Byla T‑762/20
Sinopec Chongqing SVW Chemical Co. Ltd ir kt.
prieš
Europos Komisiją
2024 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos kilmės polivinilo alkoholių importas – Galutinis antidempingo muitas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1336 – Normaliosios vertės apskaičiavimas – Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje – Reglamento (ES) 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis – PPO teisė – PPO teisę atitinkančio aiškinimo principas – Koregavimai – Negrąžintinas PVM – Funkcijos, panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas – Teisingas eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas – Įrodinėjimo pareiga – Reglamento 2016/1036 2 straipsnio 10 dalies b ir i punktai – Bendradarbiavimo nebuvimas – Turimi duomenys – Reglamento 2016/1036 18 straipsnis – Dvigubas taikymas – Nepalankus taikymas – Skirtingi gamybos procesai – Priverstinis kainų mažinimas – Rinkos segmentai – Produkto kontrolės numerių metodas – Reglamento 2016/1036 3 straipsnio 2 ir 3 dalys – Teisė į gynybą – Konfidencialumo laikymasis – Reglamento 2016/1036 19 ir 20 straipsniai“
1. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus – Reglamento 2016/1036 aiškinimas atsižvelgiant į 1994 m. GATT antidempingo susitarimą – Atsižvelgimas į ginčų sprendimo tarybos pateiktą aiškinimą – Antrinės Sąjungos teisės aktų aiškinimas „contra legem“ – Neleistinumas
(SESV 216 straipsnio 2 dalis; Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a ir 7 dalys)
(žr. 20–22, 28–33, 39–49 punktus)
2. Tarptautiniai susitarimai – Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis – GATT 1994 – Galimybės remtis PPO susitarimais ginčijant Sąjungos akto teisėtumą nebuvimas – Išimtys – Sąjungos aktas, kuriuo siekiama užtikrinti jų įgyvendinimą arba kuriame jos aiškiai ir tiksliai nurodomos – Nebuvimas
(SESV 216 straipsnio 2 dalis; Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis)
(žr. 23, 24, 38 punktus)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Koregavimai – Atsižvelgimas į komisinius, mokamus dėl pardavimų – Prekiautojo funkcijos, panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas – Vieną ekonominį vienetą su gamintoju sudarantis platintojas – Netaikymas – Ekonominio vieneto buvimo nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 10 dalies i punktas)
(žr. 60–64 punktus)
4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Koregavimai – Sąlygos – Įrodinėjimo pareiga
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 10 dalies i punktas)
(žr. 65–112, 126–138, 147, 279–281 punktus)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Koregavimai – Atsižvelgimas į negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį, turintį įtakos eksporto kainai – Eksporto kainos ir normaliosios vertės simetrijos atkūrimas, koreguojant šią vertę
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis ir 10 dalies k punktas)
(žr. 145, 153–158 punktus)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimo eiga – Turimų duomenų naudojimas, kai ši įmonė atsisako bendradarbiauti – Institucijų pareiga įrodyti, kad naudojamasi kuo patikimesniais duomenimis – Nebuvimas – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimo) 6 straipsnio 8 dalis ir II priedas; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 3 straipsnis ir 18 straipsnio 5 ir 6 dalys)
(žr. 181–207 punktus)
7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimo eiga – Turimų duomenų naudojimas, kai ši įmonė atsisako bendradarbiauti – Normaliosios vertės nustatymas – Normalioji vertė, kuri neturėtų būti mažesnė už kitų eksportuojančių gamintojų didžiausią normaliąją vertę – Įmonės nebendradarbiavimu grindžiama prielaida – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 18 straipsnis)
(žr. 211–220 punktus)
8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje tyrimas – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas – Apskaičiavimo metodas – Komisijos diskrecija – Komisijos pareiga atsižvelgti į nagrinėjamojo produkto rinkos segmentus – Nebuvimas, išskyrus ypatingas aplinkybes
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 1 straipsnio 4 dalis ir 3 straipsnio 2 ir 3 dalys)
(žr. 249–258, 261, 262, 267–269, 273 punktus)
