BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gegužės 13 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruotas dizainas, vaizduojantis griovelį dušo vandeniui nutekėti – Ankstesnis dizainas – Negaliojimo pagrindai – Naujumas – Individualios savybės – Matomos ankstesnio dizaino savybės – Nagrinėjami gaminiai – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 4–7, 19 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑15/13
Group Nivelles, įsteigta Gingelome (Belgija), atstovaujama advokato H. Jonkhout,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Bonne ir A. Folliard‑Monguiral,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Easy Sanitairy Solutions BV, įsteigta Losser (Nyderlandai), atstovaujama advokato F. Eijsvogels,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. spalio 4 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2004/2010‑3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp I‑drain BVBA ir Easy Sanitairy Solutions BV,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias (pranešėjas), teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. sausio 7 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. liepos 16 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kuriame pateikiami reikalavimai panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą dėl ieškinyje nenurodyto klausimo, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. liepos 15 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. rugsėjo 30 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies prašymu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. lapkričio 14 d., kuriuo siekiama, kad ieškovė atsiimtų 2013 m. rugsėjo 30 d. pateiktą pareiškimą, ieškovės ir VRDT pastabomis, susijusiomis su šiuo prašymu, Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktomis atitinkamai 2013 m. gruodžio 16 ir 17 d., ir 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmesti šį prašymą,
susipažinęs su šalims raštu pateiktu Bendrojo Teismo klausimu,
susipažinęs su prašymais pateikti dokumentus, Bendrojo Teismo pateiktais ieškovei ir įstojusiai į bylą šaliai 2014 m. lapkričio 17 d.,
įvykus 2014 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2003 m. lapkričio 28 d. įstojusi į bylą šalis Easy Sanitairy Solutions BV, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą. Šioje paraiškoje buvo nurodytas taip pavaizduotas dizainas:
2 Ginčijamas dizainas kaip Bendrijos dizainas buvo įregistruotas (registracijos Nr. 000107834‑0025) ir paskelbtas 2004 m. kovo 9 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 19/2004. Kaip matyti iš šios registracijos, jis vaizduoja „dušo sifoną (shower drain)“.
3 2009 m. kovo 31 d. ginčijamo dizaino registracijos galiojimo terminas buvo pratęstas. Apie pratęsimą paskelbta 2009 m. balandžio 2 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 61/2009.
4 2009 m. rugsėjo 3 d. I‑drain BVBA pateikė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsnį. Šį prašymą ji grindė Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu negaliojimo pagrindu. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalies, šios sąlygos susijusios, visų pirma, su atitinkamo dizaino naujumu (pagal minėto reglamento 5 straipsnį) ir individualiomis savybėmis (pagal to paties reglamento 6 straipsnį), kurie vertinami tą dieną, kai jis tampa prieinamas visuomenei, ši diena nustatoma pagal aptariamo reglamento 7 straipsnį.
5 Savo prašymui pripažinti registraciją negaliojančia pagrįsti I‑drain pateikė, be kita ko, ištraukas iš dviejų bendrovės Blücher gaminių katalogų (toliau – Blücher katalogai). Blücher kataloguose pateikiama tokia iliustracija:
6 2010 m. rugpjūčio 30 d. prijungus bendrovę ieškovė Group Nivelles perėmė I‑drain, kuri nebeegzistavo kaip juridinis asmuo, teises ir įsipareigojimus.
7 2010 m. rugsėjo 23 d. VRDT anuliavimo skyrius paskelbė ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia ir taip patenkino I‑drain jam pateiktą prašymą.
8 Anuliavimo skyrius nurodė, jog iš I‑drain argumentų aiškiai matyti, kad jos prašymas pripažinti registraciją negaliojančia grindžiamas tuo, kad ginčijamas Bendrijos dizainas tariamai nėra naujas ir neturi individualių savybių (Anuliavimo skyriaus sprendimo 3 punktas). Jo nuomone, šis dizainas vaizduoja dušo plokštelę, bakelį ir sifoną, stricto sensu, o vienintelė matoma šio dizaino savybė yra viršutinė minėtos plokštelės dalis (Anuliavimo skyriaus sprendimo 15 punktas). Taigi ši plokštelė tapati plokštelei, esančiai šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre, o ginčijamas dizainas nėra naujas, palyginti su šiame dokumente nurodytu dizainu (Anuliavimo skyriaus sprendimo 19 punktas). Be to, Anuliavimo skyrius atmetė kaip nesvarbų įstojusios į bylą šalies argumentą, kad plokštelė, esanti šio sprendimo 5 punkte pavaizduotos iliustracijos centre, naudojama kitokioje aplinkoje nei ta, kurioje naudoti skirtas gaminys, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas. Jo nuomone, „gaminio, kuriam pritaikytas dizainas, naudojimas nėra [jo] išvaizdos dalis, todėl skirtumas neturi įtakos dviejų dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimui“ (Anuliavimo skyriaus sprendimo 20 punktas).
9 2010 m. spalio 15 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
10 2012 m. spalio 4 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Trečioji apeliacinė taryba panaikino 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą. Iš esmės ji, priešingai nei Anuliavimo skyrius, nusprendė, kad ginčijamam Bendrijos dizainui būdingas naujumas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, kadangi jis netapatus plokštelei, esančiai šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre, o, palyginti su ja, turi skirtumų, kurie nėra nei „minimalūs“, nei tokie, kuriuos būtų „sunku įvertinti objektyviai“ ir kurių dėl to negalima laikyti nesvarbiais (ginčijamo sprendimo 31–33 punktai). Ji grąžino bylą Anuliavimo skyriui, kad „būtų išnagrinėtas prašymas panaikinti, grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, skaitomu kartu su [4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsniu]“ (ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas).
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– patvirtinti 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą prieš tai, jei reikia, ištaisius motyvus.
12 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
13 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– panaikinti ginčijamą sprendimą remiantis kitokiais pagrindais, nei nurodyti ieškovės,
– priteisti iš ieškovės ir VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 Pareiškime, kuris numatytas Procedūros reglamento 135 straipsnio 3 dalyje ir kurį ieškovė pateikė Bendrajam Teismui 2013 m. rugsėjo 30 d., prašoma, kad Bendrasis Teismas nepakeistų pirminių išvadų, ir paaiškinama, kad, be kita ko, ji prašo atmesti įstojusios į bylą šalies pateiktą „priešpriešinį ieškinį“ ir priteisti iš „VRDT [arba iš] įstojusios į bylą šalies“ bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškovės antrojo reikalavimo priimtinumo
15 VRDT nurodo, kad ieškovės antrasis reikalavimas yra nepriimtinas. Jos nuomone, ieškovė iš esmės prašo, kad Bendrasis Teismas patvirtintų 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą. Kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos (2011 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo El Jirari Bouzekri / OHMI – Nike International (NC NICKOL), T‑207/09, EU:T:2011:537, 15–17 punktai ir 2012 m. vasario 29 d. Sprendimo Certmedica International ir Lehning entreprise / OHMI – Lehning entreprise ir Certmedica International (L112), T‑77/10 ir T‑78/10, EU:T:2012:95, 32 punktas), Bendrasis Teismas neturi kompetencijos priimti patvirtinančių sprendimų arba sprendimų dėl pripažinimo.
16 Įstojusi į bylą šalis aiškiai nesiremia ieškovės antrojo reikalavimo nepriimtinumu, tačiau nurodo, kad Bendrasis Teismas negali patvirtinti 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus sprendimo ir kad, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, byla turėtų būti grąžinta Apeliacinei tarybai, kuri turėtų priimti sprendimą atsižvelgdama į sprendimą panaikinti ginčijamą sprendimą.
17 Šiems argumentams negalima pritarti.
18 Visų pirma, VRDT nurodyta teismo praktika šiuo atveju yra nesvarbi. Abiejuose VRDT minėtuose sprendimuose kalbama apie reikalavimus, kuriais siekiama, kad Bendrasis Teismas patvirtintų Apeliacinės tarybos, o ne žemesnės VRDT instancijos sprendimą, kiek šis sprendimas palankus šaliai, pareiškusiai ieškinį Bendrajam Teismui. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad iš 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 65 straipsnio 2 ir 3 dalių (kurių turinys identiškas Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 2 ir 3 dalių turiniui) matyti, jog nepriimtina ta reikalavimų dalis, kuria ieškovas tik siekia, kad būtų patvirtintas pagrindas arba argumentai, jo išdėstyti Apeliacinei tarybai pateiktoje apeliacijoje, kuriems ši taryba pritarė (15 punkte minėto Sprendimo NC NICKOL, EU:T:2011:537, 17 punktas ir 15 punkte minėto Sprendimo L112, EU:T:2012:95, 32 punktas).
19 Iš tikrųjų Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Bendrajame Teisme galima iškelti bylas dėl apeliacinių tarybų priimtų sprendimų, 2 dalyje numatyta, kad galima kelti bylas dėl kompetencijos stokos, dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, dėl Sutarties pažeidimo, dėl Reglamento Nr. 6/2002 arba dėl bet kokių teisės nuostatų taikymo arba dėl neteisingo naudojimosi jų suteikiamais įgaliojimais, 3 dalyje numatyta, kad Bendrasis Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą, ir galiausiai 4 dalyje numatyta, kad byloje gali dalyvauti bet kuri Apeliacinėje taryboje vykusio nagrinėjimo šalis, kuriai jos sprendimas buvo nepalankus. Iš pastarosios dalies, be kita ko, matyti a contrario, kad procedūros Apeliacinėje taryboje šalis negali Bendrajam Teismui pareikšti ieškinio dėl minėtos Apeliacinės tarybos sprendimo, kuriuo visiškai patenkinami jos reikalavimai.
