PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2003 m. gruodžio 17 d.(*)
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Komisijos kompetencija – Aviakompanijų diskriminacija – Atitinkama sektorinė ir geografinė rinka – Tariamai paveiktų sektorinių rinkų tarpusavio ryšys – Ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas – Dominuojančios padėties buvimas – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Baudos dydžio proporcingumas“
Byloje T‑219/99
British Airways plc, įsteigta Waterside (Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitorių W. Allan ir O. Black, baristerių W. Wood ir H. Davies, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą M. Erhart, padedamo baristerio A. Barav, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
palaikomą
Virgin Atlantic Airways Ltd, įsteigtos Krolyje (Jungtinė Karalystė), atstovaujamos solisitoriaus P. Binetter bei baristerių N. Green ir C. West,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo pagal EB 230 straipsnį panaikinti 1999 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2000/74/EB, susijusį su EB sutarties 82 straipsnio taikymo procedūra (IV/D‑2/34.780 Virgin/British Airways) (OL L 30, 2000, p. 1),
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai M. Jaeger ir H. Legal,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2003 m. vasario 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Remiantis 1999 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimo 2000/74/EB, susijusio su EB sutarties 82 straipsnio taikymo procedūra (IV/D‑2/34.780 Virgin/British Airways) (OL L 30, 2000, p. 1, toliau – ginčijamas sprendimas), pirma konstatuojamąja dalimi, British Airways plc (toliau – BA) yra didžiausia Didžiosios Britanijos aviakompanija. Ji aptarnauja skrydžių tinklą, kurio centrai sutelkti Londono apylinkių oro uostuose. Bylos aplinkybių laikotarpiu jos reguliariųjų maršrutų tinkle buvo skraidoma 15 krypčių Jungtinėje Karalystėje ir 155 tarptautinėmis kryptimis į 72 šalis. 1997 m. BA pirmavo pasaulyje pagal tarptautiniais reguliariaisiais maršrutais pervežamų keleivių kilometrų sumą ir buvo devintoje vietoje pagal mišriais tarptautiniais ir vidaus reguliariaisiais maršrutais pervežamų keleivių kilometrų sumą.
2 BA konsoliduota apyvarta 1998 m. iki kovo 31 d. buvo 8 642 mln. svarų sterlingų (GBP), o grynasis pelnas – 460 mln. GBP. Tais pačiais metais BA dirbo vidutiniškai 60 675 darbuotojai.
3 Virgin Atlantic Airways Limited (toliau – Virgin) – tai privati bendrovė, įsteigta pagal Anglijos teisę, teikianti reguliariojo keleivių vežimo paslaugas įvairiais tarptautiniais maršrutais. 1997 m. ji užėmė 21 vietą pasaulyje pagal tarptautiniais reguliariaisiais maršrutais pervežamų keleivių kilometrų sumą ir 31 vietą pagal mišriais tarptautiniais ir vidaus reguliariaisiais maršrutais pervežamų keleivių kilometrų sumą. Virgin apyvarta 1998 m. iki balandžio 30 d. buvo maždaug 942 mln. GBP. 1997 m. pabaigoje šioje bendrovėje dirbo 4 522 darbuotojai.
4 BA sudarė susitarimus su Jungtinėje Karalystėje įsteigtomis International Air Transport Association (IATA) akredituotomis kelionių agentūromis, suteikiančius teisę į bazinius komisinius, mokamus nuo šių agentūrų parduotų BA organizuojamų skrydžių bilietų apyvartos. 1976–1997 m. šiuos komisinius sudarė 9 % nuo parduotų bilietų tarptautiniams skrydžiams ir 7,5 % nuo parduotų bilietų skrydžiams Jungtinėje Karalystėje.
5 BA šią bazinių komisinių sistemą papildė susitarimais su IATA akredituotomis kelionių agentūromis, numatančiais tris skirtingas finansinio skatinimo priemonių sistemas: komercinius susitarimus („marketing agreements“), pasaulinius susitarimus („global agreements“) ir premijų už pasiektus rezultatus sistemą („performance reward scheme“).
Komerciniai ir pasauliniai susitarimai
6 Pirmojo tipo finansinio skatinimo susitarimai, kuriuos sudarė BA, – tai komerciniai susitarimai, suteikiantys tam tikroms Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms IATA akredituotoms kelionių agentūroms galimybę, be bazinių komisinių, papildomai gauti priemoką, t. y.:
– premiją už pasiektus rezultatus, prie kurios pridedamos įvairios specialios premijos, apskaičiuojamos pagal parduotų BA skrydžių mylias,
– išmokas iš fondo, kurias kelionių agentūra privalo panaudoti savo personalui mokyti,
– išmokas iš komercinio skatinimo fondo, įsteigto BA siekiant padidinti savo pajamas, kurio lėšos turėjo būti skirtos kelionių agentūroms finansuoti BA nuolaidų akcijas.
7 Komerciniuose susitarimuose Jungtinėje Karalystėje veikiančias kelionių agentūras BA taip pat įpareigojo, kad jos, be kita ko, pateikdamos informaciją apie jos skrydžių laikus ir kainas bei prekes ir brošiūras, būtų jai ne mažiau palankios kaip ir kuriai nors kitai aviakompanijai.
8 Šie metus galiojantys komerciniai susitarimai daugiausia buvo skirti Jungtinėje Karalystėje veikiančioms IATA akredituotoms kelionių agentūroms, kurių BA bilietų metinė apyvarta buvo didesnė kaip 500 000 GBP (toliau – pajamos iš bilietų). Tos kelionių agentūros, kurių metinė bilietų apyvarta viršijo 500 000 GBP, bet nesiekė 10 mln. GBP, galėjo sudaryti standartinį komercinį susitarimą. Agentūros, kurių pajamos iš bilietų buvo didesnės kaip 10 mln. GBP, su BA sudarydavo individualius komercinius susitarimus.
9 Premija už pasiektus rezultatus buvo apskaičiuojama progresiniu būdu, atsižvelgiant į kelionių agentūros pajamas iš BA bilietų. Papildomai prie bendros premijos už pasiektus rezultatus buvo numatyta galimybė gauti specialią premiją už rezultatus parduodant bilietus tam tikrais maršrutais.