9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje tyrimas – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas – Apskaičiavimo metodas – Komisijos pareiga atsižvelgti į visus atrinktų Sąjungos gamintojų panašių produktų pardavimus – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 3 straipsnio 2 ir 3 dalys)
(žr. 288, 292–297 punktus)
10. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Teisės į gynybą paisymas – Institucijų pareiga užtikrinti atitinkamų įmonių informavimą ir paisyti informacijos konfidencialumo ir šių pareigų derinimas – Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atmestas atitinkamos įmonės prašymas leisti susipažinti su konfidencialia informacija – Situacija, kai Komisija nepadarė teisės klaidos – Įmonė, kuri dėl šio neigiamo sprendimo nesikreipė į bylas nagrinėjantį pareigūną – Aplinkybė, patvirtinanti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos
(Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimo) 6 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 6 straipsnio 7 dalis, 19 ir 20 straipsniai)
(žr. 308–315, 321–330 punktus)
11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimo eiga – Komisijos pareiga informuoti suinteresuotąsias šalis – Apimtis – Teisė į gynybą – Pažeidimas – Sąlygos – Atitinkamos įmonės galimybė užsitikrinti geresnę gynybą nesant procedūros pažeidimų
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 19 ir 20 straipsniai)
(žr. 331–335 punktus)
Santrauka
Gavęs Kinijos įmonių grupei priklausančių subjektų ieškinį, Bendrasis Teismas panaikino Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą 2020/1336, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiams (toliau – PVA) nustatomi galutiniai antidempingo muitai(1). Šioje byloje, atsižvelgdamas į teisingą eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimą, Bendrasis Teismas patikslino Komisijai tenkančios įrodinėjimo pareigos apimtį, kai ši institucija siekia pakoreguoti eksporto kainą ją sumažindama, remdamasi tuo, kad su gamintoju susijusi prekybos bendrovė vykdo panašias funkcijas kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas. Jis taip pat atsakė į klausimą, ar tuo atveju, jei Komisija, pripažinusi, kad bendrovė nebendradarbiavo, savo išvadas grindžia turimais duomenimis, ji gali daryti prielaidą, kad šios bendrovės parduodamų produktų normalioji vertė atitinka didžiausią kitų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę.
Nagrinėjamu atveju Komisija, gavusi didžiausios Europos Sąjungos PVA gamintojos Kuraray Europe GmbH skundą, pradėjo antidempingo tyrimą ir jam pasibaigus priėmė ginčijamą reglamentą.
Tokiomis aplinkybėmis Sinopec grupės narės, t. y. Sinopec Chongqing SVW Chemical Co. Ltd (toliau – Sinopec Chongqing) ir Sinopec Great Wall Energy & Chemical (Ningxia) Co. Ltd (toliau – Sinopec Ningxia), Kinijos PVA gamintojos, ir Central-China Company, Sinopec Chemical Commercial Holding Co. Ltd (toliau – Sinopec Central-China), su jomis susijusi Kinijos įmonė, be kita ko, eksportuojanti į Europos Sąjungą jų pagamintus produktus, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 panaikinimo, kiek jis su jomis susijęs(2), nes laikėsi nuomonės, kad Komisijos nustatytais antidempingo muitais joms padaryta žalos.
Bendrojo Teismo vertinimas
Grįsdamos ieškinį ieškovės visų pirma teigė, kad Komisija, pagal Reglamento 2016/1036(3) 2 straipsnio 6a dalį nustačiusi jų gaminamų produktų normaliąją vertę, pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teisėje numatytus įsipareigojimus. Šioje nuostatoje įtvirtinta speciali tvarka, kurioje nustatytos normaliosios vertės apskaičiavimo taisyklės, taikomos eksportui iš šalių, kurių vidaus rinkoje yra didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija neprivalėjo šios nuostatos aiškinti taip, kad ji atitiktų PPO taisykles. Iš tiesų, net jei Sąjungos teisės aktus būtina aiškinti kuo labiau atsižvelgiant į tarptautinę teisę, ypač kai jais siekiama įgyvendinti Sąjungos sudarytą tarptautinį susitarimą, vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostata siekiama įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus pagal PPO susitarimus, nes PPO teisėje nėra specialių taisyklių normaliajai vertei apskaičiuoti aptariamoje nuostatoje numatytais atvejais.