20 Taigi šiuo atveju ieškovės antruoju reikalavimu nesiekiama, kad būtų visiškai arba iš dalies patvirtintas ginčijamas sprendimas, kuris, be kita ko, ieškovei yra nepalankus. Juo siekiama, kad Bendrasis Teismas pats nuspręstų, jog Apeliacinė taryba turėjo arba galėjo priimti sprendimą atmesti jai pateiktą apeliaciją ir po to patvirtinti 2010 m. rugsėjo 23 d. Anuliavimo skyriaus sprendimą. Kitaip tariant, juo siekiama, kad Bendrasis Teismas įgyvendintų savo įgaliojimus keisti Apeliacinės tarybos sprendimą, suteiktus jam pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 3 dalį. Taigi šis reikalavimas yra priimtinas (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Beifa Group / VRDT – Schwan‑Stabilo Schwanhäußer (Rašymo priemonė), T‑148/08, Rink., EU:T:2010:190, 40–44 punktus).
Dėl atsižvelgimo į vieną ieškinio A.9 priedo puslapį
21 VRDT ir įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad ieškinio A.9 priedo 76 puslapyje ieškovė pateikė dokumentą, kuris nebuvo pateiktas VRDT. Todėl jos prašo, kad Bendrasis Teismas į šį dokumentą neatsižvelgtų.
22 Šiuo klausimu reikia nurodyti, jog iš procedūros VRDT medžiagos, kuri Bendrajam Teismui buvo perduota pagal šio teismo procedūros reglamento 133 straipsnio 3 dalį, matyti, kad ieškinio A.9 priedo 76 puslapyje pateikto dokumento nėra tarp dokumentų, kuriuos šalys pateikė VRDT. Minėto priedo 75 puslapyje yra pateikta 2009 m. spalio 5 d. laiško, kurį M. F. (iš įmonės Blücher) išsiuntė R. G. (iš bendrovės I‑drain) ir kurį ieškovė pateikė savo pastabų, 2010 m. balandžio 2 d. pateiktų Anuliavimo skyriui, 4 priede, kopija. Tačiau dokumento, pateikto šio priedo 76 puslapyje, nėra nei pastabų prieduose, nei apskritai tarp įvairių dokumentų, kuriuos šalys pateikė per procedūrą VRDT. Be kita ko, per posėdį atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą ieškovės atstovas patvirtino, kad aptariamo priedo 76 puslapyje esantis dokumentas nebuvo pateiktas per procedūrą VRDT.
23 Taigi reikia priminti, kad Bendrajam Teismui pateiktu ieškiniu siekiama patikrinti VRDT apeliacinių tarnybų sprendimų teisėtumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnį, todėl Bendrajam Teismui nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus.
24 Taigi reikia atmesti ieškinio A.9 priedo 76 puslapyje pateiktą dokumentą ir nereikia nagrinėti jo įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. Sprendimo Grupo Promer Mon Graphic / VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas), T‑9/07, EU:T:2010:96, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
Dėl įstojusios į bylą šalies antrojo reikalavimo priimtinumo
25 Savo pastabose, susijusiose su įstojusios į bylą šalies prašymu, kuriuo siekta, kad būtų atsiimtas Procedūros reglamento 135 straipsnio 3 dalyje numatytas pareiškimas, kurį ieškovė pateikė 2013 m. rugsėjo 30 d., VRDT pirmiausia rėmėsi įstojusios į bylą šalies antrojo reikalavimo nepriimtinumu. Jos nuomone, įstojusios į bylą šalies prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą yra nepriimtinas, nes tai yra jai palankus sprendimas. Savo argumentams pagrįsti ji nurodo 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Budějovický Budvar / VRDT – Anheuser‑Busch (BUD) (T‑225/06, T‑255/06, T‑257/06 ir T‑309/06, Rink., EU:T:2008:574, 150 ir 151 punktai).
26 Nors įstojusios į bylą šalies antrojo reikalavimo nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu VRDT negalėjo remtis savo pastabose, susijusiose su įstojusios į bylą šalies prašymu, kuriuo siekiama, kad būtų atsiimtas pareiškimas, numatytas Procedūros reglamento 135 straipsnio 3 dalyje, šį klausimą reikia išnagrinėti, nes tai klausimas, kurį prireikus Bendrasis Teismas gali nagrinėti savo iniciatyva.
27 Šiuo klausimu, visų pirma, primintina, kad pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį savo atsakyme į ieškinį įstojantis į bylą asmuo, nurodytas to paties straipsnio 1 dalyje (susijusioje su procedūros Apeliacinėje taryboje šalimis, kitomis nei ieškovas) gali prašyti panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą tais klausimais, kurie nėra išdėstyti ieškinyje, ir pateikti pagrindus, kurių nėra ieškinyje.
28 Toliau kaip nesvarbią reikia atmesti nuorodą į šio sprendimo 25 punkte minėtą sprendimą BUD (EU:T:2008:574, 150–151 punktai). Šiame sprendime Bendrasis Teismas atmetė kai kuriuos įstojusios į tą bylą šalies argumentus ir nurodė, kad „net darant prielaidą, kad [aptariami] argumentai turi būti laikomi Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalimi grindžiamu savarankišku pagrindu, reikia nurodyti, jog šis pagrindas yra nesuderinamas su pačios įstojusios į bylą šalies, [kuri] nereikalavo panaikinti arba pakeisti [Apeliacinės tarybos sprendimo šioje byloje] pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, reikalavimais“ (25 punkte minėto Sprendimo BUD, EU:T:2008:574, 150 ir 151 punktai). Šiuo atveju įstojusi į bylą šalis konkrečiai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.
29 Dėl VRDT argumento, jog ginčijamas sprendimas „palankus“ įstojusiai į bylą šaliai, primintina, kad pagal teismo praktiką Apeliacinės tarybos sprendimas turi būti laikomas patenkinusiu vienos iš šioje taryboje vykusios procedūros šalių reikalavimus, kai juo patenkinamas šios šalies prašymas remiantis tik dalimi jos pateiktų argumentų, net jei jame nenagrinėjami arba atmetami kiti šios šalies nurodyti pagrindai ar argumentai (žr. 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Völkl / VRDT – Marker Völkl (VÖLKL), T‑504/09, Rink., EU:T:2011:739, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau VRDT apeliacinės tarybos sprendimu nepatenkinami šalies reikalavimai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 4 dalį, kai Apeliacinė taryba dėl šios šalies prašymo, pateikto VRDT, priima jai nepalankų sprendimą (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo VÖLKL, EU:T:2011:739, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
30 Šiuo atveju Anuliavimo skyrius nurodė, jog ieškovės prašymas pripažinti registraciją negaliojančia iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčijamas Bendrijos dizainas esą nėra naujas ir neturi individualių savybių. Be to, jo nuomone, šis dizainas tapatus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 2 dalį, ankstesniam dizainui, t. y. dizainui, vaizduojančiam plokštelę, esančią šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre.
31 Tiek 2010 m. birželio 22 d. pastabose, Anuliavimo skyriui pateiktose atsakant į šio sprendimo 22 punkte minėtas 2010 m. balandžio 2 d. ieškovės pastabas, tiek ir Apeliacinėje taryboje (žr. ieškovės argumentų santrauką ginčijamo sprendimo 14 punkte, visų pirma, dalį pavadinimu „Anuliavimo skyriaus nepagrįstas atsižvelgimas į dokumentą D1, siekiant nustatyti ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes“, ginčijamo sprendimo 9–13 puslapiuose) įstojusi į bylą šalis visų pirma tvirtino, kad šio sprendimo 5 punkte esančioje iliustracijoje, kuri pateikta ir Anuliavimo skyriaus sprendimo 8 punkte, vaizduojamas ne dušo sifonas, o tik grotelės, kurios gali būti panaudojamos grioveliams.
32 Todėl įstojusi į bylą šalis nurodo, kad šio sprendimo 5 punkte pateikta iliustracija ir, bendriau tariant, Blücher kataloguose esantys gaminiai visiškai skiriasi nuo gaminio, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas. Įstojusios į bylą šalies nuomone, dėl to į šiuos gaminius negali būti atsižvelgiama vertinant ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes.
33 Šiems argumentams nepritarė Apeliacinė taryba. Priešingai, kaip teisingai nurodė įstojusi į bylą šalis, ginčijamo sprendimo 31 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad „ankstesnį dizainą sudaro labai paprastas keturkampis dušo sifonas“. Taigi ji implicitiškai, tačiau aiškiai atmetė įstojusios į bylą šalies argumentą, kad tai veikiau yra griovelio grotelės. Dėl šio argumento atmetimo buvo neišvengiamai atmesti ir įstojusios į bylą šalies argumentai, kad į Blücher kataloguose esančius dizainus neturi būti atsižvelgiama vertinat ginčijamo dizaino naujumą ir individualias savybes.
34 Iš tikrųjų, nors Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir pripažino šio dizaino registraciją negaliojančia dėl to, kad jis nenaujas, ji grąžino bylą Anuliavimo skyriui, kad „būtų išnagrinėtas prašymas panaikinti, grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, skaitomu kartu su [4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsniu]“, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto. Iš nuorodos į minėto reglamento 6 straipsnį, susijusį su individualiomis savybėmis, matyti, kad po to, kai byla grąžinama Anuliavimo skyriui, šis skyrius turi išanalizuoti, ar ginčijamas dizainas turi tokių savybių. Be kita ko, ginčijamo sprendimo 36 punkto paskutiniame sakinyje Apeliacinė taryba aiškiai nurodė, kad tokia „nauja analizė turi būti pagrįsta Anuliavimo skyriui pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais ir argumentais, taip pat Apeliacinei tarybai abiejų šalių pateiktomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais ir argumentais“, prie kurių priskiriami ir Blücher katalogai, kuriuos įstojusi į bylą šalis norėjo pašalinti iš šios analizės.
35 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas dėl įstojusios į bylą šalies prašymo yra jai nepalankus, todėl turi būti laikoma, kad juo nebuvo patenkinti jos reikalavimai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 4 dalį. Todėl įstojusios į bylą šalies antrasis reikalavimas, kuriuo siekiama panaikinimo, yra priimtinas, o priešingi VRDT argumentai turi būti atmesti (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 17 d. Sprendimo Laytoncrest / VRDT – Erico (TRENTON), T‑171/06, Rink., EU:T:2009:70, 21 punktą ir 29 punkte minėto Sprendimo VÖLKL, EU:T:2011:739, 28 punktą).
