BENDROJO TEISMO (devintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. vasario 21 d.(*)
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos kilmės polivinilo alkoholių importas – Galutinis antidempingo muitas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1336 – Normaliosios vertės apskaičiavimas – Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje – Reglamento (ES) 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis – PPO teisė – PPO teisę atitinkančio aiškinimo principas – Tinkamos tipiškos šalies pasirinkimas – Laisvai prieinami duomenys – Bendradarbiavimo nebuvimas – Sąvoka „reikalinga informacija“ – Reglamento 2016/1036 18 straipsnis – Priverstinis kainų mažinimas – Rinkos segmentai – Produkto kontrolės numerių metodas – Reglamento 2016/1036 3 straipsnio 2 ir 3 dalys – Teisė į gynybą – Konfidencialumo laikymasis – Reglamento 2016/1036 19 ir 20 straipsniai“
Byloje T‑763/20
Inner Mongolia Shuangxin Environment-Friendly Material Co. Ltd, įsteigta Ordose (Kinija), atstovaujama avocats J. Cornelis, F. Graafsma ir E. Vermulst,
ieškovė,
palaikoma
Wegochem Europe BV, įsteigtos Amsterdame (Nyderlandai), atstovaujamos avocats R. Antonini, E. Monard ir B. Maniatis,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo,
atsakovę,
palaikomą
Europos Parlamento, atstovaujamo A. Neergaard, D. Moore ir A. Pospíšilová Padowska,
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos H. Marcos Fraile ir B. Driessen, padedamų avocate N. Tuominen,
Kuraray Europe GmbH, įsteigtos Hatersheime prie Maino (Vokietija), atstovaujamos avocats R. MacLean ir D. Sevilla Pascual,
ir
Sekisui Specialty Chemicals Europe SL, įsteigtos La Canonja (Ispanija), atstovaujamos avocats A. Borsos ir J. Jousma,
įstojusių į bylą šalių,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Truchot (pranešėjas), teisėjai H. Kanninen, L. Madise, R. Frendo ir T. Perišin,
posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. gruodžio 14 ir 15 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Inner Mongolia Shuangxin Environment-Friendly Material Co. Ltd prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1336, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiams nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 315, 2020, p. 1; toliau – ginčijamas reglamentas), kiek jis su ja susijęs.
[Praleista]
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
14 Wegochem Europe BV (toliau – Wegochem), ieškovės reikalavimų palaikyti į bylą įstojusi šalis, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su ieškove,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15 Komisija, palaikoma Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Kuraray ir Sekisui Specialty Chemicals Europe SL (toliau – Sekisui), Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
[Praleista]
Dėl Komisijos prašymo atmesti ieškinio antrąjį–penktąjį pagrindus kaip nereikšmingus
51 Komisija prašo atmesti ieškinio antrąjį–penktąjį ieškinio pagrindus kaip nereikšmingus, nes jie susiję su dempingo skirtumu (šis ginčijamame reglamente įvertintas 115,6 %), o ieškovei taikomas antidempingo muitas atitinka žalos skirtumą (šis ginčijamame reglamente įvertintas 72,9 %). Nors ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga, ji neįrodė, kad, jeigu nagrinėjami pagrindai būtų pagrįsti, atotrūkis tarp dempingo skirtumo ir žalos skirtumo sumažėtų ir taptų neigiamas.
52 Be to, Komisija tvirtina, kad ieškovė privalo įrodyti savo atsiradusį ir egzistuojantį suinteresuotumą, o šis negali būti susijęs su hipotetine situacija ateityje.
53 Grįsdama nagrinėjamų pagrindų reikšmingumą ieškovė, pirma, remiasi su teisės į gynybą pažeidimu susijusia jurisprudencija, pagal kurią negalima reikalauti, kad ieškovas įrodytų, kad Komisijos sprendimo turinys būtų buvęs kitoks; pakanka tik įrodyti, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina (2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 94 punktas ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Hangzhou Duralamp Electronics / Taryba, T‑459/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:369, 110 ir 111 punktai). Ši jurisprudencija taikytina šioje byloje, nes ieškovė negali pateikti priešingos padėties scenarijaus duomenų, todėl jos padėtis yra sudėtinga. Nors atotrūkis tarp dempingo skirtumo ir žalos skirtumo yra didelis, neatmestina galimybė, kad ištaisius nagrinėjamuose ieškinio pagrinduose nurodytas klaidas dempingo skirtumas taptų mažesnis už žalos skirtumą.
54 Antra, ieškovė yra suinteresuota, kad Komisija teisingai apskaičiuotų dempingo skirtumą, atsižvelgdama į tai, kad gali tekti peržiūrėti ginčijamu reglamentu nustatytas priemones, į kitas galimas antidempingo procedūras dėl ieškovės arba galimus jos prašymus grąžinti sumokėtus antidempingo muitus. Šios situacijos nėra nei būsimos, nei hipotetinės.
55 Trečia, ieškovė primena, kad duomenys apie jos pagamintų produktų normaliąją vertę buvo panaudoti apskaičiuojant kitam Kinijos eksportuojančiam gamintojui taikomą antidempingo muitą, šis buvo nustatytas remiantis šio eksportuojančio gamintojo dempingo, o ne žalos skirtumu. Ieškovė neturėtų būti atsakinga už tai, kad iš esmės netiesiogiai dėl jos buvo padidintas kito eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas.
56 Reikia priminti, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta:
„Antidempingo muito suma turi neviršyti nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei šis mažesnis muitas būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti <…>“
57 Remiantis jurisprudencija, šioje nuostatoje įtvirtinta vadinamoji „mažesnio muito taisyklė“, pagal kurią antidempingo muito normą reikėtų nustatyti pagal žalos skirtumą, kai dempingo skirtumas jį viršija, ir atvirkščiai (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 4 d. Sprendimo Foshan City Nanhai Golden Step Industrial / Taryba, T‑410/06, EU:T:2010:70, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. spalio 18 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
58 Mažesnio muito taisykle, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad nustatytas antidempingo muitas neviršytų to, kas būtina importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti. Antidempingo muitų nustatymas yra apsauginė ir prevencinė priemonė nuo dėl dempingo atsirandančios nesąžiningos konkurencijos, o ne sankcija ar priemonė, kuria Sąjungos pramonei suteikiamas konkurencinis pranašumas (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 18 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
59 Nagrinėjamu atveju ginčijamo reglamento 658 konstatuojamojoje dalyje Komisija „palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus“ ir pažymėjo, kad „[antidempingo] muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni“.
60 To paties reglamento 659 konstatuojamojoje dalyje pateikta ši lentelė:
Bendrovė | Dempingo skirtumas | Žalos skirtumas | Galutinis antidempingo muitas |
Shuangxin Group [T‑763/20] | 115,6 % | 72,9 % | 72,9 % |
Sinopec Group [T‑762/20] | 17,3 % | 57,6 % | 17,3 % |
Wan Wei Group [T‑764/20] | 193,2 % | 55,7 % | 55,7 % |
Kitos bendradarbiaujančios bendrovės | 80,4 % | 57,9 % | 57,9 % |
Visos kitos bendrovės | 193,2 % | 72,9 % | 72,9 % |
61 Komisija teigė, kad nagrinėjami ieškinio pagrindai yra nereikšmingi, nes ieškovė neįrodė, kad jei šie pagrindai būtų pagrįsti, dempingo skirtumas taptų mažesnis už žalos skirtumą, todėl antidempingo muitą reikėtų sumažinti; atsakydama į tai, ieškovė nurodė ne tik įrodinėjimo pareigą, bet ir savo suinteresuotumą pateikti šiuos pagrindus, todėl Komisija teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo aišku, ar ieškovė jį turėjo.
