Byla T‑763/20
(Ištraukų skelbimas)
Inner Mongolia Shuangxin Environment-Friendly Material Co. Ltd
prieš
Europos Komisiją
2024 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos kilmės polivinilo alkoholių importas – Galutinis antidempingo muitas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1336 – Normaliosios vertės apskaičiavimas – Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje – Reglamento (ES) 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis – PPO teisė – PPO teisę atitinkančio aiškinimo principas – Tinkamos tipiškos šalies pasirinkimas – Laisvai prieinami duomenys – Bendradarbiavimo nebuvimas – Sąvoka „reikalinga informacija“ – Reglamento 2016/1036 18 straipsnis – Priverstinis kainų mažinimas – Rinkos segmentai – Produkto kontrolės numerių metodas – Reglamento 2016/1036 3 straipsnio 2 ir 3 dalys – Teisė į gynybą – Konfidencialumo laikymasis – Reglamento 2016/1036 19 ir 20 straipsniai“
1. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus – Reglamento 2016/1036 aiškinimas atsižvelgiant į 1994 m. GATT antidempingo susitarimą – Atsižvelgimas į ginčų sprendimo tarybos pateiktą aiškinimą – Antrinės Sąjungos teisės aktų aiškinimas „contra legem“ – Neleistinumas
(SESV 216 straipsnio 2 dalis; Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a ir 7 dalys)
(žr. 20–22, 28–33, 39–49 punktus)
2. Tarptautiniai susitarimai – Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis – GATT 1994 – Galimybės remtis PPO susitarimais ginčijant Sąjungos akto teisėtumą nebuvimas – Išimtys – Sąjungos aktas, kuriuo siekiama užtikrinti jų įgyvendinimą arba kuriame jos aiškiai ir tiksliai nurodomos
(SESV 216 straipsnio 2 dalis; Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimas); Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis)
(žr. 23, 24, 38 punktus)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Antidempingo muito nustatymas – Antidempingo muitas, kurio dydis turi neviršyti to, kas būtina siekiant kovoti su žalingu importo dempingo kaina poveikiu – Mažesnio muito taisyklės taikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis)
(žr. 56–58 punktus)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinio pagrindai – Nereikšmingas pagrindas – Sąvoka – Pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys dėl antidempingo muitus nustatančio reglamento panaikinimo – Ieškinio pagrindai, kuriais ginčijamas dempingo skirtumas – Dempingo skirtumas, į kurį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant antidempingo muitus – Nereikšmingi ieškinio pagrindai – Vertinimo kriterijai
(SESV 263 straipsnis)
(žr. 62–65, 69, 173 punktus)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje – Normaliosios vertės apskaičiavimas remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais – Atsižvelgimas į atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas tipiškoje šalyje – Tinkamos tipiškos šalies pasirinkimas – Kriterijai – Laisvai prieinami susiję duomenys – Sąvoka – Šalis, pateikusi konfidencialius viešai neprieinamus duomenis – Netaikymas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a dalis, 6 straipsnio 7 dalis ir 19 bei 20 straipsniai)
(žr. 86–104 punktus)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje – Normaliosios vertės apskaičiavimas remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais – Atsižvelgimas į atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas tipiškoje šalyje – Tinkamos tipiškos šalies pasirinkimas – Institucijų diskrecija – Kriterijai – Tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis – Nereikšmingumas esant tik vienai tinkamai tipiškai šaliai
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 2 straipsnio 6a dalies a punktas ir 7 dalies a punktas)
(žr. 119–134 punktus)
7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimo eiga – Turimų duomenų naudojimas, kai įmonė atsisako bendradarbiauti – Sąlygos – Atsisakymas leisti susipažinti su reikalinga informacija – Reikalingos informacijos sąvoka – Informacija apie gamybos apimtis ir sąnaudas – Įtraukimas
(Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimo) 6 straipsnio 8 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 18 straipsnio 1 ir 3 dalys)
(žr. 140–161 punktus)
8. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimo eiga – Komisijos pareiga informuoti suinteresuotąsias šalis – Apimtis – Teisė į gynybą – Pažeidimas – Sąlygos – Atitinkamos įmonės galimybė užsitikrinti geresnę gynybą nesant procedūros pažeidimų
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 19 ir 20 straipsniai)
(žr. 166 punktą)
9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 3 straipsnis)
(žr. 198, 199 punktus)
10. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje tyrimas – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo skaičiavimas – Apskaičiavimo metodas – Komisijos diskrecija – Komisijos pareiga atsižvelgti į nagrinėjamojo produkto rinkos segmentus – Nebuvimas, išskyrus ypatingas aplinkybes
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 1 straipsnio 4 dalis ir 3 straipsnio 2 ir 3 dalys)
(žr. 200–209 punktus)
