Byla T‑466/16 RENV
NRW. Bank
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2024 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2016 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Negaliojimo atgal principas – Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 5 straipsnio 1 dalies f punktas – Tam tikrų įsipareigojimų neįskaitymas apskaičiuojant ex ante įnašus – Skatinamosios paskolos – Papildoma plėtros veikla – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“
1. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimas ir pertvarkymas – Skatinamąjį finansavimą teikiantis bankas – „Ex ante“ įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) apskaičiavimas – Įsipareigojimų, susijusių su skatinamosiomis paskolomis, neįskaitymas atliekant šį apskaičiavimą – Apimtis – Įsipareigojimai, susiję su papildoma plėtros veikla konkurencinėje aplinkoje ir veikla, kuria siekiama pelno – Neįtraukimas
(Komisijos reglamento 2015/63 13 konstatuojamoji dalis, 3 straipsnio 28 punktas ir 5 straipsnio 1 dalies f punktas)
(žr. 45, 50, 58–63, 261 punktus)
2. Europos Sąjungos institucijos – Įgaliojimų įgyvendinimas – Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus – Apimtis – Sudėtingi vertinimai – Didelė diskrecija – Direktyva 2014/59, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema – „Ex ante“ įnašų koregavimo kriterijų nustatymas – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 290 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 41 konstatuojamoji dalis; Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59)
(žr. 90, 91, 97, 98, 112 punktus)
3. Institucijų aktai – Galiojimas laiko atžvilgiu – Negaliojimas atgal – Išimtys – Sąlygos – Bendrojo intereso tikslo siekimas ir teisėtų lūkesčių paisymas – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimo, nustatančio „ex ante“ įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF), panaikinimas siekiant pašalinti motyvavimo trūkumą – Sprendimo, įsigaliojančio ankstesnio sprendimo galiojimo laikotarpiu, priėmimas – Minėtų įnašų sumos ir apskaičiavimo pakeitimų nebuvimas – Atsižvelgimas į įnašų į BPF tikslą – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 2 straipsnis, 67 straipsnio 4 dalis, 69 ir 70 straipsniai)
(žr. 170, 172, 173 punktus)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Apimtis – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pranešimas, kuriame nurodoma ieškovui apie sprendimo panaikinimą ir jo pakeitimą kitu sprendimu – Leistinumas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas)
(žr. 235, 243 punktus)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas, kuriuo nustatyti „ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – BPV pareiga pranešti atitinkamoms įstaigoms apie šių įnašų apskaičiavimo metodą ir metinio tikslinio lygio sumos nustatymo metodą
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 70 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento 2015/81 4 straipsnis; Komisijos reglamento 2015/63 4 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59)
(žr. 283, 292–303 punktus)
Santrauka
Gavęs ieškinį dėl 2022 m. balandžio 27 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimo SRB/ES/2022/23 (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo Bendrasis Teismas pateikė svarbių paaiškinimų dėl, pirma, ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) apskaičiavimo, be kita ko, kiek tai susiję su Deleguotojo reglamento 2015/63(1) 5 straipsnio 1 dalies f punkto aiškinimu ir taikymu, ir, antra, su BPF metinio tikslinio lygio nustatymo už 2016 m. įnašų laikotarpį motyvais.
Ieškovas NRW.Bank yra Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė, Vokietija) skatinamąjį finansavimą teikiantis bankas.
