suteikti ieškovui.
56 Indo European Foods ginčija šių argumentų pagrįstumą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
57 Pirma, reikia pažymėti, kad vienintelio pagrindo pirmoje dalyje EUIPO iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 17–23 punktuose Bendrasis Teismas supainiojo suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimo klausimą su data, kada turi būti vertinamas ginčijamo sprendimo teisėtumas. Tačiau šie argumentai grindžiami klaidingu to sprendimo aiškinimu. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 24–28 punktų, Bendrasis Teismas minėtuose punktuose nagrinėjo tik klausimą dėl ginčo dalyko išlikimo, atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio, kuris baigėsi vykstant procesui Bendrajame Teisme, pabaigą. Taigi šiuose punktuose jis negalėjo suklaidinti, kaip jį kaltina EUIPO. Šie argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
58 Antra, tiek, kiek šia vienintelio pagrindo pirma dalimi EUIPO priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis skundžiamo sprendimo 17–23 punktuose klaidingai nustatė, jog ieškinys neišvengiamai išsaugo dalyką, kai ankstesnė teisė išnyksta po to, kai priimamas ginčijamas sprendimas, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ginčo dalykas, kaip ir suinteresuotumas kreiptis į teismą, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, nes priešingu atveju nebereikės priimti sprendimo, o tai reiškia, kad ieškinio arba tam tikrais atvejais apeliacinio skundo patenkinimas turi suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. balandžio 30 d. Nutarties Kipras / EUIPO, C‑608/18 P, C‑609/18 P ir C‑767/18 P, EU:C:2020:347, 27 ir 28 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
59 Be to, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs: kai sprendimas, dėl kurio panaikinimo pareikštas ieškinys Bendrajame Teisme, nebuvo formaliai atšauktas, tas teismas gali pagrįstai konstatuoti, kad ginčo dalykas neišnyko (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 48 ir 49 punktus; 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 45 punktą ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 33 punktą). Galiausiai, vėlgi, remiantis jurisprudencija, tokios išvados nepaneigia tai, kad ginčijamas sprendimas negalioja po to, kai buvo pareikštas ieškinys (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija (C‑458/05 P, EU:C:2007:322, 47 punktą).
60 Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 17–23 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Indo European Foods ieškinys išsaugojo dalyką, ir rėmėsi, be kita ko, išvada, kad ginčo dalykas yra 2020 m. balandžio 2 d. priimtas ginčijamas sprendimas (jame Apeliacinė taryba konstatavo, kad egzistuoja Indo European Foods nurodytas protesto pagrindas) ir kad tas sprendimas buvo priimtas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
61 EUIPO neginčija, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 17–23 punktų, tą dieną, kai Bendrasis Teismas priėmė sprendimą, ginčijamas sprendimas nebuvo oficialiai atšauktas. Be to, EUIPO jokiu būdu netvirtina, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tas sprendimas buvo panaikintas atgaline data.
62 Vadinasi, tiek, kiek EUIPO argumentai, susiję su Bendrojo Teismo atliktu ginčo dalyko išlikimo nagrinėjimu, taip pat yra nepagrįsti, visa vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
Dėl antros dalies, grindžiamos tuo, kad tariamai ieškovės pirmojoje instancijoje suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimas nebuvo vertinamas „in concreto“
– Šalių argumentai
63 Savo vienintelio pagrindo antroje dalyje EUIPO, iš esmės palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, priekaištauja Bendrajam Teismui, kad in concreto neįvertino Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimo.
64 Šiuo klausimu EUIPO priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis lemiamu klausimu šioje byloje laikė tai, ar ginčijamo prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu arba ginčijamo sprendimo priėmimo momentu protestas galėjo būti grindžiamas ankstesniu prekių ženklu, nors toks vertinimas neleidžia atsakyti į klausimą, ar, nepaisant teisinių pasekmių, susijusių su pereinamojo laikotarpio pabaiga, prašomo įregistruoti prekių ženklo registracija dar galėjo pakenkti teisiniams Indo European Foods interesams, saugomiems pagal Reglamentą 2017/1001, ir ar dėl to išliko jos suinteresuotumas kreiptis į teismą.
65 Taigi, pirma, Bendrasis Teismas, vertindamas ieškovės pirmojoje instancijoje suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimą, neatsižvelgė į specifinį protesto procedūros pobūdį ir esminę prekių ženklo funkciją.
66 Iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad protesto procedūra iš esmės siekiama užtikrinti, kad ankstesnis prekių ženklas galėtų išsaugoti savo kilmės nuorodos funkciją, numatant galimybę atsisakyti įregistruoti naują prekių ženklą, kuris dėl galimybės supainioti prieštarautų šiam ankstesniam prekių ženklui. Tačiau negali kilti joks paraiškos įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą ir ankstesnio prekių ženklo, kuris išnyko per protesto procedūrą, prieštaravimas, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti įregistruotas tik pasibaigus protesto procedūrai.
