Byla T‑501/22
(Ištraukų skelbimas)
Austrijos Respublika
prieš
Europos Komisiją
2024 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas
„EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Austrijos patirtos išlaidos – Sumažinimo koeficientas – Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalis – Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktas – Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punktas – Pareiga motyvuoti“
1. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas dėl išlaidų, finansuojamų iš EŽŪGF ir EŽŪFKP, atitikties patvirtinimo – Finansinės korekcijos – Valstybė adresatė, kuri aktyviai dalyvavo ginčijamo sprendimo rengimo procedūroje – Pareigos motyvuoti pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 296 straipsnis)
(žr. 43–45 punktus)
2. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF ir EŽŪFKP – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Suinteresuotosios valstybės narės prieštaravimas – Įrodinėjimo pareiga – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp Komisijos ir valstybės narės
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1306/2013)
(žr. 58 punktą)
3. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Tiesioginės paramos schemos – Bendrosios taisyklės – Bazinės išmokos sistema – Sumažinimo koeficiento taikymas tik pievų ganykloms, bet ne gretimiems sklypams, kurie nebuvo taip klasifikuoti – Gretimi sklypai, laikomi priklausančiais atskiroms vietovėms – Leistinumas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalis)
(žr. 83, 84, 87 punktus)
4. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Tiesioginės paramos schemos – Bendrosios taisyklės – Papildomų teisių į išmokas skyrimas iš nacionalinio rezervo – Kompensacija už specifinius ūkininkų patirtus sunkumus – Sunkumai, kuriuos lėmė valstybės narės taikant Sąjungos teisę padaryta klaida – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1307/2013 24 konstatuojamoji dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 30 straipsnio 6 ir 7 dalys; Komisijos reglamento Nr. 639/2014 31 straipsnio 2 dalis)
(žr. 99–105, 108, 111–114 punktus)
5. Žemės ūkis – Finansavimas iš EŽŪGF ir EŽŪFKP – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymo finansuoti ribojimas – 24 mėnesių terminas – Eigos pradžia – Komisijos pranešimas apie patikrinimų rezultatus – Sąlyga
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punktas; Komisijos reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 2 dalis)
(žr. 139, 140 punktus)
Santrauka
Gavęs Austrijos Respublikos pareikštą ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Europos Komisijos sprendimą 2022/908(1) tiek, kiek ji nefinansavo Europos Sąjungos lėšomis šios valstybės narės pagal Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) iki 2016 m. lapkričio 27 d. patirtų išlaidų. Šiomis aplinkybėmis jis pirmą kartą priėmė sprendimą dėl Reglamento Nr. 1307/2013(2) 24 straipsnio 6 dalies ir sąvokos „specifiniai sunkumai“, kaip ji suprantama pagal to paties reglamento 30 straipsnio 7 dalies b punktą, aiškinimo.
Taikydama bazinės išmokos sistemą Austrijos Respublika nusprendė taikyti sumažinimo koeficientą sklypams, kurie pagal Austrijos teisę laikomi „pievų ganyklomis“ ir „kalnų ganyklomis“. 2016 m. Komisija jos atžvilgiu pradėjo tyrimą, siekdama patikrinti, ar pagal EŽŪGF ūkininkams skiriamos paramos už plotą schemų valdymas ir kontrolė 2015 ir 2016 m. buvo vykdomi pagal Sąjungos teisės aktus. Po šio tyrimo nusprendusi, kad Austrijos valdžios institucijos neteisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį, kiek tai susiję su „pievų ganyklomis“, Komisija nustatė Austrijos Respublikai finansinę korekciją(3). Todėl ši valstybė narė, imdamasi taisomosios priemonės, skyrė atitinkamiems ūkininkams papildomų teisių į išmokas už kiekvieną reikalavimus atitinkantį „pievų ganyklų“ hektarą nuo 2017 m. iš nacionalinio rezervo, kurį valstybės narės turi sudaryti pagal tą patį reglamentą(4).
2018 m. Komisija pradėjo naują tyrimą dėl Austrijos Respublikos. Iš Komisijos suvestinės ataskaitos, pirma, matyti, kad, kiek tai susiję su „kalnų ganyklomis“, Austrijos valdžios institucijos neteisingai taikė Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį, todėl atsirado nepagrįstas skirtingas požiūris, nes toje pačioje vietovėje sumažinimo koeficientas nebuvo taikomas visiems sklypams, kuriuose yra tos pačios klimato sąlygos. Antra, šioje ataskaitoje nustatyta, kad Austrijos Respublika neteisėtai naudojo nacionalinį rezervą taisomajai priemonei, susijusiai su „pievų ganyklomis“, finansuoti. Taigi ginčijamu sprendimu Komisija, atsižvelgdama į du pažeidimus, dėl kurių priekaištaujama Austrijos Respublikai, atsisakė Sąjungos lėšomis finansuoti 68 146 449,98 EUR šios valstybės narės pagal EŽŪGF deklaruotų išlaidų.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 1306/2013(5) 52 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl finansinės korekcijos, pagrįstos klaidingu Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalies aiškinimu.