Dėl ieškovės pirmojo reikalavimo pagrįstumo
36 Ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su tuo, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai ginčijamą dizainą lygino su ankstesniais dizainais, kuriais grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia. Jos nuomone, dėl šio klaidos Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamas dizainas yra naujas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį.
37 Taigi pirmiausia reikia nustatyti, į kokį ankstesnį dizainą atsižvelgė VRDT instancijos, kai analizavo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia. Kadangi dizaino apsaugą, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį, sudaro gaminio išvaizdos apsauga ir kadangi, kaip matyti iš šio reglamento 12 konstatuojamosios dalies, ši apsauga neturėtų apimti dalių, kurių nesimato įprastai naudojant atitinkamą gaminį (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Biscuits Poult / VRDT – Banketbakkerij Merba (Biscuit), T‑494/12, Rink., EU:T:2014:757, 19 ir 20 punktus ir 2014 m. spalio 3 d. Sprendimo Cezar / VRDT – Poli‑Eco (Insert), T‑39/13, Rink., EU:T:2014:852, 40, 51 ir 52 punktus), paskui reikėtų nustatyti matomus šio ankstesnio dizaino elementus. Galiausiai reikia patikrinti, ar Apeliacinė taryba teisingai palygino matomus ginčijamo ir ankstesnio dizaino elementus.
38 Prieš pradedant šį patikrinimą reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą „dizainas“ – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio arba jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros arba medžiagų savybių.
39 Be to, pagal to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalį dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas tik atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.
40 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnyje nurodyta:
„1. Dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas nebuvo paskelbtas viešai:
<…>
b) iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotas Bendrijos dizainas.
2. Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.“
41 Iš Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 2 dalies matyti, kad du dizainai laikomi tapačiais, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis, t. y. detalėmis, kurios nepastebimos iš karto ir dėl kurių neatsiranda, nors ir nedidelių, minėtų dizainų skirtumų. A contrario, vertinant dizaino naujumą reikia patikrinti, ar dizainai, dėl kurių kilo ginčas, turi skirtumų, kurie nėra neesminiai, net jeigu jie nedideli (2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Kastenholz / VRDT – Qwatchme (Laikrodžių ciferblatai), T‑68/11, Rink., EU:T:2013:298, 37 punktas).
42 Taip pat reikia trumpai išdėstyti tai, kas buvo nuspręsta Anuliavimo skyriaus sprendimu ir ginčijamu sprendimu.
43 Anuliavimo skyrius savo sprendimo 15 punkte nusprendė, kad ginčijamas dizainas vaizduoja „dušo sifoną (shower drain)“, kurį sudaro plokštelė, bakelis ir sifonas. Šiuo klausimu jis pridūrė: „Bakelis ir sifonas pritvirtinti prie plokštelės apatinio paviršiaus.“
44 Dėl ginčijamo dizaino vaizdo, pateikto šio sprendimo 1 punkte, galima konstatuoti, kad, žiūrint iš kairės į dešinę pusę, pirmame paveikslėlyje pavaizduota plokštelė su apačioje esančiu bakeliu (link kurio teka vanduo) ir šio bakelio centre pritvirtintu sifono vamzdžiu; antrame paveikslėlyje pavaizduota apatinė bakelio dalis su jo centre pritvirtintu sifono vamzdžiu ir, galiausiai, trečiame paveikslėlyje pavaizduota viršutinė plokštelės dalis.
45 Anuliavimo skyriaus sprendimo 16 punkte nurodyta, kad „įprastai naudojant, t. y. kai dušas veikia, plokštelė įmontuojama į grindis, todėl bakelio ir sifono nesimato“. Remdamasis šiuo paaiškinimu savo sprendimo 19 punkte jis nusprendė, kad „vienintelė matoma ginčijamo dizaino savybė yra viršutinė plokštelės dalis“. Jo nuomone, ši matoma ginčijamo dizaino savybė tapati „D1 nurodytai savybei“, todėl jis nusprendė, kad ginčijamas dizainas nėra naujas.
46 Apeliacinei tarybai pateiktoje apeliacijoje įstojusi į bylą šalis visų pirma nurodė, kad Anuliavimo skyrius klaidingai nusprendė, jog uždengiančioji plokštelė yra vienintelis gaminio, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, elementas, matomas jį įmontavus. Jos nuomone, matomas ir plokštelės šonas, taip pat vienoje ir kitoje jos pusėje esančios įpjovos. Anuliavimo skyrius nepalygino visų svarbių ginčijamo dizaino savybių su „D1 esančiomis savybėmis“, todėl Anuliavimo skyriaus sprendime pateikta išvada, kad minėtas dizainas nėra naujas, yra klaidinga.
47 Atidžiai skaitant ginčijamą sprendimą, nepaisant šiek tiek dviprasmiško jo teksto, matyti, kad Apeliacinė taryba pritarė argumentui, jog viršutinė uždengiančiosios plokštelės dalis yra ne vienintelis jos elementas, kuris išlieka matomas įmontavus „dušo sifoną“ (shower drain), su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas. Iš tikrųjų minėto sprendimo 31 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad „ginčijamą dizainą sudaro stačiakampio formos uždengiančioji plokštelė ir šoninės įpjovos bei dušo sifono siauri išoriniai kraštai, nes visi šie elementai yra matomi įprastai naudojant“.
48 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad gaminį, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, sudaro, kaip teisingai konstatavo Anuliavimo skyrius, uždengiančioji plokštelė, bakelis ir dušo sifono vamzdis. Konkrečiai tariant, dušo vanduo teka į bakelį ir per sifoną išteka į kanalizaciją. Bakelis uždengtas uždengiančiąja plokštele, kuriai būdinga tai, kad ji yra tvirta, t. y. jos paviršiuje nėra angų, per kurias vanduo galėtų nutekėti į bakelį. Vanduo į bakelį nuteka per dvi įpjovas, esančias abiejose ilgose šoninėse plokštelės pusėse.
49 Įmontavus „dušo sifoną (shower drain)“, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, t. y. įmontavus jį į dušo grindis, matoma ne tik viršutinė plokštelės dalis, bet ir, kaip ginčijamo sprendimo 31 punkte teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, abi šoninės įpjovos ir viršutinė bakelio krašto dalis. Būtent šio elemento matomumą Apeliacinė taryba turi omenyje, kai nurodo „dušo sifono (shower drain)“ „siaurus išorinius kraštus“. Be to, būtent šie paaiškinimai pagrindžia išvadą, kad ginčijamo sprendimo 31 punkte esančią frazę, cituotą šio sprendimo 47 punkte, reikia suprasti taip, jog Apeliacinė taryba, kaip ir įstojusi į bylą šalis, manė, kad „įprastai naudojant“ dušo sifoną (shower drain), su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, t. y. jį įmontavus, matoma ne tik viršutinė uždengiančiosios plokštelės dalis, bet ir kiti minėti šio gaminio elementai.
50 Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus reikia išanalizuoti ieškovės nurodytą vienintelį pagrindą.
51 Ieškinyje ieškovė nepateikia argumentų, kurie galėtų paneigti šio sprendimo 47–49 punktuose išdėstytus argumentus. Ji veikiau ginčija Apeliacinės tarybos atlikto ginčijamo dizaino ir „ankstesnio dizaino“, minėto ginčijamo sprendimo 31 punkte, palyginimą. Jos nuomone, iš šio ginčijamo sprendimo punkto matyti, kad Apeliacinė taryba klaidingai suprato Anuliavimo skyriaus sprendimo 19 punktą.
52 Ieškovė pažymi, kad Anuliavimo skyrius savo sprendime vartojo santrumpą „D1“ tam, kad nurodytų visas prie bylos medžiagos pridėtas Blücher katalogų ištraukas, o ne tik šio sprendimo 5 punkte nurodytą iliustraciją, kuri buvo pateikta ir Anuliavimo skyriaus sprendimo 8 punkte. Minėta iliustracija yra tik dalis dokumento, kuris Anuliavimo skyriaus sprendime vadinamas „D1“. Be kita ko, ieškovės nuomone, Anuliavimo skyriaus išvada, pateikta jo sprendimo 8 punkte, nėra visiškai teisinga, nes šioje iliustracijoje pavaizduotas ne „nutekėjimo griovelis“, o tik nutekėjimo griovelio „nulinės grotelės“. Ieškovė nurodo, kad sąvoką „nulinės grotelės“ reikia suprasti kaip grindyse įmontuotame nutekėjimo bakelyje esančias groteles. Horizontaliame šių grotelių paviršiuje nėra angų, todėl skystis gali ištekėti tik per grotelių šonus.
53 Ieškovė nurodo, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktoje iliustracijoje pavaizduotos „nulinės grotelės“ atitinka ginčijamo dizaino „nulines groteles“. Abejos pagamintos iš nerūdijančio plieno ir panašios į pailgą keturkampį. Nė vieno iš jų horizontaliame paviršiuje nėra angų, todėl skystis į bakelį gali nutekėti tik per šonus. Šiuo klausimu ieškovė patikslina, kad plokštelėje matoma anga, esanti minėtos iliustracijos centre, skirta tam, kad valant būtų galima nuimti bakelio groteles. Iš to ji daro išvadą, kad minėtame paveikslėlyje vaizduojama tiesiog keturkampė uždengiančioji plokštelė, kitaip tariant „nulinės grotelės“, 1998 m. pagamintos danų įmonės Blücher, kurios apibūdinamos kaip „Spaltrost“ (vokiškai) arba „Spalterist “ (daniškai), o tai reiškia „grotelės su plyšiais“.
54 Ieškovė tvirtina, jog ginčijamas sprendimas yra klaidingas tiek, kiek jo 31 punkte nurodyta, kad „ankstesnį dizainą (D1) sudaro labai paprastas stačiakampis dušo sifonas [(shower drain)], kurį sudaro uždengiančioji plokštelė, kurioje yra anga“. Plačiai žinoma, kad dušo vandens nutekėjimo mechanizmą sudaro ne tik uždengiančioji plokštelė, kuri, kaip matyti iš jos pavadinimo, skirta kažkam – šiuo atveju dušo vandens nutekėjimo mechanizmui arba nutekėjimo bakeliui uždengti. Jos nuomone, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktoje iliustracijoje vaizduojama tik uždengiančioji plokštelė, o ne visas įprastai naudojant matomas dušo vandens nutekėjimo mechanizmas, kuris sudaro Blücher kataloguose nurodytą ankstesnį dizainą.
