Byla T-137/10
Coordination bruxelloise d’institutions sociales et de santé (CBI)
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Valstybinės ligoninės – Belgijos valdžios institucijų asociacijai IRIS priklausančioms valstybinėms ligoninėms skirtos subsidijos – Užbaigiant pirminį tyrimo etapą priimtas sprendimas – Sprendimas pripažinti valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka – Bendros ekonominės svarbos paslauga – Viešosios paslaugos užduoties apibrėžimas – Kompensacijos už viešąją paslaugą proporcingumas“
Santrauka – 2012 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas pripažinti valstybės pagalbą suderinama su bendrąja rinka nepradedant formalios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų asmenų ieškinys pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Ieškinys, kuriuo siekiama apsaugoti procedūrines suinteresuotųjų asmenų teises – Priimtinumas – Pagrindai, kuriais galima remtis
(EB 88 straipsnio 2 dalis ir 230 straipsnio ketvirta pastraipa)
2. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo stadija ir rungimosi stadija – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Aplinkybės, leidžiančios patvirtinti tokių sunkumų egzistavimą – Per pirminio tyrimo procedūrą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamumas ar neišsamumas – Teisminė kontrolė – Ribos
(EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)
3. Konkurencija – Įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Vykdant viešosios paslaugos užduotį patirtų išlaidų kompensavimas – Pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Kriterijai – Ligoninių sektorius – Atsižvelgimas į nekomercinį pobūdį
(EB 86 straipsnio 2 dalis)
4. Konkurencija – Įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Vykdant viešosios paslaugos užduotį patirtų išlaidų kompensavimas – Valstybių narių diskrecija – Ligoninių sektorius – Laisvė organizuoti ir teikti sveikatos paslaugą – Ribos – Vienodo požiūrio principo laikymasis privačių ūkio subjektų dalyvavimo teikiant viešąją paslaugą atveju
(EB 86 straipsnio 2 dalis ir 152 straipsnio 5 dalis)
5. Konkurencija – Įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimas – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Įgaliojimo aktas siekiant užtikrinti viešosios paslaugos užduotį – Formos pasirinkimas
(EB 86 straipsnio 2 dalis)
6. Konkurencija – Įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Vykdant viešosios paslaugos užduotį patirtų išlaidų kompensavimas – Valstybių narių diskrecija – Ribos – Komisijos kontrolė – Pareiga atlikti atskirą kiekvienos iš įgyvendintų kompensavimo priemonių įvertinimą
(EB 86 straipsnio 2 dalis ir 87 straipsnio 1 dalis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo stadija ir rungimosi stadija – Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka – Vertinimo sunkumai – Komisijos pareiga pradėti rungimosi procedūrą – Rimti sunkumai – Tyrimo taikymo apimtis ir vertinamos medžiagos sudėtingumas, kurie gali būti rimtų sunkumų egzistavimo požymis
(EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)
8. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės, skirtos įmonės vykdomų viešosios paslaugos užduočių išlaidoms kompensuoti – Skirtumas tarp Sprendime „Altmark“ nurodytų kriterijų, kuriais siekiama nustatyti, ar egzistuoja pagalba, ir EB 86 straipsnio 2 dalies kriterijų, leidžiančių nustatyti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka
(EB 86 straipsnio 2 dalis ir 87 straipsnio 1 dalis)
9. Konkurencija – Įmonės, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Sutarties nuostatų taikymas – Valstybės finansavimo suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas – Vertinimas atsižvelgiant į įmonės išlaidas, patirtas siekiant užtikrinti paslaugą, neatsižvelgiant į jos ekonominį efektyvumą
(EB 86 straipsnio 2 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 58, 59 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 72–77, 164, 233 punktus)
3. Atsižvelgiant į ypatingą bendros ekonominės svarbos paslaugos užduoties pobūdį tam tikruose sektoriuose, kvalifikuojant priemonę kaip valstybės pagalbą Sprendimą Altmark ir jame nurodytus kriterijus reikia taikyti lanksčiai. Kalbant apie viešąją ligoninių paslaugą, taikant EB 86 straipsnio 2 dalį ir Sprendime Altmark nurodytus kriterijus reikia atsižvelgti į tai, kad ši paslauga nėra komercinė, o jos kvalifikavimas kaip bendros ekonominės svarbos paslaugos labiau paaiškinamas jos poveikiu konkurencingam komerciniam sektoriui.
