Byla T‑330/20
ACMO Sàrl
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2023 m. lapkričio 22 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Banco Popular Español pertvarkymas – BPV sprendimas, kuriuo atsisakoma išmokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems taikomos pertvarkymo priemonės – Skirtingo požiūrio vertinimas – Vertintojo nepriklausomumas“
1. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo schemos patvirtinimas – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) diskrecija – Apimtis – Prašymas atlyginti akcininkų ir kreditorių žalą – Labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimas – Sudėtingi ekonominiai vertinimai – Plati diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Įrodinėjimo pareiga
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas)
(žr. 39–45, 68 punktus)
2. Teismo procesas – Įrodymų pateikimo terminas – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 2 dalis – Taikymo sritis – Paneigiamasis įrodymas ir pasiūlytų pateikti įrodymų papildymas – Netaikymas – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 7 dalis – Taikymo sritis – Paneigiamasis įrodymas ir pasiūlytų pateikti įrodymų papildymas – Įtraukimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 2 dalis ir 92 straipsnio 7 dalis)
(žr. 50 punktą)
3. Teismo procesas – Proceso organizavimo priemonės – Prašymas pateikti dokumentus – Sąjungos teismo diskrecija – Pareiškėjo pareigos
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 88 straipsnio 1 dalis ir 89 straipsnio 3 dalies d punktas)
(žr. 263, 286 punktus)
4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Pertvarkymo schemos patvirtinimas – Akcininkų ir kreditorių žalos atlyginimo mechanizmas – Iškeltos įprastinės bankroto bylos atveju akcininkams ir kreditoriams taikomų sąlygų vertinimo metodas – Vertintojo nepriklausomumas – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 806/2014; Komisijos reglamentas Nr. 2016/1075)
(žr. 336 punktą)
5. Europos Sąjungos institucijos – Įgaliojimų įgyvendinimas – Delegavimas – Sąlygos – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – Akcininkų ir kreditorių žalos atlyginimo mechanizmas – Dėl sprendimo dėl pertvarkymo poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams taikomų sąlygų įvertinimas, atliktas vertinimo įmonės – Leistinumas – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) įgaliojimų priimti sprendimus delegavimas vertinimo įmonei – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalys ir 76 straipsnio 1 dalies e punktas; Komisijos reglamentas 2018/344)
(žr. 357–360, 364, 365 punktus)
Santrauka
Ieškovai sujungtose bylose T‑302/20, T‑303/20 ir T‑307/20 ir byloje T‑304/20 yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie prieš patvirtinant Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) pertvarkymo schemą buvo jo akcininkai. Byla T‑330/20 yra susijusi su investiciniais fondais, kurie prieš patvirtinant šią schemą turėjo nuosavo kapitalo priemonių, išskyrus vieną iš jų, perėmusį Banco Popular obligacijų turinčio subjekto teises.
2017 m. birželio 7 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) vykdomoji sesija, remdamasi Reglamentu Nr. 806/2014(1), priėmė Banco Popular pertvarkymo schemą(2); tą pačią dieną ją patvirtino Europos Komisija(3).
Prieš patvirtindama šią schemą BPV pasamdė Deloitte Réviseurs d’entreprises (toliau – vertinimo įmonė), kad prieš galimą pertvarkymą būtų atliktas Banco Popular vertinimas ir skirtingo požiūrio vertinimas po galimo pertvarkymo. 2017 m. birželio 6 d. vertinimo įmonė pateikė BPV 2-ąjį vertinimą, kurio tikslas buvo nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pertvarkymo schemoje nutarusi, kad reikalaujamos sąlygos(4) buvo įvykdytos, BPV nusprendė taikyti Banco Popular pertvarkymo procedūrą. Po skaidraus ir atviro pardavimo proceso, kurį vykdė Ispanijos pertvarkymo institucija Bankų įstaigų tvarkingo restruktūrizavimo fondas (FROB), naujos akcijos buvo perleistos Banco Santander SA už vieno euro pirkimo kainą.