Dėl eksporto kainos ir nagrinėjamųjų produktų normaliosios vertės palyginimo Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija, remdamasi reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu, klaidingai pakoregavo eksporto kainas jas sumažindama. Komisija padarė vertinimo klaidą pripažinusi, kad, nepaisant bendros kontrolės, ieškovės nesudaro vieno ekonominio vieneto, nes, kaip teigia Komisija, su kitomis dviem ieškovėmis susijusi prekybos bendrovė Sinopec Central-China buvo ne vidinis pardavimo skyrius, o veikiau vykdė panašias funkcijas, kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas.
Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad kai Sąjungos institucijos mano, kad reikia taikyti koregavimą sumažinant eksporto kainą, nes su gamintoju susijusi pardavimo bendrovė vykdo panašias funkcijas kaip ir komisinių pagrindu dirbantis agentas, jos turi pateikti bent neprieštaraujančių duomenų, patvirtinančių, kad ši sąlyga įvykdyta.
Taigi Komisija turėjo pateikti pakankamai neprieštaraujančių duomenų, patvirtinančių, kad, nepaisant bendros kontrolės, Sinopec Central-China vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, ir neveikė kaip vidaus pardavimo skyrius. Vis dėlto Komisijai neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes pateikti duomenys arba neturi reikšmės, arba įrodomosios galios, sprendžiant dėl Sinopec Central-China vykdomų funkcijų.
Dėl Sinopec Ningxia parduodamų produktų normaliosios vertės apskaičiavimo Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes darė prielaidą, kad ši vertė atitinka didžiausią kitų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę.
Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovės negalėjo pateikti Komisijai reikiamų duomenų apie Sinopec Ningxia, Komisija apskaičiavo tos bendrovės parduodamų produktų normaliąją vertę remdamasi turimais duomenimis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Taigi ji palygino turimus duomenis. Nors Komisija neprivalo paaiškinti, kodėl panaudoti turimi duomenys buvo geriausi įmanomi, nes tokia pareiga nenustatyta nei pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, nei jurisprudencijoje, vis dėlto ji turi paaiškinti, kodėl pasirinkti duomenys yra svarbūs.
Taigi, nors dėl Sinopec Ningxia ir Sinopec Chongqing gamybos procesų skirtumų Komisija turėjo teisę kaip svarbius atmesti duomenis apie Sinopec Chongqing ir naudoti kitų eksportuojančių gamintojų duomenis, ji turėjo pagrįsti savo sprendimą dėl kiekvienos Sinopec Ningxia parduodamo produkto rūšies pasirinkti didžiausią kitų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę. Toks pasirinkimas negali būti paremtas prielaida, grindžiama paprasčiausiu konstatavimu, kad ieškovės nebendradarbiavo, nes Komisija neturi teisės eksportuojančiam gamintojui taikyti sankcijų už nebendradarbiavimą.
Be to, net ir sunkiai paneigiama prielaida neperžengia priimtinumo ribų, jeigu galima pateikti priešingų įrodymų. Nagrinėjamu atveju, siekdamos paneigti nurodytą prielaidą, ieškovės turėjo pateikti Komisijai informacijos; būtent dėl to, kad tai nebuvo padaryta, Komisija panaudojo turimus duomenis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.
Galiausiai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepažeidė ieškovių teisės į gynybą nepateikusi joms informacijos apie Sąjungos pramonės parduotus kiekius ir pardavimo kainas, taip pat apie priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, nes ši informacija yra konfidenciali.
Tai, kad klaidos nebuvo padaryta, patvirtina aplinkybė, kad ieškovės, gavusios Komisijos raštą, kuriuo buvo atmestas jų prašymas leisti susipažinti su pirma nurodyta informacija, nesikreipė į bylas nagrinėjantį pareigūną, nors ir galėjo tai padaryti(4). Taip jos sutiko su Komisijos sprendimu, kurį priimdama ši palygino du pagrindiniu reglamentu siekiamus tikslus, t. y. leisti suinteresuotosioms šalims veiksmingai ginti savo interesus ir užtikrinti per tyrimą surinktos informacijos konfidencialumą(5).