Byla T‑143/12
Vokietijos Federacinė Respublika
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Pašto sektorius – Papildomų darbo užmokesčio ir socialinių išlaidų, susijusių su dalimi Deutsche Post darbuotojų, finansavimas teikiant subsidijas ir naudojant pajamas, kurios gautos kaip atlygis už paslaugas taikant teisės aktuose nustatytus tarifus – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Sąvoka „pranašumas“ – Sprendimas Combus – Ekonominio ir atrankinio pranašumo egzistavimo įrodymas – Nebuvimas“
Santrauka – 2016 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas valstybės pagalbos srityje
(SESV 107 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Intervencija, dėl kurios sumažėja įmonės išlaidos – Pajamos, gautos iš teisėtai subsidijuojamos įmonės veiklos – Kryžminės subsidijos, skirtos tos pačios įmonės konkurencinei veiklai – Įtraukimas
(SESV 107 straipsnis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka
(SESV 107 straipsnis)
4. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Komisijos teisė pareikšti ieškinį – Diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 258 straipsnis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Priemonės, skirtos kompensuoti išlaidoms, kurių įmonė patiria dėl teisės aktų nuostatų, kuriomis nukrypstama nuo konkuruojančioms įmonėms paprastai taikomų taisyklių – Netaikymas – Sąlygos
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
6. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį – Atsižvelgimas į ankstesnę praktiką – Netaikymas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
7. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Komisijos diskrecija – Pripažinimas pagalbos priemone, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį – Šios priemonės suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Teisminė kontrolė – Apimtis
(SESV 107 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 59–66 punktus)
2. SESV 107 straipsnio tikslas yra neleisti, kad valstybių narių tarpusavio prekybą paveiktų valdžios institucijų suteiktas pranašumas, kuriuo palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą įvairiomis formomis iškreipiama arba gali būti iškreipta konkurencija. Todėl pagalbos sąvoka apima ne tik pozityviąsias išmokas, kaip antai subsidijas, bet ir įvairių formų intervencijas, kuriomis sumažinamos paprastai įmonės dengiamos išlaidos, ir kurios, nors ir nėra subsidijos siaurąja žodžio prasme, vis dėlto yra tokio paties pobūdžio ir turi identišką poveikį.
Konkrečiau kalbant, vien pagal Sąjungos teisę reikia patikrinti, ar pajamomis, gautomis iš teisėtai subsidijuojamos veiklos, nefinansuojama kita tos pačios įmonės veikla, nes Komisija turi tam tikrą diskreciją pasirinkdama tinkamiausią metodą siekiant įsitikinti, kad kryžminės subsidijos nebuvo suteiktos konkurencinei veiklai.
Taigi SESV 107 straipsnio 1 dalis ne tik nedraudžia tikrinti, ar nebuvo suteiktos kryžminės subsidijos, bet, priešingai – šia nuostata įpareigojama atlikti tokį patikrinimą.
(žr. 73–75 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 78–85 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79 punktą)
5. Kvalifikuojant kaip valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įvykdytos keturios sąlygos, būtent: turi būti valstybės intervencija arba panaudoti valstybės ištekliai, ši intervencija turi galėti paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, ja turi būti suteiktas atrankinis pranašumas pagalbos gavėjui ir ji turi iškraipyti konkurenciją ar kelti konkurencijos iškraipymo grėsmę.
Kiek tai susiję su trečia sąlyga, Komisija vertindama pranašumo sąvoką turi įrodyti, kad nagrinėjama priemonė suteikiamas ekonominis ir atrankinis pranašumas.
Aiškindamasi, ar buvo suteiktas ekonominis pranašumas, Komisija kaip į reikšmingas aplinkybes turi atsižvelgti į visas teisinės sistemos, kuriai priklauso nagrinėjama nacionalinė priemonė, ypatybes. Intervencijai, dėl kurios įmonių, kurioms ji taikoma, konkurencinė padėtis netampa palankesnė nei įmonių, kurios su jomis konkuruoja, padėtis, netaikoma SESV 107 straipsnio 1 dalis, kurioje nedaroma skirtumo pagal valstybės intervencijų priežastis ar tikslus, bet jos apibrėžiamos pagal poveikį.
Kadangi vienintelis SESV 107 straipsnio 1 dalies tikslas yra neleisti suteikti pranašumo tam tikroms įmonėms, pagalbos sąvoka apima tik intervencijas, kurios sumažina paprastai įmonės dengiamas išlaidas ir kurias reikėtų laikyti ekonominiu pranašumu, kurio įmonė gavėja nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis.
Ši sąvoka „išlaidos, kurias paprastai dengia įmonė“ neapima išlaidų, tenkančių vienai įmonei pagal teisės aktų nuostatas, kuriomis nukrypstama nuo taisyklių, bendrai taikomų konkuruojančioms įmonėms, ir kuriomis jai nustatomos pareigos, kurių neturi šios įmonės. Šiuo aspektu negalima teigti, kad įprastoms įmonės išlaidoms priklauso labai didelės pensijų sistemos išlaidos, susijusios su bendra teise, nustatyta valstybės narės teisės aktuose.
Taigi valdžios institucijos aktu nustačius įmonei pareigą padengti visas darbuotojų, turinčių pareigūno statusą, pensijų išlaidas, užuot mokėjus įmokas į pensijų draudimo sistemą, to, kad šias išlaidas finansuoja valstybė narė negalima kvalifikuoti kaip pranašumo, su sąlyga, kad šis finansavimas neviršija to, kas būtina, kad šios įmonės pareigos būtų prilygintos su ja konkuruojančių įmonių pareigoms. Taigi tokiu atveju pranašumo egzistavimą galima konstatuoti tik jei atitinkamas finansavimas viršija šią ribą. Visai įmanoma, kad suteikus šį finansavimą įmonei buvo suteikta didesnė nauda nei prieš tai, tačiau ji vis dar neturi pranašumo prieš savo konkurentus arba veikia lygiomis sąlygomis, todėl nėra įgijusi pranašumo.
(žr. 88, 106, 108, 110, 130, 132, 143, 144, 147 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126 punktą)
7. Valstybės pagalbos srityje Sąjungos teismas iš esmės vykdo visapusišką kontrolę, kad galėtų atsakyti į klausimą, ar priemonė patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Tuo remiantis darytina išvada, kad Sąjungos teismas turi nustatyti, ar Komisijos nurodyti faktai iš esmės yra teisingi ir ar jais remiantis galima įrodyti, kad visos sąlygos, kurias įvykdžius galima pripažinti „pagalbą“, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra tenkinamos.
Be to, kadangi SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas suteikia Komisijai diskreciją atlikti ekonominius ir socialinius vertinimus, Sąjungos teismo atliekama tokių vertinimų kontrolė apima patikrinimą, ar buvo laikytasi proceso taisyklių, ar motyvai pakankami, ar tiksliai nustatytos aplinkybės ir ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir piktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 152 punktą)