62 Pagal suformuotą jurisprudenciją pareiškus ieškinį dėl panaikinimo, pirma, pagrindas, kuris (net darant prielaidą, kad jis pagrįstas) yra nepakankamas, kad būtų patenkintas ieškovo prašymas panaikinti aktą, laikomas nereikšmingu (2013 m. vasario 26 d. Nutarties Castiglioni / Komisija, T‑591/10, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:94, 45 punktas ir 2015 m. sausio 15 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑1/12, EU:T:2015:17, 73 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo EFMA / Taryba, C‑46/98 P, EU:C:2000:474, 38 punktą).
63 Antra, panaikinimo pagrindas yra nepriimtinas dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo, kai net darant prielaidą, kad šis pagrindas pagrįstas, skundžiamo akto panaikinimas remiantis šiuo pagrindu nesuteiktų naudos ieškovui (žr. 2020 m. liepos 14 d. Nutarties Shindler ir kt. / Komisija, T‑627/19, EU:T:2020:335, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Šie du klausimai yra atskiri (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo EFMA / Taryba, C‑46/98 P, EU:C:2000:474, 38 punktą ir 2022 m. gegužės 4 d. Sprendimo CRIA ir CCCMC / Komisija, T‑30/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:266, 92 punktą).
65 Kai ieškinyje, pareikštame dėl antidempingo muitus nustatančio reglamento, kuriame Sąjungos institucijos taikė mažesnio muito taisyklę, panaikinimo ieškovė nurodo ieškinio pagrindus ar jų dalis, kuriais ginčijamas dempingo skirtumas arba žalos skirtumas (priklausomai nuo to, kuris iš jų didesnis), kyla klausimas, ar šie pagrindai ar jų dalys yra reikšmingi (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 4 d. Sprendimo Foshan City Nanhai Golden Step Industrial / Taryba, T‑410/06, EU:T:2010:70, 94–98 punktus ir 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fiskeri og Havbruksnæringens Landsforening ir kt. / Taryba, T‑115/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:136, 45–47 punktus).
66 Taigi reikia pažymėti, kad šalių argumentai dėl ieškovės suinteresuotumo nurodyti nagrinėjamus ieškinio pagrindus yra nereikšmingi.
67 Dėl nagrinėjamų pagrindų reikšmingumo, atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, Komisija ir toliau laikėsi pozicijos, kad ieškovė turi įrodyti, jog jos ieškinio pagrindai turėjo įtakos tyrimo baigčiai, tačiau taip pat įvertino galimą kiekvieno nagrinėjamo pagrindo (pripažinus juos pagrįstais) poveikį dempingo skirtumui. Visų pirma ji teigia, kad ieškinio penktojo pagrindo pagrįstumas – tai būtina (nors ir nepakankama) sąlyga tam, kad dėl nagrinėjamuose pagrinduose nurodytų pažeidimų dempingo skirtumą būtų galima sumažinti, kad jis būtų mažesnis už žalos skirtumą. Komisija tvirtina, kad penktąjį pagrindą pripažinus pagrįstu, ji privalėtų perskaičiuoti dempingo skirtumą ir jį sumažinti 41,1 procentinio punkto iki 74,5 %. Šis skirtumas vis tiek viršytų žalos skirtumą (72,9 %), tačiau jei kiti nagrinėjami pagrindai ar jų dalys būtų pagrįsti, dempingo skirtumas galėtų tapti mažesniu už žalos skirtumą. Komisija taip pat tvirtina, kad atmetus penktąjį pagrindą perskaičiuotinas dempingo skirtumas ir toliau viršytų žalos skirtumą (net jei kiti nagrinėjami pagrindai būtų pagrįsti). Iš tikrųjų jie susiję su galimomis klaidomis, kurias ištaisius dempingo skirtumas galėtų nebent sumažėti, tačiau ir toliau viršytų 90 %. Taigi jis ir toliau būtų gerokai didesnis už žalos skirtumą.
68 Ieškovė pripažįsta, kad, ieškinio penktąjį pagrindą pripažinus pagrįstu, dempingo skirtumas galėtų sumažėti 41,1 procentinio punkto, tačiau ginčija Komisijos skaičiavimus, kurių pagrindu ši daro išvadą, kad ieškinio penktasis pagrindas yra būtina sąlyga tam, kad ieškinio antrasis–ketvirtasis pagrindai būtų reikšmingi, t. y. jiems pritarus, dempingo skirtumas taptų mažesnis už žalos skirtumą. Ieškovės teigimu, jei visi ieškinio pagrindai (išskyrus penktąjį pagrindą) būtų pripažinti pagrįstais, dempingo skirtumas būtų sumažintas iki 71,1 %, vadinasi, būtų mažesnis už žalos skirtumą (72,9 %). Per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą ieškovė patvirtino, kad šis dydis (71,1 %) reiškia, kad ieškinio antrasis pagrindas yra pagrįstas, todėl dempingo skirtumas sumažėtų 8,6 procentinio punkto, o nepritarus šiam pagrindui, dempingo skirtumas būtų 79,7 % (t. y. viršytų žalos skirtumą).
69 Vadinasi, ieškovė sutinka, jog tuo atveju, jeigu ieškinio antrasis ir penktasis pagrindai būtų atmesti iš esmės, dėl kitų nagrinėjamų ieškinio pagrindų dempingo skirtumas negalėtų sumažėti taip, kad taptų mažesnis už žalos skirtumą. Todėl reikia konstatuoti, kad tokiu atveju kiti nagrinėjami ieškinio pagrindai neišvengiamai būtų nereikšmingi.
70 Šiomis aplinkybėmis prieš priimant sprendimą dėl trečiojo ir ketvirtojo pagrindų reikšmingumo, reikia išnagrinėti ieškinio antrąjį ir penktąjį pagrindus iš esmės.
Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pažeidimu, kiek tai susiję su tinkamos tipiškos šalies pasirinkimu
71 Ieškovės teigimu, Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nes, remdamasi duomenimis apie Ilkalem Ticaret V e Sanayi AS (toliau – Ilkalem), tinkama tipiška šalimi pasirinko Turkiją, nors, remdamasi duomenimis apie Solutia Tlaxcala SA de CV (toliau – Solutia Tlaxcala) arba apie Wyn De Mexico Productos Quimicos SA de CV (toliau – Wyn), turėjo pasirinkti Meksiką.
72 Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija neteisingai išaiškino pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatytą sąlygą, jog duomenis apie pasirinktoje šalyje įsteigtą bendrovę galima naudoti tik tuomet, jeigu jie yra „[laisvai] prieinami“.