67 Antra, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos prekių ženklo teritorialumo principą ir jo vientisą pobūdį.
68 Šiuo klausimu EUIPO tvirtina, kad dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio stabdomojo poveikio ginčijamas sprendimas negalėjo būti įgyvendintas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl prašomas įregistruoti prekių ženklas nebus saugomas Jungtinės Karalystės teritorijoje, net jei galiausiai būtų įregistruotas. Kalbant apie nagrinėjamą ankstesnį prekių ženklą, pažymėtina, kad jam ir toliau taikoma visiška apsauga Jungtinėje Karalystėje, o dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo įregistravimo ar naudojimo Sąjungos teritorijoje jam nekyla pavojus.
69 Ieškinys pirmojoje instancijoje jau suteikė Indo European Foods konkrečios naudos, nes neleido įvykdyti ginčijamo sprendimo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl nagrinėjamos protesto procedūros tikslas, t. y. užkirsti kelią prieštaravimui su prašomu įregistruoti prekių ženklu Jungtinės Karalystės teritorijoje, jau buvo pasiektas. Taigi sprendimas dėl esmės, neatsižvelgiant į jo baigtį, nebegali daryti įtakos šios šalies teisiniams interesams, saugomiems Reglamentu 2017/1001.
70 Šią poziciją patvirtina bendra Reglamento 2017/1001 struktūra. EUIPO teigimu, net jeigu apeliacija būtų patenkinta, kita šalis, atsižvelgdama į Reglamento 2017/1001 139 straipsnį, bet kuriuo atveju galėtų nuo 2021 m. sausio 1 d. pakeisti savo paraišką nacionalinių prekių ženklų paraiškomis visose Sąjungos valstybėse narėse, palikdama pirminės paraiškos prioritetą, ir taip įgyti prašomo įregistruoti prekių ženklo apsaugą toje pačioje teritorijoje, lyg protestas dėl minėtos paraiškos būtų atmestas. Tačiau skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šį specifinį bylos aspektą ir atmetė šiuos argumentus remdamasis vien tuo, kad jie iš principo taikomi visoms protesto procedūroms.
71 Atsižvelgdama į šias aplinkybes EUIPO tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 24–26 punktuose padarytos trys teisės klaidos. Pirma, dėl šių klaidų Bendrasis Teismas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kiek tai susiję su reikalavimu išlaikyti suinteresuotumą kreiptis į teismą. Iš tiesų jis tik atmetė EUIPO poziciją šiuo klausimu, užuot išnagrinėjęs Indo European Foods argumentus, kad ji išsaugojo suinteresuotumą kreiptis į teismą.
72 Antra, grįsdamas savo vertinimą dėl to, ar apskritai ankstesnė teisė tam tikru momentu galėjo būti protesto pagrindas, Bendrasis Teismas in concreto neįvertino suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimo, atsižvelgdamas į šio sprendimo 90–95 punktuose nurodytas aplinkybes.
73 Trečia, iš skundžiamo sprendimo, ypač jo 26 punkto, negalima suprasti, kodėl Bendrasis Teismas atmetė EUIPO argumentus dėl neišlikusio Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą, o tai pažeidžia pareigą motyvuoti.
74 Indo European Foods ginčija šių argumentų pagrįstumą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
75 Pirma, dėl tariamo įrodinėjimo pareigos, susijusios su suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimu, paskirstymo taisyklių pažeidimo pakanka pažymėti, jog tiesa, kad Bendrasis Teismas formaliai susiejo savo argumentus dėl Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą išsaugojimo su EUIPO pateiktų argumentų nagrinėjimu. Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo 24–28 punktuose Bendrojo Teismo pateiktų argumentų galima daryti išvadą, kad, neatsižvelgiant į EUIPO pateiktų argumentų svarbą, Bendrasis Teismas tinkamai patikrino, ar Indo European Foods buvo suinteresuota kreiptis į teismą, ir konstatavo, kad taip ir yra.
