Byla T‑406/08
Industries chimiques du fluor (ICF)
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Pasaulinė aliuminio fluorido rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkų pasidalijimas – Pažeidimo įrodymas – Teisė į gynybą – Pranešimo apie kaltinimus ir ginčijamo sprendimo suderinamumas – Baudos –2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas“
Santrauka – 2013 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ranka padėtas advokato parašas – Griežtai taikoma esminė taisyklė – Originalus ieškinys su ne ranka padėtu parašu, prie kurio pridėtas raštas su ranka padėtu to paties atstovo parašu – Jokios abejonės dėl ieškinio autoriaus tapatybės nebuvimas – Priimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnis)
2. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Įrodinėjimo priemonė – Rėmimasis įrodymų visuma – Reikalaujamas įrodomosios galios lygis
(EB 81 straipsnis)
3. Karteliai – Suderinti veiksmai – Sąvoka – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Poreikis išnagrinėti, ar kriterijai, reglamentuojantys suderintų veiksmų sąvoką, egzistuoja in concreto – Nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
4. Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Bendrai pažeidimą padariusių įmonių asmeninė atsakomybė už visą pažeidimą – Sąlygos – Įrodinėjimo pareiga – Vienas tikslas – Sąvoka
(EB 81 straipsnio 1 dalis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Pranešimas apie kaltinimus – Būtinasis turinys – Teisės į gynybą paisymas
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pranešimui apie kaltinimus netapatus sprendimas – Teisės į gynybą paisymas – Pažeidimą dariusių subjektų skaičiaus ir pažeidimo trukmės sumažinimas – Atitinkamos įmonės interesams neigiamą poveikį darančių papildomų kaltinimų nebuvimas – Dalies kaltinimo atsisakymas leistinu būdu – Galimybė pateikti pastabas dėl duomenų, į kuriuos atsižvelgta pranešime apie kaltinimus
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Teisė susipažinti su byla – Pažeidimas – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie galėtų būti naudingi įmonės gynybai
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas ir trukmė – Privalomo arba išsamaus kriterijų sąrašo nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
9. Konkurencija – Baudos – Baudų apskaičiavimo metodo gairės – Teisinis pobūdis – Orientacinė elgesio taisyklė, pagal kurią Komisija turi pati apriboti jai suteiktą diskreciją – Pareiga laikytis vienodo požiūrio, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
10. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nebuvimas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
11. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos priimtos gairės – Pagrindinis baudos dydis – Apskaičiavimas pagal atitinkamame geografiniame sektoriuje pažeidimą darančių įmonių pardavimų vertę – Pasauliniai rinkos pasidalijimo susitarimai – Atsižvelgimas į bendrus atitinkamų įmonių pardavimus pasaulio rinkoje ir geriausi turimi duomenys
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 12, 13, 15 ir 18 punktai)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Komisijos priimtos gairės – Pagrindinis baudos dydis – Apskaičiavimas pagal pardavimų vertę neatskaičius transporto išlaidų ir komisinių
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 15, 16 ir 18 punktai)
13. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos pareiga laikytis ankstesnės sprendimų praktikos – Nebuvimas
(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)
14. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Teritorinė taikymo sritis – Už Sąjungos ribų įsteigtų, tačiau poveikį vidaus rinkai darančių įmonių kartelis – Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas – Priimtinumas atsižvelgiant į tarptautinę viešąją teisę
(EB 81 straipsnis; Sąjungos ir Tuniso susitarimo 36 straipsnis)
1. Reikalavimo pasirašyti ranka, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalį, tikslas – siekiant teisinio saugumo užtikrinti ieškinio autentiškumą ir išvengti pavojaus, kad jis iš tiesų nebūtų parengtas tam neįgalioto asmens. Todėl šį reikalavimą reikia laikyti esmine formos taisykle, kurios būtina griežtai laikytis, t. y. jos nesilaikymas lemia ieškinio nepriimtinumą. Vis dėlto ieškinys turi būti pripažintas priimtinu, kai pareiškimas, ant kurio nėra originalaus atstovaujančio advokato parašo, pridėtas prie aiškinamojo laiško, kuriame yra originalus to paties atstovaujančiojo advokato ranka darytas parašas, sutampantis taip pat su parašu, esančiu faksu pateikto ieškinio aiškinamajame laiške. Tokiomis aplinkybėmis nekyla jokios abejonės dėl ieškinio, kuris pateiktas kaip originalas, autoriaus tapatybės. Be to, laiškas arba dokumentų sąrašas, pasirašytas ieškovės atstovo, ir nepasirašytas raštas turi būti laikomi tinkamai vienu pasirašytu procesiniu dokumentu, jeigu jie siunčiami viena ir ta pačia pašto siunta.