73 Antra, ieškovė nurodo, kad pasirinkdama tinkamą tipišką šalį Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą.
74 Trečia, ieškovė teigia, kad Meksika buvo tinkamiausia tipiška šalis, nes jos socialinė ir aplinkos apsauga yra aukštesnio lygio nei Turkijos.
75 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
76 Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies formuluotė pakartota šio sprendimo 8 punkte, reikia apibendrinti pagrindinius šio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto taikymo etapus, kurių Komisija nagrinėjamu atveju laikėsi, kaip matyti iš ginčijamo reglamento.
77 Ginčijamo reglamento 175 konstatuojamoje dalyje teigiama, kad tipiška šalis buvo pasirinkta „remiantis šiais kriterijais:
– ekonominio išsivystymo lygis panašus į [Kinijos;]
– tiriamojo produkto gamyba toje šalyje;
– susijusių viešų duomenų prieinamumas toje šalyje;
– jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė buvo teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis“.
78 Iš ginčijamo reglamento 177–184, 198, 199 ir 203 konstatuojamųjų dalių matyti, kad apsvarsčiusi penkias šalis, kurias galima laikyti tinkamomis tipiškomis šalimis, Komisija tris atmetė, vadinasi, turėjo pasirinkti vieną iš dviejų likusiųjų, t. y. Meksiką arba Turkiją.
79 Dėl Meksikos Komisija analizavo Solutia Tlaxcala ir Wyn finansinių duomenų prieinamumą (ginčijamo reglamento 38, 200–202, 212, 229 ir 230 konstatuojamosios dalys).
80 Solutia Tlaxcala atveju patronuojančioji bendrovė Solutia Europe SPRL/BVBA (toliau – Solutia Europe), Belgijoje įsisteigusi polivinilo alkoholio (PVA) naudotoja, Komisijai atsiuntė reikalingus finansinius duomenis tik konfidencialia forma (jie nebuvo viešai prieinami), be to, šių duomenų nebuvo galima rasti duomenų bazėje Orbis.
81 Komisija taip pat pažymėjo, kad, nors kai kurių eksportuojančių gamintojų teigimu, duomenys apie Solutia Tlaxcala yra duomenų bazėje Dun & Bradstreet, jie tik nurodė šią aplinkybę kaip šių duomenų buvimo „prima facie įrodymą“, tačiau jų pačių nepateikė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiame tyrime negalima naudoti šių duomenų.
82 Komisija taip pat pažymėjo, kad viešai prieinami finansiniai duomenys apie Wyn apėmė tik pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius, kad šis laikotarpis nesutapo su tiriamuoju laikotarpiu ir kad dėl sezoninių svyravimų jo nebuvo galima laikyti tipišku visiems metams. Be to, Komisija nustatė, kad 2017 m. Wyn veikla nebuvo pelninga. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Meksika negali būti tinkama tipiška šalimi.
83 Turkijos atveju Komisija nusprendė galinti remtis duomenų bazės Orbis duomenimis apie Ilkalem, be kita ko, dėl 2018 m.; iš jų matyti, kad nors bendrovė tais metais patyrė nuostolių dėl didelių finansinių išlaidų, atlikus ankstesnių metų duomenų analizę galima teigti, kad šios išlaidos nėra įprastos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad 2018 m. duomenis galima naudoti, juos pakoregavus atsižvelgiant į neįprastas tais metais patirtas finansines išlaidas (ginčijamo reglamento 205, 206 ir 213–215 konstatuojamosios dalys).
84 Be to, ginčijamo reglamento 221 ir 226 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad nustačius, jog vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.
85 Aiškinant Sąjungos teisės nuostatą taikytini principai priminti šio sprendimo 28 punkte.
86 Dėl pažodinio aiškinimo ieškovė tvirtina, kad Komisijos pasirinktas žodžių junginio „laisvai prieinami duomenys“ aiškinimas nesuderinamas su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto formuluote, nes prieveiksmiai „laisvai“ ir „viešai“ nėra sinonimai.
87 Reikia pažymėti, kad nors ginčijamas reglamentas šiuo aspektu nėra vienareikšmis, nes jame daug kartų vartojami žodžių junginiai „vieši duomenys“ ir „viešai skelbiami <…> duomenys“ (visų pirma žr. to reglamento 175, 194, 202, 212 ir 217 konstatuojamąsias dalis), to paties reglamento 228 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:
„(228) <…> [p]agal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį duomenys turi būti ne „viešai prieinami“, o „laisvai prieinami“. Komisija pažymėjo, kad sąvoka „viešai prieinam[i]“ reiškia, kad visuomenė gali su [jais] susipažinti, o sąvoka „laisvai prieinam[i]“ reiškia, kad [jie] prieinam[i] visiems, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, kaip antai mokesčio mokėjimas. Svarbu paminėti, kad visa informacija, naudota normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo pateikta nekonfidencialioje byloje. Tai reiškia, kad net jei informacija prieinama tik sumokėjus mokestį, su ja galėjo susipažinti visos suinteresuotosios šalys.“
88 Atsižvelgiant į tokį sąvokos „laisvai prieinami“ aiškinimą, ieškovės teiginys, kad Komisija supainiojo sąvokas „viešai prieinami“ ir „laisvai prieinami“, yra klaidingas. Komisija atskyrė šias dvi sąvokas, vadinasi, nelaikė jų lygiavertėmis.
89 Kalbant apie kontekstą, ieškovė nurodo, kad tuomet, kai pagrindiniame reglamente numatyta, kad tam tikri duomenys turi būti skelbiami viešai, tai yra aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose. Be to, pagal PPO teisę procedūriniai konfidencialumo įpareigojimai iš esmės nedraudžia kompetentingai institucijai naudoti konfidencialių duomenų.
90 Pirma, kadangi jau buvo pažymėta, kad Komisija nesupainiojo dviejų šio sprendimo 88 punkte nurodytų sąvokų, neturi reikšmės ta aplinkybė, kad tam tikrose pagrindinio reglamento nuostatose teisės aktų leidėjas nurodė, kad tam tikra informacija turi būti viešai prieinama.
91 Antra, Komisija pagrįstai teigia, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktas aiškintinas atsižvelgiant į reikalavimus, kylančius iš šio reglamento nuostatų dėl konfidencialumo laikymosi, taip pat į reikalavimus dėl šalių informavimo, siekiant apsaugoti jų teisę į gynybą.
92 Dėl teleologinio aiškinimo ieškovė teigia, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktas turi padėti siekti šio reglamento tikslo, t. y. užkirsti kelią dempingui Sąjungos rinkoje ir užtikrinti, kad prekyba bei konkurencija šioje rinkoje būtų sąžiningos. Taigi Komisijos atliktas tinkamos tipiškos šalies pasirinkimas negali priklausyti nuo to, ar gamintojas sutinka, kad duomenys apie jį būtų paviešinti.