55 Taigi ieškovė nurodo, jog iš ginčijamo sprendimo 7 ir 31 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba klaidingai lygino įprastai naudojant matomo ginčijamo dizaino vaizdą tik su šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančia uždengiančiąja plokštele. Taigi Blücher katalogai, kuriuos ieškovė pateikė VRDT, leidžia daryti išvadą, kad šiame paveikslėlyje matomos „nulinės grotelės“ turėtų būti tarp tiesių išorinių nutekėjimo bakelio kraštų ir kad grindų paviršius aplink bakelį, tiesūs išoriniai bakelio kraštai ir tarp jų esančios „nulinės grotelės“ yra tame pačiame aukštyje. Taip būtų ir ginčijamo dizaino atveju.
56 Be kita ko, iš Blücher katalogų konteksto matyti, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančios uždengiančiosios grotelės, kaip ir kitų rūšių uždengiančiosios grotelės, turi būti tarp grindyse įmontuoto nutekėjimo bakelio tiesių kraštų. Pats nutekėjimo bakelis, pateiktas pirmame ir paskutiniame aptariamų katalogų puslapiuose, skiriasi tuo, kad čia jis pavaizduotas su grotelėmis, kurių paviršiuje yra angos.
57 Ieškovės nuomone, kai šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė yra tokiame nutekėjimo bakelyje, kaip nurodytas Blücher kataloguose, tokio dušo vandens nutekėjimo mechanizmo, naudojamo įprastai, vaizdą sudaro ne tik uždengiančioji plokštelė, bet ir, priešingai, nei manė Apeliacinė taryba, minėtos plokštelės šonai arba kraštai, pailgi plyšiai abiejuose plokštelės šonuose ir siauras išorinis nutekėjimo bakelio kraštas.
58 Todėl ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba ginčijamą sprendimą grindė netiksliais motyvais ir klaidingu nagrinėjamų dizainų palyginimu.
59 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 45–47 punktuose pateiktų paaiškinimų, Apeliacinė taryba teisingai manė, kad, įmontavus ginčijamo dizaino vaizduojamą dušo sifoną (shower drain), horizontalus uždengiančiosios plokštelės paviršius nėra vienintelis elementas, kuris lieka matomas. Anuliavimo skyrius, kuris padarė priešingą išvadą, savo sprendimo 16 punkte padarė klaidą, ją ištaisyti turėjo Apeliacinė taryba.
60 Tačiau Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime nepadarė teisingų išvadų iš klaidos, kurią pati konstatavo.
61 Neginčijama, kad, siekdamas įvertinti ginčijamo dizaino naujumą, Anuliavimo skyrius klaidingai lygino tik ginčijamame dizaine esančią uždengiančiąją plokštelę su šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančia uždengiančiąja plokštele. Tačiau tai nereiškia, kad būtų įmanoma įvertinti ginčijamo dizaino naujumą lyginant visus jo elementus, kurie išlieka matomi jį įmontavus, tik su aptariamos iliustracijos centre esančia plokštele. Iš tikrųjų taip būtų palyginami, pirma, visi matomi dušo vandens nutekėjimo mechanizmo (kurį vaizduoja ginčijamas dizainas) elementai ir, antra, vienintelis ankstesnio dušo nutekėjimo mechanizmo elementas.
62 Šiuo klausimu nebūtina nustatyti, ar, kaip nurodo ieškovė (žr. šio sprendimo 54 punktą), plačiai žinoma, kad dušo vandens nutekėjimo mechanizmą sudaro ne tik uždengiančioji plokštelė. Pakanka konstatuoti, kad bet kuriuo atveju įrodymų, kuriuos šalys pateikė VRDT, nagrinėjimas negali lemti išvados, jog šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė yra tik viena skysčių nutekėjimo mechanizmo dalis ir kad dėl to, vertinant ginčijamo dizaino naujumą, būtina palyginti po įmontavimo matomas jo savybes ir ankstesnio dizaino savybes, matomas jį įmontavus, prie kurių priskirtina ir minėta uždengiančioji plokštelė.
63 Iš tikrųjų, pirma, Blücher kataloguose, kurių ištraukas pateikė ieškovė, prie šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos nurodytas pavadinimas „Roste für Rinnen und Aufsatzstücke“, o tai reiškia „Grotelės nutekėjimo grioveliams ir viršutinės dalys“. Todėl aišku, kad šios iliustracijos centre esanti plokštelė yra tik paprasta uždengiančioji plokštelė, atliekanti skysčių nutekėjimo mechanizmo grotelių funkciją, ir ji pati nėra visas toks mechanizmas.
64 Antra, kitame aptariamų katalogų puslapyje (21 puslapis), kurį VRDT taip pat pateikė ieškovė, yra diagrama, kurioje parodyta, kaip įvairios įmonės Blücher tiekiamos dalys gali būti derinamos, siekiant sukonstruoti visą skysčių nutekėjimo mechanizmą. Konkrečiai šioje diagramoje nurodytos šešios grotelių rūšys, iš kurių vienos be angų, kurios gali būti montuojamos prie bakelio, o šis savo ruožtu – prie sifono. Minėtos grotelės kvadratinės, o ne pailgos, tačiau akivaizdu, kad tas pats principas taikytinas ir kitų formų bei matmenų grotelėms.
65 Šiuo klausimu reikia pasakyti, kad šioje diagramoje nurodytos grotelės be angų (uždengiančioji plokštelė) pažymėtos modelio numeriu 697.200.200.20. Iš to paties katalogo 34 puslapio matyti, kad tai yra įmonės Blücher siūlomos uždengiančiųjų plokštelių serijos „Spaltrost“ kvadratinės formos variantas. Ta pati serija apima ir kitus modelius (jų numeriai 697.200.075.99, 697.200.150.99 ir 697.200.200.99), kurių vaizdas toks pat (t. y. be angų horizontaliame paviršiuje), tačiau forma yra pailga. Be kita ko, aptariamame puslapyje šalia šių modelių matmenų yra uždengiančiosios plokštelės, tapačios šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančiai plokštelei, paveikslėlis. Taigi skaitant šiuos katalogus galima lengvai padaryti išvadą, kad visų juose nurodytų rūšių grotelės (arba uždengiančiosios plokštelės) gali būti derinamos su kitomis detalėmis, kurias taip pat siūlo įmonė Blücher, tam, kad būtų sukonstruotas skysčių nutekėjimo mechanizmas.
66 Trečia, kaip nurodo ieškovė, pirmame ir paskutiniame Blücher katalogų puslapiuose, kurie yra tarp šių katalogų ištraukų, kurias ji pateikė VRDT, yra įmonės Blücher siūlomo pailgos formos vandens nutekėjimo mechanizmo paveikslėliai; skirtumas tas, kad šiuose dviejuose paveikslėliuose mechanizmas turi uždengiančiąją plokštelę su angomis horizontaliame paviršiuje (groteles).
67 Ketvirta, reikia taip pat nurodyti, jog iš 2010 m. balandžio 2 d. VRDT anuliavimo skyriui pateiktų ieškovės pastabų 15 ir 16 dalių aiškiai matyti, kad Blücher kataloguose esančios uždengiančiosios plokštelės be angų, prie kurių priskiriama šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti plokštelė, yra tik viena skysčių nutekėjimo mechanizmo dalis ir jos pačios savaime nėra toks mechanizmas.
68 Penkta, galiausiai reikia nurodyti, jog įstojusi į bylą šalis VRDT instancijose neginčijo aplinkybės, kad įmonės Blücher siūloma „Spaltrost“ rūšies uždengiančioji plokštelė skirta naudoti kaip skysčių nutekėjimo mechanizmo dalis. Priešingai, 2010 m. birželio 27 d. Anuliavimo skyriui pateiktų pastabų 11 priede įstojusi į bylą šalis pateikė įmonės Blücher katalogų ištraukas, kuriose buvo paveikslėlis, kuriame vaizduojama tokia pat kaip šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė, uždėta ant bakelio, po kuriuo yra nutekėjimo sifonas. Be kita ko, šią aplinkybę ji primena savo atsakyme į ieškinį.
69 Neginčijama, kad įstojusi į bylą šalis pateikė šį dokumentą tam, kad pagrįstų savo argumentą, be kita ko, pakartotą Bendrajame Teisme, kad aptariama įmonės Blücher uždengiančioji plokštelė ir skysčių nutekėjimo mechanizmai, ant kurių ji gali būti naudojama, skirti naudoti ne duše, bet pramoninėms reikmėms. Iš tikrųjų, tame pačiame katalogo ištraukos, kurią įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT, puslapyje, kuriame yra šis paveikslėlis, pateiktas tekstas aiškiai rodo, kad kalbama apie maisto pramonėje naudojamus skysčių nutekėjimo mechanizmus.
70 Vis dėlto tai nedaro jokios įtakos aplinkybei, jog iš to paties paveikslėlio aiškiai matyti, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė pati savaime nėra skysčių nutekėjimo mechanizmas (arba dušo sifonas, kaip, atrodo, nusprendė Apeliacinė taryba), bet yra tik tokio mechanizmo dalis. Taigi iš to matyti, kad, vertindama ginčijamo dizaino naujumą, Apeliacinė taryba klaidingai lygino po įmontavimo matomas šio dizaino ir tik šios plokštelės savybes.
71 Šių paaiškinimų nepaneigia VRDT arba įstojusios į bylą šalies argumentai.
72 VRDT nurodo 2010 m. birželio 22 d. Sprendimą Shenzhen Taiden / VRDT – Bosch Security Systems (Ryšio įranga) (T‑153/08, Rink., EU:T:2010:248, 23 ir 24 punktai). Jos nuomone, iš šio sprendimo matyti, kad, kadangi Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčijamų dizainų sudaromo bendro įspūdžio skirtumas, Bendrijos dizaino individualių savybių nagrinėjimas neturi būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečius įvairių ankstesnių dizainų elementus. Todėl reikia palyginti ginčijamo Bendrijos dizaino sukuriamą bendrą įspūdį ir kiekvieno iš ankstesnių dizainų, kuriais teisėtai remiasi prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo, sukuriamą bendrą įspūdį.
