Language of document : ECLI:EU:T:2024:110

Sujungtos bylos T29/14 ir T31/14

Telefónica Gestión Integral de Edificios y Servicios, SL, buvusi Taetel, SL,
ir
Banco Santander, SA, buvusi Banco Popular Español, SA,

prieš

Europos Komisiją

 2024 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Valstybės pagalba – Ispanijos valdžios institucijų suteikta pagalba tam tikroms ekonominių interesų grupėms (EIG) ir jų investuotojams – Tam tikriems finansinės nuomos susitarimams dėl laivų įsigijimo taikoma mokesčių sistema (Ispanijos mokestinės nuomos sistema) – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma iš dalies ją susigrąžinti – Ginčo dalyko išnykimas iš dalies – Pagrindo priimti sprendimą iš dalies nebuvimas – Nauja pagalba – Susigrąžinimas – Sutarčių sąlygos, kuriomis pagalbos gavėjai saugomi nuo neteisėtos ir nesuderinamos su vidaus rinka valstybės pagalbos susigrąžinimo – Kompetencijos pasidalijimas tarp Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų“

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Ginčijamo sprendimo panaikinimas iš dalies dėl kito ieškinio, pareikšto dėl šio sprendimo – Ieškinys dėl nepanaikintų ginčijamo sprendimo dalių panaikinimo – Ieškinys, iš dalies netekęs dalyko – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas

(SESV 263 straipsnis)

(žr. 22–34, 41–49 punktus)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo valstybės pagalbos srityje – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Ginčijamo sprendimo panaikinimas iš dalies dėl kito ieškinio, pareikšto dėl šio sprendimo – Ieškinys dėl nepanaikintų ginčijamo sprendimo dalių panaikinimo – Suinteresuotumo kreiptis į teismą išlikimas

(SESV 263 straipsnis)

(žr. 50, 51, 53–61 punktus)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Tam tikroms ekonominių interesų grupėms ir jų investuotojams taikomos mokesčių priemonės – Tam tikriems finansinės nuomos susitarimams dėl laivų įsigijimo taikoma mokesčių sistema – Mokesčių sistema, kurią sudaro kelios faktiškai ir teisiškai susijusios priemonės – Atskiras minėtų priemonių vertinimas – Neleistinumas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

(žr. 67–71 punktus)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas – Ankstesnės padėties atkūrimas – Apimtis – Sutarties sąlygos, pagal kurias numatyta perkelti kitiems asmenims neteisėtos pagalbos gavėjų naštą ją sugrąžinti – Komisija, uždraudusi perkelti šią naštą sugrąžinti ir nurodžiusi susigrąžinti neteisėtą pagalbą iš jos gavėjų – Kompetencijos pasidalijimo tarp Komisijos ir valstybių narių pažeidimas – Laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 107 ir 108 straipsniai)

(žr. 85–105, 110, 111, 114–123 punktus)

Santrauka

Šiuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė atitinkamai Telefónica Gestión Integral de Edificios y Servicios, SL, ir Banco Santander, SA, ieškinius dėl panaikinimo dėl sprendimo, kuriuo Europos Komisija priskyrė prie valstybės pagalbos kelias mokesčių priemones, sudarančias „Ispanijos mokestinės nuomos sistemą“ (toliau – IMNS), taikomas tam tikroms finansinės nuomos sutartims dėl laivų įsigijimo(1). Jis nagrinėjo galimą ginčo dalyko išnykimą po to, kai ginčijamas sprendimas buvo iš dalies panaikintas Teisingumo Teismo sprendimu Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P)(2). Bendrasis Teismas taip pat nusprendė dėl precedento neturinčio klausimo, ar Komisija neviršijo savo įgaliojimų valstybės pagalbos srityje, į ginčijamą sprendimą neįtraukdama kompensacijos sąlygų tarp privačių šalių sudarytose sutartyse, kurios apsaugo gavėjus nuo neteisėtos valstybės pagalbos, nesuderinamos su vidaus rinka, sugrąžinimo(3).