93 Nors pagrindiniu reglamentu siekiama užtikrinti apsaugą nuo importo dempingo kaina, visų pirma tam, kad Sąjungos gamybai nebūtų padaryta žalos (pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 11 d. Nutarties DBV / Komisija, T‑297/10, nepaskelbta Rink., EU:T:2011:583, 37 punktą; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Carboni e derivati, C‑263/06, EU:C:2008:128, 39 punktą), teisės aktų leidėjas nusprendė siekti šio tikslo, atsižvelgdamas į su tam tikros informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir teisių į gynybą apsauga susijusius reikalavimus.
94 Reikia priminti šiuo klausimu reikšmingų pagrindinio reglamento nuostatų formuluotę.
95 Pagrindinio reglamento 19 straipsnyje įtvirtinta:
„1. Bet kokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, kadangi jos atskleidimas suteiktų žymų konkurencinį pranašumą konkurentui arba žymiai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, turi būti valdžios institucijų naudojama konfidencialiai, jei tai pagrįsta.
2. Suinteresuotosios šalys, teikiančios konfidencialią informaciją, turi pateikti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Ypatingomis aplinkybėmis tokios šalys gali nurodyti, kad neįmanoma padaryti šios informacijos santraukos. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis turi būti pateiktas pareiškimas išdėstant priežastis, kodėl neįmanoma padaryti tokios santraukos.
3. Jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori atskleisti šios informacijos arba leisti ją pateikti apibendrintu ar santraukos pavidalu, į tokią informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. Prašymai laikytis konfidencialumo negali būti atmetami nepagrįstai.
4. Šis straipsnis netrukdo Sąjungos institucijoms atskleisti bendro pobūdžio informacijos, ir ypač pagal šį reglamentą priimtų sprendimų priežasčių, arba atskleisti įrodymų, kuriais rėmėsi Sąjungos institucijos, kiek tai reikalinga tokias priežastis paaiškinti nagrinėjant bylą teisme. Taip atskleidžiant informaciją būtina atsižvelgti į teisėtus atitinkamų šalių interesus, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos.
5. Komisija ir valstybės narės, įskaitant bet kurios iš jų pareigūnus, neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos informacijos, kurią jos pateikėjas prašė naudoti konfidencialiai, be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.
<…>“
96 Pagrindinio reglamento 20 dalyje numatyta:
„1. Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai gali reikalauti, kad jiems būtų atskleista išsami informacija, sąlygojusi esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo nustatytos laikinosios priemonės. <…>
2. 1 dalyje minimos šalys gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti nustatyti galutines priemones arba baigti tyrimą ar nagrinėjimą nenustatant priemonių – ypatingas dėmesys skiriamas reikalavimui atskleisti bet kuriuos faktus ar motyvus, kurie skiriasi nuo laikinąsias priemones pagrindusiųjų faktų ar motyvų.
<…>“
97 Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalis suformuluota taip:
„7. Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai <…>, pateikę raštiškus prašymus, gali peržiūrėti visą bet kurios tyrime dalyvaujančios šalies pateiktą informaciją – skirtingai nei Sąjungos ar jos valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus – kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus, bet nėra konfidenciali, kaip numatyta 19 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą.
<…>“
98 Šiomis pagrindinio reglamento nuostatomis siekiama dviejų tikslų, t. y. pirma, leisti suinteresuotosioms šalims veiksmingai ginti savo interesus ir, antra, užtikrinti per tyrimą surinktos informacijos konfidencialumą (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Jinan Meide Casting / Taryba, T‑424/13, EU:T:2016:378, 96 punktą; šiuo klausimu ir pagal analogiją taip pat žr. 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 142 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
99 Dėl šio sprendimo 98 punkte nurodyto pirmojo tikslo reikia priminti, kad teisės į gynybą užtikrinimas bet kokioje procedūroje, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu sprendimu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kurio reikia laikytis net ir nesant jokių procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Šis principas yra nepaprastai svarbus vykstant antidempingo tyrimo procedūroms (žr. 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
100 Vadovaujantis šiuo principu suinteresuotosioms įmonėms per administracinę procedūrą turi būti suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos bei dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija grįsdama savo išvadą dėl dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimo (žr. 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 140 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
101 Dėl šio sprendimo 98 punkte nurodyto antrojo tikslo reikia priminti, kad verslo paslapčių apsauga yra bendrasis Sąjungos teisės principas. Neiškreiptos konkurencijos išsaugojimas yra svarbus viešasis interesas, kurio apsauga gali pateisinti atsisakymą atskleisti verslo paslaptį sudarančią informaciją (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Jinan Meide Casting / Taryba, T‑424/13, EU:T:2016:378, 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
102 Siekiant suderinti abu aptariamus tikslus, Sąjungos institucijos, vykdydamos savo pareigą informuoti, privalo, užtikrindamos verslo paslapčių apsaugą, rūpestingai, kaip to reikalaujama, suinteresuotosioms įmonėms teikti jų gynybai naudingus duomenis, prireikus savo iniciatyva pasirinkdamos tinkamą tokio pateikimo tvarką (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 141 punktą).
103 Būtinybė suderinti šiuos tikslus kyla ir dėl to, kad pagal jurisprudenciją pagrindinio reglamento 19 straipsniu siekiama apsaugoti ne tik verslo paslaptis, bet ir kitų antidempingo procedūros šalių teisę į gynybą (žr. 2020 m. spalio 15 d. Sprendimo Zhejiang Jiuli Hi-Tech Metals / Komisija, T‑307/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:487, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
104 Atsižvelgiant į šias nuostatas ir principus, reikia konstatuoti, kad Komisija, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą siekdama gauti „[laisvai] prieinamus“ duomenis, turi teisę atsisakyti šiuo tikslu naudoti duomenis, kurie, juos pateikusios šalies manymu, yra konfidencialūs ir kurių nekonfidencialios santraukos (kuria remdamosi kitos tyrimu suinteresuotos šalys galėtų pasinaudoti teise į gynybą) ji negali gauti.
105 Šios išvados nepaneigia Apeliacinio komiteto ataskaita dėl ginčo „Tailandas – antidempingo muitai kampuočiams, fasoniniams profiliams ir specialiesiems profiliams iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno ir H formos pluoštams iš Lenkijos“, kurią Ginčų sprendimų tarnyba (toliau – GST) priėmė 2001 m. balandžio 5 d. (WT/DS 122/AB/R) (toliau – Ataskaita dėl profilių ir pluoštų) ir kuria remiasi ieškovė.
106 Ataskaitos dėl profilių ir pluoštų 111 punkte numatyta:
„[Antidempingo susitarimo] 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad žalos nustatymas turi būti grindžiamas „tiesioginiais“ įrodymais ir apimti „objektyvų“ būtinų žalą patvirtinančių įrodymų tyrimą, nereiškia, kad nustatymas turi būti grindžiamas tik argumentais ar faktinėmis aplinkybėmis, kurie buvo atskleisti antidempingo tyrimo šalims arba kuriuos jos galėjo pastebėti. Priešingai, pagal [šio] 3 straipsnio 1 dalį [kompetentinga] institucija savo sprendimą gali pagrįsti visais turimais argumentais ir svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis.“
107 Vis dėlto pirmiausia reikia konstatuoti, kad Antidempingo susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta sąlyga, kad Komisijos naudojami duomenys turi būti „[laisvai] prieinami“.
