Language of document :

2010 m. kovo 19 d. pareikštas ieškinys byloje FESI prieš Tarybą

(Byla T-134/10)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Fédération européenne de l'industrie du sport (FESI) (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų E. Vermulst ir Y. Van Gerven

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti visą 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1294/2009, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Vietnamo ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas tam tikrai importuojamai iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao siunčiamai avalynei su batviršiais iš odos, deklaruojamai kaip Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao kilmės arba ne1, arba, nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti šį reglamentą tiek, kiek jis susijęs su ieškove ir jos narėmis, ypač keturiomis atrinktomis narėmis (Adidas AG, Nike European Operations BV, Puma AG ir Timberland Europe BV).

Nurodyti Tarybai atskleisti gamybos duomenis kiekvienos atrinktos Europos Sąjungos gamintojos atžvilgiu, kuriais remiantis peržiūros tyrimo metu atrinkti pavyzdžiai, bei užimtumo duomenis kiekvienos atrinktos Europos Sąjungos gamintojo atžvilgiu.

Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė pateikia septynis ieškinio pagrindus.

Pirma, ji tvirtina, jog nepareikalavusi, kad skundą pateikusios Europos Sąjungos gamintojos užpildytų atrankos formas, Taryba klaidingai taikė pagrindinio reglamento2 17 straipsnio 1 dalį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė teisę į gynybą bei nediskriminavimo principą. Konkrečiai kalbant, ieškovė tvirtina, kad Europos Sąjungos institucijos nereikalavo iš skundą pateikusių ES gamintojų užpildytų atrankos formų ir kad todėl ES gamintojų pavyzdžiai atrinkti neturint reikiamų duomenų, remiantis skundo pateikėjų pateiktais neišsamiais nepatvirtinamais duomenimis. Ieškovė teigia, kad todėl jos neturėjo galimybės patikrinti atrinktų pavyzdžių tinkamumo. Toliau ji teigia, kad ES institucijos be jokių objektyvių priežasčių, pažeisdamos pagrindinį nediskriminavimo principą, skirtingai traktavo panašioje padėtyje esančias šalis.

Antra, ieškovė tvirtina, kad atrinkdama ES gamintojų pavyzdžius Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Ji tvirtina, kad ES gamintojų pavyzdžiai nėra didžiausias tipiškas produkcijos arba pardavimo kiekis, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies prasme ir kad daugiausia pavyzdžių buvo atrinkta, remiantis šioje nuostatoje nenurodytais kriterijais.

Trečia, ieškovė teigia, kad Taryba pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos antidempingo susitarimo 6.10 straipsnį netaikydama pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies taip, kaip reikalaujama pagal minėtą straipsnį. Taryba neatrinko ES gamintojų pavyzdžių, kurie atspindėtų didžiausią produkcijos arba pardavimo procentinę dalį, kaip to reikalaujama pagal PPO antidempingo susitarimo 6.10 straipsnį.

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad nustatydama, jog žala greičiausiai tęstųsi, Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis bei 11 straipsnio 2 dalį ir padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą. Ieškovės nuomone, Taryba, neturėdama priemonių klaidingai nustatė žalos tęsimosi galimybę, remdamasi konstatavimu, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ES pramonei toliau buvo daroma žala, pagrįstu makroekonomikos duomenimis, apimančiais duomenis apie ES pramonei nepriklausančias gamintojas, ir nepatikrinta informacija. Be to, makroekonominiai veiksniai buvo įvertinti, remiantis padėties neatspindinčiais ES gamintojų pavyzdžiais.

Penkta, ieškovė tvirtina, kad užtikrindama skundą pateikusių ES gamintojų tapatybės konfidencialumą, Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį ir teisę į gynybą, nes ji užtikrino konfidencialumą nepagrįstai ir kruopščiai neišnagrinėjusi konfidencialumo sąlygų.

Šešta, ji teigia, kad nustatydama produkto kontrolės numerių (PKN) sistemą nagrinėjamam produktui klasifikuoti, Taryba pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį bei rūpestingumo ir gero administravimo principą. Ieškovė mano, kad naudota PKN sistema ir kai kurių avalynės kategorijų klasifikavimo pakeitimas tyrimui įpusėjus neleido teisingai palyginti normaliosios vertės su eksporto kaina. Be to, ieškovės nuomone, tai taip pat neleido objektyviai išnagrinėti importo dempingo kaina apimties ir importo dempingo kaina poveikio kainoms panašių produktų vidaus rinkoje bei atitinkamo tokio importo poveikio tokių prekių vidaus gamintojams. Ieškovė taip pat tvirtina, kad Taryba atidžiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų susijusių veiksnių ir tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtinai reikėjo pakeisti PKN sistemą taip, kaip siūlė ieškovė.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad pasirinkdama panašią šalį, Taryba pažeidė rūpestingumo ir gero administravimo principą, padarė akivaizdžių faktinių aplinkybių vertinimo klaidų ir pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Ieškovė mano, kad Taryba padarė rimtų procedūros pažeidimų pasirinkdama Braziliją kaip panašią šalį, nes šis pasirinkimas šiuo atveju nebuvo atliktas tinkamai ir pagrįstai.

____________

1 - OL L 352, 2009, p. 1

2 - 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 11 sk., 10 t., p. 45)