Šiuo klausimu sumažinimo koeficiento taikymas „kalnų ganykloms“, bet ne gretimiems sklypams, nebūtinai reiškia, kad Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalis taikoma netiksliai. Šioje nuostatoje nėra jokio patikslinimo dėl vietovių, į kurias atsižvelgiant reikia vertinti, ar įvykdytas sudėtingų klimato sąlygų kriterijus, apimties. Vis dėlto Austrijos valdžios institucijų požiūris, pagal kurį sumažinimo koeficientas taikomas tik prie „kalnų ganyklų“ priskiriamiems sklypams, šiuo atveju neįrodžius, kad kompetentingos institucijos konkrečiai ir sistemingai vykdė tokį priskyrimą, remdamosi ypatingomis klimato sąlygomis, būdingomis šiems sklypams, neleidžia nei garantuoti, kad šis koeficientas būtų taikomas visiems sklypams, esantiems vietovėse, kuriose klimato sąlygos yra sudėtingos, nei užtikrinti, kad šis koeficientas būtų taikomas tik tiems sklypams, kurie iš tikrųjų atitinka šį kriterijų.
Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija teisingai nusprendė, jog papildomų teisių į išmokas skyrimas ūkininkams, eksploatuojantiems „pievų ganyklas“, siekiant kompensuoti neteisingą sumažinimo koeficiento taikymą, negali būti finansuojamas iš nacionalinio rezervo pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
Prieš padarydamas šią išvadą Bendrasis Teismas išaiškino Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą, kuriuo Austrijos Respublika rėmėsi kaip teisiniu pagrindu naudoti nacionalinį rezervą, atsižvelgdamas į jo tekstą, kontekstą ir teisės akto, kuriame ši nuostata įtvirtinta, tikslus.
Dėl šios nuostatos formuluotės Bendrasis Teismas konstatavo, kad būdvardis „specifinis“ patvirtina aiškinimą, pagal kurį aptariami sunkumai yra susiję su tam tikromis ūkininkų kategorijomis, kurios nuo kitų skiriasi ūkininkų padėties ypatumais. Vis dėlto to, kad ūkininkai patiria valstybės narės padarytos klaidos taikant Sąjungos teisę pasekmių, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog šie ūkininkai priklauso konkrečiai kategorijai ir tuo remiantis dėl šios klaidos jų patiriami sunkumai turėtų būti laikomi jiems specifiniais. Tokį aiškinimą patvirtina nagrinėjamos nuostatos kontekstas, visų pirma Reglamento Nr. 639/2014(6) 31 straipsnio 2 dalis.
Kalbant apie nagrinėjamais teisės aktais siekiamus tikslus, pažymėtina, kad panaudojant rezervą siekiama leisti valstybėms narėms teikti paramą konkrečiose situacijose atsidūrusiems ūkininkams, teikiant pirmenybę jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą pradedantiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju ūkininkų, eksploatuojančių „pievų ganyklas“, patiriami sunkumai nebuvo neatsiejami nuo jų situacijos ar susiję su jų statusu, bet atsirado dėl to, kad Austrijos valdžios institucijos, neteisingai taikydamos Reglamento Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį, atėmė iš jų teises į išmokas, kurios jiems turėjo būti skirtos iš pat pradžių.
Taigi Austrijos Respublikos nurodyta aplinkybė, kad neteisingas Sąjungos teisės taikymas paveikė tik „pievų ganyklų“ turėtojus, – tai, beje, ginčytina, nes ši klaida turėjo pasekmių visų Austrijos ūkininkų teisių į išmokas vertei, – negali lemti išvados, kad „pievų ganyklų“ turėtojai atsidūrė situacijoje, reiškiančioje specifinius sunkumus, dėl kurių Austrijos Respublika gali jiems skirti papildomų teisių į išmokas iš nacionalinio rezervo pagal Reglamento Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktą.
Galiausiai Bendrasis Teismas pritarė trečiajam pagrindui, susijusiam su Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkto pažeidimu.
Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014(7) 34 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkte numatytą 24 mėnesių terminą, nes tame pranešime pakankamai tiksliai nurodytas Komisijos vykdyto tyrimo dalykas ir per šį tyrimą nustatyti trūkumai. Laikotarpio, per kurį Komisija gali atsisakyti finansuoti tam tikras išlaidas Sąjungos lėšomis, apribojimu siekiama apsaugoti valstybes nares nuo teisinio saugumo nebuvimo, kuris atsirastų, jei Komisija galėtų ginčyti išlaidas, patirtas prieš kelerius metus iki sprendimo dėl atitikties patvirtinimo priėmimo.
Kadangi 2018 m. lapkričio 27 d. pranešime pirmą kartą pakankamai tiksliai nurodytas Komisijos konstatuotas trūkumas, susijęs su neteisingu sumažinimo koeficiento taikymu „kalnų ganykloms“, šiuo atveju tas pranešimas buvo atskaitos taškas skaičiuojant Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą 24 mėnesių terminą. Vadinasi, Komisija negalėjo Sąjungos lėšomis nefinansuoti išlaidų, patirtų iki 2016 m. lapkričio 27 d.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek juo dėl pirmosios nagrinėjamos finansinės pataisos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos išlaidos, patirtos iki 2016 m. lapkričio 27 d.