108 Be to, reikėtų priminti, kad Ataskaitos dėl profilių ir pluoštų 107 punkte Apeliacinis komitetas teigia, kad „antidempingo tyrimas <…> apima tiek konfidencialios, tiek nekonfidencialios informacijos rinkimą ir vertinimą“ ir kad „žalos nustatymas <…> turi būti grindžiamas visa šia informacija“. Jis daro išvadą, kad „jokia [Antidempingo susitarimo] 3 straipsnio 1 dalies nuostata [kompetentinga] institucija [nėra įpareigojama] žalos nustatymą grįsti vien tik nekonfidencialia informacija“. Todėl, nors kompetentinga institucija, remdamasi šioje ataskaitoje padarytomis išvadomis, gali naudoti ne tik nekonfidencialią, bet ir konfidencialią informaciją, ji negali remtis išimtinai pastarąja. Taip būtų įvykę, jei Komisija būtų pasinaudojusi duomenimis, kuriuos Solutia Europe jai pateikė dėl Solutia Tlaxcala.
109 Galiausiai reikia pabrėžti, kad nors Ataskaitos dėl profilių ir pluoštų 109 punkte Apeliacinis komitetas primena, jog Antidempingo susitarimo 6 straipsnyje „nustatomas [procedūrinių] įpareigojimų pagrindas, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad [kompetentingos] valdžios institucijos vykstant tyrimui suinteresuotosioms šalims atskleistų tam tikrus įrodymus“, ir konstatuoja, kad „nėra jokio pagrindo šiuos įpareigojimus <…> aiškinti kaip įtrauktus“ į šio susitarimo „3 straipsnio 1 dalies esmines nuostatas“, jis kartu „netvirtina <…>, kad nagrinėjamu atveju žala nustatyta <…> visiškai pagal [minėto] straipsnio reikalavimus“. Kaip teigia Apeliacinis komitetas, kolegija (jos ataskaita buvo užginčyta šiame komitete) „nustatė, kad Lenkijos [Respublikos] tvirtinimas pagal [pastarąjį straipsnį] neatitinka [PPO steigimo sutarties 2 priede pateikto Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos] 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl šio klausimo nenagrinėjo“.
110 Atitinkamai Apeliacinis komitetas norėjo išvengti situacijos, kai šalis savo prašyme sudaryti kolegiją pakankamai aiškiai neiškelia klausimo, ar kompetentinga institucija vykdo Antidempingo susitarimo 6 straipsnyje nustatytus procedūrinius įpareigojimus dėl konfidencialumo laikymosi ir teisės į gynybą, tačiau vėliau galėtų ištaisyti šį praleidimą teigdama, kad vertinant esminių nuostatų pažeidimą, dėl kurio ji pagrįstai kreipėsi į šią kolegiją, kartu patikrinama, ar laikytasi šių procedūrinių įpareigojimų.
111 Darytina išvada, kad Ataskaitos dėl profilių ir pluoštų negalima aiškinti taip, kad joje įtvirtinamas bendrasis principas, pagal kurį kompetentinga institucija gali bet kokiomis aplinkybėmis naudoti konfidencialią informaciją.
112 Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad Solutia Europe prieštaravo duomenų apie Solutia Tlaxcala atskleidimui ir nepateikė Komisijai nekonfidencialios jų santraukos. Taigi pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį Komisija galėjo neatsižvelgti į šiuos duomenis, išskyrus atvejus, kai juos buvo galima gauti iš kitų šaltinių.
113 Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad duomenis apie Solutia Tlaxcala galima rasti abonentams prieinamoje duomenų bazėje Dun & Bradstreet. Tai, kad Komisija nusprendė naudotis tik duomenų baze Orbis, neturi reikšmės.
114 Pažymėtina, kad ieškovė savo pastabose dėl galutinės informacijos atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad duomenų bazėje Dun & Bradstreet yra laisvai prieinamų duomenų apie Solutia Tlaxcala, ir atitinkamoje šių pastabų dalyje įterpė hipersaitą, kad su jais galima susipažinti sumokėjus atitinkamą mokestį.
115 Iš pagrindinių bylos šalių atsakymų į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus matyti, kad ieškovės nurodytu hipersaitu nebuvo galima pasiekti duomenų bazėje Dun & Bradstreet esančių duomenų apie Solutia Tlaxcala.
116 Be to, savo pastabose dėl galutinės informacijos ieškovė tik nurodė, kad yra prima facie įrodymų, jog duomenų bazėje Dun & Bradstreet galima rasti duomenų apie Solutia Tlaxcala.
117 Vadinasi, pati ieškovė negalėjo susipažinti su šiais duomenimis, todėl ji nežinojo jų išsamumo lygio ir kokį laikotarpį jie apima.
118 Todėl ginčijamo reglamento 230 konstatuojamojoje dalyje Komisija pagrįstai atsisakė juos naudoti.
119 Dėl ieškovės argumentų, susijusių su rūpestingumo pareigos pažeidimu, pažymėtina: kadangi ji remiasi principais, kylančiais iš jurisprudencijos, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, galiojusiu iki Reglamento 2017/2321 priėmimo (šie principai taikytini pagal analogiją), reikia priminti, kad ši nuostata buvo suformuluota taip:
„Importuojant iš ne rinkos ekonomikos valstybių <…>, normalioji vertė apskaičiuojama pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę, arba pagal kainą, taikomą importuojant iš tokios trečiosios valstybės į kitas valstybes, įskaitant Sąjungą, o jei tai neįmanoma – remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuojama pagrįsta pelno norma.
Tinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė parenkama pagrįstu būdu ir tinkamai atsižvelgiant į visą atrankos metu pateiktą patikimą informaciją. <…>“
120 Pagal jurisprudenciją, susijusią su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, galiojusiu iki Reglamento 2017/2321 priėmimo, remiantis šia nuostata „panašios šalies“ pasirinkimas priskiriamas plačiai Sąjungos institucijų diskrecijai, kurią jos turi bendros prekybos politikos srityje, atsižvelgdamos į ekonominių ir politinių situacijų, kurias turi išnagrinėti, sudėtingumą (pagal analogiją žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Shanxi Taigang Stainless Steel / Komisija, C‑436/18 P, EU:C:2019:643, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Sąjungos institucijų diskrecijos pasirenkant šią šalį įgyvendinimui taikoma teisminė kontrolė. Sąjungos teismas turi patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Konkrečiai kalbant, visų pirma reikia patikrinti, ar vertindamos pasirinktos valstybės panašumą šios institucijos nepraleido esminių aplinkybių ir ar byloje surinkta informacija nagrinėta pakankamai rūpestingai, kad būtų galima manyti, jog normalioji vertė nustatyta tinkamai ir pagrįstai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1997 m. gegužės 29 d. Sprendimo Rotexchemie, C‑26/96, EU:C:1997:261, 10–12 punktus; 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Fliesen-Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 51 punktą ir 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo Shanxi Taigang Stainless Steel / Komisija, T‑675/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:209, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
121 Komisija teigia, kad, nepaisant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto ir ankstesnio 2 straipsnio 7 dalies a punkto tarpusavio skirtumų, šie principai pagal analogiją taikytini nagrinėjamu atveju.
