Byla T‑219/10

Autogrill España, SA

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Su pelno mokesčiu susijusios nuostatos, pagal kurias įmonėms, reziduojančioms mokesčių tikslais Ispanijoje, leidžiama amortizuoti prestižą, susidariusį įsigijus įmonių, reziduojančių mokesčių tikslais užsienyje, akcijų – Sprendimas, kuriuo tokia valstybės pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją susigrąžinti – Valstybės pagalbos sąvoka – Atrankinis pobūdis – Įmonių, kurios palaikomos priemone, kategorijos nustatymas – Nebuvimas – EB 87 straipsnio 1 dalies nesilaikymas“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Mokesčių lengvatos – Vertinimo kriterijai

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Nukrypimas nuo bendros mokesčių sistemos – Įmonių, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši, diferencijavimas – Įrodinėjimo naštos apimtis

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Vertinimas, pagrįstas sukurtos teisinės sistemos atrankiniu pobūdžiu, neatsižvelgiant į priemonės poveikį – Neįtraukimas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Nukrypimas nuo bendros mokesčių sistemos – Vertinimas lyginant su kitomis tos pačios valstybės narės įmonėmis, o ne su kitų valstybių narių įmonėmis

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pagalbos schemos nesuderinamumas su bendrąja rinka – Įmonės, kuriai pagal šią schemą buvo suteikta individuali pagalba, turinti būti susigrąžinta, ieškinys – Priimtinumas – Reikalavimo dėl sprendimo teisinio pagrindo panaikinimo nebuvimo pasekmės – Nebuvimas

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 33 punktą)

2.      Kriterijus dėl priemonės atrankinio pobūdžio leidžia atskirti valstybės pagalbą nuo valstybių narių taikomų bendrų mokesčių ar ūkio politikos priemonių. Tam, kad būtų tenkinama atrankinio pobūdžio sąlyga, bet kokiu atveju turi būti nustatyta įmonių, kurias vieninteles palaiko nagrinėjama priemonė, kategorija.

EB 87 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionalinė priemonė gali labiau palaikyti tam tikras įmones ar prekes nei kitas, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į tos sistemos siekiamą tikslą, yra panaši. Kai nagrinėjama priemonė, nors ji ir nukrypsta nuo bendros arba įprastos mokesčių sistemos, yra potencialiai prieinama visoms įmonėms, negalima lyginti, atsižvelgiant į bendros arba įprastos sistemos tikslą, įmonių, kurios gali pasinaudoti priemone, ir įmonių, kurios negali ja pasinaudoti, teisinės ir faktinės padėties. Vadinasi, tokiu atveju atrankinis pobūdis negali būti nustatytas vien konstatavus, kad buvo nukrypta nuo bendros arba įprastos mokesčių sistemos

Be to, būtent Komisija turi pateikti įrodymų, kad dėl priemonės diferencijuojamos įmonės, kurių, atsižvelgiant į tos priemonės tikslą, faktinė ar teisinė padėtis yra panaši.

(žr. 34, 43–46 punktus)

3.      Tai, kad mokesčių priemonė yra atrankioji dėl to, kad ja gali pasinaudoti tik tam tikros įmonių, kurios atlieka tam tikras investicijas užsienyje, grupės, neleidžia teigti, kad ji yra atrankinio pobūdžio. Iš tiesų EB 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės įsikišimas skiriamas pagal poveikį. Taigi, remiantis nagrinėjamos priemonės poveikiu reikia įvertinti, ar ši priemonė yra valstybės pagalba, visų pirma dėl to, kad ji yra atrankioji. Pripažinus, kad mokesčių priemonė yra atrankioji nenagrinėjus jos poveikio, būtų galima konstatuoti visų mokesčių priemonių, kuriomis galima pasinaudoti, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, atrankinį pobūdį, nors įmonių gavėjų nesieja jokia ypatinga savybė, kad jas būtų galima atskirti nuo kitų įmonių, išskyrus tai, jog jos gali atitikti priemonės taikymo sąlygas.

(žr. 63–65, 68 punktus)

4.      EB 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta atrankinio pobūdžio sąlyga gali būti vertinama tik vienos valstybės narės lygiu ir analizuojamas tik šios valstybės narės įmonių arba prekių gamybos skirtingas vertinimas.

Todėl tai, kad priemone palaikomos valstybėje narėje apmokestinamos įmonės, palyginti su kitose valstybėse narėse apmokestinamomis įmonėmis, būtent dėl to, jog ji valstybėje narėje įsteigtoms įmonėms leidžia lengviau įsigyti užsienyje įsteigtų įmonių akcijų, neturi jokios įtakos atrankinio pobūdžio kriterijaus analizei.

(žr. 71, 72 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 86–88 punktus)