10 Premijos už pasiektus rezultatus arba specialios premijos kelionių agentūroms buvo mokamos tuo atveju, jeigu kasmet didėdavo jų BA bilietų pardavimas. Nors paprastai nė viena iš šių premijų nebuvo mokama už parduotų BA vidaus skrydžių Jungtinėje Karalystėje mylias, į šį nuskristą atstumą buvo atsižvelgiama nustatant, ar buvo pasiekti pardavimo tikslai, nes pardavimas buvo apskaičiuojamas kaip pajamos iš pasaulinio skrydžių pardavimo, įskaitant tolimus, artimus ir vidaus skrydžius.
11 Su trimis IATA akredituotomis kelionių agentūromis BA sudarė ne tik komercinius susitarimus, bet ir kitokio pobūdžio finansinio skatinimo susitarimus (toliau – pasauliniai susitarimai). 1992–1993 m. žiemos sezonui BA su trimis kelionių agentūromis susitarė dėl pasaulinių finansinio skatinimo programų, pagal kurias šios agentūros įgijo teisę į papildomus komisinius, apskaičiuojamus atsižvelgiant į jų pasaulinio pardavimo BA bilietų dalies augimą.
12 1993 m. liepos 9 d. Virgin Komisijai pateikė skundą visų pirma dėl komercinių susitarimų.
13 Komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl BA komercinių susitarimų su Jungtinės Karalystės kelionių agentūromis ir 1996 m. gruodžio 20 d. priėmė pranešimą apie kaltinimus BA atžvilgiu. Per 1997 m. lapkričio 12 d. vykusį posėdį BA dėl šio pranešimo pateikė žodines pastabas.
Nauja premijų už pasiektus rezultatus sistema
14 1997 m. lapkričio 17 d. BA visoms Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms išsiuntė laišką, kuriame išsamiai paaiškino trečiojo tipo skatinimo susitarimų, kuriuos sudarė nauja, nuo 1998 m. sausio 1 d. įsigaliojanti premijų už pasiektus rezultatus sistema (toliau – nauja premijų už pasiektus rezultatus sistema), sąlygas.
15 Kiekviena kelionių agentūra galėjo gauti ne tik naujai numatytus fiksuoto 7 % dydžio komisinius, mokamus nuo minėtos datos už visus Jungtinėje Karalystėje parduotus bilietus, bet ir papildomus iki 3 % komisinius nuo tarptautinių skrydžių bilietų pardavimo ir iki 1 % komisinius nuo vidaus skrydžių bilietų pardavimo. Kintamas papildomų komisinių už vidaus ir tarptautinių skrydžių bilietus dydis buvo susietas su kelionių agentūros pasiektais BA bilietų pardavimo rezultatais. Kelionių agentūros pasiektas rezultatas buvo apskaičiuojamas palyginant bendras kelionių agentūros BA bilietų pardavimo pajamas konkretų kalendorinį mėnesį ir ankstesnių metų atitinkamo mėnesio BA bilietų pardavimo pajamas.
16 Pagal naują premijų už pasiektus rezultatus sistemą kelionių agentūra už kiekvieną papildomą pasiektų rezultatų procentinį punktą, viršijantį 95 % ribą, prie 7 % bazinių komisinių gaudavo kintamą 0,1 % priedą už parduotus tarptautinių skrydžių bilietus. Už parduotus vidaus skrydžių bilietus kintamas priedas sudarė 0,1 % nuo 3 % pardavimo augimo ir buvo mokamas viršijus 95 % ribą. Didžiausias pagal naują premijų už pasiektus rezultatus sistemą kelionių agentūroms mokamas kintamas priedas sudarė 3 % nuo tarptautinių skrydžių bilietų ir 1 % nuo vidaus skrydžių bilietų, abiem atvejais pasiekus arba viršijus 125 % rezultatų ribą.
17 Jeigu, pavyzdžiui, kelionių agentūros rezultatai konkretų kalendorinį mėnesį siektų 112 %, kintamas priedas už tarptautinių skrydžių bilietus sudarytų 1,7 % [(112 – 95) × 0,1 %] nuo tarptautinių skrydžių bilietų pardavimo tą mėnesį. Tačiau kintamas priedas už vidaus skrydžių bilietus sudarytų 0,5 % [(112 - 95) ÷ 3 × 0,1 %] nuo vidaus skrydžių pardavimo tą kalendorinį mėnesį. Kintamas priedas pagal premijų už pasiektus rezultatus sistemą buvo mokamas kas mėnesį.
18 Nauja premijų už pasiektus rezultatus sistema iš pradžių turėjo galioti iki 1999 m. kovo 31 dienos. BA numatė, kad 1997 m. gruodžio mėnesiui bus taikomas pereinamasis laikotarpis, per kurį bus taikomi ne tik standartiniai 9 % ir 7,5 % dydžio komisiniai už tarptautinių ir vidaus skrydžių bilietus, bet ir nauja premijų už pasiektus rezultatus sistema. 1999 m. vasario 8 d. BA pranešė, kad 1999–2000 m. ši sistema nebus atnaujinama.
19 1998 m. sausio 9 d. Virgin pateikė papildomą skundą dėl šios naujos BA premijų už pasiektus rezultatus sistemos. 1998 m. kovo 12 d. Komisija priėmė papildomą pranešimą apie kaltinimus dėl šios sistemos.
Komisijos sprendimas
20 1999 m. liepos 14 d. Komisija, remdamasi 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamentu Nr. 17, Pirmuoju reglamentu, įgyvendinančiu Sutarties (81) ir (82) straipsnius, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame pripažino, kad kiekvienas BA aptarnaujamas maršrutas į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų galėjo būti atskira oro transporto paslaugų rinka (80 konstatuojamoji dalis) ir kad atitinkama geografinė oro transporto rinka buvo Jungtinės Karalystės rinka (83 konstatuojamoji dalis).
21 Remiantis ginčijamo sprendimo 31 konstatuojamąja dalimi, kelionių agentūros teikia aviakompanijoms paslaugas, kurias sudaro aviakompanijų teikiamų oro transporto paslaugų siūlymas, pagalba keleiviams renkantis atitinkamas paslaugas ir administracinių funkcijų perėmimas (lėktuvo bilietų išrašymas, bilietų pardavimas keleiviams bei už bilietą gautų pinigų pervedimas aviakompanijai). Kaip atlygį už šias paslaugas aviakompanijos moka kelionių agentūroms komisinius, kurių dydis priklauso nuo kelionių agentūrų parduotų bilietų.