122 Nagrinėjamu atveju, pirma, ieškovė teigia, kad Komisija priėmė duomenis apie Ilkalem, nepaisant to, kad tiriamuoju laikotarpiu šios bendrovės finansinės išlaidos buvo neįprastai didelės, todėl ji patyrė nuostolių, ir dėl tos priežasties reikėjo atlikti korekcijas remiantis ankstesnių trejų finansinių metų duomenimis. Komisija šiuos duomenis priėmė, o duomenų apie Wyn atsisakė tuo pagrindu, kad jie apėmė laikotarpį, nesutampantį su nurodytuoju jos tyrime. Taigi Komisija klaidingai pasirinko remtis duomenimis apie Ilkalem, o ne apie Wyn ir Solutia Tlaxcala, nors pastarieji yra ne tik „laisvai prieinami“, bet ir visiškai išsamūs.
123 Reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija ginčijamame reglamente pateiktų argumentų, kurių pagrindu Komisija atsisakė remtis duomenimis apie Wyn, kaip nesusijusiais su tiriamuoju laikotarpiu ir rodančiais, kad ši bendrovė 2017 m. negavo pelno, pagrįstumo (žr. šio sprendimo 82 punktą). Ieškovė tik teigia, kad Komisija atsisakė remtis duomenimis apie tą bendrovę, nors sutiko remtis duomenimis apie Ilkalem. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šie duomenys, priešingai nei duomenys apie Wyn, buvo prieinami už visus 2018 m., todėl apėmė bent dalį tiriamojo laikotarpio. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad ankstesniais trejais metais Ilkalem veikla buvo pelninga, o 2018 m. pelno negauta dėl itin didelių (Komisijos teigimu – neįprastų) finansinių išlaidų. Ieškovė neginčijo šio apibūdinimo pagrįstumo ir neįrodė, kad Komisija netinkamai pakoregavo 2018 m. duomenis apie Ilkalem, siekdama kompensuoti šių neįprastų išlaidų poveikį.
124 Atsižvelgiant į plačią Komisijos diskreciją nagrinėjamu atveju pasirinkti tinkamą tipišką šalį (žr. šio sprendimo 120 ir 121 punktus), tam, kad ieškinio pagrindas būtų pripažintas pagrįstu, ieškovė turi pateikti pakankamų įrodymų, leidžiančių paneigti ginčijamame reglamente nurodytų faktinių aplinkybių vertinimų įtikinamumą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, T‑607/15, EU:T:2019:831, 110 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
125 Taigi šį ieškovės argumentą reikia atmesti.
126 Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo bent jau atskirti duomenis apie pakaitinius gamybos veiksnių dydžius (toliau – pakaitiniai dydžiai) ir duomenis apie pardavimo, administracines ir bendrąsias išlaidas (toliau – PAB išlaidos) ir pelną. Duomenys apie Ilkalem naudingi tik dėl pastarųjų elementų, nes pakaitinius dydžius galima gauti iš viešųjų šaltinių, visų pirma – iš duomenų bazės Global Trade Atlas, joje nurodyti šie žaliavų dydžiai Meksikoje. Ieškovė pažymi, kad Komisija per antidempingo tyrimą jau naudojosi duomenimis iš įvairių šaltinių; Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijos būtų pasielgusios lygiai taip pat.
127 Ieškovė tik nurodo, kad duomenų bazėje Global Trade Atlas yra pakaitinių dydžių dėl Meksikos, tačiau nepaaiškina, kodėl jie yra svarbesni už Turkijos dydžius. Juo labiau ieškovė neįrodė, kad buvo akivaizdžiai klaidinga remtis pakaitiniais dydžiais dėl Turkijos.
128 Be to, ieškovė nenurodo, kodėl būtų akivaizdžiai klaidinga atsižvelgti į tos pačios trečiosios šalies duomenis vertinant tiek pakaitinius dydžius, tiek PAB išlaidas ir pelną.
129 Ieškovė remiasi ne tik Komisijos praktika, iš kurios matyti, kad ta institucija jau naudojosi duomenimis iš įvairių šaltinių, bet ir kompetentingų teismų patvirtinta Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų praktika.
130 Vis dėlto, pirma, pagal jurisprudenciją antidempingo muitus nustatančio reglamento teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant ne į tariamą ankstesnę Sąjungos institucijų sprendimų praktiką, bet į teisės normas, visų pirma – į pagrindinio reglamento nuostatas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2021 m. vasario 10 d. Sprendimo RFA International / Komisija, C‑56/19 P, EU:C:2021:102, 79 punktą; 2006 m. spalio 4 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, T‑300/03, EU:T:2006:289, 45 punktą ir 2016 m. spalio 18 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 107 punktą).
131 Antra, reikia pažymėti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų praktika gali būti susijusi tik su tos šalies teisės, kurios nuostatos nebūtinai sutampa su Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo išaiškintomis pagrindinio reglamento nuostatomis, taikymu. Todėl, net jeigu ir būtų susijusi su faktine ir teisine padėtimi, kuri panaši į nagrinėjamą šioje byloje (tačiau ieškovė to neįrodė), ji negali saistyti Bendrojo Teismo.
132 Taigi šį ieškovės argumentą reikia atmesti.
133 Galiausiai dėl ieškovės argumento, kad Meksikos socialinė ir aplinkos apsauga yra aukštesnio lygio nei Turkijos, reikia pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos formuluotę klausimas dėl tokios apsaugos lygio kyla tik tuomet, „jei yra daugiau kaip viena [tinkama tipiška šalis]“.
134 Kadangi nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai nusprendė, kad yra tik reikšmingi Turkijos, o ne Meksikos PAB išlaidų ir pelno duomenys, ginčijamo reglamento 221 ir 226 konstatuojamosiose dalyse ji pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad Turkija yra vienintelė tinkama tipiška šalis, todėl nekilo klausimo dėl socialinės ir aplinkos apsaugos lygio.
135 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo pagrindinio reglamento 18 straipsnio pažeidimu
136 Ieškovės teigimu, apskaičiuodama jos gaminamų produktų normaliąją vertę Komisija neteisingai naudojosi turimais duomenimis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį, dėl pasigaminamų gamybos veiksnių, pavyzdžiui, garo ir elektros energijos, nepaisant to, kad atsakydama į Komisijos klausimyną ji stengėsi kuo geriau bendradarbiauti.
137 Ieškovės teigimu, Komisija priekaištauja jai dėl to, kad tiriamajam produktui nepriskyrė dalies sąnaudų, susijusių su gamybos ištekliais, reikalingais pasigaminamiems gamybos veiksniams, kuriuos ji naudoja PVA gaminti, tačiau pati neatsižvelgė į tai, kad to padaryti neįmanoma, atsižvelgiant į jos PVA gamybos ypatumus.
138 Be to, kadangi ieškovė stengėsi kuo geriau bendradarbiauti su Komisija, ši pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį privalėjo atsižvelgti į jos pateiktą informaciją ir neturėjo teisės naudotis turimais duomenimis, kaip jie suprantami pagal šį straipsnį.