(žr. 52, 55 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 66–69 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 88–91 punktus)
4. Vieno pažeidimo sąvoka apima būtent tokią situaciją, kai kelios įmonės dalyvavo darant pažeidimą, kurį sudaro tęstinis elgesys siekiant vieno ekonominio tikslo – iškreipti konkurenciją, taip pat atskiri pažeidimai, kuriuos tarpusavyje sieja tas pats tikslas ir tie patys subjektai. Šio aiškinimo negalima ginčyti motyvuojant tuo, kad viena ar kelios šių veiksmų daugeto ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys galėtų būti pripažintos atskiru EB 81 straipsnio pažeidimu. Be to, vieno pažeidimo sąvoka gali būti susijusi su teisiniu antikonkurencinių veiksmų, t. y. susitarimų, suderintų veiksmų ir įmonių asociacijų sprendimų, kvalifikavimu.
Jei įvairiais veiksmais vykdomas bendras planas, nes siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje, Komisija turi teisę priskirti atsakomybę už tokius veiksmus, atsižvelgdama į dalyvavimą darant pažeidimą, vertinamą bendrai. Įvairios neteisėtų veiksmų apraiškos turi būti vertinamos atsižvelgiant į bendras aplinkybes, paaiškinančias jų buvimo priežastį. Tokiu atveju vertinant įrodymus įvairių faktinių aplinkybių įrodomoji galia padidinama ar pagrindžiama kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, vertinant jas kartu, sukuria logišką ir išsamų vieno pažeidimo vaizdą.
Galiausiai vieno tikslo sąvoka negali būti nustatyta darant bendrą nuorodą į konkurencijos rinkoje, su kuria susijęs pažeidimas, iškraipymą. Taigi siekiant skirtingus veiksmus pripažinti vienu tęstiniu pažeidimu, reikia patikrinti, ar tarp jų yra vienas kito papildymo ryšys, t. y. ar kiekvienu iš jų buvo siekiama vienos ar kelių pasekmių normaliai konkurencijai ir prisidedama, darant pažeidimą, prie bendro antikonkurencinio poveikio, kurio norėjo jo autoriai, vykdantys bendrą vieno tikslo siekiantį planą.
(žr. 101–104 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 117 punktą)
6. Pagrindiniai įrodymai, kuriais Komisija remiasi pranešime apie kaltinimus, gali būti pateikti glaustai, o galutinis sprendimas nebūtinai turi visiškai atitikti pranešimą apie kaltinimus, nes tas pranešimas yra parengiamasis dokumentas, kuriame išdėstytas faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimas yra tik laikinas. Vadinasi, kol bus priimtas galutinis sprendimas Komisija, atsižvelgdama visų pirma į šalių rašytines ir žodines pastabas, gali arba atsisakyti kai kurių ar net visų anksčiau jiems pateiktų kaltinimų ir iš dalies pakeisti savo požiūrį jų naudai, arba, atvirkščiai, nuspręsti pateikti naujų kaltinimų su sąlyga, kad suteiks suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti šiuo klausimu savo nuomonę.
Konkrečiai kalbant apie teisės į gynybą paisymą, kai galutiniame sprendime pažeidimo trukmė sumažinama palyginti su pranešime apie kaltinimus nurodyta trukme atsižvelgus į turimiems įrodymams suteiktą įrodomąją vertę, šis ribojimas nėra papildomas kaltinimas ir juo visiškai nepažeidžiami įmonės, kuriai skirtas šis sprendimas, interesai. Atvirkščiai, toks sumažinimas jai yra palankus. Tai reiškia, kad Komisija iš dalies ir priimtinu būdu atsisako kaltinimo šios įmonės naudai. Be to, kadangi ji turėjo progą pateikti pastabas dėl pranešimo apie kaltinimus, įskaitant ir dėl įrodymų, susijusių su pažeidimo trukme, jos teisė į gynybą negali būti laikoma pažeista.