Patvirtinus pertvarkymo schemą, vertinimo įmonė pateikė BPV skirtingo požiūrio vertinimą(5) (toliau – 3-asis vertinimas), kuriuo siekta nustatyti, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, palyginti su sąlygomis, kurios jiems taikytos dėl pertvarkymo. Šis vertinimas buvo atliktas remiantis likvidavimo scenarijumi pagal Ispanijos teisės aktus tuo metu, kai buvo patvirtinta pertvarkymo schema. Vertinimo įmonė nusprendė, kad, iškėlus įprastinę bankroto bylą, būtų buvęs atliktas neplanuotas likvidavimas. Ji padarė išvadą, kad vykdant tokią procedūrą nebuvo tikimasi jokio susigrąžinimo, todėl nėra skirtingo požiūrio, palyginti su tuo, kurį lemia pertvarkymo priemonė.
Vėliau tam, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl to, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams reikia skirti kompensaciją pasinaudojant Bendru pertvarkymo fondu(6), BPV paragino juos jai pranešti apie savo teisę būti išklausytiems, atsižvelgiant į jos preliminarų sprendimą šiuo klausimu(7), kuriame, atsižvelgiant į 3-ąjį vertinimą, ji padarė išvadą, kad neprivalo jiems atlyginti žalos. Procedūra, susijusi su teise būti išklausytam, vyko dviem vienas po kito einančiais etapais, t. y. įtraukimo į sąrašą etapu, per kurį poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai buvo pakviesti išreikšti suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausyti, ir konsultacijų etapu, per kurį atitinkami asmenys galėjo pateikti savo pastabas dėl preliminaraus sprendimo, prie kurio pridėta nekonfidenciali 3-ojo vertinimo versija.
Pasibaigus šiam konsultacijų etapui BPV išnagrinėjo atitinkamas pastabas ir iš vertinimo įmonės gavo aiškinamąjį dokumentą, kuriame ji patvirtino, kad 3-ajame vertinime nurodyta skirtingų hipotetinių likvidavimo scenarijų strategija ir taikytos metodikos bei atliktos analizės tebegalioja.
2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriuo siekta nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kuriems turėjo įtakos Banco Popular pertvarkymo priemonės, turėjo būti išmokėta kompensacija (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriame ji nusprendė, kad vertinimo įmonė buvo nepriklausoma ir kad 3-asis vertinimas atitiko taikytinus teisės aktus ir buvo pakankamai motyvuotas ir išsamus. Ji taip pat pateikė poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pastabas bei vertinimą ir priėjo prie išvados, jog nėra skirtumo tarp faktiškai taikyto požiūrio į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius ir požiūrio, kuris jiems būtų taikomas, jei Banco Popular pertvarkymo dieną būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla.
Savo sprendimuose, kuriuose Bendrasis Teismas nusprendė atmesti tris SESV 263 straipsniu grindžiamus ieškinius, jis pirmą kartą pateikė nuomonę dėl prašymo panaikinti BPV sprendimą dėl galimos žalos atlyginimo dėl pertvarkymo poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams. Šiuo tikslu Bendrasis Teismas išnagrinėjo kelis naujus trijuose ieškiniuose iškeltus klausimus, visų pirma susijusius su poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių padėties vertinimu tuo atveju, jei Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, vertinimo įmonės nepriklausomumu, teise būti išklausytam per procedūrą, teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teise į nuosavybę.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas atmeta priekaištus, susijusius su tuo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, kiek tai susiję su klausimo, ar buvusiems Banco Popular akcininkams būtų taikytos geresnės sąlygos iškeliant įprastinę bankroto bylą, nagrinėjimu.
Bendrasis Teismas pažymi, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų aiškiai matyti, jog nuoroda(8) į požiūrį, kuris subjekto akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs taikomas, jeigu jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla, reiškia hipotetinį požiūrį į juos subjekto likvidavimo atveju. Minėto vertinimo metodas, apibrėžtas Deleguotajame reglamente 2018/344(9), atitinka įstaigos turto realizavimą, taigi ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 42 punkte.