73 VRDT nurodo, kad šiame sprendime pateikti argumentai, taikytini dizaino individualioms savybėms, a fortiori galioja ir naujumo tikrinimui. Todėl kelių ankstesnių dizainų savybės negali būti derinamos siekiant paneigti vėlesnio dizaino naujumą.
74 Šį argumentą reikia atmesti kaip pagrįstą klaidingu ieškovės argumento suvokimu. Iš tikrųjų ieškovė nekaltina Apeliacinės tarybos tuo, kad ji neatsižvelgė į konkrečius įvairių ankstesnių dizainų elementus, kad juos palygintų su ginčijamu dizainu, bet visą ginčijamą dizainą sudarantį dušo sifoną (shower drain) palygino tik su viena įmonės Blücher siūlomo skysčių nutekėjimo mechanizmo dalimi, o ne su visu minėtu mechanizmu, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia.
75 Be to, VRDT nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja už ginčijamą dizainą ankstesnis dizainas, turintis visas ginčijamo dizaino savybes. Jos nuomone, ieškovės argumentai grindžiami dviejų skirtingų dizainų deriniu. Nors šie du dizainai visuomenei prieinami tuose pačiuose kataloguose (Blücher kataloguose), jie nėra pavaizduoti kartu. Ji mano, kad net jeigu paskelbimas Blücher kataloguose yra laikytinas prieinamu visuomenei pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas iš ten nurodytų dizainų turi būti atskirai palyginamas su ginčijamu dizainu.
76 Šis argumentas grindžiamas prielaida, kad kiekvienas paveikslėlis, kuriame vaizduojama uždengiančioji plokštelė, esanti šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre, uždėta ant pailgos formos nutekėjimo bakelio, taip sudarant visą skysčių nutekėjimo mechanizmą, VRDT nebuvo pateikta. Iš tikrųjų, šis argumentas VRDT atsakyme į ieškinį buvo išdėstytas prieš tai pateikus argumentus, kuriais teisingai siekta įrodyti (žr. šio sprendimo 22 ir 23 punktus), kad į ieškinio A.9 priedo 76 puslapyje pateiktą dokumentą neturi būti atsižvelgiama. Taigi iš šio sprendimo 68 punkto matyti, kad prielaida, kuria grindžiamas šis VRDT argumentas, yra klaidinga, o to pakanka šiam argumentui atmesti.
77 Bet kuriuo atveju reikia nurodyti, kad bendrai tokiu atveju, kai dizainą sudaro kelios sudedamosios dalys, turi būti laikoma, kad jis tampa prieinamas visuomenei pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalį, kai visos sudedamosios dalys tampa prieinamos visuomenei ir kai aiškiai nurodyta, jog šios sudedamosios dalys skirtos tarpusavyje derinti, kad sudarytų galutinį produktą, taip suteikiant galimybę identifikuoti šio dizaino formą ir savybes.
78 Kitaip tariant, neturi būti pripažįstama, kad dizainas yra naujas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, kai jį sudaro tik derinys dizainų, kurie jau tapo prieinami visuomenei ir dėl kurių jau buvo nurodyta, kad jie skirti naudoti kartu.
79 Šiuo atveju tai reiškia, kad, kadangi dėl šio sprendimo 63–67 punktuose išdėstytų priežasčių iš Blücher katalogų aiškiai matyti, jog šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė skirta tam, kad būtų suderinta su tuose pačiuose kataloguose nurodytais įmonės Blücher siūlomais bakeliais ir sifonais, kad sudarytų visą skysčių nutekėjimo mechanizmą, vertindama ginčijamo dizaino naujumą VRDT turi jį palyginti, visų pirma, su skysčių nutekėjimo mechanizmu, kurį sudaro aptariama uždengiančioji plokštelė, suderinta su kitais Blücher įmonės siūlomais skysčių nutekėjimo mechanizmo elementais, net jeigu minėtuose kataloguose nepateikta jokio tokio derinio paveikslėlio.
80 Be to, VRDT tvirtina, jog tai, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančioje uždengiančiojoje plokštelėje yra anga, yra papildomas šios plokštelės ir ginčijamo dizaino skirtumas, net jeigu Apeliacinė taryba šio skirtumo nepaminėjo.
81 Šis argumentas taip pat atmestinas. Pirma, neįmanoma atmesti ieškovės argumento, kad ginčijamas sprendimas yra klaidingas, remiantis minėtame sprendime nenurodyta aplinkybe. Antra, remiantis ieškovės argumentu, kurį Bendrasis Teismas laiko pagrįstu, Apeliacinės tarybos klaidą sudaro tai, kad Apeliacinė taryba visą mechanizmą (dušo sifoną), kuris sudaro ginčijamą dizainą, palygino tik su viena ankstesnio dizaino sudedamąja dalimi. Kitaip tariant, klaida susijusi su pačiu ankstesnio dizaino identifikavimu, kuris reikalingas siekiant atlikti tokį palyginimą, o ne, kaip, atrodo, matyti iš šio VRDT argumento, su pastarojo dizaino savybėmis.
82 Įstojusi į bylą šalis nurodo, jog, kadangi ieškovė VRDT pirmiausiai tvirtino, kad ginčijamas dizainas nėra naujas, kiek tai susiję vien su šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančia uždengiančiąja plokštele, visiškai suprantama tai, kad tiek Anuliavimo skyrius, tiek ir Apeliacinė taryba savo sprendimus grindė minėto dizaino palyginimu tik su šia plokštele.
83 Šis argumentas taip pat atmestinas. Reikia priminti, kad Anuliavimo skyriuje ieškovė savo tvirtinimą, kad ginčijamas dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių, grindė keliomis aplinkybėmis. Anuliavimo skyrius, nusprendęs, kad po įmontavimo vienintelis matomas ginčijamo dizaino elementas yra jo uždengiančioji plokštelė ir kad ji yra tapati šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančiai plokštelei, patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia remdamasis vien šiuo pagrindu. Taigi jis nepalygino ginčijamo dizaino su kitais dizainais, nurodytais ieškovės pateiktuose dokumentuose.
84 Taigi kadangi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog po įmontavimo lieka matomi kiti dušo sifono, kurį vaizduoja ginčijamas dizainas, elementai, ji neturėjo, kaip jau buvo nurodyta, lyginti šio dizaino vien su šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančia uždengiančiąja plokštele. Kad įvertintų ginčijamo dizaino naujumą ji turėjo patikrinti, ar yra skirtumų, kurie nelaikytini nereikšmingais, tarp visų matomų šio dizaino savybių ir visų nurodyto ankstesnio dizaino savybių, neapsiribojant tik uždengiančiąja plokštele, kuri yra viena iš ankstesnio dizaino dalių.
85 Be to, įstojusi į bylą šalis nurodo, kad, nors Apeliacinėje taryboje ieškovė tvirtino, kad įmanoma vien šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančią uždengiančiąją plokštelę prijungti prie pailgos formos stačiakampio bakelio, kurio kraštai lieka matomi po įmontavimo, šių tvirtinimų ji nepagrindė įrodymais, nes Blücher kataloguose nebuvo jokio tokio įmontuoto įrenginio paveikslėlio. Tokiomis aplinkybėmis įstojusi į bylą šalis primena, kad ieškinio A.9 priedo 76 puslapyje pateiktas dokumentas, kuriame pavaizduota aptariama uždengiančioji plokštelė, prijungta prie pailgo bakelio, nebuvo pateiktas VRDT ir į jį neturi būti atsižvelgiama.
86 Vis dėlto dėl šio sprendimo 63–70 punktuose nurodymų motyvų šiems argumentams negali būti pritarta.
87 Iš to matyti, kad vienintelis ieškinio pagrindas yra pagrįstas.
88 Taigi, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 20 punkte, antruoju reikalavimu ieškovė iš esmės prašo pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad įstojusios į bylą šalies apeliacija Apeliacinėje taryboje būtų atmesta, o Anuliavimo skyriaus sprendimas, kuriuo patenkinamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, būtų patvirtintas, jei reikia, pakeisti ir pastarojo sprendimo motyvai. Todėl reikia nuspręsti dėl ieškovės reikalavimo pakeisti sprendimą.
Dėl antrojo ieškovės reikalavimo pagrįstumo
89 Pažymėtina, kad priežiūra, kurią Bendrasis Teismas vykdo pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnį, yra VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo priežiūra, ir jis gali panaikinti ar pakeisti sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, tik tuomet, jeigu jį priimant egzistavo vienas iš panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, išvardytų šio reglamento 61 straipsnio 2 dalyje. Taigi Bendrojo Teismo turima kompetencija keisti sprendimus nesuteikia jam teisės keisti Apeliacinės tarybos vertinimo savuoju ir vertinti klausimų, dėl kurių Apeliacinė taryba dar nepareiškė nuomonės. Dėl šios priežasties sprendimų pakeitimo kompetencija turi būti naudojamasi iš esmės tik tais atvejais, kai patikrinęs Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba (pagal analogiją žr. 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, Rink., EU:C:2011:452, 71 ir 72 punktus).
90 Šiuo atveju neginčijama, kad ginčijamo dizaino naujumo klausimo nenagrinėjo nei Anuliavimo skyrius, nei Apeliacinė taryba. Tačiau jau buvo minėta, kad šių VRDT instancijų atliktas nagrinėjimas abiem atvejais buvo klaidingas: Anuliavimo skyrius klaidingai manė, kad, įmontavus ginčijamo dizaino vaizduojamą dušo sifoną, vienintelis matomas jo elementas lieka uždengiančioji plokštelė. Taigi jis palygino šią plokštelę su šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančia plokštele neatsižvelgdamas į kitus įrodymus, kuriuos jam pateikė ieškovė. Apeliacinė taryba teisingai identifikavo Anuliavimo skyriaus klaidą, tačiau, užuot palyginusi po įmontavimo matomus ginčijamo dizaino vaizduojamo dušo sifono elementus su matomais kitų ieškovės nurodytų ankstesnių dizainų elementais, įskaitant dizainą, kurio dalis yra minėtos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė, Apeliacinė taryba klaidingai atliko tik paprastą ginčijamo dizaino ir pastarosios plokštelės palyginimą.