(žr. 118, 123–125 punktus)
7. Per administracinę procedūrą dėl konkurencijos taisyklių taikymo teisė į gynybą pažeidžiama, kai egzistuoja galimybė, jog dėl Komisijos padaryto pažeidimo jos vykdytos administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Įmonė ieškovė įrodo, kad toks pažeidimas padarytas, jei pateikia pakankamai įrodymų ne dėl to, kad Komisijos sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, o dėl to, kad ji būtų galėjusi geriau apsiginti, jei nebūtų buvę procedūros pažeidimo, pavyzdžiui, dėl to, jog gynybai ji būtų galėjusi panaudoti dokumentus, su kuriais per administracinę procedūrą jai nebuvo leista susipažinti.
Kiek tai konkrečiai susiję su teise susipažinti su bylos medžiaga, pakanka jog įmonė įrodytų, kad galėjo tą dokumentą panaudoti gindamasi. Ši įmonė neprivalo įrodinėti, jog tas pažeidimas lėmė jai nepalankią procedūros eigą ir nepalankų Komisijos sprendimo turinį; ji turi įrodyti tik tai, kad tas pažeidimas galėjo turėti poveikio procedūros eigai ir Komisijos sprendimo turiniui. Dokumentų neatskleidimo atveju atitinkama įmonė neprivalo pateikti įrodymo, kad administracinės procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks, jei tie dokumentai būtų buvę atskleisti; pakanka, kad ji įrodytų nors menkiausią tikimybę, kad per administracinę procedūrą neatskleisti dokumentai galėjo būti naudingi jos gynybai.
Kadangi konkrečiu atveju ieškovė galėjo, pirma, susipažinti su dokumentais, susijusiais su kontaktais, tačiau juose nerado nė menkiausio jos kaltę paneigiančio įrodymo nei per administracinę procedūrą, nei bylą nagrinėjant teisme, o be to, antra, per administracinę procedūrą atsisakė pareikšti poziciją dėl paskesnių kontaktų ir, trečia, taip pat per bylos nagrinėjimą teisme ji nepaaiškino ir nepagrindė, kaip aiškus tų dokumentų nepaminėjimas pranešime apie kaltinimus galėjo padaryti neigiamos įtakos jos gynybos veiksmingumui per administracinę procedūrą ir kaip ji būtų galėjusi veiksmingiau gintis, jei būtų buvusi aiškiai informuota, kad Komisija ketina ginčijamame sprendime panaudoti šiuos dokumentus kaip kaltę patvirtinančius įrodymus, ši ieškovė negalėjo įrodyti, kad aplinkybė, jog pranešime apie kaltinimus ji nebuvo informuota apie Komisijos ketinimą pasinaudoti aptariamais dokumentais kaip kaltę patvirtinančiais įrodymais, galėjo turėti įtakos jos gynybos veiksmingumui, taigi ir išvadai, kurią Komisija padarė ginčijamame sprendime.
(žr. 119, 120, 137, 141 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 148–152 punktus)
9. Komisijos priimtose baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus apskaičiavimo gairėse nustatyta orientacinė elgesio taisyklė, nurodanti sektiną praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju administracija negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą. Jose tik aprašytas Komisijos taikomas pažeidimo tyrimo metodas bei kriterijai, į kuriuos ji įsipareigoja atsižvelgti nustatydama baudos dydį. Iš tiesų, jos yra priemonė, skirta, atsižvelgiant į viršesnę galią turinčius teisės aktus, patikslinti kriterijus, kuriuos Komisija ketina taikyti įgyvendindama jai pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį suteiktą diskreciją nustatyti baudas. Gairės nėra sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, teisinis pagrindas, nes tas sprendimas grindžiamas Reglamentu Nr. 1/2003, tačiau jos bendrai ir abstrakčiai nustato metodiką, kurios Komisija laikosi siekdama tuo sprendimu nustatyti skiriamų baudų dydžius, ir užtikrina įmonių teisinį saugumą. Taigi, nors gairės negali būti laikomos teisės norma, vis dėlto jose nustatytos elgesio taisyklės, nurodančios administracijos praktiką, nuo kurios konkrečiu atveju ji negali nukrypti nenurodžiusi pagrindo, nes kitaip kyla grėsmė, kad bus pažeisti teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principai.