22 Komisija teigia, kad BA yra dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje užimanti pirkėja, visų pirma dėl BA bilietų pardavimo procentinės dalies bendroje kelionių agentūrų aviabilietų apyvartoje Jungtinės Karalystės teritorijoje pagal IATA kelionių agentūroms taikomą atsiskaitymų sistemą (90 ir 91 konstatuojamosios dalys).
23 Ginčijamo sprendimo 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai apibūdina komercinių susitarimų ir naujos premijų už pasiektus rezultatus sistemos veikimą:
„29. Kelionių agentūrų komisinių sistemos turi vieną bendrą išskirtinį bruožą. Pasiekus pardavimo augimo tikslinę ribą bet kuriuo atveju mokami komisiniai padidėja nuo visų kelionių agentūros parduodamų bilietų, o ne tik nuo tų, kurie buvo parduoti jau pasiekus tikslinę ribą. Taigi taikant sistemas pagal [komercinius susitarimus] padidėja grynųjų pinigų premijos, mokamos kelionių agentūroms kaip dalis nuo parduotų bilietų už visus parduotus bilietus. Taikant [premijų už pasiektus rezultatus sistemas] padidėja komisinių, mokamų už visus kelionių agentūros parduotus bilietus, dalis. Taigi, jei kelionių agentūra yra jau beveik pasiekusi tikslinę pardavimo ribą, kurią viršijus padidėja komisinių tarifas, tada ir kelių papildomų BA bilietų pardavimas gali turėti lemiamą poveikį jos pajamoms iš komisinių. Ir atvirkščiai, BA konkurentė, norėdama pasiūlyti patrauklias sąlygas kelionių agentūrai, kad ši parduotų ne BA , o konkuruojančios įmonės skrydžius, turėtų nustatyti kur kas didesnį komisinių tarifą negu mokami BA, kad šį poveikį panaikintų.
30. Pateikiamas pavyzdys padės paaiškinti šį BA komisinių sistemos poveikį. Sakykime, kad kelionių agentūra atitinkamais metais iš viso pardavė bilietų tarptautiniams skrydžiams už 100 000 GBP. Jei kelionių agentūra per mėnesį parduoda BA tarptautinių skrydžių už 100 000 GBP, ji gauna 7 % bazinių komisinių ir „premiją už pasiektus rezultatus“, kuri siekia 0,5 % ((100 – 95) x 0,1 %), o tai sudaro 7 500 GBP bendrų pajamų iš komisinių, gautų kaip procentinė dalis nuo parduotų tarptautinių skrydžių bilietų (100 000 x (7 % + 0,5 %)). Jei kelionių agentūra parduotų 1 % BA konkurentės siūlomų tarptautinių skrydžių bilietų, jos premija už pasiektus rezultatus sumažėtų iki 0,4 % ((99 – 95) x 0,1 %), ir šis mažesnis tarifas būtų taikomas visam šios agentūros BA bilietų pardavimui. Jos pajamos iš komisinių, gautų kaip procentinė dalis nuo parduotų BA tarptautinių skrydžių bilietų, sumažėtų iki 7 326 GBP (99 000 x (7 % + 0,4 %)). Sumažėjus BA tarptautinių skrydžių bilietų pardavimui 1 000 GBP, pajamos iš komisinių sumažėtų 174 GBP. Taigi ribinis komisinių tarifas siektų 17,4 %. Praktiškai tai reikštų, kad BA konkurentė, siūlanti tokius skrydžius, kurie galėtų pakeisti kelionių agentūros BA bilietų pardavimą už 1 000 GBP, tam, kad kompensuotų kelionių agentūros prarastas pajamas iš BA komisinių, turėtų jai mokėti 17,4 % komisinių nuo šių bilietų. Nors siekdama padidinti savo bilietų pardavimą BA taip pat yra priversta siūlyti tokius didelius ribinius komisinius, šios bendrovės padėtis yra palankesnė negu konkuruojančios bendrovės, kuri tokį didelį komisinių tarifą turi mokėti už visus bilietus <...>.
Šis poveikis dar labiau padidėja tada, kai iki nustatyto BA bilietų pardavimo tikslo lieka nedidelis atitinkamų bilietų skaičius. Be to, jis stiprėja tada, kai atitinkama kelionių agentūra gauna ne tik papildomus komisinius pagal naują premijų už pasiektus rezultatus sistemą, bet taip pat premijas pagal komercinius susitarimus.“
24 Komisija ginčijamame sprendime teigia, kad taikydama Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms komercinius susitarimus ir naują premijų už pasiektus rezultatus sistemą BA piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje (96 konstatuojamoji dalis).
25 Tai, kad BA taiko premijų už pasiektus rezultatus sistemas Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms agentūroms, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes, pirma, dėl to šios agentūros skatinamos išlaikyti tam tikrą BA bilietų pardavimo lygį arba jį didinti, o ne parduoti savo paslaugas BA konkurentams, o šios finansinio skatinimo priemonės nebuvo absoliučiais skaičiais susietos su kelionių agentūrų BA bilietų apyvarta (102 konstatuojamoji dalis), ir, antra, pagal šias sistemas nagrinėjamoms kelionių agentūroms, teikiančioms lygiavertes paslaugas, nustatomos nevienodos sąlygos (109 konstatuojamoji dalis).
26 Galiausiai Komisija mano, kad toks BA piktnaudžiavimas keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje iškreipia BA ir kitų aviakompanijų konkurenciją Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose (103 ir 111 konstatuojamosios dalys).
27 Todėl ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:
„1 straipsnis
[BA] kelionių agentūroms, iš kurių ji Jungtinėje Karalystėje perka keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugas, taikydama komisinių sistemas ir kitas skatinimo priemones, kurių tikslas ir poveikis – atsilyginant kelionių agentūroms už ištikimybę ir jas diskriminuojant pašalinti BA konkurentes iš Jungtinės Karalystės oro transporto rinkos, pažeidė [EB] 82 straipsnį.
2 straipsnis
Dėl 1 straipsnyje nurodytų pažeidimų aviakompanijai [BA] skiriama 6,8 mln. eurų bauda.
<...>.“
Procesas
28 1999 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu BA siekė panaikinti ginčijamą sprendimą, apie kurį jai pranešta 1999 m. liepos 27 d.
29 2000 m. balandžio 10 d. dokumentu Virgin paprašė leidimo įstoti į bylą Komisijos pusėje.