139 Komisija, palaikoma Sekisui, nesutinka su ieškovės argumentais.
140 Reikia priminti atitinkamas pagrindinio reglamento 18 straipsnio „Nebendradarbiavimas“ nuostatas, suformuluotas taip:
„1. Tais atvejais, kai kuri nors suinteresuotoji šalis atsisako suteikti prieigą prie reikalingos informacijos ar kitokiu būdu jos nesuteikia per šiame reglamente nurodytą terminą arba ženkliai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais.
<…>
3. Jeigu suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.
<…>“
141 Siekiant suprasti pagrindinio reglamento 18 straipsnio loginį pagrindą, reikėtų priminti, kad Komisija, kaip tyrimą atliekanti institucija, turi nustatyti dempingo, žalos bei priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir nustatytos žalos buvimą. Kadangi pagrindinio reglamento nuostatos nesuteikia Komisijai įgaliojimų priversti suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime ar teikti informaciją, ta institucija yra priklausoma nuo savanoriško šių šalių bendradarbiavimo, teikiant jai reikalingą informaciją. Šiomis aplinkybėmis iš pagrindinio reglamento 27 konstatuojamosios dalies matyti, jog, Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, reikėjo „numatyti, kad, jei šalys bendradarbiauja nepakankamai, faktams nustatyti gali būti panaudota kita informacija, ir kad tokia informacija gali būti ne tokia palanki šalims, kaip tuo atveju, jei jos būtų bendradarbiavusios“. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio tikslas yra sudaryti sąlygas Komisijai tęsti tyrimą, net jei suinteresuotosios šalys atsisako bendradarbiauti arba nepakankamai bendradarbiauja. Todėl, kadangi suinteresuotosios šalys privalo bendradarbiauti kiek įmanoma geriau, jos turi pateikti visą turimą informaciją, kuri, institucijų nuomone, būtina išvadoms padaryti (pagal analogiją žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo EBMA / Giant (China), C‑61/16 P, EU:C:2017:968, 54–56 punktus).
142 Pagrindiniame reglamente neapibrėžiama, kas yra „reikalinga informacija“, kaip ji suprantama pagal jo 18 straipsnio 1 dalį.
143 Remiantis jurisprudencija, iš pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies formuluotės, konteksto ir tikslo matyti, kad sąvoka „reikalinga informacija“ susijusi su suinteresuotųjų šalių turima informacija, kurią pateikti prašo Sąjungos institucijos, siekdamos padaryti išvadas, reikiamas atliekant antidempingo tyrimą (pagal analogiją žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo EBMA / Giant (China), C‑61/16 P, EU:C:2017:968, 57 punktą).
144 Be to, reikėtų pabrėžti, kad pagrindinio reglamento 18 straipsniu į Sąjungos teisę perkeliamas Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 8 dalies ir II priedo (toliau – II priedas) turinys, todėl į juos reikia kaip įmanoma labiau atsižvelgti aiškinant minėtą 18 straipsnį (pagal analogiją žr. 2014 m. gegužės 22 d. Sprendimo Guangdong Kito Ceramics ir kt. / Taryba, T‑633/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:271, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
145 Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta:
„Tais atvejais, kai kuri suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su reikalinga informacija ar kaip kitaip jos nesuteikia per pagrįstą laikotarpį arba rimtai trukdo tyrimui, preliminarūs ir galutiniai sprendimai, teigiami ar neigiami jie būtų, gali būti padaryti turimų faktų pagrindu. Taikant šią straipsnio dalį, turi būti laikomasi II priedo nuostatų.“
146 II priedo 5 straipsnis atitinka pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, nes jame numatyta:
„Net jeigu pateikta informacija visais atžvilgiais nėra ideali, tai negali būti pasiteisinimas institucijoms į ją neatsižvelgti, jeigu suinteresuotoji šalis padarė viską, ką galėjo.“
147 Reikia pažymėti, kad II priedas yra „įtrauktas darant į jį nuorodą“ Antidempingo susitarimo „6 straipsnio 8 dalyje“ (Apeliacinio komiteto ataskaitos dėl ginčo „Jungtinės Amerikos Valstijos – Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams“, kurią GST priėmė 2001 m. rugpjūčio 23 d. (WT/DS 184/AB/R, 75 punktas) ir kad šio priedo nuostatos yra privalomos, nors ir dažnai formuluojamos tariamąja nuosaka (kolegijos ataskaitos dėl ginčo „Jungtinės Amerikos Valstijos – Antidempingo ir kompensacinės priemonės Indijos kilmės plieno lakštams“, kurią GST priėmė 2002 m. liepos 29 d. (WT/DS 206/R, 7.56 punktas).
148 Kaip nurodyta kolegijos ataskaitoje dėl ginčo „Korėja – Antidempingo muitas tam tikro Indonezijos kilmės popieriaus importui“, kurią GST priėmė 2005 m. spalio 28 d. (WT/DS 312/R, 7.43 punktas), sprendimas dėl to, ar tam tikra informacija yra reikalinga, kaip tai suprantama pagal Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 8 dalį, priimamas atsižvelgiant į konkrečias atskiro tyrimo aplinkybes, o ne abstrakčiai. Be to, pagal kolegijos ataskaitą dėl ginčo „Europos Bendrijos – Norvegijoje veisiamai lašišai taikoma antidempingo priemonė“, kurią GST priėmė 2008 m. sausio 15 d. (WT/DS 337/R, 7.343 punktas), suinteresuotosios šalies turima konkreti informacija, kurios prašo antidempingo tyrimą atlikti įgaliota institucija (toliau – kompetentinga institucija), kad galėtų padaryti savo „išvadas“, turi būti laikoma reikalinga, kaip apibrėžta toje pačioje nuostatoje.
149 Be to, buvo konstatuota, kad informacija apie produkto, dėl kurio atliekamas antidempingo tyrimas, gamybos apimtis ir gamybos sąnaudas aiškiai yra reikalinga informacija, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį (pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo NLMK / Komisija, T‑752/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:611, 53 punktą).
150 Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo reglamento 274, 275 ir 317–322 konstatuojamųjų dalių ir iš Komisijos atsakant į Bendrojo Teismo klausimą bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad ši institucija normaliajai vertei apskaičiuoti naudojo turimus duomenis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį, siekdama nustatyti, kiek gamybos išteklių (kaip antai anglių ir vandens) ieškovė sunaudojo pasigaminamiems gamybos veiksniams (pavyzdžiui, elektros energijai ir garui), reikalingiems PVA gamybai. Ieškovė nepateikė Komisijai jos manymu reikalingos informacijos šiam tikslui pasiekti.
151 Neginčijama, kad pasigaminami gamybos veiksniai yra pakankamai svarbūs PVA gamybai. Šiems gamybos veiksniams savo ruožtu reikalingi gamybos ištekliai, t. y. ieškovės patiriamos PVA gamybos sąnaudos. Kadangi nagrinėjamu atveju normalioji vertė apskaičiuota taikant gamybos sąnaudomis pagrįstą metodą, reikia pažymėti, kad Komisijai buvo reikalinga žinoti visų PVA gamybai naudojamų gamybos išteklių suvartojimo apimtis, įskaitant pasigaminamų gamybos veiksnių gamybos išteklius.