(žr. 153–156 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 163–165, 218, 219 punktus)
11. Tuo atveju, kai bauda skiriama už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus ir kai geografinis pažeidimo plotas apima platesnę nei Europos ekonominės erdvės (EEE) teritoriją, Komisija, laikydamasi pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 18 punkto ir siekdama nustatyti baudos bazinį dydį, gali nustatyti visą su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimo vertę tam tikroje, platesnėje nei EEE, geografinėje teritorijoje ir apibrėžti kiekvienos pažeidime dalyvavusios įmonės pardavimo dalį toje rinkoje bei taikyti šią dalį bendram tų pačių įmonių pardavimui EEE teritorijoje apskaičiuoti. Šiuo atveju, remiantis baudų apskaičiavimo gairių 18 punkto struktūros ir teksto darytina išvada, kad žodžių junginys „visa su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimo vertė“ turi būti suprantama kaip įmonių, dalyvaujančių darant pažeidimą, pardavimo apyvartos bendrą vertę, o ne visų rinkoje, kurioje tos įmonės darė pažeidimą, veikiančių įmonių pardavimo vertę. Iš tiesų darant pažeidimą nedalyvaujančių įmonių pardavimas nelaikomas „su pažeidimu susijusiais“ pardavimu. Šis pažodinis aiškinimas atitinka 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 18 punkto sandarą, kuria siekiama kartu parodyti bendrą aptariamų pardavimų apimtį ir kiekvienos įmonės santykinę reikšmę darant pažeidimą. Pastarasis tikslas reiškia, kad turi būti atsižvelgta tik į dalyvavusių darant pažeidimą įmonių pardavimų vertę.
(žr. 171, 172, 182–184 punktus)
12. Nustatant baudos už Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimus bazinį dydį, būtent apyvarta, išsamiai atspindinti tikrą sandorio vertę, yra svarbi pardavimo vertei apskaičiuoti. Todėl turi būti atsižvelgta į tokią apyvartą, kuri nurodyta įmonės apskaitoje. Beje, pardavimo vertė atspindi kainą, kuri sąskaitoje faktūroje nurodoma klientui neatskaičius transporto sąnaudų ir kitų išlaidų. Iš tiesų, tuo atveju, kai gamintojas kliento prašymu parduodamą prekę tiekia į paskirties vietą, transporto paslauga yra prekės pardavimo sudedamoji dalis. Nors už tokią paslaugą prašoma kaina yra suma, kurią pardavėjas moka nepriklausomam transportuotojui, iš kurio jis tą paslaugą perka, ji vis tiek yra bendros pardavimo kainos sudedamoji dalis.
(žr. 175, 176 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 189–191 punktus)
14. Sąjungos konkurencijos teisė taikoma karteliui, kuris turi poveikio vidaus rinkos teritorijoje neatsižvelgiant į tai, kad viena iš susitarime dalyvaujančių įmonių yra trečiojoje šalyje.
Dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, nepriklausomai nuo jo teisinės prigimties ir reikšmės Sąjungos teisės sistemoje, pažymėtina, kad jis nėra viršesnis už taikytiną Sąjungos teisę, konkrečiai – už EB 81 straipsnį, ir nepanaikina šio straipsnio taikytinumo. Kai Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimas, susijęs ne su veiksmais, kuriais įtaka daroma konkrečiai Europos Sąjungos ir tą sutartį sudariusios valstybės prekybai, o su pasaulinio masto veiksmais, kuriais daroma įtaka Europos rinka, jis nepatenka į į Sąjungos ir šios valstybės sudaryto Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo taikymo sritį ir tuo labiau neprieštarauja šiam susitarimui. Tokiame sprendime Komisija naudojasi savo kompetencija ir taiko EB 81 straipsnį, susijusį su konkurencijos iškraipymu Europos ekonominės erdvės teritorijoje. Todėl nėra jokios priežasties taikyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą ir jo mechanizmus.
(žr. 210, 212, 213, 216 punktus)