30 2000 m. balandžio 25 d. Pirmosios instancijos teismui pateiktu dokumentu Air France taip pat paprašė leidimo įstoti į bylą BA pusėje ir nurodė, kad šio ginčo baigtis turės įtakos Komisijos pozicijai, kurią ši turės priimti byloje dėl Air France kelionių agentūroms taikomų komercinio skatinimo priemonių.
31 2001 m. vasario 9 d. nutartimi Virgin buvo leista įstoti į bylą, taip pat patenkintas BA prašymas dėl konfidencialumo taikymo tam tikriems dokumentams Virgin atžvilgiu.
32 Tačiau Air France prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad ji nėra suinteresuota šio ginčo baigtimi, nes bet kokia įtaka, kurią šis sprendimas gali turėti ginčijamam sprendimui, kurį Komisija gali priimti dėl Air France, nėra šios bylos dalykas.
33 Pirmosios instancijos teismo nutartimi teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją, kuriai perduota nagrinėti ši byla.
34 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Taikydamas proceso organizavimo priemones jis BA ir Komisijos paprašė atsakyti į tam tikrus klausimus. BA ir Komisija per nustatytą terminą šiuos reikalavimus įvykdė.
35 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į žodžiu pateiktus Pirmosios instancijos teismo klausimus 2003 m. vasario 26 d. posėdyje.
Šalių reikalavimai
36 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti visą ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
37 Komisija, palaikoma Virgin, Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
38 Grįsdama savo ieškinį BA nurodo aštuonis pagrindus, atitinkamai susijusius su Komisijos kompetencijos nebuvimu, nediskriminavimo principo pažeidimu, klaidingu atitinkamos sektorinės bei geografinės rinkos apibrėžimu, tariamai paveiktų sektorinių rinkų pakankamai glaudaus ryšio nebuvimu, ginčijamo sprendimo priėmimu remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, dominuojančios padėties nebuvimu, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nebuvimu ir galiausiai per didele bauda.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad Komisija neturėjo kompetencijos
Šalių argumentai
39 BA teigia, kad Komisija, 1999 m. liepos 14 d. priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes visi jos nariai, atsistatydinę 1999 m. kovo 16 d., kad išvengtų nepasitikėjimo pareiškimo Europos Parlamente, pagal analogiją taikomo EB 201 straipsnio prasme turėjo įgaliojimus tvarkyti tik einamuosius reikalus, kol 1999 m. rugsėjo 15 d. bus paskirti nauji Komisijos nariai.
40 BA teigimu, priežastys, dėl kurių pagal EB 201 straipsnį yra ribojama Komisijos veikla, visų pirma apimančios konstitucinių įgaliojimų atimti iš Komisijos politinius įgaliojimus suteikimą Europos Parlamentui, galioja ir tuo atveju, kai Komisija kolegialiai atsistatydina savo noru, kaip šioje byloje, ir pareiškus nepasitikėjimą Europos Parlamente.
41 Skirtingai nei tuo atveju, kai Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeičiami pagal EB 215 straipsnio ketvirtą pastraipą, kurioje numatyta, jog Komisijoje, tebeveikiančioje remiantis įgaliojimais, pagal kuriuos ji buvo paskirta, gali atsirasti laisva vieta, „einamieji reikalai“, kuriuos pagal EB 201 straipsnio antrą pastraipą toliau tvarko Komisijos nariai, apima tik kasdienę Komisijos veiklą. Į šią veiklą neįeina naujos politinės iniciatyvos, kaip antai ginčijamas sprendimas, kuriam Komisija aiškiai siekė priskirti precedento, taikytino panašią į BA padėtį rinkoje užimančioms aviakompanijoms, galią.
42 Net jei EB 215 straipsnis būtų taikomas, BA teigia, kad pagal jį Komisija neturėjo teisės priimti ginčijamo sprendimo. Šio straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad Komisijos narys nustoja eiti pareigas, kai atsistatydina. Sąvoka „pareigos“ apima tokį sprendimą, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, kuriuo įgyvendinamas EB 82 straipsnis, kaip yra pabrėžta EB 213 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Komisijos nariai, eidami savo pareigas, privalo būti visiškai nepriklausomi.
43 Komisija tvirtina, kad jeigu Europos Parlamentas nėra pareiškęs nepasitikėjimo, EB 201 straipsnis net ir pagal analogiją netaikomas savanoriškam visų Komisijos narių atsistatydinimui, net jeigu jie tai padaro vienu metu, nes šis atvejis reglamentuojamas EB 215 straipsnyje.
44 Kadangi pagal EB 215 straipsnį Komisijos narių įgaliojimai neribojami, jie turi teisę ir privalo pagal Sutartį jiems suteiktus įgaliojimus vykdyti tol, kol vietoj jų bus paskirti kiti Komisijos nariai.
45 Bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas nebuvo nauja politinė iniciatyva ir yra priskirtinas einamiesiems Komisijos reikalams.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
46 EB 201 straipsnis suformuluotas taip:
„Jei Europos Parlamente siūloma pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla, balsuoti dėl sprendimo jis gali tik praėjus ne mažiau kaip trims dienoms po tokio pasiūlymo pateikimo ir tik atviru balsavimu.
Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, atitinkančių Europos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai visi drauge atsistatydina. Einamuosius reikalus jie tvarko tol, kol yra pakeičiami pagal 214 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių, paskirtų pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų visų drauge atsistatydinti Komisijos narių kadencija.“
47 Be to, EB 215 straipsnyje numatyta:
„Išskyrus įprasto pakeitimo ar mirties atvejį, Komisijos narys savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina arba yra atstatydinamas.
Į taip atsiradusią laisvą vietą likusiam to nario kadencijos laikui valstybių narių vyriausybės bendru sutarimu paskiria naują narį. Taryba gali vieningai nuspręsti į tokią laisvą vietą nieko nebeskirti.
Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju pirmininkas keičiamas likusiam jo kadencijos laikui. Pirmininkas keičiamas 214 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Išskyrus atstatydinimo pagal 216 straipsnį atvejį, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeičiami.“
48 1999 m. kovo 16 d. laišku Komisijos pirmininkas J. Santer valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos pirmininkui pranešė apie Komisijos narių sprendimą kolektyviai atsistatydinti ir sprendimą dėl jų įgaliojimų palikimo valstybių narių vyriausybėms. Šiame laiške Komisijos pirmininkas ir nariai nurodė, kad, visų pirma atsižvelgiant į EB 215 straipsnio ketvirtą pastraipą, jie savo pareigas eis tol, kol bus pakeisti Sutartyse nustatyta tvarka.