152 Ieškovė teigia negalėjusi pateikti Komisijos prašomų duomenų dėl savo gamybos proceso ypatumų, o Komisijos parengtame klausimyne į juos nebuvo atsižvelgta. Pasigaminami gamybos veiksniai naudojami ne tik PVA gamybai. Ji taip pat remiasi dvigubos apskaitos rizika, ši, kaip ieškovė paaiškino atliekant tyrimą, kyla dėl to, kad anglimis kūrenamų katilų generuojamas garas naudojamas pirmiausia energijai, o vėliau – PVA ir elektros energijai gaminti, vadinasi, ši nėra gaminama tiesiogiai iš anglių. Todėl šios pasigamintos elektros energijos ir garo negalima prilyginti tradiciniams gamybos ištekliams (kaip antai anglims). Be to, ieškovė nurodo, kad jos naudojamas procesas – tai visiškai cheminė reakcija, jos metu skirtingos sudedamosios dalys sąveikauja ir kartais viena kitą absorbuoja, o šios reakcijos likučius galima dar kartą panaudoti arba jie virsta kitomis medžiagomis.
153 Reikia priminti, kad pagal ginčijamo reglamento 319 konstatuojamąją dalį ieškovė „jau pateikė informaciją apie pasigaminamų gamybos veiksnių gamybos išteklius“. Tuo pagrindu Komisija daro išvadą, kad „šiuos gamybos išteklius taip pat galima priskirti tiriamajam produktui“.
154 Iš ginčijamo reglamento 319 konstatuojamosios dalies matyti, kad ieškovė Komisijai jau nurodė pasigaminamų gamybos veiksnių gamybos išteklius. Vis dėlto ieškovė nemano galinti patikslinti, kiek šiuos pasigaminamus gamybos veiksnius (taigi ir jų gamybos išteklius) galima priskirti PVA gamybai.
155 Vadinasi, ieškovė iš tiesų ginčija Komisijos taikyto normaliosios vertės apskaičiavimo metodo pagrįstumą, nes dėl šio metodo buvo pervertintas atitinkamų gamybos išteklių sunaudojimas (pernelyg daug jų priskiriant PVA gamybai), nors pasigaminami gamybos veiksniai buvo naudojami ne tik jai. Vis dėlto šis užginčijimas neįrodo, kad pateikti Komisijos prašomą informaciją buvo neįmanoma.
156 Be to, reikia pažymėti, jog siekdama užtikrinti, kad Komisija nesinaudotų turimais duomenimis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį, ieškovė galėjo jai pateikti šią informaciją, nedarant poveikio galimybei užginčyti Komisijos naudojimosi šia informacija pagrįstumo (taip pat ir Bendrajame Teisme).
157 Taigi ieškovės argumentus dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo reikia atmesti.
158 Kalbant apie jos argumentus dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją jo 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse aptariamos skirtingos situacijos. Taigi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje tik bendrais bruožais apibūdinami atvejai, kai informacija, reikalinga institucijoms tyrimui atlikti, nepateikiama, o jo 18 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai buvo pateikti tyrimui reikalingi, tačiau nereikšmingi duomenys, todėl turimi duomenys nebūtinai turi būti naudojami (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. gegužės 22 d. Sprendimo Guangdong Kito Ceramics ir kt. / Taryba, T‑633/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:271, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
159 Nagrinėjamu atveju Komisija turimus duomenis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį, panaudojo tik vietoj tos informacijos, kurios ieškovė jai nepateikė (nes tariamai to padaryti buvo neįmanoma).
160 Be to, reikia pažymėti, kad suinteresuotosios šalies pastangų pateikti tam tikrą informaciją apimtis nebūtinai yra susijusi su pateiktos informacijos kokybe ir bet kuriuo atveju tai nėra vienintelis lemiamas veiksnys. Taigi, jei prašomos informacijos galiausiai nebuvo gauta, Komisija gali remtis su minėta informacija susijusiais turimais duomenimis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį (pagal analogiją žr. 2010 m. kovo 4 d. Sprendimo Sun Sang Kong Yuen Shoes Factory / Taryba, T‑409/06, EU:T:2010:69, 104 punktą).
161 Kadangi ieškovė nepateikė Komisijos prašomos informacijos apie pasigaminamų gamybos veiksnių išteklius, reikia pripažinti, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalis netaikytina ir kad Komisija šią informaciją galėjo pakeisti tik turimais duomenimis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį.
162 Bet kuriuo atveju, kaip nurodė Apeliacinis komitetas, pagal II priedo 5 straipsnį reikalaujama, kad suinteresuotosios šalys dėtų daug pastangų (Apeliacinio komiteto ataskaitos dėl ginčo „Jungtinės Amerikos Valstijos – Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams“, kurią GST priėmė 2001 m. rugpjūčio 23 d. (WT/DS 184/AB/R, 102 punktas).
163 Vis dėlto negalima teigti, kad ieškovė dėjo tokias pastangas, nes ji atsisakė pateikti Komisijos prašomų finansinių metų ataskaitą, kad ši galėtų pasigaminamų gamybos veiksnių sąnaudų dalį priskirti PVA.
164 Taigi ieškovės argumentus dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo taip pat reikia atmesti.
165 Dublike ieškovė teigia, kad Komisija laiku nepateikė jai „patikrinimo ataskaitos“, kurią privalo pateikti suinteresuotajai šaliai prieš išsiųsdama jai raštą, kuriame informuoja apie savo ketinimą naudoti turimus duomenis, kaip jie suprantami pagal 18 straipsnį. Šis procedūros pažeidimas reiškia jos teisės į gynybą pažeidimą.
166 Reikia priminti, kad, remiantis jurisprudencija, nors iš ieškovo negalima reikalauti įrodyti, kad, nesant nagrinėjamo procedūros pažeidimo, Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks – tik tai, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes ši šalis būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą nesant šio pažeidimo, – su teise į gynybą susijęs pažeidimas gali lemti atitinkamo akto panaikinimą tik tuomet, jeigu yra galimybė, kad dėl šio pažeidimo administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, taigi konkrečiai paveikiama teisė į gynybą (žr. 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Zhejiang Jiuli Hi-Tech Metals / Komisija, C‑718/20 P, EU:C:2022:362, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
167 Vis dėlto ieškovė nepateikė nė menkiausio įrodymo, kad nebuvo galima atmesti galimybės, jog procedūra būtų pasibaigusi kitaip, jei „patikrinimo ataskaitą“ ji būtų gavusi anksčiau.
168 Taigi šį ieškovės argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo spręsti dėl jo priimtinumo; jį Komisija užginčijo kaip nenurodytą ieškinyje.
169 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
170 Be to, remiantis šio sprendimo 69 punkte išdėstytais argumentais, atmetus antrąjį ir penktąjį pagrindus kaip nepagrįstus, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus galima atmesti kaip nereikšmingus.
[Praleista]
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Inner Mongolia Shuangxin Environment-Friendly Material Co. Ltd padengia savo, Europos Komisijos, Kuraray Europe GmbH ir Sekisui Specialty Chemicals Europe SL patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Wegochem Europe BV padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2024 m. vasario 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.