91 Iš to matyti, kad ginčijamo dizaino naujumo patikrinimas, atsižvelgiant į ieškovės nurodytus ankstesnius dizainus, nebuvo išsamiai atliktas. Jeigu ginčijamo dizaino naujumo tikrinimą, atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovės nurodytas VRDT instancijose, atliktų Bendrasis Teismas, iš esmės tai reikštų VRDT administracinių ir tyrimo funkcijų vykdymą, todėl tai prieštarautų institucinei pusiausvyrai, iš kurios išplaukia VRDT ir Bendrojo Teismo kompetencijos pasidalijimo principas. Tai reiškia, kad ieškovės interesai būtų pakankamai užtikrinti panaikinant ginčijamą sprendimą (šiuo klausimu žr. 20 punkte minėto Sprendimo Rašymo priemonė, EU:T:2010:190, 133 punktą; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 29 punkte minėto Sprendimo VÖLKL, EU:T:2011:739, 121 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
92 Taigi nereikia patenkinti ieškovės antrojo reikalavimo.
Dėl įstojusios į bylą šalies antrojo reikalavimo pagrįstumo
93 Kaip jau buvo nurodyta, antruoju reikalavimu įstojusi į bylą šalis prašė panaikinti ginčijamą sprendimą dėl kitokių motyvų, nei nurodyti ieškovės. Šį prašymą ji grindžia tuo, kad Apeliacinė taryba pažeidė esminius formos reikalavimus, kai ginčijamo sprendimo 31 punkte nusprendė, jog šio sprendimo 5 punkte pateiktoje iliustracijoje vaizduojamas labai paprastas stačiakampis dušo sifonas, sudarytas iš uždengiančiosios plokštelės, kurioje yra anga. Jos nuomone, tokia išvada yra nesuderinama su pateiktais per procedūrą VRDT šalių tvirtinimais ir nemotyvuota, dėl to ginčijamas sprendimas nepakankamai aiškus.
94 Šiuo klausimu įstojusi į bylą šalis paaiškina, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktoje iliustracijoje vaizduojamos tik grotelės, kurios gali būti naudojamos griovelyje skysčiams nutekėti. Šios grotelės apima minėtos iliustracijos centre esančią plokštelę, kurios horizontalus paviršius yra uždaras ir kuri leidžia skysčiams nutekėti tik per jos šonuose esančius plyšius.
95 Vis dėlto įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad iš Blücher katalogų ištraukų, kurias ji pati pateikė VRDT instancijoms, matyti, jog ši uždengiančioji plokštelė skirta pramonėms reikmėms ir nėra skirta naudoti kaip dušo sifono dalis sanitarinėje patalpoje. Konkrečiai, šios plokštelės paveikslėlyje, esančiame minėtame kataloge, yra mažas sunkvežimio paveikslėlis, kuris, kaip paaiškinta kitame to paties katalogo puslapyje, reiškia, kad prekė skirta naudoti pramonėje.
96 Apeliacinėje taryboje ieškovė nepateikė šiuos tvirtinimus paneigiančių motyvų. Ji tik klaidingai ginčijo tai, kad ši aplinkybė daro įtaką jos prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pagrįstumui. Todėl ginčijamas sprendimas, kuriame aptariamas gaminys laikomas dušo sifonu, yra nemotyvuotas ir nesuprantamas.
97 Pareiškime, pateiktame pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 3 dalį, ieškovė nurodo, kad „įstojusios į bylą šalies nurodytam pagrindui negalima suteikti jokios reikšmės“, nes „svarbiausia atsakyti į klausimą, ar Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai manyti, jog dokumentas „D1“ yra susijęs ne su Blücher [katalogu], kaip nusprendė Anuliavimo skyrius, o tik su uždengiančiąja plokštele“, esančia šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre. Jos nuomone, įstojusios į bylą šalies nurodytu pagrindu iš tikrųjų norima pasinaudoti ginčijamam sprendimui būdinga semantine painiava, susijusia su identifikavimu to, ką reiškia „D1“, siekiant, kad ginčijamas dizainas būtų palygintas tik su minėta uždengiančiąja plokštele. Todėl ieškovė prašo atmesti šį pagrindą.
98 Įstojusi į bylą šalis savo antrąjį reikalavimą grindžia pareigos motyvuoti pažeidimu, todėl reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnį VRDT sprendimai turi būti motyvuoti. Ši pareiga motyvuoti yra tokios pat apimties kaip ir iš SESV 296 straipsnio išplaukianti pareiga, pagal kurią akto autoriaus argumentai turi atsispindėti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tokia pareiga turi dvejopą tikslą: leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimą pagrindžiančias priežastis siekiant apginti savo teises ir suteikti Sąjungos teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę. Tačiau negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną jose šalių nurodytą argumentą. Motyvavimas gali būti numanomas tik tada, kai jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti Apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo priežastis ir suteikia kompetentingam teismui pakankamai informacijos, kad šis galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę (žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Bell & Ross / VRDT – KIN (Rankinio laikrodžio korpusas), T‑80/10, EU:T:2013:214, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
99 Be to, reikia priminti, kad pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis formos reikalavimas, kuris turi būti atskiriamas nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais grindžiamas šis sprendimas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo neteisėtumą iš esmės, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti net jei pateikiami klaidingi motyvai (žr. 98 punkte minėto Sprendimo Boîtier de montre‑bracelet, EU:T:2013:214, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
100 Iš įstojusios į bylą šalies argumentų matyti, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esančio objekto pobūdis, ypač klausimas, ar jis skirtas naudoti kaip dušo dalis ar kaip pramoninėms reikmėms skirta griovelio skysčiams nutekėti dalis, yra svarbus priimant sprendimą dėl ieškovės prašymo pripažinti registraciją negaliojančia. Taigi darant prielaidą, kad taip ir yra, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas pakankamai motyvuotas šiuo klausimu, nes jo 31 punkte nurodyta, kad tai yra „dušo sifonas“.
101 Iš tikrųjų savo argumentais įstojusi į bylą šalis siekia paneigti aptariamos Apeliacinės tarybos išvados pagrįstumą. Tai išplaukia iš įstojusios į bylą šalies pateiktos nuorodos į argumentus ir dokumentus, kuriais ji rėmėsi VRDT instancijose, kurie patvirtina, kad aptariamas objektas skirtas pramoninėms reikmėms. Iš esmės įstojusi į bylą šalis mano, jog minėta Apeliacinės tarybos išvada yra klaidinga, nes Apeliacinė taryba neatsižvelgė nei į šiuos argumentus ir dokumentus, nei į tai, kad ieškovė nieko neginčijo. Taigi taip reikia suprasti ir įstojusios į bylą šalies argumentą, kad ginčijamas sprendimas šiuo klausimu yra „nesuprantamas“.
102 Taigi, jeigu reikėtų tikrinti aptariamos Apeliacinės tarybos išvados pagrįstumą, pirmiausia derėtų išnagrinėti jos svarbą ieškovės prašymo pripažinti registraciją negaliojančia pagrįstumo vertinimui. Šiuo klausimu reikia priminti, kad įstojusi į bylą šalis pažymi gaminio, esančio šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre, teisingo identifikavo svarbą; ji mano, jog jeigu paaiškėtų, kad šis gaminys skiriasi nuo gaminio (dušo sifono), su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, tokios aplinkybės pakaktų ieškovės prašymui pripažinti registraciją negaliojančia atmesti (žr. taip pat šio sprendimo 30–35 punktus). Todėl reikia nustatyti, ar ši prielaida yra teisinga.
103 Iš tikrųjų tik šiuo atveju hipotetinė Apeliacinės tarybos klaida identifikuojant gaminį, su kuriuo susijęs ankstesnis dizainas, gali pagrįsti jos sprendimo panaikinimą, kurio savo antruoju reikalavimu siekia įstojusi į bylą šalis.
104 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad VRDT instancijose šalys diskutavo apie tai, ar sprendimui dėl prašymo pripažinti registraciją negaliojančia svarbu, kam naudoti skirti gaminiai, susiję atitinkamai su ankstesniais dizainais, kuriais ieškovė grindė minėtą prašymą, ir ginčijamu dizainu. Taigi 2010 m. birželio 22 d. pastabose, pateiktose Anuliavimo skyriui, įstojusi į bylą šalis pritarė tvirtinimui, kad ieškovės nurodyti ankstesni dizainai, prie kurių priskiriami ir esantys Blücher kataloguose, neturėtų paneigti ginčijamo dizaino naujumo ir individualių savybių, nes jie susiję su skirtingais gaminiais, t. y. pramoninėms reikmėms skirtais grioveliais skysčiams nutekėti.
105 Šį tvirtinimą įstojusi į bylą šalis grindė Beniliukso valstybių vyriausybių bendro komentaro, susijusio su 2002 m. birželio 20 d. protokolu, kuriuo iš dalies keičiamas vienodas Beniliukso dizaino įstatymas (toliau – VBDĮ), ištrauka. Šiuo pakeitimu buvo siekta suderinti VBDĮ su 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 120), kurios nuostatų, susijusių su dizaino naujumu ir individualiomis savybėmis, tekstas iš esmės identiškas atitinkamų Reglamento Nr. 6/2002 nuostatų tekstui.