Siekiant nustatyti skirtingą požiūrį, lyginamas faktinis požiūris į akcininkus ir kreditorius, patiriančius poveikį dėl pertvarkymo, ir jų padėties vertinimas tuo atveju, jei pertvarkymo priemonė nebūtų priimta, t. y. tuo atveju, jei subjektas būtų buvęs likviduotas.
Bendrasis Teismas konstatuoja, kad, vertinant skirtingą požiūrį priėmus FROB sprendimą, Ispanijos teisėje numatyta, kad priešingos padėties scenarijus yra subjekto likvidavimo scenarijus, atsižvelgiant į Įstatymo 22/2003 nuostatas, susijusias su likvidavimu. Jis prieina prie išvados, kad skirtingas požiūris turi būti nustatomas remiantis likvidavimo scenarijumi, o tai reiškia, kad negali būti scenarijaus, grindžiamo subjekto veiklos tęstinumu ir susitarimu su kreditoriais.
Bendrasis Teismas patikslina, kad 3-iajame vertinime numatytas priešingos padėties likvidavimui scenarijus turėjo būti apibrėžtas atsižvelgiant į Banco Popular padėtį pertvarkymo dieną. Tą dieną Banco Popular negalėjo tęsti savo veiklos dėl likvidumo padėties, žlugimo ar galimo žlugimo ir galimo banko licencijos panaikinimo, todėl nebuvo galima numatyti nei susitarimo su kreditoriais, nei nemokumo scenarijaus, kuriais remiantis būtų daroma prielaida, jog įmonė tęs veiklą.
Bendrasis Teismas atmeta argumentą, jog vertinimo įmonė turėjo atlikti Banco Popular vertinimą, numatydama įstaigos pardavimą kaip visumos arba pagal gamybos šakas (o tai reiškia, kad įmonės veikla bus tęsiama). Taigi vertinimo įmonė nepadarė klaidos, kai taikė metodą, pagrįstą likvidavimo scenarijumi ir turto pardavimu atskirai ar pagal portfelius.
Ginčijamame sprendime nepadaryta jokios akivaizdžios vertinimo klaidos, kiek tai susiję tiek su atsižvelgimu į ilgiausią septynerių metų likvidavimo procedūros trukmę, atsižvelgiant, be kita ko, į tikslą likviduoti per protingą terminą ir į neaiškumus, susijusius su ilgu likvidavimo laikotarpiu, tiek su veiksnių ir neveiksnių paskolų portfelių, Banco Popular nekilnojamojo turto patronuojamųjų bendrovių ir teisinės rizikos vertinimu.
Antra, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, susijusį su vertinimo įmonės nepriklausomumo nebuvimu.
Jis pažymėjo, kad šios bylos aplinkybės, viena vertus, neįrodo, kad vertinimo įmonei, atliekant 3-iąjį vertinimą, įtaką darė tai, jog ji atliko 2-ąjį vertinimą, ir, antra vertus, paneigia argumentą, kad ji galėjo pagrįstai manyti, jog nėra objektyvumo ar nešališkumo.
Iš tiesų 3-iajame vertinime skirtingo požiūrio analizė grindžiama faktiniu poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių vertinimu po pertvarkymo. Į 2-ojo vertinimo pirmoje dalyje pateiktą Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimą nebuvo atsižvelgta 3-iajame vertinime, todėl jis negalėjo daryti įtakos vertinimo įmonei, kai atliko šį vertinimą.
Be to, 2-ajame vertinime buvo daug abejonių dėl likvidavimo scenarijaus simuliacijos patikimumo. Bendrasis Teismas atmeta priekaištą, susijusį su tuo, kad vertinimo įmonė, siekdama apsaugoti savo profesinę reputaciją, atlikdama 3-ąjį vertinimą manė, jog jai privalomos 2-ojo vertinimo išvados.