49 1999 m. kovo 22 d. pareiškimu Taryba, manydama, kad būtina kuo greičiau paskirti naują Komisiją, išreiškė pageidavimą, kad iki to laiko Komisijos nariai toliau eitų savo pareigas pagal Sutartis.
50 Iš EB 201 straipsnio aišku, kad Komisijos nariai negali būti laikomi įpareigotais „visi drauge atsistatydinti“ šio straipsnio antros pastraipos paskutinio sakinio prasme, nebent Europos Parlamentas tame pačiame straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis būtų pirmiau pareiškęs nepasitikėjimą Komisija.
51 Jei, kaip šioje byloje, Europos Parlamentas nepareiškia nepasitikėjimo, visų Komisijos narių atsistatydinimas atskirai, net jeigu įvyksta vienu metu, yra atvejis, kuriam EB 201 straipsnio nuostatos netaikomos.
52 Tai, kad Komisijos nariai, atsistatydindami visi drauge, galėjo pripažinti savo politinę atsakomybę, šiuo atžvilgiu neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į Bendrijos įgaliojimų sistemą, priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas negali priklausyti vien nuo institucijos įsitikinimo, jis turi būti grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis, kurias gali patikrinti teismas (šiuo atžvilgiu žr. 1987 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Tarybą, 45/86, Rink. p. 1493, 11 punktą).
53 Todėl, Pirmosios instancijos teismo nuomone, atitinkami Komisijos nariai nustojo eiti savo pareigas, kai atsistatydino EB 215 straipsnio pirmos pastraipos prasme, o tai, kad jie, atsistatydindami kiekvienas atskirai, padarė tai vienu metu, negali būti pagrindas suabejoti atsistatydinimo savanoriškumu.
54 Be to, kaip yra aišku iš 1999 m. rugsėjo 15 d. Europos Bendrijų valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo 1999/627/EB, EAPB, Euratomas, kuriuo paskiriamas Europos Bendrijų Komisijos pirmininkas ir nariai (OL L 248, 1999, p. 30), nurodomųjų dalių, jis visų pirma grindžiamas EB 215 straipsniu.
55 EB 215 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodę, kad Komisijos narys savo pareigas nustoja eiti, kai atsistatydina, Sutarties rengėjai norėjo tiesiog apibrėžti teisines priežastis, dėl kurių Komisijos nariai nustoja eiti pareigas nepasibaigus jų kadencijai, ir neketino uždrausti atsistatydinusiems Komisijos nariams vykdyti savo įprastų įgaliojimų, kol šis atsistatydinimas įsigalios jų faktinio pakeitimo dieną.
56 Remiantis tuo darytina išvada, kad atitinkami asmenys pareigas ėjo „tol, kol (buvo pakeisti)“ 1999 m. rugsėjo 15 d., remiantis EB 215 straipsnio ketvirtos pastraipos nuostata. Taigi iki šios datos jie turėjo visus įgaliojimus.
57 Todėl 1999 m. liepos 14 d. priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neviršijo savo kompetencijos.
58 Tad pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su nediskriminavimo principo pažeidimu
Šalių argumentai
59 BA kaltina Komisiją tuo, kad ši nepaisė nediskriminavimo principo ir lėmė tai, kad BA atsidūrė labai nepalankioje konkurencinėje padėtyje, nes Komisija ginčijamame sprendime jai uždraudė Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms taikyti BA premijų už pasiektus rezultatus sistemas, tačiau ji nepriėmė tokių pačių sprendimų dėl kitų aviakompanijų, užėmusių bent jau tokią pačią įtakingą padėtį rinkoje, kaip ta, kurią Komisija priskyrė BA, ir taikiusių tas pačias finansinio skatinimo priemonių sistemas.
60 BA teigimu, aplinkybė, kad Virgin skundas buvo pateiktas anksčiau, nepateisina to, kad sprendimas pradėti bylą dėl pažeidimo buvo priimtas tik BA atžvilgiu. Komisija, naudodamasi turima diskrecija skirstyti išteklius nagrinėjamoms byloms, negali leisti diskriminacijos, visų pirma diskriminacijos, dėl kurios įmonės, kuriai iškeliama byla, nenaudai savaime kyla antikonkurenciniai padariniai.
61 Komisija nemano, kad tai, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas praėjus šešeriems metams nuo to laiko, kai Virgin pateikė skundą, reiškia kokią nors diskriminaciją. Ji teigia turinti diskreciją suteikti skirtingą pirmumą nagrinėjamoms byloms, atsižvelgdama į jų reikšmę Bendrijai (1992 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją, T‑24/90, Rink. p. II‑2223, 77 punktas).
62 Remiantis pranešimu spaudai dėl principų, susijusių su kelionių agentūrų komisiniais, paskelbtu tą pačią dieną, kurią buvo priimtas ginčijamas sprendimas, šis sprendimas buvo pirmas žingsnis sprendžiant klausimą dėl aviakompanijų kelionių agentūroms mokamų komisinių. Minėtame spaudos pranešime nustatyti principai bet kuriai kitai panašioje padėtyje į BA esančiai aviakompanijai pateikė aiškių orientyrų, o Komisija nurodė, jog imsis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šių principų paisytų kitos lygiavertėje padėtyje esančios aviakompanijos.
63 Ginčijamas sprendimas nesukėlė neigiamų padarinių BA kitose geografinėse rinkose nei Jungtinės Karalystės rinka. Komisija teigia, kad jeigu BA neužima dominuojančios padėties tose kitose rinkose, jose ji gali taikyti finansinio skatinimo priemonių sistemas kaip atsvarą savo konkurentų taikomoms sistemoms.
64 Be to, tai, kad kitos Jungtinėje Karalystėje veikiančios aviakompanijos keliones lėktuvu platinančioms kelionių agentūroms siūlė įvairias premijų sistemas, neturėjo įtakos ginčijamam sprendimui, nes jis buvo susijęs su BA, kaip Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje dominuojančia įmone, atsižvelgus į tokiai įmonei tenkančią ypatingą atsakomybę.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
65 Kad Komisiją būtų galima apkaltinti diskriminavimu, reikia įrodyti, jog ji panašius atvejus vertino skirtingai ir dėl to vieni subjektai pateko į mažiau palankią padėtį nei kiti ir šis skirtingas vertinimas nebuvo grindžiamas esminių objektyvių skirtumų buvimu (1999 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Wirtschaftsvereinigung Stahl prieš Komisiją, T‑106/96, Rink. p. II‑2155, 103 punktas).