106 Konkrečiai minėto komentaro ištrauka, kuria rėmėsi įstojusi į bylą šalis, suformuluota taip:
„Šiuo metu dizaino teisė saugo naująjį gaminio, atliekančio praktinę funkciją, aspektą. Šios trys sąvokos – aspektas, gaminys ir praktinė funkcija – yra neatsiejamos, kaip tai patvirtino Nyderlandų Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas) savo 1995 m. kovo 10 d. sprendime (NJ 1995, 670, Kinderkapperstoel). Jau esantis gaminys, kuris įgyja kitokią nei paraiškoje nurodyta praktinę funkciją, gali įgyti savarankišką apsaugą kaip dizainas, net jeigu gaminys nebuvo labai pakeistas, ir yra gaminiui, turinčiam naują praktinę savybę, būdingas elementas. Net jei direktyvoje nenurodyta „praktinė funkcija“, rezultatas lieka toks pat, kadangi apsauga per dizainą ir gaminį yra susijusi su objektu ir kadangi kirpykloje naudojama vaikiška kėdutė yra kitoks objektas nei žaislinis automobilis.“
107 Šioje ištraukoje pateikta nuoroda į „kirpykloje naudojamą vaikišką kėdutę“, kuri yra „kitoks objektas nei žaislinis automobilis“, yra susijusi su bylos, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 106 punkte minėtas 1995 m. kovo 10 d. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) sprendimas, aplinkybėmis. Kaip matyti iš šio sprendimo kopijos, kurią įstojusi į bylą šalis pateikė atsakydama į Bendrojo Teismo prašymą pateikti dokumentus, ta byla susijusi su paraišką įregistruoti kaip Beniliukso šalių teritorijoje saugomą dizainą kirpykloje naudojamą vaikišką kėdutę, kurios pagrindinis elementas yra žaislinis automobilis, jau esantis Beniliukso šalių rinkose ir žinomas suinteresuotajai visuomenei. Hoge Raad nusprendė, kad sunku suprasti, kodėl aplinkybė, kad gaminį sudaro, visų pirma, objektas, turintis kitokią originalią praktinę funkciją, jau žinomas atitinkamuose pramoninkų ir prekybininkų sluoksniuose, trukdo daryti išvadą, kad kalbama apie gaminį, turintį naują aspektą, kuris gali būti saugomas kaip registruotas dizainas.
108 Savo sprendimo 20 punkte Anuliavimo skyrius atmetė šį įstojusios į bylą šalies argumentą kaip nesvarbų. Jo nuomone, „gaminio, kuriam pritaikytas dizainas, naudojimas nėra išvaizdos savybė, todėl šis skirtumas nedaro jokios įtakos dviejų dizainų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimui“.
109 Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 31 punkte, Apeliacinei tarybai pateiktoje apeliacijoje įstojusi į bylą šalis pakartojo savo argumentus, kurių santrauka pateikta šio sprendimo 104–107 punktuose, nes manė, kad Anuliavimo skyrius klaidingai juos atmetė.
110 Savo pastabose, 2011 m. gegužės 10 d. pateiktose Apeliacinei tarybai, ieškovė ginčijo įstojusios į bylą šalies argumentus, kurių santrauka pateikta šio sprendimo 104–107 punktuose. Ji visų pirma nurodė, kad, priešingai, nei nurodyta bendrame Beniliukso šalių vyriausybių komentare, minėtame šio sprendimo 105 punkte, tvirtinimas, kuriam pritarė Hoge Raad savo 1995 m. kovo 10 d. sprendime, minėtame šio sprendimo 106 punkte, neturėtų būti taikomas, kai kalbama apie Direktyvos 98/71 ir Reglamento Nr. 6/2002 nuostatų aiškinimą. Šiuo klausimu ji rėmėsi 2005 m. vasario 4 d. generalinio advokato D. F. W. Verkade išvada Hoge Raad nagrinėtoje byloje C 04/27 HR. Atsakydama į Bendrojo Teismo prašymą pateikti dokumentus, ji patiekė šios išvados kopiją. Dėl klausimo, ar tvirtinimas, kuriam buvo pritarta minėtame sprendime, gali būti taikomas pakeitus BVDĮ pagal Direktyvą 98/71, generalinis advokatas nurodė, kad tai nėra „acte clair“ klausimas ir kad, jei Hoge Raad manytų, jog šis klausimas svarbus jo nagrinėjamam ginčui išspręsti, reikėtų pateikti prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui. Ieškovė taip pat rėmėsi 2008 m. balandžio 23 d. Court of Appeal (England & Wales) (Apeliacinis teismas (Anglija ir Velsas)) sprendimu [2008] EWCA Civ 358, kuriame, jos nuomone, taip pat pritariama jos tvirtinimui. Prie savo pastabų ji pridėjo šio sprendimo kopiją.
111 Šiuo klausimu šalys dar diskutavo Apeliacinei tarybai pateiktame dublike ir triplike. Tačiau ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba neatsakė į šalių iškeltus klausimus.
112 Siekiant nustatyti, ar pagal Reglamentą Nr. 6/2002 gaminio, kurį vaizduoja dizainas, pobūdis gali daryti įtaką jo naujumo ir individualių savybių vertinimui, reikia nurodyti, kad, kaip matyti iš to paties reglamento 3 straipsnio a punkto (žr. šio sprendimo 38 punktą), šiame reglamente vartojama sąvoka „dizainas“ yra susijusi su gaminio arba gaminio dalies išvaizda. Vadinasi, „dizaino apsaugą“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį, sudaro gaminio išvaizdos apsauga (2014 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Biscuits Poult / VRDT – Banketbakkerij Merba (Biscuit), T‑494/12, Rink., EU:T:2014:757, 19 punktą).
113 Be to, pagal Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 1 dalį registruotasis Bendrijos dizainas, kaip antai ginčijamas dizainas, suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai; pagal šią nuostatą „naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas rinkai, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams“.
114 Reikia taip pat priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 2 dalį paraiškoje turi būti sąrašas gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti. Vis dėlto, to paties straipsnio 6 dalyje patikslinama, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija „savaime neturi įtakos dizaino apsaugos apimčiai“.
115 Atsižvelgiant, visų pirma, į Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 6 dalies nuostatą ir minėto reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje esančią nuorodą į „gaminį“ reikia daryti išvadą, kad registruotas Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę naudoti aptariamą dizainą visų rūšių gaminiams (ir ne tik registracijos paraiškoje nurodytam gaminiui) ir, kaip matyti iš to paties reglamento 10 straipsnio, bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro vizualaus įspūdžio. Be to, jis suteikia savininkui teisę neleisti trečiajai šaliai naudoti visų rūšių gaminiams jam priklausančio dizaino ir bet kokio dizaino, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro vizualaus įspūdžio. Jei būtų kitaip, 19 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje būtų nurodytas ne „gaminys“, o tik gaminys (arba gaminiai), išvardyti registracijos paraiškoje.
116 Atsižvelgiant į šią išvadą, reikia taip pat nuspręsti, kad Bendrijos dizainas neturi būti laikomas nauju, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 1 dalį, jeigu identiškas dizainas visuomenei tapo prieinamas iki šioje nuostatoje nurodytos dienos, net jeigu šis ankstesnis dizainas skirtas pritaikyti arba panaudoti kitokiam gaminiui. Priešingu atveju vėlesnė šio dizaino, kaip Bendrijos dizaino, skirto pritaikyti arba panaudoti kitokiam gaminiui nei tas, dėl kurio jis jau tapo prieinamas visuomenei, registracija leistų dėl šio sprendimo 115 punkte išdėstytų priežasčių šios vėlesnės registracijos savininkui neleisti jo naudoti net ir gaminiui, su kuriuo susijęs anksčiau visuomenei prieinamas tapęs dizainas. Taigi toks rezultatas būtų paradoksalus.
117 Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys taip pat neturėtų lemti kitokios išvados.
118 Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad „[t]aikant [minėto reglamento] 5 ir 6 straipsnius, dizainas laikomas tapusiu prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai iki [šio reglamento] 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi [Sąjungoje] veikiantiems atitinkamos srities specialistams“.
119 Pažodinis Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad „atitinkama sritis“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, gali būti tik ta, kuriai priklauso gaminys, kuriam buvo pritaikytas arba panaudotas visuomenei prieinamas tapęs dizainas. Taigi pagal šią nuostatą laikoma, kad ankstesnis dizainas, pritaikytas arba panaudotas konkrečiam gaminiui, tapo prieinamas visuomenei, nebent įprastomis verslo sąlygomis ši aplinkybė pagrįstai negalėjo tapti žinoma Sąjungoje veikiantiems su nagrinėjamu gaminiu susijusios srities specialistams.
120 Tokią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 6/2002 parengiamieji darbai. Šio reglamento 7 straipsnyje pakartotas pasiūlymo tekstas iš esmės analogiškai suformuluotas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Bendrijos dizaino (OL C 388, 1994, p. 9) 3.1.4 punkte. Šiam pasiūlymui pagrįsti minėtos nuomonės 3.1.2 ir 3.1.3 punktuose nurodyta:
„3.1.2. Atrodo, kad taip suformuluotą nuostatą [, susijusią su Bendrijos dizaino naujumo vertinimu,] būtų sunku taikyti daugelyje sričių, ypač tekstilės pramonės srityje. Labai dažnai padirbtų prekių pardavėjai gauna fiktyvias pažymas, kuriose patvirtinama, kad ginčijamas dizainas anksčiau jau buvo sukurtas trečiojoje valstybėje.
3.1.3. Tokiomis sąlygomis dizainas turi tapti prieinamas suinteresuotiesiems asmenims Europos Sąjungoje iki atitinkamos datos.“
121 Kitaip tariant, reikalaujant, kad apie tai, jog ankstesnis dizainas tapo viešai prieinamas, žinotų Sąjungoje veikiantys atitinkamos srities specialistai, Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalimi siekiama išvengti to, kad į tariamai ankstesnį dizainą būtų atsižvelgta taikant to paties reglamento 5 ir 6 straipsnius, nors šio dizaino nežinotų patys srities, susijusios su aptariamu gaminiu, specialistai (kurie paprastai gali būti laikomi turinčiais daug gilesnių žinių apie dizainus, kurie aptariamoje srityje buvo tapę viešai prieinami ginčijamo dizaino paraiškos padavimo dieną, nei visuomenė bendrai). Tačiau nurodytame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasiūlyme pateiktas pagrindimas neapima situacijos, kai ankstesnis dizainas žinomas suinteresuotiesiems asmenims konkrečioje Sąjungos srityje, tačiau nežinomas suinteresuotiesiems asmenims kitoje srityje, kuriai priklauso kitokios prekės.