(žr. 86, 88 punktus)
4. Taikant EB 86 straipsnio 2 dalį ligoninių sektoriui reikia atsižvelgti į valstybių narių įgaliojimų paisymą, kiek jie susiję su jų sveikatos politikos apibrėžimu ir sveikatos bei medicininės priežiūros paslaugų organizavimu ir teikimu, kaip matyti visų pirma iš EB 152 straipsnio 5 dalies. Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus, valstybės narės organizuoja savo nacionalinę sveikatos sistemą pagal jų pasirinktus principus, visų pirma su viešąja ligoninių paslauga susiję įsipareigojimai gali apimti tiek bet kuriai ligoninės įstaigai nustatytus įpareigojimus, tiek vien valstybinėms įstaigoms taikomus papildomus įpareigojimus, atsižvelgiant į jų didelę svarbą siekiant užtikrinti tinkamą nacionalinės sveikatos sistemos veikimą.
Tačiau dėl to, kad valstybės narės patvirtintas sveikatos paslaugos teikimo organizavimas apima viešosios paslaugos įpareigojimų nustatymą privatiems ūkio subjektams, į šią aplinkybę reikia atsižvelgti vertinant sektoriuje taikomas pagalbos priemones. Visų pirma, kai valstybiniams ir privatiems subjektams, kuriems pavesta teikti tą pačią viešąją paslaugą, taikomi skirtingi reikalavimai, o tai reiškia skirtingas išlaidas ir kompensacijas, šie skirtumai turi būti aiškiai nurodyti atitinkamuose įgaliojimų perdavimo jiems aktuose, visų pirma, kad būtų sudaryta galimybė patikrinti subsidijos atitiktį vienodo požiūrio principui.
(žr. 92–95 punktus)
5. Konkurencijos srityje valstybės narės turi plačią diskreciją apibrėždamos, ką jos laiko bendros ekonominės svarbos paslaugomis, todėl šį apibrėžimą Komisija gali ginčyti tik akivaizdžios klaidos atveju. Sąjungos teismo atliekamos Komisijos vertinimų dėl viešosios paslaugos užduoties egzistavimo kontrolės apimtis neišvengiamai susijusi su šiuo apribojimu. Vis dėlto šia kontrole turi būti užtikrinamas tam tikrų minimalių kriterijų, susijusių, be kita ko, su viešosios valdžios akto, kuriuo atitinkamiems ūkio subjektams pavesta bendros ekonominės svarbos paslaugos užduotis, buvimu ir universaliu bei privalomu šios užduoties pobūdžiu, laikymasis.
Šiuo atžvilgiu organizacija gali būti laikoma įgyvendinančia viešosios valdžios įgaliojimus, jeigu didžiąją jos dalį sudaro viešosios valdžios institucijų atstovai ir jei priimdama sprendimą ji turi laikytis tam tikrų viešojo intereso kriterijų. Taigi tam, kad subjekto sprendimai galėtų būti laikomi viešaisiais aktais, jo organai turi būti sudaryti iš asmenų, kuriems pavesta viešojo intereso užduotis, o viešosios valdžios institucijos turi faktiškai galėti kontroliuoti sprendimus.
Kalbant apie akto ar aktų, kuriais ūkio subjektams paskiriama užduotis, teisinės formos pasirinkimą, pabrėžtina, kad valstybės narės turi plačią diskreciją, kadangi įgaliojimas, kuriuo pavedama viešosios paslaugos užduotis, gali būti apibrėžtas keliuose atskiruose aktuose, tiek aktuose, kuriais apskritai reglamentuojama sritis, tiek aktuose, kurie skirti konkrečiai tam tikroms įstaigoms. Įgaliojimas taip pat gali apimti sutartinius aktus, jeigu jie yra viešosios valdžios aktai ir yra privalomi. Tai taikoma a fortiori, kai tokiuose aktuose konkretizuojami teisės aktuose nustatyti įpareigojimai.