11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Žala – Veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti – Importo dempingo kaina poveikio panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje tyrimas – Priverstinio kainų mažinimo skirtumo apskaičiavimas – Apskaičiavimo metodas – Komisijos pareiga atsižvelgti į visus atrinktų Sąjungos gamintojų panašių produktų pardavimus – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 3 straipsnio 2 ir 3 dalys)
(žr. 240, 244–249 punktus)
12. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Tyrimas – Teisės į gynybą paisymas – Institucijų pareiga užtikrinti atitinkamų įmonių informavimą ir paisyti informacijos konfidencialumo ir šių pareigų derinimas – Komisijos sprendimas, kuriuo buvo atmestas atitinkamos įmonės prašymas leisti susipažinti su konfidencialia informacija – Situacija, kai Komisija nepadarė teisės klaidos – Įmonė, kuri dėl šio neigiamo sprendimo nesikreipė į bylas nagrinėjantį pareigūną – Aplinkybė, patvirtinanti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos
(Sutarties dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo susitarimo) 6 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 6 straipsnio 7 dalis, 19 ir 20 straipsniai)
(žr. 257, 258, 264–273 punktus)
Santrauka
Bendrasis Teismas atmetė Kinijos eksportuojančio gamintojo ieškinį dėl Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento 2020/1336, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polivinilo alkoholiams (toliau – PVA) nustatomi galutiniai antidempingo muitai(1), panaikinimo. Šioje byloje Bendrasis Teismas paaiškino sąvoką „laisvai prieinami“ duomenys, kuri susijusi su tinkamos tipiškos šalies parinkimu apskaičiuojant produkto, dėl kurio atliekamas antidempingo tyrimas, normaliąją vertę, kai eksportuojančios šalies rinkoje yra didelių iškraipymų. Jis taip pat paaiškino sąvoką „reikalinga informacija“, kurią suinteresuotosios šalys turi pateikti Komisijai per antidempingo tyrimą. Nagrinėjamu atveju Komisija, gavusi didžiausios Europos Sąjungos PVA gamintojos Kuraray Europe GmbH skundą, pradėjo antidempingo tyrimą ir jam pasibaigus priėmė ginčijamą reglamentą.
Tokiomis aplinkybėmis Kinijos bendrovė Inner Mongolia Shuangxin Environment-Friendly Material Co. Ltd, eksportuojanti PVA į Europos Sąjungą, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl Įgyvendinimo reglamento 2020/1336 panaikinimo, kiek jis su ja susijęs(2), nes laikėsi nuomonės, kad Komisijos nustatytais antidempingo muitais jai padaryta žalos.
Bendrojo Teismo vertinimas
Grįsdama ieškinį ieškovė visų pirma teigė, kad Komisija neteisingai aiškino pagrindinio reglamento(3) 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad jei nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančios šalies rinkoje toje šalyje netikslinga taikyti šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nagrinėjamojo produkto normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus. Tuo tikslu Komisija kaip informacijos šaltinį gali naudoti visų pirma atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios ekonominis išsivystymas yra panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies, jei reikšmingi duomenys yra laisvai prieinami. Jei galima rinktis iš kelių šalių, pirmenybė teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija nepadarė klaidos, kai tipiška šalimi nagrinėjamojo produkto normaliajai vertei apskaičiuoti pasirinko Turkiją, o ne Meksiką. Komisija galėjo remtis tik Turkijoje įsisteigusios bendrovės pateiktais duomenimis, nes Meksikoje įsisteigusių bendrovių pateiktų duomenų nebuvo galima laikyti „laisvai prieinamais“.
Taigi, visų pirma kalbant apie sąvoką „laisvai prieinami“ duomenys, Bendrasis Teismas pritarė Komisijos ginčijamame reglamente pasirinktam pažodiniam aiškinimui, jog sąvoka „viešai prieinami“ duomenys reiškia, kad visuomenė gali su jais susipažinti, o sąvoka „laisvai prieinami“ duomenys reiškia, kad jie prieinami visiems, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, kaip antai mokesčio mokėjimas. Meksikoje įsisteigusios bendrovės atsiuntė duomenis tik konfidencialia forma (jie nebuvo viešai prieinami) arba šie duomenys apėmė laikotarpį, kuris nesutapo su tiriamuoju.
Atsižvelgdamas į kontekstą ir taikydamas teleologinį aiškinimą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad šią sąvoką reikia aiškinti atsižvelgiant į reikalavimus, kylančius iš pagrindinio reglamento nuostatų dėl konfidencialumo laikymosi, taip pat į reikalavimus dėl šalių informavimo, siekiant apsaugoti jų teisę į gynybą. Pagrindiniu reglamentu siekiama dviejų tikslų, t. y., pirma, leisti suinteresuotosioms šalims veiksmingai ginti savo interesus ir, antra, užtikrinti per tyrimą surinktos informacijos konfidencialumą(4). Komisija, siekdama gauti „laisvai prieinamus“ duomenis, turi teisę atsisakyti šiais tikslais naudoti duomenis, kurie, juos pateikusios šalies manymu, yra konfidencialūs ir kurių nekonfidencialios santraukos (kuria remdamosi kitos tyrimu suinteresuotos šalys galėtų pasinaudoti teise į gynybą) ji negali gauti.