76 Be to, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Bendrasis Teismas turi teisę savo iniciatyva bet kuriuo proceso momentu iškelti klausimą dėl šalies nesuinteresuotumo išlaikyti savo prašymą dėl aplinkybės, atsiradusios po to, kai buvo pareikštas ieškinys (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 18 d. Sprendimo Gul Ahmed Textile Mills / Taryba, C‑100/17 P, EU:C:2018:842, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), nes šios priimtinumo sąlygos nesilaikymas yra viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Mellat / Taryba, C‑430/16 P, EU:C:2018:668, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, nors teismo sprendimas turi būti priimtas tik dėl šalių (jos apibrėžia ginčo ribas) pareikštų reikalavimų, Sąjungos teismas neturi būtinai apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, antraip jam kartais galėtų prireikti grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais argumentais (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
77 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios dalies pirmas argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
78 Antra, dėl argumento, kad skundžiamo sprendimo 24–27 punktuose Bendrasis Teismas, vertindamas Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimą, neatsižvelgė į specifinį protesto procedūros pobūdį, esminę prekių ženklo funkciją, teritorialumo principą ir Europos Sąjungos prekių ženklo vientisą pobūdį, reikia pažymėti, kad jis grindžiamas prielaida, jog, kalbant apie ieškinį dėl Apeliacinės tarybos sprendimo atmesti protestą, suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimas vykstant procesui Bendrajame Teisme turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į teisinius interesus, saugomus taikytinu Europos Sąjungos prekių ženklo reglamentu, taigi priklauso tik nuo to, ar Bendrajam Teismui priimant sprendimą dar gali kilti konflikto pavojus.
79 Vis dėlto šios prielaidos, pagal kurią iš karto apribojamos aplinkybės, į kurias Bendrasis Teismas gali atsižvelgti vertindamas ieškovo, pareiškusio ieškinį pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnį, suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimą, palyginti su ieškovu, reiškiančiu ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, nepatvirtina nei taikytini teisės aktai, nei jurisprudencija.
80 Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti tik tai, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl panaikinimo reiškia, kad ginčijamo akto panaikinimas savaime gali suteikti naudos ieškinį pareiškusiam asmeniui (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 55 punktas ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo D & A Pharma / EMA, C‑136/22 P, EU:C:2023:572 43 punktas).
81 Taigi klausimas, ar, kiek tai susiję su sprendimu atmesti protestą dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos, tokį protestą pateikęs asmuo gali gauti naudos iš Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dėl šio sprendimo panaikinimo, turi būti vertinamas konkrečiai, atsižvelgiant į visas pasekmes, kurių gali kilti konstatavus galimą šio sprendimo neteisėtumą ir tariamai patirtos žalos pobūdį (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 65 punktą).
82 Nagrinėjamu atveju iš šio apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirmos dalies matyti, kad Bendrasis Teismas pagrįstai konstatavo, jog Indo European Foods pareikšto ieškinio dalykas neišnyko. Be to, iš skundžiamo sprendimo 10–12 punktų iš esmės matyti, kad ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas šios šalies pateikto protesto atmetimas remiantis išvada, kad neįvykdytos Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, taigi, remiantis tuo sprendimu, Indo European Foods negalėjo pasinaudoti šioje nuostatoje numatyta apsauga nagrinėjamo ankstesnio prekių ženklo atžvilgiu. Taigi, kadangi grįsdama savo ieškinį Bendrajame Teisme Indo European Foods rėmėsi būtent tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė minėtą nuostatą, ir kadangi minėtas sprendimas daro žalą visų pirma Indo European Foods ekonominiams interesams, jo panaikinimas galėtų jai suteikti naudos.
83 Galiausiai dėl argumento, kad skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Reglamento 2017/1001 139 straipsnį kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos galėtų pakeisti savo prekių ženklo paraišką nacionalinių prekių ženklų paraiškomis visose valstybėse narėse, jei šioje instancijoje pateikta apeliacija būtų patenkinta, pakanka pažymėti, kad, atsižvelgiant į tai, kas buvo konstatuota anksčiau, ši aplinkybė neturi įtakos Indo European Foods suinteresuotumui kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo.
84 Darytina išvada, kad šioje dalyje nurodytą antrą argumentą, grindžiamą klaidinga prielaida, taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.
85 Trečia, dėl tariamo skundžiamo sprendimo nemotyvavimo, kiek tai susiję su priežastimis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė EUIPO argumentus dėl Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvimo, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga motyvuoti neįpareigoja Bendrojo Teismo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą, motyvai gali būti numanomi su sąlyga, kad leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti motyvus, kuriais remiasi Bendrasis Teismas, o Teisingumo Teismui turėti pakankamai informacijos, kad jis galėtų vykdyti kontrolę, kai nagrinėja apeliacinį skundą (2023 m. kovo 9 d. Sprendimo PlasticsEurope / ECHA, C‑119/21 P, EU:C:2023:180, 144 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
86 Kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas išvados 60 punkte, iš skundžiamo sprendimo 25–27 punktų aiškiai, nors ir netiesiogiai, matyti, kad Bendrasis Teismas nustatė, jog EUIPO argumentai dėl Indo European Foods suinteresuotumo kreiptis į teismą nebuvo pagrįsti, nes suinteresuotumas kreiptis į teismą egzistavo paduodant apeliaciją ir neišnyko vykstant procesui Bendrajame Teisme.