Nagrinėjamu atveju Europos Komisija gavo kelis skundus dėl IMNS taikymo tam tikriems finansinės nuomos susitarimams, nes pagal ją laivybos bendrovėms sudaryta galimybė pasinaudoti 20–30 % nuolaida perkant Ispanijos laivų statyklų pastatytus laivus. Pasak Komisijos, IMNS tikslas buvo suteikti mokesčių lengvatas ekonominių interesų grupėms (toliau – EIG) ir investuotojams, jų nariams, kurie vėliau dalį tų lengvatų perduodavo jūrų transporto bendrovėms, nusipirkusioms naują laivą.

2013 m. liepos mėn. priimtame ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad trys iš penkių IMNS sudarančių mokestinių priemonių buvo iš dalies su vidaus rinka nesuderinama atrankiosios mokesčių lengvatos formos valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Kadangi aptariama pagalba buvo įgyvendinama nuo 2002 m. sausio 1d. pažeidžiant pareigą apie ją pranešti(4), Komisija įpareigojo nacionalinės valdžios institucijas ją susigrąžinti iš investuotojų, t. y. EIG sudarančių narių (toliau – nurodymas susigrąžinti).

Dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo buvo pareikšti keli ieškiniai. Telefónica Gestión Integral de Edificios y Servicios ir Banco Santander ieškinių nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl Ispanijos Karalystės, Lico Leasing, SA, ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, SA (toliau – PYMAR), pareikštų ieškinių. Taigi Sprendimu Ispanija ir kt./ Komisija(5) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą. Gavęs Komisijos apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, Teisingumo Teismas Sprendimu Komisija / Ispanija ir kt. (C‑128/16 P)(6) jį panaikino ir grąžino bylą Bendrajam Teismui.

Sprendimu Ispanija ir kt. / Komisija(7), priimtu grąžinus bylą, Bendrasis Teismas atmetė Ispanijos Karalystės, Lico Leasing ir PYMAR ieškinius. Tame sprendime Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, kuriuo neigiamas IMNS atrankumas, ir iš esmės nusprendė, kad didelės mokesčių administratoriaus diskrecijos leisti taikyti ankstyvą nusidėvėjimą pakanka, kad būtų galima pripažinti, jog visa IMNS yra atrankioji. Jis taip pat atmetė pagrindus, susijusius su pagalbos susigrąžinimui taikomų principų, t. y. teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų, pažeidimu. Konkrečiai dėl pastarojo aspekto jis nusprendė, kad Komisija nepadarė teisės klaidos, kai nurodė susigrąžinti visą aptariamą pagalbą tik iš EIG investuotojų, nors dalis gautos mokestinės naudos buvo perduota tretiesiems asmenims, t. y. jūrų transporto bendrovėms.

Gavęs skirtingus apeliacinius skundus dėl šio sprendimo, Sprendimu Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P)(8)Teisingumo Teismas pritarė Ispanijos Karalystės pateiktam pagrindui dėl skundžiamo sprendimo nemotyvavimo, kiek tai susiję su aptariamos pagalbos susigrąžinimu, o likusią apeliacinių skundų dalį atmetė. Taigi iš dalies panaikinęs šį sprendimą ir nusprendęs, kad gali pats priimti galutinį sprendimą dėl likusios išnagrinėti ieškinių dalies, Teisingumo Teismas, atlikęs tyrimą, nusprendė, kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad vieninteliai pagalbos gavėjai yra EIG ir jų investuotojai, ir nurodyta visą aptariamos pagalbos sumą susigrąžinti iš EIG investuotojų.

Bendrojo Teismo vertinimas

Nagrinėdamas klausimą, ar Teisingumo Teismui priėmus Sprendimą Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P), kuriuo iš dalies panaikintas ginčijamas sprendimas, ieškovių pareikšti ieškiniai neprarado dalyko, Bendrasis Teismas priminė, kad ginčo dalykas turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, antraip nebūtų poreikio priimti sprendimą, o tai reiškia, kad ieškinį pareiškusi šalis turi galėti gauti naudos iš jo.

Taigi, nagrinėjant pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį, jeigu ginčijamas aktas panaikinamas vykstant procesui, ieškinys, kiek jis susijęs su reikalavimais panaikinti minėtą sprendimą, netenka savo dalyko. Iš tiesų, panaikinus šį aktą, ieškovas pasiekia vienintelį rezultatą, kurį gali pasiekti savo ieškinys, todėl Europos Sąjungos teismo sprendimas nebegali būti nagrinėjamas. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai dėl ginčijamo akto panaikinimo iš dalies ieškovas pasiekė savo ieškinio dalyje nurodytą rezultatą, todėl nebereikia priimti sprendimo dėl šios dalies.