2016 m. balandžio 15 d. BPV priėmė sprendimą dėl kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių, įskaitant ieškovą, ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/06). 2016 m. gegužės 20 d. BPV priėmė sprendimą dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. koregavimo, kuriuo papildomas 2016 m. balandžio 15 d. BPV sprendimas dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2016 m. (SRB/ES/SRF/2016/13). Gavęs ieškovo ieškinį dėl šių dviejų sprendimų (toliau – pirminiai sprendimai) panaikinimo, 2019 m. birželio 26 d. Sprendimu NRW.Bank / BPV (T‑466/16)(2) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną. 2021 m. spalio 14 d. Sprendimu NRW.Bank / BPV (C‑662/19 P)(3) Teisingumo Teismas, gavęs ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo. 2022 m. balandžio 27 d. BPV priėmė ginčijamą sprendimą; juo atšaukė ir pakeitė pirminius sprendimus, siekdama pašalinti šių sprendimų motyvavimo trūkumą, kurį ji konstatavo po Bendrojo Teismo sprendimų(4) priėmimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, ieškovas teigia, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas leidžiama apskaičiuojant ex ante įnašus neįtraukti įsipareigojimų, susijusių su vadinamąja „pagalbine plėtros veikla“, kuri, be kita ko, apima skolos vertybinių popierių įsigijimą kapitalo rinkoje (toliau – nagrinėjama veikla). Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šiose nuostatose nustatyta, jog apskaičiuojant atitinkamos įstaigos ex ante įnašą galima neįtraukti tik nagrinėjamų įsipareigojimų sumos, atitinkančios šios įstaigos valdomų skatinamųjų paskolų sumą. Tam, kad aptariamos operacijos galėtų būti laikomos „skatinamosiomis paskolomis“, jos turi būti atliekamos nekonkurenciniu pagrindu ir nesiekiant pelno(5). Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjama veikla vykdoma, pirma, atviroje kapitalo rinkoje, kurioje veikia kiti subjektai, vykdantys tos pačios rūšies veiklą ir galintys įsigyti tokių pačių skolos vertybinių popierių kaip ir skatinamąjį finansavimą teikiantys bankai, ir tai daro tokiomis pačiomis rinkos sąlygomis kaip ir pastarieji. Taigi tokioje rinkoje skatinamąjį finansavimą teikiantys bankai iš esmės tiesiogiai konkuruoja su kitais rinkos dalyviais, todėl nagrinėjama veikla negali būti laikoma vykdoma nekonkurenciniu pagrindu. Antra, nagrinėjama veikla siekiama gauti pajamų (ir gaunama pajamų), nes ja norima nustatyti palūkanų maržas, kad būtų galima finansuoti pačią skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų veiklą. Todėl ši veikla negali būti laikoma vykdoma nesiekiant pelno.
Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentas, kad minėtos veiklos „galutinis tikslas“ nėra gauti pelno dėl jam nustatyto draudimo paskirstyti dividendus. Iš tiesų tai, ar veikla nesiekiama pelno(6), vertinama atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamos veiklos pobūdį, nesvarbu, ar iš šios veiklos gautas pelnas vėliau naudojamas plėtros veiklai, kuri vykdoma nesiekiant pelno, finansuoti. Bet koks kitoks aiškinimas reikštų, kad atitinkama veikla nėra komercinio pobūdžio vien dėl to, kad ją vykdo skatinamąjį finansavimą teikiantis bankas, o dėl to sąlyga, kylanti iš žodžių junginio „ne konkurso tvarka ir nesiekiant pelno“(7), netektų prasmės.
Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalies f punktas, siejamas su to paties deleguotojo reglamento 3 straipsnio 27 ir 28 punktais, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį negalima apskaičiuojant ex ante įnašą neįskaityti įsipareigojimų, susijusių su papildoma skatinamąjį finansavimą teikiančių bankų, kaip antai ieškovo, plėtros veikla.
Antra, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į deleguotuosius įgaliojimus, kaip jie suprantami pagal SESV 290 straipsnį, Europos Komisija, naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais, turi didelę diskreciją, be kita ko, atlikti sudėtingus vertinimus. Bendrasis Teismas mano, kad taip yra nustatant taisykles, kuriose patikslinama ex ante įnašų koregavimo pagal įstaigų rizikos pobūdį sąvoka(8). Tokiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su metinių įnašų koregavimo atsižvelgiant į riziką metodą, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar Komisijai naudojantis suteikta diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais ir ar ji akivaizdžiai neviršijo šios diskrecijos ribų. Bendrasis Teismas mano, kad ieškovas neįrodė, jog Deleguotojo reglamento 2015/63 5 straipsnio 1 dalies f punkte padaryta akivaizdi klaida, piktnaudžiauta įgaliojimais arba juo akivaizdžiai viršytos Komisijos diskrecijos ribos, nes apskaičiuojant ex ante įnašą nebuvo neįskaityti įsipareigojimai, susiję su skatinamąjį finansavimą teikiančių regioninių bankų papildoma plėtros veikla.
Trečia, Bendrasis Teismas priminė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant pašalinti po Bendrojo Teismo sprendimų BPV konstatuotą pirminių sprendimų motyvavimo trūkumą, tačiau šiuo sprendimu ar šiais sprendimais nebuvo pakeista ieškovo pareigos sumokėti ex ante įnašą už 2016 m. įnašų laikotarpį apimtis, kaip ji buvo nustatyta pirminiuose sprendimuose ir egzistavo dėl šio įnašų mokėjimo laikotarpio. Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, jeigu BPV nebūtų priėmusi ginčijamo sprendimo ir nebūtų jį įgyvendinusi nuo pirmojo pradinio sprendimo įsigaliojimo dienos, ginčijamas sprendimas nebūtų galėjęs turėti poveikio laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. balandžio 27 d., per kurį ieškovas buvo atleistas nuo pareigos mokėti ex ante įnašą už 2016 m. įnašų laikotarpį, nors jam jis buvo taikomas pagal Reglamentą Nr. 806/2014(9). Be to, šiuo laikotarpiu BPF, pažeidžiant tas pačias nuostatas, neteko lėšų iš ieškovo ex ante įnašų, o tai pakenkė Direktyvos 2014/59, Reglamento Nr. 806/2014 ir Deleguotojo reglamento 2015/63 įgyvendinimui. Todėl ginčijamo sprendimo priėmimu nuo 2016 m. balandžio 15 d. buvo siekiama užtikrinti ginčijamo sprendimo taikymo ir ieškovo pareigos mokėti ex ante įnašą už 2016 m. atsiradimo momento sutapimą ir taip išvengti taikytiems teisės aktams prieštaraujančio rezultato. Siekiant šio tikslo reikėjo, kad šis sprendimas įsigaliotų anksčiau, nei buvo priimtas.