Bendrasis Teismas atmetė argumentą, kad vertinimo įmonė buvo skatinama vengti bet kokio 2-ajame vertinime pateiktų išvadų taisymo ar pakeitimo, nes jį paneigia aplinkybės, kuriomis buvo atliktas 2-asis ir 3-iasis vertinimas. Iš tiesų, 3-iajame vertinime buvo remiamasi tikslesne informacija, palyginti su ta, kurią vertinimo įmonė turėjo 2-ojo vertinimo stadijoje. Be to, gavusi 2-ąjį vertinimą BPV buvo informuota apie tai, kad vertinimo įmonė turėtų remtis naujais duomenimis 3-iajame vertinime, taigi pakeisti vertinimą pagal likvidavimo scenarijaus simuliaciją. 3-iajame vertinime vertinimo įmonė ne tik patvirtino 2-ajame vertinime pateiktos simuliacijos rezultatą. Vien to, kad vertinimo įmonė padarė tą pačią išvadą, nepakanka įrodyti, kad atlikdama 3-ąjį vertinimą ji manė, jog turėjo laikytis 2-ajame vertinime pateikto vertinimo.
Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė priekaištą, susijusį su tuo, kad BPV turėjo kreiptis į kitą vertintoją, kad atliktų vertinimą pagal kitokį metodą, nes poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių vertinimas turėjo būti atliekamas pagal likvidavimo scenarijų. Be to, jokia Reglamento Nr. 806/2014 ir Deleguotoj reglamento 2016/1075 nuostata aiškiai neprieštarauja tam, kad 2-asis ir 3-iasis vertinimai būtų atlikti to paties vertintojo.
Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimus, susijusius su vertinimo įmonės nepriklausomumo trūkumu dėl jos tariamų ryšių su Banco Popular ir Banco Santander.
Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad vertinimo įmonės paskyrimo nepriklausoma vertintoja dieną, pirma, pirkėjo tapatybė nebuvo žinoma, todėl nebuvo galima atsižvelgti į vertinimo įmonės ir Banco Santander ryšius, ir, antra, vertinimo įmonė nebeteikė audito paslaugų Banco Santander.
Bendrasis Teismas pabrėžė, kad per visą procedūrą, susijusią su Banco Popular pertvarkymu, BPV užtikrino, kaip ir privalėjo padaryti, kad vertinimo įmonė laikytųsi nepriklausomumo reikalavimų, visų pirma Deleguotajame reglamente 2016/1075 numatytų reikalavimų dėl interesų konflikto nebuvimo(10).
Taigi BPV nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad vertinimo įmonės tiek Banco Popular, tiek Banco Santander suteiktos paslaugos negalėjo turėti įtakos jos sprendimui atliekant 3-iąjį vertinimą, todėl jos negalėjo įrodyti reikšmingų, faktinių ar galimų bendrų ar besikertančių interesų.
Joks argumentas nepaneigia BPV vertinimo, susijusio su tuo, kad nėra ryšio tarp, viena vertus, audito paslaugų ir vertinimo įmonės Banco Santander teikiamų paslaugų, susijusių su Banco Popular integravimu, ir, kita vertus, informacijos, reikšmingos atliekant 3-iąjį vertinimą, kuris buvo susijęs tik su Banco Popular, o ne Banco Santander vertinimu.
Ieškovai taip pat nepaaiškino, kaip šios vertinimo įmonės suteiktos paslaugos galėjo turėti įtakos arba pagrįstai galėjo būti laikomos darančiomis įtaką jos sprendimui atliekant 3-iąjį vertinimą.
Bendrasis Teismas manė, jog siekiant konstatuoti, kad BPV turėjo atsižvelgti į tai, jog dėl vertinimo įmonės ryšių su Banco Santander tariamai trūksta jos objektyvumo ar nešališkumo, reikia nustatyti, kad kai ji 3-iajame vertinime nusprendė, jog požiūris į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius nebūtų buvęs geresnis iškėlus įprastinę bankroto bylą, ji siekė teikti prioritetą antrajam atvejui. Be to, net jei vertinimo įmonė 3-iajame vertinime padarytų išvadą, jog poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams Banco Popular likvidavimo atveju būtų taikytos geresnės sąlygos nei tos, kurios jiems buvo taikomos dėl pertvarkymo, kompensaciją, kuri galėtų atsirasti dėl to, mokėtų BPF, o ne Banco Santander.
