TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. spalio 28 d.

Byla F‑84/08

Maria Concetta Cerafogli

prieš

Europos centrinį banką (ECB)

„Viešoji tarnyba — ECB personalas — Ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti dėl tariamo darbo sąlygų ir darbuotojams taikomų taisyklių neteisėtumo tiesiogiai patirtą žalą — Teismo kompetencijos nebuvimas — Nepriimtinumas — Atleidimas nuo darbo dėl atstovavimo darbuotojams — Nesuderintas darbo krūvis — Nusižengimas“

Dalykas: Pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridėto prie EB sutarties, 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. Cerafogli prašo priteisti iš ECB nuostolių atlyginimą už žalą, kurią ji tvirtina iš esmės patyrusi dėl ECB atsisakymo pripažinti veiksmingą profesinių sąjungų vaidmenį, diskriminacijos, kurios auka ji tapo dėl to, kad priklauso Personalo komitetui, ir dėl nesuderinto darbo krūvio atsižvelgiant į jos atleidimą nuo darbo, kad atstovautų darbuotojams.

Sprendimas: Priteisti iš ECB sumokėti ieškovei 5 000 eurų sumą. Atmesti likusią ieškinio dalį. ECB padengia savo ir vieną trečiąją ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia dvi trečiąsias savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Ieškinys — Ieškinys dėl visuotinai taikomo akto — Nepriimtinumas

(SESV 270 straipsnis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis; Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 ir 42 straipsniai)

2.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Ieškinys — Per nustatytą terminą nepareikštas ieškinys dėl panaikinimo — Ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama identiško rezultato — Nepriimtinumas

(Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis)

3.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Ieškinys — Su ieškiniu dėl panaikinimo tiesiogiai susijęs prašymas dėl žalos atlyginimo

(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 ir 42 straipsniai; Europos centrinio banko personalo taisyklių 8.1–8.3.2 straipsniai)

4.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Atstovavimas — Darbuotojų atstovų apsauga

1.      Remiantis Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 ir 42 straipsniais Sąjungos teismai, turintys kompetenciją nagrinėti ieškinius viešosios tarnybos srityje, pareikštus pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį, kompetentingi nagrinėti ieškinius, nurodytus Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnyje, tik jei jie susiję su individualiai taikomais aktais. Tačiau jie gali nagrinėti ieškinius dėl visuotinai taikomų aktų, pavyzdžiui, dėl minėtų įdarbinimo sąlygų ar Europos centrinio banko personalo taisyklių, tik jei šiais ieškiniais siekiama panaikinti šiuos aktus arba priteisti iš Europos centrinio banko žalos, tiesiogiai patirtos dėl minėtų aktų neteisėtumo, atlyginimą.

(žr. 45 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. gruodžio 11 d. Nutarties Cerafogli ir kt. prieš ECB, T‑20/01, Rink. VT p. I‑A‑235 ir II‑1075, 35 punktas.

2.      Ieškiniams, kuriuos pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnį bei Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnį pareiškė Europos centrinio banko tarnautojai, turi būti pagal analogiją taikoma teismų praktika, susijusi su Pareigūnų tarnybos nuostatais, pagal kurią prašymas dėl žalos atlyginimo nepriimtinas, kai pareigūnas siekia rezultato, identiško tam, kurį jis būtų galėjęs pasiekti patenkinus ieškinį dėl panaikinimo, nepareikšto tinkamu metu. Pareigūnas, kuris per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytus terminus nepareiškė ieškinio dėl tariamai jo nenaudai priimto akto panaikinimo, negali pateikdamas prašymą atlyginti šiuo aktu padarytą žalą ištaisyti šio trūkumo ir taip pasinaudoti naujais ieškinio pareiškimo terminais.

(žr. 50 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi prieš Komisiją, 346/87, Rink. p. 303, 32 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. liepos 13 d. Sprendimo Moat prieš Komisiją, T‑20/92, Rink. p. II‑799, 46 punktas; 2005 m. birželio 28 d. Nutarties Ross prieš Komisiją, T‑147/04, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑771, 48 punktas.

3.      Kai pagal Europos centrinio banko personalo taisyklių 8.2 straipsnį Banko tarnautojas gali pareikšti ieškinį teisme tik pasibaigus ikiteisminei procedūrai, kuri susideda iš dviejų etapų, t. y. prašymo dėl ikiteisminio nagrinėjimo ir išankstinio skundo, nei Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 ir 42 straipsnių, nei Europos centrinio banko personalo taisyklių 8.1–8.3.2 straipsnių nuostatose nenurodyta speciali prašymo pateikimo prieš šiuos du etapus procedūra tuo atveju, kai Bankas prieš tai nepriėmė jokio sprendimo, kurį būtų galima apskųsti.

Taigi prašymas atlyginti žalą, susijęs su prašymu dėl panaikinimo, priimtinas net kai ieškovas, prieš pateikdamas prašymą dėl ikiteisminio nagrinėjimo, nepateikė Europos centriniam bankui prašymo atlyginti žalą.

(žr. 54 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Vinci prieš ECB, F‑130/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑307 ir II‑A‑1‑1651, 51 punktas.

4.      Nesuderindamas vieno iš savo darbuotojų darbo krūvio atsižvelgiant į jo atleidimą nuo darbo, kad vykdytų darbuotojų atstovavimo funkcijas, ir taip trukdydamas tinkamomis sąlygomis jas vykdyti, Europos centrinis bankas padarė nusižengimą, dėl kurio gali kilti atsakomybė.

(žr. 58 punktą)