Toliau Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pasirinkdama Turkijoje įsisteigusios bendrovės pateiktus duomenis, Komisija nepažeidė rūpestingumo pareigos, netinkamai ar nepagrįstai apskaičiuodama nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę. Argumentai, kuriais ieškovė ginčijo pasirinktų duomenų apie tiriamąjį laikotarpį ir juose esančios informacijos reikšmingumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti. Vis dėlto ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių paneigti ginčijamame reglamente nurodytų faktinių aplinkybių vertinimų įtikinamumą.
Galiausiai, nustačiusi, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis buvo Turkija, Komisija pagrįstai nusprendė, kad nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.
Antra, kalbėdamas apie pagrindinio reglamento 18 straipsnio pažeidimą, Bendrasis Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija neteisingai naudojosi turimais duomenimis, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nepaisant to, kad ieškovė stengėsi kuo geriau bendradarbiauti.
Iš tiesų pagrindinio reglamento 18 straipsnio tikslas yra sudaryti sąlygas Komisijai tęsti antidempingo tyrimą, net jei suinteresuotosios šalys atsisako bendradarbiauti arba nepakankamai bendradarbiauja. Taigi, jei prašomos informacijos galiausiai nebuvo gauta, Komisija gali pagal šio straipsnio 1 dalį remtis turimais duomenimis. Tam, kad būtų galima pripažinti, jog šalys bendradarbiauja pagal šią nuostatą, jos turi pateikti visą turimą informaciją, kuri, institucijų nuomone, būtina išvadoms padaryti.
Iš pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies teksto, konteksto ir tikslo matyti, kad sąvoka „reikalinga informacija“ susijusi su suinteresuotųjų šalių turima informacija, kurią pateikti prašo Sąjungos institucijos, siekdamos padaryti išvadas, reikiamas atliekant antidempingo tyrimą. Informacija apie produkto, dėl kurio atliekamas antidempingo tyrimas, gamybos apimtis ir gamybos sąnaudas yra reikalinga informacija, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.
Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė Komisijos prašomos informacijos apie pasigaminamų gamybos veiksnių išteklius, nors ši informacija reikalinga normaliajai vertei nustatyti. Kadangi normalioji vertė apskaičiuota taikant gamybos sąnaudomis pagrįstą metodą, reikia pažymėti, kad buvo reikalinga žinoti visų PVA gamybai naudojamų gamybos išteklių suvartojimo apimtis, įskaitant pasigaminamų gamybos veiksnių gamybos išteklius. Kadangi ieškovė neįrodė tariamai negalėjusi pateikti šios informacijos, Komisija nepažeidė 18 straipsnio 1 dalies, kai vietoj tos informacijos panaudojo turimus duomenis.
Toliau dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalies tariamo pažeidimo Teisingumo Teismas priminė, kad to straipsnio 1 ir 3 dalyse aptariamos skirtingos situacijos. 18 straipsnio 1 dalyje tik bendrais bruožais apibūdinami atvejai, kai informacija, reikalinga institucijoms tyrimui atlikti, nepateikiama, o šio straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai buvo pateikti tyrimui reikalingi, tačiau nereikšmingi duomenys, todėl turimi duomenys nebūtinai turi būti naudojami. Kadangi ieškovė nepateikė prašomos informacijos, pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes Komisija trūkstamą informaciją galėjo pakeisti tik turimais duomenimis.
Galiausiai, Komisija nepažeidė ir ieškovės teisės į gynybą laiku jai nepateikusi „patikrinimo ataskaitos“, kurią privalėjo pateikti prieš išsiųsdama jai raštą, kuriame ta institucija informavo ją apie savo ketinimą naudoti turimus duomenis, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo klausimu, kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, teisės į gynybą pažeidimas lemia pasibaigus atitinkamai administracinei procedūrai priimto sprendimo panaikinimą tik tuomet, jeigu yra galimybė, kad dėl šio pažeidimo procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Vis dėlto ieškovė nepateikė nė menkiausio įrodymo, kad nebuvo galima atmesti galimybės, jog procedūra būtų pasibaigusi kitaip, jei minėtą ataskaitą ji būtų gavusi anksčiau.
Dėl kitų ieškinio pagrindų, kuriais keliama abejonių dėl ginčijamame reglamente Komisijos nustatyto dempingo skirtumo, pasakytina, kad šių pagrindų analizė aiškiai rodo, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą nebuvo padaryta klaidos, todėl jis toliau viršija žalos skirtumą, nes į pastarąjį buvo atsižvelgta nustatant antidempingo normą pagal mažesnio muito taisyklę. Taigi, kadangi šie kiti ieškinio pagrindai nepaneigia šios išvados, Bendrasis Teismas juos atmetė kaip nereikšmingus.