Byla C‑579/13

P

ir

S

prieš

Commissie Sociale Zekerheid Breda

ir

College van Burgemeester en Wethouders van de gemeente Amstelveen

(Centrale Raad van Beroep prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statusas – Direktyva 2003/109/EB – 5 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis – Nacionalinės teisės aktas, kuriuo ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiems trečiųjų šalių piliečiams nustatoma pilietinės integracijos, patvirtinamos egzaminu, pareiga, už kurios nevykdymą gali būti skiriama piniginė bauda“

Santrauka – 2015 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statusas – Direktyva 2003/109 – Nacionalinės teisės norma, kuria ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiems trečiųjų šalių piliečiams nustatoma pilietinės integracijos, patvirtinamos egzaminu, pareiga, už kurios nevykdymą gali būti skiriama piniginė bauda – Leistinumas – Sąlyga – Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas

(Tarybos direktyvos 2003/109 5 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis)

Direktyva 2003/109 dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, visų pirma jos 5 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis, nedraudžia nacionalinės teisės normos, pagal kurią trečiųjų šalių piliečiams, jau turintiems ilgalaikio gyventojo statusą, nustatoma pareiga išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą, už kurios neįvykdymą numatyta piniginė bauda, su sąlyga, kad jos taikymo tvarka nekels grėsmės šios direktyvos tikslų pasiekimui, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo atveju nesvarbu, ar ilgalaikio gyventojo statusas įgytas prieš nustatant pareigą išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą, ar po to, kai ji buvo nustatyta.

Suteikdama valstybėms narėms teisę ilgalaikio gyventojo statuso gavimą susieti su išankstiniu tam tikrų integracijos sąlygų įvykdymu pagal jų nacionalinę teisę, Direktyvos 2003/109 5 straipsnio 2 dalis nei nurodo, nei draudžia valstybėms narėms iš trečiųjų šalių piliečių reikalauti įvykdyti integracijos pareigas po to, kai įgijo ilgalaikio gyventojo statusą.

Be to, kadangi, kiek tai susiję su integracijos priemonių, kaip antai kalbos žinių ir žinių apie šalies visuomenę įgijimo, tikslingumu, trečiųjų šalių piliečių situacija nėra panaši į savo valstybės piliečių situaciją, tai, kad pilietinės integracijos pareiga savo valstybės piliečiams nenustatyta, nepažeidžia trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, teisės į tokį patį požiūrį, koks taikomas savo valstybės piliečiams, kaip nustatyta Direktyvos 2003/109 11 straipsnio 1 dalyje.

(žr. 35, 38, 42, 43, 56 punktus ir rezoliucinę dalį)