Bendrasis Teismas teigė, kad 3-iojo vertinimo rezultatas neturi įtakos sprendimo pradėti Banco Popular pertvarkymo procedūrą teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat šio pertvarkymo rezultatui, t. y. jo pardavimui Banco Santander, ir tam, kad dėl jo negali atsirasti teisė į žalos atlyginimą iš Banco Santander.
Bendrasis Teismas padarė išvadą: kadangi 3-iasis vertinimas, kad ir koks būtų jo rezultatas, negalėjo paveikti Banco Santander padėties, vertinimo įmonė negalėjo jam sudaryti palankesnių sąlygų. Todėl jų ryšiai negali sukelti pagrįstų abejonių dėl galimo išankstinio nusistatymo arba lemti vertinimo įmonės objektyvumo ar nešališkumo stokos. Šie ryšiai nėra aplinkybė, dėl kurios būtų galima suabejoti jos nepriklausomumu atliekant 3-iąjį vertinimą ir BPV ją paskiriant nepriklausoma vertintoja.
Trečia, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, grindžiamą tariamu akcininkų ir kreditorių teisės būti išklausytiems pažeidimu, visų pirma, dėl to, kad BPV įpareigojo juos pateikti pastabas naudojant formą.
Šiuo klausimu, pirmiausia, jis priminė, kad teisės būti išklausytam paisymas turi būti užtikrintas net ir nesant teisės aktų, kuriuose būtų aiškiai numatytas šios teisės įgyvendinimas, ir kad nei Reglamente Nr. 806/2014, nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) nenumatyta konkreti teisės būti išklausytam įgyvendinimo procedūra. Taigi BPV pasirinkimas naudoti formą akcininkų ir kreditorių pastaboms gauti priklauso jos diskrecijai organizuojant šią procedūrą, kad poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai galėtų veiksmingai ir naudingai pasinaudoti teise būti išklausytiems.
Tada nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas pažymėjo, kad BPV išnagrinėjo visas gautas pastabas ir ginčijamame sprendime paaiškino, kodėl kai kurios iš šių pastabų neturėjo reikšmės priimant ginčijamą sprendimą, ir atmetė argumentą, grindžiamą teisės būti išklausytam pažeidimu, motyvuodamas tuo, kad BPV atmetė nereikšmingas pastabas.
Paskui jis konstatavo, kad formoje klausimai buvo suformuluoti neutraliai, pateikiant trumpą atitinkamos temos pristatymą ir nurodant preliminaraus sprendimo ar 3-iojo vertinimo dalis; toliau poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams buvo pasiūlyta pateikti savo pastabas ar nuomones šiuo klausimu.
Toliau Bendrasis Teismas atmetė argumentą, susijusį su atsakymų į formą apimtimi, nes jis yra tik teorinis ir juo remiantis negalima pakankamai teisiškai įrodyti, kad, nesant tokio apribojimo, procedūros rezultatas galėjo būti kitoks.
Per procedūrą, susijusią su teise būti išklausytam, pastabos, pateiktos pildant formą, buvo išsamiai išnagrinėtos ginčijamame sprendime ir vertinimo įmonė dėl jų priėmė aiškinamąjį dokumentą. Taigi, nors buvo apribota pastabų apimtis, BPV ir vertinimo įmonė išsamiai į jas atsakė.
Ieškovai nenurodė, kokių pastabų, išskyrus tas, kurios buvo suformuluotos ir į kurias BPV ir vertinimo įmonė atsakė, jie negalėjo pateikti dėl formos apimties. Jie taip pat nenurodė, kokius dokumentus jie norėjo pridėti prie formos.
Ketvirta, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, susijusį su tuo, kad 3-iasis vertinimas paremtas klaidingu pagrindu, susijusiu su Banco Popular finansine būkle pertvarkant.
