TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 13 d.
Byla F‑95/05
N
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Administracijos vadovo postas – Trečiosios šalys – Neigiama medicinos tarnybos išvada“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo ieškovė iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2005 m. balandžio 15 d. Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato K direktorato „Išorės tarnyba“ direktoriaus sprendimą, kuriuo ji informuojama, kad nebus įdarbinta Komisijos delegacijos Gvinėjoje administracijos vadove, ir, antra, nurodyti Komisijai atlyginti jos tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Sprendimas: Panaikinti 2005 m. balandžio 15 d. Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato K direktorato „Išorės tarnyba“ direktoriaus sprendimą, kuriuo ieškovė informuojama, kad nebus įdarbinta delegacijos Gvinėjoje administracijos vadove. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Įdarbinimas – Sveikatos būklė – Teisės į gynybą užtikrinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 33 straipsnio antra pastraipa; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 13 straipsnis)
2. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai
[Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas]
1. Vykstant įdarbinimo procedūrai, medicininės išvados parengimo procedūra, kuria neužtikrinama, kad, rengiant galutinę medicininę išvadą, bus atsižvelgta į paties atitinkamo kandidato laisvai pasirinkto gydytojo išvadą, pažeidžiamos Pareigūnų tarnybos nuostatų, kurie, atsižvelgiant į jų tikslą užtikrinti teisę į gynybą ir nesant nuostatų, įtvirtinančių atskirą procedūrą, arba kitų svarbių motyvų, taikomi į trečiąsias šalis paskirtiems laikiniesiems tarnautojams, 33 straipsnio antros pastraipos nuostatos.
(žr. 70 ir 76 punktus)
2. Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 straipsnio c punktą visuose ieškiniuose turi būti nurodytas, be kita ko, ginčo dalykas ir pateiktų teisinių argumentų santrauka. Kad ieškinys dėl žalos, kurią tariamai sukėlė Bendrijos institucija, atlyginimo atitiktų šiuos reikalavimus, jame turi būti nurodyta informacija, iš kurios būtų galima nustatyti veiksmus, dėl kurių ieškovas kaltina instituciją, priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis šių veiksmų ir jo tariamai patirtos žalos ryšys, ir šios žalos pobūdis bei dydis. Atvirkščiai, prašymas atlyginti kažkokią žalą nėra pakankamai tikslus ir jį dėl to reikia laikyti nepriimtinu.
Taip yra tuo atveju, kai ieškovas ieškinyje tik reikalauja iš esmės patenkinti jo prašymą atlyginti tariamai padarytą žalą, kurios suma bus apskaičiuota vėliau, tačiau nepateikia informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti jos dydį, ir neįrodo ar net netvirtina, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių būtų galima jį atleisti nuo pareigos pateikti šią informaciją.
Prašydamas atlyginti neturtinę žalą, nesvarbu, ar tik simbolinę, ar visus realiai patirtus nuostolius, ieškovas turi tiksliai nurodyti, kokią neturtinę žalą tariamai sukėlė veiksmai, dėl kurių jis kaltina institucija, ir bent apytiksliai įvertinti visą šią žalą.
(žr. 86–88, 90 ir 91 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo sprendimai: 1971 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt prieš Tarybą, 5/71, Rink. p. 975, 9 punktas; 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 62 punktas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1994 m. liepos 1 d. Sprendimo Osório prieš Komisiją, T‑505/93, Rink. VT p. I‑A‑179 ir II‑581, 33 ir 35 punktai; 1995 m. vasario 15 d. Sprendimo Moat prieš Komisiją, T‑112/94, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑135, 32, 35, 37 ir 38 punktai; 2007 m. vasario 7 d. Sprendimo Gordon prieš Komisiją, T‑175/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 42 ir 45 punktai.