122 Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad „atitinkama sritis“ pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalį nėra vien tik gaminio, kuriam ginčijamas dizainas pritaikytas arba panaudotas, sritis.
123 Todėl ankstesnis dizainas, pritaikytas arba panaudotas gaminiui, kuris skiriasi nuo to, su kuriuo susijęs vėlesnis dizainas, iš principo yra svarbus vertinant šio vėlesnio dizaino naujumą pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį. Iš tikrųjų šio straipsnio formuluotėje atmetama tai, kad dizainas gali būti laikomas nauju, jeigu identiškas dizainas anksčiau yra tapęs prieinamas visuomenei, nesvarbu, kokiam gaminiui šis ankstesnis dizainas buvo pritaikytas ar panaudotas.
124 Vis dėlto sritis, susijusi su ankstesniu dizainu, prireikus gali įgyti tam tikros svarbos vertinant dizaino individualias savybes pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.
125 Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis suformuluotas taip:
„6 straipsnis
Individualios savybės
1. Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei:
a) iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei, jei tai yra neregistruotasis Bendrijos dizainas;
b) iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jeigu tai yra registruotasis Bendrijos dizainas.
2. Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.“
126 Iš Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio matyti, kad dizaino individualios savybės turi būti vertinamos pagal informuotam vartotojui jo sukuriamą bendrą įspūdį.
127 Iš teismo praktikos matyti, kad sąvoką „informuotas vartotojas“ reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomos paprasto vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialiųjų žinių, ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos ir menininko – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, sąvokos. Taigi, nors informuotas vartotojas nėra vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, kuris dažniausiai dizainą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių, jis taip pat nėra ekspertas ar specialistas, galintis detaliai pastebėti galimus mažiausius dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus (žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo El Hogar Perfecto del Siglo XXI / VRDT – Wenf International Advisers (Kamščiatraukis), T‑337/12, Rink., EU:T:2013:601, 21 ir 22 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
128 Teismo praktikoje taip pat patikslinama, jog „vartotojo“ statusas reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame tas dizainas panaudotas, pagal šio gaminio paskirtį. Be kita to, apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino įvairių atitinkamoje srityje esančių dizainų, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams paprastai būdingus elementus ir kad dėl domėjimosi atitinkamais gamininiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (žr. 127 punkte minėto Sprendimo Kamščiatraukis, EU:T:2013:601, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
129 Iš to matyti, kad naudotojas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant dizaino individualias savybes pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, yra gaminio, kuriam šis dizainas buvo panaudotas arba pritaikytas, naudotojas.
130 Šiuo klausimu reikia priminti ir Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamosios dalies tekstą, pagal kurį „vertinimas, ar dizainas turi individualių savybių, turėtų būti pagrįstas tuo, ar įspūdis, kurį jis padaro dizainą apžiūrinčiam informuotam stebėtojui, aiškiai skiriasi nuo to įspūdžio, kurį jam padaro esama dizainų visuma, atsižvelgiant į gaminio, kuris turi tą dizainą, pobūdį, ypač į pramonės šaką, kuriai gaminys priklauso, ir dizainerio laisvę tą dizainą kuriant“. Iš to taip pat matyti, kad į gaminio, su kuriuo susijęs ginčijamas dizainas, pobūdį ir į pramonės sektorių, kuriam šis gaminys priklauso, turi būti atsižvelgiama vertinant aptariamo dizaino individualias savybes.
131 Šiuo klausimu negalima atmesti fakto, kad informuotas gaminio, kuriam konkretus dizainas panaudotas arba pritaikytas, vartotojas turi žinių ir apie esamus dizainus, susijusius su kitokiomis prekėmis, net jeigu prielaida dėl tokių žinių negali būti daroma automatiškai.
132 Iš to galima daryti išvadą, kad gaminio, kuriam ankstesnis dizainas panaudotas arba pritaikytas ir kuriuo remiamasi ginčijant vėlesnio dizaino individualias savybes pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, identifikavimas yra svarbus šiam vertinimui. Iš tikrųjų būtent identifikuojant atitinkamą gaminį gali būti nustatyta, ar informuotas gaminio, kuriam vėlesnis dizainas panaudotas arba pritaikytas, naudotojas žino ankstesnį dizainą. Tik tada, kai ši sąlyga įvykdyta, šis ankstesnis dizainas gali kliudyti pripažinti vėlesnio dizaino individualias savybes.
133 Šiuo atveju taikomi pirmiau pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad, nors konkretaus gaminio, kuriam pritaikytas ankstesnis dizainas, kuriuo grindžiamas prašymas dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, identifikavimas nesvarbus vertinant ginčijamo dizaino naujumą pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, jis svarbus vertinat pastarojo dizaino individualias savybes pagal minėto reglamento 6 straipsnį.
134 Taigi reikia priminti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir grąžino jam bylą, „kad būtų išnagrinėtas prašymas panaikinti, grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktu, skaitomu kartu su [4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsniu] (žr. ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą)“ arba, kitaip tariant, tam, kad būtų įvertintos ginčijamo dizaino individualios savybės. Todėl, kadangi Apeliacinė taryba nusprendė pati priimti sprendimą dėl gaminio, kuriam ankstesnis dizainas pritaikytas, rūšies ir nepalikti šio klausimo vertinti Anuliavimo skyriui, savo išvadą ji turėjo grįsti teisingu su tuo susijusių įrodymų, kuriuos jai pateikė šalys, vertinimu. Todėl reikia patikrinti tokio vertinimo pagrįstumą, kaip to prašo įstojusi į bylą šalis.
135 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad VRDT bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti užengiančioji plokštelė yra „dušo sifonas“ (shower drain) arba tokio sifono sudedamoji dalis. Kaip teisingai nurodo įstojusi į bylą šalis, Blücher katalogų ištraukose, ieškovės pateiktose VRDT, matomi grioveliai skysčiams nutekėti ir grotelės (įskaitant minėtą plokštelę), kurias galima su jais naudoti. Tokie grioveliai kartu su jų grotelėmis arba uždengiančiosiomis plokštelėmis paprastai gali būti naudojami daugelyje skirtingų vietų.
136 Kaip teisingai nurodė įstojusi į bylą šalis, Blücher kataloguose šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė pavaizduota kartu su mažu sunkvežimio paveikslėliu. Iš minėtų katalogų ištraukų, kurias įstojusi į bylą šalis pati pateikė savo pastabų, 2010 m. birželio 22 d. pateiktų Anuliavimo skyriui, 9 priede, matyti, kad mažo sunkvežimio paveikslėlis rodo visų šiuose kataloguose siūlomų grotelių (arba plokštelės) „apkrovos klasę“. Kitaip tariant, tai yra maksimalaus svorio, kokį gali pakelti aptariamos grotelės arba plokštelė, nuoroda.
137 Iš viso Blücher kataloguose yra penkios „apkrovos klasės“: viena „basų kojų zonoms“ (vonios kambarys ir t. t.), viena „pėsčiųjų zonoms“ (prekybos centrai ir t. t.), viena „keltuvams, krovinių vežimams“ (lengvoji pramonė), viena „mažiems ir dideliems sunkvežimiams“ (pramonė, gamyklos) ir viena „dideliems keltuvams“ (sunkioji pramonė ir t. t.). Mažo sunkvežimio paveikslėlio nurodoma „apkrovos klasė“ atitinka antrąjį maksimalų svorį, kurį gali pakelti aptariamos grotelės arba plokštelė. Prie šios „apkrovos klasės“ priskiriami objektai tinka, remiantis pateiktais paaiškinimais, naudoti pramonėje, pavyzdžiui, gamyklose, ir gali atlaikyti reikalingus naudoti svorius. Tačiau, priešingai nei, atrodo, mano įstojusi į bylą šalis, tai nereiškia, kad jie negali būti naudojami ir kitose vietose, visų pirma dušuose, kur jie paprastai turėtų atlaikyti mažesnius svorius.
138 Vis dėlto, kadangi iš bylos medžiagos nematyti, kad šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre esanti uždengiančioji plokštelė išimtinai arba iš principo yra skirta naudoti kaip dušo sifono dalis, Apeliacinė taryba suklydo, kai ginčijamo sprendimo 31 punkte nusprendė, kad ji yra „dušo sifonas“. Ji turėjo pateikti bendresnį ir Blücher kataloguose pateiktas nuorodas atitinkantį aprašymą ir nuspręsti, kad ši plokštelė yra, pavyzdžiui, griovelio skysčiams nutekėti uždengiančioji plokštelė.
139 Todėl reikia pritarti įstojusios į bylą šalies argumentams, kuriais siekiama paneigti Apeliacinės tarybos išvados, jog objektas, esantis šio sprendimo 5 punkte pateiktos iliustracijos centre, yra dušo sifonas, pagrįstumą.
140 Iš visų pateiktų paaiškinimų matyti, kad tiek vienintelis ieškovės nurodytas pagrindas, tiek ir papildomas įstojusios į bylą šalies nurodytas pagrindas yra pagrįsti. Todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, kaip to reikalauja ieškovė ir įstojusi į bylą šalis. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 92 punkte, reikia atmesti ieškovės reikalavimą, kuriuo siekiama pakeisti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
141 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
142 Šiuo atveju VRDT pralaimėjo bylą, o tiek ieškovė, tiek ir įstojusi į bylą šalis prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas po ieškinio pateikimo, reikia nurodyti, kad pagal teismo praktiką šalims leidžiama pateikti reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų vėliau, net ir per posėdį, jeigu to jos nebuvo padariusios ieškinio pateikimo momentu (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Mast‑Jägermeister / VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, Rink., EU:T:2006:397, 116 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl šis ieškovės reikalavimas priimtinas.
143 Todėl reikia priteisti iš VRDT ieškovės ir įstojusios į bylą šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jų reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. spalio 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2004/2010‑3).
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. VRDT padengia savo ir Group Nivelles bei Easy Sanitairy Solutions BV patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2015 m. gegužės 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.