Galiausiai, ketvirta, Bendrasis Teismas priminė, kad ex ante įnašus mokančios įstaigos, susipažinusios su sprendimu, kuriuo nustatomi šie įnašai, turi galėti suprasti bent pagrindinius metinio tikslinio lygio už atitinkamą įnašų mokėjimo laikotarpį sumos apskaičiavimo metodo etapus.
Dėl ginčijamo sprendimo pakankamo motyvavimo Bendrasis Teismas pažymėjo, kad 2016 m. įnašų laikotarpis atitinka pirmuosius pradinio aštuonerių metų laikotarpio metus. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad BPV nustatė metinį tikslinį lygį remdamasi dviem paskesniais pagrindiniais etapais. Visų pirma ji nustatė numatomą galutinio tikslinio lygio sumą, paskui padalijo šią sumą iš aštuonių, kad būtų atsižvelgta į tai, jog pradinį laikotarpį sudarė aštuoneri įnašų metai. Vis dėlto niekas nerodo, kad 2016 m. įnašų laikotarpiu metinis tikslinis lygis buvo apskaičiuotas pagal kitokią matematinę formulę nei ta, kuri pateikta ginčijamame sprendime, ar kad jį sudarė kiti papildomi etapai, nenurodyti ginčijamame sprendime. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad ginčijamame sprendime BPV nurodė pagrindinius metinio tikslinio lygio sumos už 2016 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo metodo etapus.
Dėl pagal galutinį tikslinį lygį prognozuojamos sumos Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ši suma gali būti atimta iš ginčijamame sprendime pateiktos matematinės formulės.
Dėl BPV nustatytos numatomos galutinio tikslinio lygio sumos pažymėtina, kad ji savo analizę grindė tuo, kad pagal Reglamentą Nr. 806/2014 ši suma turėjo atitikti bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose bendrame pertvarkymo mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių iki pradinio laikotarpio pabaigos. Šiuo klausimu ji atsižvelgė į prognozuojamą visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių raidą, pradedant nuo šių indėlių sumos 2015 m. iki pradinio laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2023 m. pabaigos. Be to, BPV pirmiausia nustatė minėtų apdraustųjų indėlių metinį augimo dydį 3 % nuo 2015 m. iki 2023 m., tačiau vėliau sumažino šią procentinę dalį, kad būtų atsižvelgta į veiklos ciklo etapo analizę ir galimą prociklinį poveikį, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai. Taigi ji nustatė mažesnį nei 3 % metinį apdraustųjų indėlių augimą 2015–2023 m., kad nustatytų galutinį tikslinį lygį.
Galiausiai Bendrasis Teismas pabrėžė, kad nustatydama metinį tikslinį lygį 2016 m. įnašų laikotarpiu BPV neturėjo patikimų duomenų apie galimą įstaigų apdraustųjų indėlių raidą 2015–2023 m., nes nauja apdraustųjų indėlių apibrėžtis buvo pateikta tik prieš metus(10). Neturėdama tokių duomenų, BPV turėjo įvertinti numatomą minėtų indėlių raidą, remdamasi namų ūkių indėlių augimo tempu, o ne finansų komercinių bendrovių indėliais.
Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad ginčijamas sprendimas buvo susijęs su pirmuoju įnašų mokėjimo laikotarpiu po Reglamento Nr. 806/2014 priėmimo, įstaigos, kaip apdairios veiklos vykdytojos, galėjo pagrįstai tikėtis, kad siekdama nustatyti to laikotarpio metinį tikslinį lygį BPV taip pat atsižvelgs į numatomą galutinio tikslinio lygio sumą, nurodytą Komisijos pasiūlymo, kuriuo remiantis buvo priimtas šis reglamentas, aiškinamajame memorandume(11).
Taigi Bendrasis Teismas mano, kad įstaigos galėjo suprasti pagrindines sąlygas, pagal kurias BPV numatys galutinį tikslinį lygį, kad nustatytų metinį tikslinį lygį 2016 m. įnašų laikotarpiu.