66 Tai, kad Komisija vieno ūkio subjekto, kuris buvo panašioje padėtyje kaip ieškovas, atžvilgiu nekonstatavo pažeidimo, bet kuriuo atveju nepašalina ieškovui inkriminuojamo pažeidimo, jeigu jis buvo tinkamai įrodytas (1993 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ahlström ir kt. prieš Komisiją, C‑89/85, C‑104/85, C‑114/85, C‑116/85, C‑117/85 ir C‑125/85–C‑129/85, Rink. p. I‑1307, 146 punktas).
67 Be to, nagrinėjamas ieškinio pagrindas yra paremtas tiesiog jokiais įrodymais nepagrįstu teiginiu, kad BA konkurentų kelionių agentūroms taikytos finansinio skatinimo priemonių sistemos buvo neteisėtos pagal EB 81 ir 82 straipsnius.
68 Taip pat, nepaisant to, kad ginčijamas sprendimas priimtas po to, kai dar 1993 m. Virgin pateikė skundą dėl BA, Komisija, siekdama veiksmingai užtikrinti Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymą, turi teisę, kuria ji ir pasinaudojo šioje byloje, suteikti skirtingą prioritetą jai pateiktiems skundams (1999 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ufex ir kt. prieš Komisiją, C‑119/97 P, Rink. p. I‑1341, 88 punktas), atsižvelgdama į jų reikšmę Bendrijai, vertinamą pagal kiekvieno atvejo aplinkybes ir visų pirma jai pateiktas faktines ir teisines aplinkybes (61 punkte nurodyto Sprendimo Automec prieš Komisiją 86 punktas).
69 Šiuo atžvilgiu Komisija kiekvienoje byloje turi įvertinti tariamų konkurencijos ribojimų sunkumą (1999 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SGA prieš Komisiją, T‑189/95, T‑39/96 ir T‑123/96, Rink. p. II‑3587, 53 punktas) ir, kaip šioje byloje, tai, prieš kiek laiko jai buvo pateiktas skundas. Komisijai tenka pareiga tyrimo procedūras užbaigti per protingą terminą (šiuo klausimu žr. 1997 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SCK ir FNK prieš Komisiją, T‑213/95 ir T‑18/96, Rink. p. II‑1739, 55 ir 56 punktus).
70 Jeigu, kaip šioje byloje, Komisija susiduria su atveju, kai tame pačiame ūkio sektoriuje veikiančias kelias dideles įmones dėl įvairių veiksnių galima įtarti antikonkurenciniu elgesiu, ji netgi turi teisę savo pastangas sutelkti į vieną iš nagrinėjamų įmonių, o dėl galimo kitų įmonių antikonkurencinio elgesio žalą tariamai patyrusius ūkio subjektus paraginti šiuo klausimu kreiptis į nacionalines institucijas (šiuo atžvilgiu žr. 69 punkte nurodyto Sprendimo SGA prieš Komisiją 59 punktą).
71 Galiausiai Komisija per posėdį nurodė, ir BA šiuo klausimu jai neprieštaravo, kad 1998 m. birželio ir rugsėjo mėn. gavusi BA skundus pradėjo tyrimo procedūras prieš aštuonias aviakompanijas, o 2003 m. vasario 6 d. laišku pranešė BA apie ketinimą šias procedūras nutraukti.
72 Todėl jeigu BA mano, kad tam yra priežasčių, ji turi Komisijai šiuo atžvilgiu pateikti pastabas ir ginčyti bet kokį jos sprendimą nebesiimti veiksmų dėl skundų.
73 Tad antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su neteisingu atitinkamos sektorinės ir geografinės rinkos apibrėžimu
74 Kaip yra aišku iš ginčijamo sprendimo (žr. šio sprendimo 22 punktą), Komisija laikėsi nuomonės, kad, siekiant nustatyti BA dominuojančią padėtį, atitinkama rinka yra Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinka.
Šalių argumentai
75 BA ginčija tokią Komisijos analizę ir teigia, kad net jei tokia rinka yra, kelionių agentūrų aviakompanijoms teikiamų paslaugų rinka šios bylos aplinkybėmis negali būti atitinkama sektorinė rinka.
76 BA teigia, kad Komisija iš ginčijamų premijų už pasiektus rezultatus sistemų kylančius konkurencijos apribojimus priskyrė BA dėl jos, kaip Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų teikiamų paslaugų pirkėjos, užimamos padėties. Tai padariusi, Komisija nukrypo, pirma, nuo savo įprasto nagrinėjamos rinkos apibrėžimo metodo ir taip padarė išankstinę išvadą dėl dominavimo ir galiausiai dėl piktnaudžiavimo, ir, antra, nuo savo Pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo pagal Bendrijos konkurencijos teisę (OL C 372, 1997, p. 5).
77 Kelionių agentūros – tai platinimo kanalas, kurį naudodamos aviakompanijos parduoda savo organizuojamų skrydžių vietas ir kuris atlieka mažmeninių prekybininkų funkciją. Tačiau firminių produktų rinkose konkurencijos pobūdis vertinamas atitinkamomis rinkomis laikant nagrinėjamų produktų rinkas, o ne gamintojų savo produktams platinti naudojamų pardavimo vietų teikiamų mažmeninių paslaugų pirkimo rinkas.
78 BA teigia, kad jos padėtis kelionių agentūrų atžvilgiu nėra tinkamas būdas vertinti jos įtaką rinkoje. Apibrėžiant atitinkamą sektorinę rinką, siekiant įvertinti mokėjimų kelionių agentūroms poveikį konkurencijai, svarbu nustatyti, ar vienintelis oro susisiekimo paslaugų konkrečiu maršrutu teikėjas gali pelningai didinti savo kainas.
79 Kaip Komisija pripažįsta ginčijamo sprendimo 80 ir 81 punktuose, ar taip yra, priklausys nuo to, kiek konkrečiu maršrutu norintys skristi keleiviai skrydžius kitais maršrutais laiko realiais pakaitalais. Komisija šio požiūrio laikosi vertindama keleivių skraidinimą į Jungtinę Karalystę ir iš jos, tačiau klaidingai teigia, kad egzistuoja atskira keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinka.