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovių pareikšti ieškiniai neteko dalyko, kiek jais ginčijamas EIG ir jų investuotojų nustatymas kaip vienintelių IMNS naudos gavėjų ir minėtų investuotojų nustatymas kaip vienintelių įmonių, kurioms taikomas įpareigojimas sugrąžinti pagalbą, ir ginčijamo sprendimo motyvai šiuo klausimu, taip pat ginčijamame sprendime aprašytas metodas, skirtas sumai, kurią turi grąžinti EIG investuotojai, apskaičiuoti.

Iš tiesų, pirma, Teisingumo Teismo sprendimu Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P) jau buvo panaikintas ginčijamas sprendimas tiek, kiek jame EIG ir jų investuotojai nurodyti kaip vieninteliai IMNS gavėjai ir nurodyta susigrąžinti visą nagrinėjamos pagalbos sumą iš minėtų investuotojų. Be to, ieškovės neįrodė, kad jų argumentai, kuriais ginčijamas laivų statyklų neįtraukimas į IMNS naudos gavėjus ir įmones, kurioms taikomas nurodymas sugrąžinti pagalbą, darant prielaidą, kad jie pagrįsti, galėjo joms suteikti didesnę naudą nei ta, kurią jos gavo priėmus Teisingumo Teismo sprendimą.

Vis dėlto tame sprendime aprašytas metodas sumai, kurią turi grąžinti investuotojai, apskaičiuoti remiantis nuo šiol klaidinga prielaida, kad visa nauda turi būti susigrąžinta tik iš EIG investuotojų, tapo nereikšmingas priėmus šį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, reikėjo priimti sprendimą dėl ieškovių reikalavimų panaikinti ginčijamo sprendimo dalis, kurių Teisingumo Teismas nepanaikino Sprendimu Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P). Iš tiesų šis sprendimas lieka galioti tiek, kiek juo neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka pripažinta pagalba, kurią gavo EIG ir jų investuotojai, ir Ispanijos Karalystė įpareigojama iš jų susigrąžinti šią pagalbą ar jos dalį. Be to, aplinkybė, kad apskaičiuojant susigrąžintinas sumas ginčijamame sprendime aprašytas metodas turi būti pakeistas atsižvelgiant į minėtą sprendimą, neturi jokios įtakos aplinkybei, kad ši pareiga susigrąžinti išlieka.

Šiuo klausimu, pirma, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, grindžiamą klaidingu mokesčių priemonių, sudarančių IMNS, kvalifikavimu kaip naujos pagalbos.

Taigi ieškovių argumentai, kuriais ginčijamas šių mokesčių priemonių kvalifikavimas kaip naujos pagalbos, jų atrankumas ir pranašumo buvimas, grindžiami klaidinga prielaida, kad šios priemonės turi būti vertinamos atskirai pagal SESV 107 straipsnį, o ne atsižvelgiant į visą IMNS.

Iš tiesų šios mokesčių priemonės teisiškai susijusios iš esmės dėl to, kad norint taikyti ankstyvą nusidėvėjimą reikėjo gauti mokesčių institucijų leidimą, ir faktiškai dėl to, kad administracinis leidimas taikyti ankstyvą nusidėvėjimą buvo suteiktas tik sudarant laivų, kuriems gali būti taikoma tonažo mokesčio sistema, išperkamosios nuomos sutartis. Remdamasis šiuo ryšiu Sprendime Ispanija ir kt./ Komisija (T‑515/13 RENV ir T‑719/13 RENV) Bendrasis Teismas nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad viena iš priemonių, leidžiančių pasinaudoti visa IMNS, t. y. leidimas taikyti ankstyvą nusidėvėjimą, yra atrankioji, ginčijamame sprendime Komisija teisingai nusprendė, kad visa sistema yra atrankioji. Sprendime Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P) Teisingumo Teismas patvirtino šią išvadą ir netiesiogiai būtinybę vertinti visą IMNS kaip pagalbos schemą.

Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus valstybės pagalbos srityje, uždrausdama privačių šalių sudarytose sutartyse esančias kompensacijos sąlygas, kuriomis pagalbos gavėjai saugomi nuo neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos sugrąžinimo.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 straipsnio 1 dalyje pateiktas patikslinimas, pagal kurį Ispanijos Karalystė turi susigrąžinti pagalbą iš pagalbos gavėjų, „[nesant galimybės] perduoti su susigrąžinimu susijusią naštą kitiems asmenims“, suformuluotas plačiai ir jo tekste nėra aiškiai nurodytos tik kompensacijos sąlygos. Be to, šios sąlygos konkrečiai susijusios ne su neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo atveju, o apskritai su pasekmėmis, kylančiomis dėl to, kad kompetentingos institucijos gali nepatvirtinti iš IMNS kylančių mokesčių lengvatų arba kad jas patvirtinus jų galiojimas gali būti ginčijamas.

Vis dėlto tam tikrose ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse Komisija tiksliai nurodo konkrečius kompensacijos sąlygų aspektus, kurie, kaip ji mano, kelia problemų susigrąžinant neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą. Ji patikslina, kad susigrąžinimo tikslui, kuriuo siekiama atkurti ankstesnę padėtį ir, be kita ko, panaikinti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba suteikto konkurencinio pranašumo, būtų nepataisomai pakenkta, jei privataus sektoriaus subjektai dėl sutarties sąlygų galėtų pakeisti Komisijos priimtų sprendimų susigrąžinti pagalbą poveikį. Darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 straipsnio 1 dalyje pateiktas patikslinimas turi būti suprantamas kaip susijęs tik su kompensacijos sąlygomis tiek, kiek jos gali būti aiškinamos kaip apsaugančios neteisėtos ir su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos gavėjus nuo jos sugrąžinimo.

Be to, Komisija nenumatė, kad šios kompensacijos sąlygos yra niekinės, nes prireikus tokią kompetenciją turi nacionaliniai teismai. Iš tiesų ginčijamame sprendime Komisijos pateiktu patikslinimu siekiama tik paaiškinti Ispanijos Karalystės pareigos susigrąžinti pagalbą iš jos gavėjų, kad būtų atkurta iki minėtos pagalbos suteikimo buvusi padėtis, apimtį.

Darytina išvada, kad Komisija neviršijo jai valstybės pagalbos srityje suteiktos kompetencijos(9). Nors tiesa, kad pagalba susigrąžinama pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje numatytas procedūras(10), vis dėlto jos turi sudaryti galimybes nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Todėl niekas neprieštarauja tam, kad Komisija ginčijamame sprendime patikslintų, jog Ispanijos Karalystė turi užtikrinti, kad pagalbos gavėjai grąžintų pagalbos sumas, kuriomis jie faktiškai pasinaudojo, negalėdama perkelti šių sumų susigrąžinimo naštos kitai sutarties šaliai. Juo labiau kad šios kompensacijos sąlygos buvo numatytos įvairių IMNS dalyvių sudarytose bendrosiose sutartyse, į kurias mokesčių administratorius atsižvelgė tam, kad leistų ankstyvą nusidėvėjimą.


1      2013 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2014/200/ES dėl valstybės pagalbos SA.21233 C/11 (ex NN/11, ex CP 137/06), kurią suteikė Ispanija – Tam tikriems finansinės nuomos susitarimams taikoma apmokestinimo sistema, taip pat vadinama „Ispanijos mokestinės nuomos sistema“ (OL L 114, 2014, p. 1).


2      2023 m. vasario 2 d. Sprendimas Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60).


3      Pagal tarp privačių šalių sudarytų sutarčių sąlygas investuotojai galėjo reikalauti iš laivų statyklų grąžinti sumas, kurias jie turėjo grąžinti valstybei.


4      SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga.


5      2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Ispanija ir kt. / Komisija (T‑515/13 ir T‑719/13, EU:T:2015:1004).


6      2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Komisija / Ispanija ir kt. (C‑128/16 P, EU:C:2018:591).


7      2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimas Ispanija ir kt. / Komisija (T‑515/13 RENV ir T‑719/13 RENV, EU:T:2020:434).


8      2023 m. vasario 2 d. Sprendimas Ispanija ir kt. / Komisija (C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60).


9      Žr. 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 14 straipsnio 1 dalį.


10      Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 3 dalis.