Iš tiesų jis priminė, kad skirtingas požiūris turėjo būti vertinamas tuo metu, kai buvo priimta pertvarkymo schema. 2019 m. balandžio 8 d. Ispanijos banko ekspertizės ataskaita, kuria remiasi ieškovai ir kurią buvo prašoma pateikti taikant pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, susijusi su įvykiais iki Banco Popular pertvarkymo, kurie neturėjo reikšmės atliekant 3-iąjį vertinimą.
Penkta, Bendrasis Teismas atmetė trečiąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad BPV nepagrįstai delegavo vertinimo įmonei įgaliojimus priimti sprendimą, kurie jai suteikti Reglamentu Nr. 806/2014.
Visų pirma, konstatavęs, kad ieškovai nepateikė nei Reglamento Nr. 806/2014 neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, nei prieštaravimų, susijusių su BPV diskrecijos įgyvendinimu ar aiškumo trūkumu, kiek tai susiję su jos kompetencijos atskyrimu šiame reglamente, nei prieštaravimų, susijusių su tuo, kad BPV pažeidė minėtą reglamentą, nes viršijo pagal šį reglamentą jai suteiktus įgaliojimus, Bendrasis Teismas nusprendė, kad argumentai, kuriais BPV priekaištaujama dėl to, kad ji suteikė įgaliojimus priimti sprendimus vertinimo įmonei, negali įrodyti principų, susijusių su įgaliojimų delegavimu, pažeidimo.
Toliau Bendrasis Teismas priminė, kad sprendimą nemokėti žalos atlyginimo poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams priėmė BPV, o ne vertinimo įmonė.
Pagal Reglamentą Nr. 806/2014 sąlygų, kurios būtų taikomos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, vertinimo ekonominius ir techninius aspektus turėjo apibrėžti nepriklausomas vertintojas, o ne pati BPV. Taigi tai, kad BPV pavedė vertinimo įmonei atlikti 3-iąjį vertinimą, negali būti aiškinama kaip jos įgaliojimų priimti sprendimą delegavimas.
Be to, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas, tai, jog BPV patvirtino 3-iojo vertinimo išvadas, negali būti suprantama kaip BPV nepakankama kontrolė, ar nepriklausomas vertintojas laikosi reikalavimų, kurių jis turi laikytis atlikdamas vertinimą. Iš paties ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad BPV ne tik apibendrino 3-iąjį vertinimą ir aiškinamąjį dokumentą, bet ir išnagrinėjo jų galiojimą atsižvelgdama į poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pastabas.
Šešta, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, susijusį su teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu.
Dėl tam tikros informacijos neatskleidimo nekonfidencialioje 3-iojo vertinimo versijoje, pridėtoje prie preliminaraus sprendimo, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad BPV vertinimas, pagal kurį 3-iajame vertinime užtušuotiems duomenims, susijusiems su atidėjiniais teisinei rizikai, buvo taikoma profesinė paslaptis ir jie buvo konfidencialūs, nebuvo ginčijamas; be to, nebuvo ginčijama, kad BPV privalo apsaugoti konfidencialius duomenis(11). Ieškovai neteigė, kad šie užtušuoti duomenys yra būtini norint suprasti ginčijamą sprendimą arba pasinaudoti teise į veiksmingą teisminę gynybą.
Septinta, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, grindžiamą teisės į nuosavybę pažeidimu.
Bendrasis Teismas priminė, kad Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams būtų teisingai atlyginta pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju neįrodę, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai remdamasi 3-iuoju vertinimu padarė išvadą, jog poveikį patiriantiems Banco Popular akcininkams ir kreditoriams nebūtų buvusios taikomos geresnės sąlygos iškeliant įprastinę bankroto bylą nei vykdant pertvarkymą, ieškovai neįrodė jų teisės į nuosavybę pažeidimo, kylančio iš ginčijamo sprendimo.
Negalima pagrįstai teigti, kad BPV pažeidė Chartijos 17 straipsnį, nes kompensacijos vertė pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, buvo apskaičiuota remiantis blogiausiu akcininkų scenarijumi, t. y. Banco Popular likvidavimo procedūra. Iš tiesų priešingos padėties scenarijaus taikymas atitinka taikytinas nuostatas.