80 BA teigia, kad, vadovaujantis Komisijos pozicija, jeigu aviabilietų platinimo per kelionių agentūras paslaugų rinka sumažėtų tiek, kad taptų mažareikšmė, ji vis tiek išliktų atitinkama rinka. Tačiau BA tvirtina, jog dėl kitų platinimo formų negalima daryti išvados, kad aviakompanija turi įtaką šioje rinkoje, jeigu jai priklauso didžiausia aviabilietų platinimo per agentūras dalis.
81 Antra, jeigu būtų keturi krypčių paketai (JAV, Europa, Afrika ir Tolimieji Rytai) ir kiekvieno iš jų atveju oro susisiekimo paslaugas teiktų atskiras paslaugų teikėjas, kiekvienas vežėjas galėtų daryti esminę įtaką savo maršrutuose ir jo neribotų kitos aviakompanijos. Remiantis Komisijos analize, nė viena iš šių aviakompanijų nedominuotų kelionių agentūrų paslaugų pirkimo srityje, nes kiekvienai iš jų tektų tik 25 % šių paslaugų pirkimo.
82 Galiausiai dominuojančios padėties keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje neužėmusi, tačiau vienintelė vieną konkretų maršrutą ar kelis maršrutus aptarnavusi aviakompanija šiuose maršrutuose gali veikti visiškai nepriklausomai nuo savo konkurentų ir agentų. Vis dėlto, remiantis Komisijos analize, toks atvejis nepatektų į EB 82 straipsnio taikymo sritį.
83 BA priduria, kad net jei keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinka yra atitinkama sektorinė rinka, atitinkama geografinė rinka apima ne tik Jungtinės Karalystės teritoriją. Daugelis didesnių agentūrų veikia keliose šalyse. Be to, kelionių agentūros vis dažniau palaiko tarptautinius verslo santykius su aviakompanijomis, kaip tai įrodo BA sudaryti pasauliniai susitarimai su kai kuriomis agentūromis.
84 Komisija pažymi, kad, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje, kelionių agentūros atstovauja aviakompanijoms kaip nepriklausomos tarpininkės, nepriklausomai teikiančios paslaugas (1987 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo VVR, 311/85, Rink. p. 3801, 20 punktas).
85 Kelionių agentūrų teikiamas paslaugas, už kurias aviakompanijos joms pagal jų parduotus bilietus moka komisinius, sudaro aviakompanijų, su kuriomis sudarytos sutartys, reklama, pagalba keleiviams renkantis atitinkamas aviakompanijas ir skrydžius, bilietų išrašymas, už bilietą sumokėtos sumos paėmimas iš keleivių ir pervedimas aviakompanijoms.
86 Niekas nekliudo konstatuoti dominuojančio pirkėjo, kuris neišvengia Bendrijos konkurencijos teisės taikymo, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
87 Komisija teigia keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinką laikiusi atskira rinka (1991 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas 91/480/EEB, susijęs su Sutarties [81] straipsnio taikymo procedūra (Byla Nr. IV/32.659 – IATA Passenger Agency Programme) (OL L 258, p. 18), taip pat ji elgėsi ir kitų su kelionėmis lėktuvu susijusių rinkų, pvz., kelionių lėktuvu kompiuterinių rezervavimo sistemų rinkos, atveju (1988 m. lapkričio 4 d. Komisijos sprendimas 88/589/EEB, susijęs su Sutarties [82] straipsnio taikymo procedūra (IV/32.318, London European – SABENA) (OL L 317, p. 47).
88 Galiausiai, Komisijos teigimu, atitinkamos geografinės rinkos apribojimas Jungtinės Karalystės rinka pateisinamas dėl įvairių aplinkybių, dėl kurių atitinkama veikla siejama su Jungtinės Karalystės teritorija. Visų pirma klientai paprastai rezervuoja bilietus savo gyvenamosios vietos šalyje, o kelionių agentūrų ir aviakompanijų santykiai priklauso nuo konkrečios valstybės.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
89 Komisija ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad sektorinė rinką, į kurią reikia atsižvelgti, siekiant nustatyti BA dominuojančią padėtį, sudaro paslaugos, kurias aviakompanijos perka iš kelionių agentūrų, kad šios prekiautų jų lėktuvų bilietais ir juos platintų (72 konstatuojamoji dalis). Komisijos nuomone, ši aviakompanijų praktika sukuria nuo oro transporto rinkų atskirą keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinką.
90 Be to, Komisijos nuomone, atitinkama geografinė rinka šioje byloje yra Jungtinės Karalystės teritorija, atsižvelgiant į nacionalinį kelionių agentūrų veiklos mastą.
91 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką (1983 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, 322/81, Rink. p. 3461, 37 punktas; 2000 m. kovo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kish Glass prieš Komisiją, T‑65/96, Rink. p. II‑1885, po apeliacinio skundo patvirtinto 2001 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo nutartimi Kish Glass prieš Komisiją, C‑241/00 P, Rink. p. I‑7759, 62 punktas), siekiant nustatyti galinčios dominuoti įmonės padėtį atitinkamoje sektorinėje rinkoje, konkurencijos galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į rinką, apimančią visas prekes ir paslaugas, kurios, paisant jų techninių savybių, yra ypač tinkamos tenkinant nuolatinius poreikius ir sunkiai pakeičiamos kitomis prekėmis ir paslaugomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas naudojamas siekiant įvertinti, ar atitinkama įmonė turi galimybę kliudyti išsaugoti veiksmingą konkurenciją ir gali veikti pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų ir, kaip tai yra šioje byloje, nuo su ja konkuruojančių paslaugų teikėjų, negalima apsiriboti vien atitinkamų paslaugų objektyvių savybių nagrinėjimu; reikia atsižvelgti ir į konkurencijos sąlygas, paklausos bei pasiūlos rinkoje struktūrą.
92 Iš BA procesinių dokumentų aišku, kad ji pati pripažįsta nepriklausomos keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos buvimą, nes savo ieškinio 11.34 punkte nurodo, kad kelionių agentūros pačios veikia konkurencingoje rinkoje ir konkuruoja tarpusavyje, siekdamos teikti kuo geriausias paslaugas savo klientams.
93 Šiuo atžvilgiu, nors kelionių agentūros veikia aviakompanijų, kurioms tenka visa rizika ir nauda, susijusi su pačia vežimo paslauga ir kurios vežimo sutartis sudaro tiesiogiai su keleiviais, vardu, vis dėlto kelionių agentūros yra nepriklausomos tarpininkės, vykdančios savarankišką paslaugų teikimo veiklą (šiuo klausimu žr. 84 punkte nurodyto Sprendimo VVR 20 punktą).