(žr. 99–101, 107–109, 111, 112 punktus)
6. Kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija už bendros ekonominės svarbos paslaugos užduotį, turi būti objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto siekiant išvengti to, kad ši kompensacija suteiktų ekonominę naudą, dėl kurios gaunančiai įmonei būtų sudarytos palankesnės sąlygos konkuruojančių įmonių atžvilgiu. Vis dėlto nacionalinės teisės aktų leidėjui nedraudžiama nacionalinėms institucijoms palikti tam tikrą diskreciją. Atvirkščiai, valstybė narė turi plačią diskreciją ne tik apibrėžti bendros ekonominės svarbos paslaugos užduotį, bet ir nustatyti kompensaciją už su bendros ekonominės svarbos paslauga susijusias išlaidas. Tačiau nagrinėjami kriterijai turi būti apibrėžti taip, kad valstybei narei būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti bendros ekonominės svarbos paslaugos sąvoka.
Šiuo atžvilgiu, kadangi valstybės narės laisvos pasirinkti praktines priemones siekiant užtikrinti šios sąlygos laikymąsi, jeigu kompensacijos nustatymo tvarka išlieka objektyvi ir skaidri, šiuo tikslu Komisijos atliekamas vertinimas turi būti pagrįstas konkrečių teisinių ir ekonominių sąlygų, į kurias atsižvelgiant nustatyta kompensacijos suma, analize.
Todėl tokiu atveju, kai valstybė narė taiko kelias kompensacijos priemones, jeigu Komisija atskirai neįvertina finansavimo kriterijų, susijusių su viena iš priemonių, atitinkamą pagalbos priemonę ji išnagrinėja neišsamiai. Taigi net pripažįstant, kad tai yra kompensacijos, kurios naudojamos tik padengti didelį mokėjimų vėlavimą ir vėliau turi būti grąžintos, negalima paneigti, kad gavėjams jos suteikia nors ir laikiną naudą ir dėl to gali būti laikomos atskiromis kompensacijos priemonėmis.
(žr. 189, 191, 192, 214, 215 punktus)
7. Valstybės pagalbos srityje Komisijos vykdomo tyrimo apimtis atliekant pirminį tyrimą bei vertinamos medžiagos sudėtingumas gali patvirtinti, kad atitinkama procedūra gerokai viršijo tai, kas paprastai būtina atliekant pirmąjį tyrimą pagal EB 88 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi ši aplinkybė yra požymis, patvirtinantis rimtų sunkumų egzistavimą.
(žr. 285 punktą)
8. Į ketvirtąjį Sprendime Altmark įtvirtintą kriterijų, susijusį su išlaidų analize atsižvelgiant į tinkamai valdomą ir tinkamai aprūpintą tipinę įmonę, kurį reikia naudoti siekiant nustatyti reikalingos kompensacijos dydį, taigi ir nustatyti galimos valstybės pagalbos egzistavimą, kai įmonė, įpareigota vykdyti su viešąja paslauga susijusius įpareigojimus, pasirinkta ne pagal viešojo pirkimo procedūrą, nereikia atsižvelgti siekiant įvertinti pagalbos suderinamumą pagal EB 86 straipsnio 2 dalį.
(žr. 289, 292 punktus)
9. Pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę į įmonės, kuriai viešosios valdžios institucija patikėjo teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, ekonominį efektyvumą neatsižvelgiama siekiant įvertinti, ar tokiai įmonei suteikta valstybės pagalba suderinama pagal EB 86 straipsnio 2 dalį.
Iš tiesų šia nuostata įpareigojant vertinti suteiktos pagalbos proporcingumą siekiama tik užkirsti kelią įmonei pasinaudoti finansavimu, viršijančiu grynąsias išlaidas, jos patiriamas siekiant užtikrinti viešąją paslaugą, kurią jai pavesta teikti.
Taigi nesant suderintų Bendrijos teisės nuostatų, Komisija neturi teisės spręsti dėl viešosios paslaugos užduočių apimties, t. y. dėl su šia paslauga susijusių išlaidų dydžio, dėl nacionalinių valdžios institucijų šiuo klausimu priimtų politinių sprendimų tinkamumo ar dėl viešosios paslaugos teikėjo ekonominio efektyvumo.
(žr. 293, 294, 300 punktus)