87 Taigi šios dalies trečias argumentas yra nepagrįstas, todėl vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio pagrindo trečios dalies, grindžiamos Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalies pažeidimu
– Šalių argumentai
88 EUIPO, iš esmės palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, teigia, kad, pažeidžiant Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalį, skundžiamo sprendimo 27 punkte ji įpareigojama nenagrinėti, ar ieškovė pirmojoje instancijoje išsaugo suinteresuotumą, kad būtų panaikintas Protestų skyriaus sprendimas, ir neatsižvelgti į ESS 50 straipsnio 3 dalies ir Susitarimo dėl išstojimo 126 ir 127 straipsnių pasekmes. Taigi priemonių, būtinų minėtame 27 punkte nurodytai pareigai įvykdyti, priėmimas reikštų, kad EUIPO turėtų nagrinėti ar net atmesti nagrinėjamą registracijos paraišką, pažeisdama šias nuostatas.
89 Konkrečiai kalbant, EUIPO tvirtina, kad pagal minėtame 27 punkte nustatytą pareigą ji privalo išnagrinėti nagrinėjamą santykinį atsisakymo registruoti pagrindą dėl teritorijos, kurioje prašomam įregistruoti prekių ženklui negali būti taikoma jokia apsauga, o tai akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos prekių ženklo sistemos logikai ir bendrai struktūrai. Reglamente 2017/1001 nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima taip atskirti teritoriją, reikšmingą nagrinėjant minėtą santykinį atsisakymo registruoti pagrindą, ir teritoriją, kurioje bus suteikta apsauga. Taigi šia pareiga taip pat pažeidžiamas reikalavimas išlaikyti suinteresuotumą kreiptis į teismą, taip pat Reglamento 2017/1001 1 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 4 dalis.
90 Indo European Foods ginčija šių argumentų pagrįstumą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
91 Pagal Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 6 dalį EUIPO imasi būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui arba, jeigu dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.
92 Pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su SESV 266 straipsniu, mutatis mutandis taikomu šio 72 straipsnio 6 daliai, kurios formuluotė analogiška, institucija, įstaiga ar tarnyba, kurios aktas buvo panaikintas, siekdama laikytis sprendimo, kuriuo panaikintas šis aktas, ir užtikrinti, kad jis būtų visiškai įvykdytas, turi laikytis ne tik šio sprendimo rezoliucinės dalies, bet ir atsižvelgti į motyvus, kurie pagrindžia rezoliucinę dalį, nes jie būtini norint nustatyti tikslią rezoliucinės dalies reikšmę (2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo IMG / Komisija, C‑619/20 P ir C‑620/20 P, EU:C:2022:722, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
93 Vis dėlto iš minėto 72 straipsnio 6 dalies matyti, kad Bendrasis Teismas neturi duoti nurodymų EUIPO (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 29 d. Nutarties Creative Technology / VRDT, C‑314/05 P, EU:C:2006:441, 40–42 punktus ir pagal analogiją 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 145 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
94 Nagrinėjamu atveju pakanka pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 27 punktas yra tik Bendrojo Teismo atsakymas į EUIPO argumentą, kad vykstant procesui Bendrajame Teisme Indo European Foods prarado suinteresuotumą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kadangi tokiu atveju Apeliacinė taryba turėtų atmesti jai vėl tekusią nagrinėti apeliaciją, nes nėra pagal valstybės narės teisę saugomo ankstesnio prekių ženklo.
95 Tame punkte iš esmės tik konstatuojama, kad Indo European Foods yra suinteresuota kreiptis į Bendrąjį Teismą, todėl jis yra būtinas tik tokio suinteresuotumo buvimo konstatavimo pagrindas. Taigi negalima teigti, kad juo Bendrasis Teismas, pažeisdamas šio sprendimo 93 punkte primintą jurisprudenciją, nustatė EUIPO tariamas pareigas, kurias ši nurodė šioje apeliacinio skundo dalyje.
96 Darytina išvada, kad ši vienintelio pagrindo trečia dalis, grindžiama klaidingu skundžiamo sprendimo 27 punkto aiškinimu, taigi ir šis pagrindas bei visas apeliacinis skundas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
97 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
98 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusio asmens priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
99 Kadangi Indo European Foods prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o EUIPO pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
100 Pagal to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
101 Taigi Vokietijos Federacinė Respublika – įstojusi į šį apeliacinį procesą šalis – padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidas.
3. Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.