94 Kaip Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje, ši konkreti kelionių agentūrų veikla apima, viena vertus, galimų keleivių konsultavimą, aviabilietų rezervavimą ir išrašymą, pinigų už parduotus bilietus paėmimą ir jų pervedimą aviakompanijoms ir, kita vertus, reklamos ir komercinio pardavimų skatinimo paslaugų teikimą šioms aviakompanijoms.
95 Šiuo atžvilgiu pati BA nurodo, kad kelionių agentūros aviakompanijoms yra ir bent jau artimiausiu metu išliks aktyviu platinimo kanalu, leidžiančiu joms veiksmingai pardavinėti jų siūlomų skrydžių vietas, ir kad tarp kelionių agentūrų ir aviakompanijų, kurios pačios negali veiksmingai platinti savo oro transporto paslaugų, egzistuoja tarpusavio priklausomybė.
96 Be to, kaip nurodė BA, kelionių agentūros siūlo maršrutus įvairiausiomis kryptimis, patį įvairiausią išvykimo ir atvykimo laiką, ko negalėtų pasiūlyti nė viena aviakompanija. Esant didelei oro transporto tarifų struktūrų, paremtų aviakompanijų taikomomis realiuoju laiku grindžiamomis kainodaros sistemomis, įvairovei, kelionių agentūros klientams atrenka informaciją apie įvairius skrydžius.
97 Be to, BA pripažino, kad kelionių agentūrų vaidmuo aviabilietų platinimo srityje paaiškina, kodėl aviakompanijos siekia joms suteikti naudos, kad kelionių agentūros parduotų jų skrydžių vietas. Taigi nepakeičiamą kelionių agentūrų aviakompanijoms teikiamų paslaugų pobūdį rodo visi aviakompanijų kelionių agentūroms vykdomi mokėjimai.
98 Galiausiai BA pati pabrėžė, kad didžiausios kelionių agentūros individualiai derasi dėl aviabilietų platinimo sutarčių, todėl gali priversti aviakompanijas konkuruoti.
99 Šį specifinį kelionių agentūrų aviakompanijoms teikiamų paslaugų pobūdį, aviakompanijoms neturint jokios realios galimybės vietoj kelionių agentūrų pačioms teikti tokias pačias paslaugas, patvirtina tai, kad skundo pateikimo metu 85 % Jungtinės Karalystės teritorijoje parduodamų aviabilietų buvo parduodami per kelionių agentūras.
100 Todėl Pirmosios instancijos teismas mano, kad keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugos yra ekonominė veikla, kurios ginčijamo sprendimo priėmimo metu aviakompanijos negalėjo pakeisti kita savo aviabilietų platinimo forma, todėl šios paslaugos sudaro atskirą nuo oro transporto rinkos paslaugų rinką.
101 Kalbant apie aplinkybę, kad konkurencijos apribojimai, kuriuos Komisija sieja su BA premijų už pasiektus rezultatus sistemomis, kyla dėl padėties, kurią BA užima ne kaip keliones lėktuvu platinančių agentūrų paslaugų teikėja, bet kaip jų pirkėja, pažymėtina, kad nagrinėjamos rinkos apibrėžimui ši aplinkybė neturi reikšmės. EB 82 straipsnis taikomas įmonėms, kurių galima dominuojanti padėtis yra konstatuota, kaip antai šioje byloje, jų tiekėjų atžvilgiu, ir įmonėms, kurios gali atsidurti tokioje pačioje padėtyje savo klientų atžvilgiu.
102 Be to, per posėdį BA pati pripažino, kad ir pardavėjas, ir pirkėjas gali užimti dominuojančią padėtį EB 82 straipsnio prasme.
103 Todėl BA negali pagrįstai teigti, jog, siekiant apibrėžti nagrinėjamą sektorinę rinką, kad būtų įvertintas finansinės naudos, kurią ji leidžia gauti Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms, poveikis konkurencijai, reikia nustatyti, ar vienintelis oro transporto paslaugų konkrečiu maršrutu teikėjas gali pelningai didinti savo kainas.
104 Šitoks veiksnys, kuris galėtų būti reikšmingas kiekvieno maršruto atveju, neleidžia įvertinti BA – ne kaip oro transporto paslaugų teikėjos, bet kaip kelionių agentūrų paslaugų pirkėjos visais maršrutais į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų – ekonominės įtakos visų kitų aviakompanijų, taip pat laikomų keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų pirkėjomis, arba Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų atžvilgiu.
105 Todėl BA prieštaravimai dėl Komisijos nustatytos atitinkamos sektorinės rinkos, paremti galimu aviabilietų platinimo per kelionių agentūras reikšmės sumenkinimu, aviakompanijų specializavimusi tik pagal geografines kryptis ir nepriklausomu monopolį tam tikruose maršrutuose turinčios aviakompanijos elgesiu, neturi reikšmės.
106 Šie argumentai grindžiami atvejais, kurie yra arba hipotetiniai, arba nesusiję su nagrinėjamoje sektorinėje rinkoje, kurią sudaro keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugos, vyraujančiomis konkurencijos tarp šias paslaugas teikiančių agentūrų ir tarp jomis besinaudojančių aviakompanijų sąlygomis.
107 Todėl Komisija, apibrėždama atitinkamą sektorinę rinką kaip kelionių agentūrų aviakompanijų naudai teikiamų paslaugų rinką, kad nustatytų, ar BA, kaip šių paslaugų pirkėja, užima joje dominuojančią padėtį, nepadarė jokios vertinimo klaidos.
108 Dėl geografinės rinkos, į kurią reikia atsižvelgti, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad ją galima apibrėžti kaip teritoriją, kur visi ūkio subjektai veikia tokiomis pačiomis arba pakankamai homogeniškomis konkurencijos sąlygomis, tiek, kiek tai konkrečiai susiję su atitinkamais produktais ar paslaugomis, ir šios sąlygos neturi būti visiškai homogeniškos (1994 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tetra Pak prieš Komisiją, T‑83/91, Rink. p. II‑755, 91 punktas, po apeliacinio skundo patvirtintas 1996 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Tetra Pak prieš Komisiją, C‑333/94 P, Rink. p. I‑5951).
109 Vargu ar galima paneigti, kad dažniausiai keleiviai aviabilietus rezervuoja savo gyvenamosios vietos šalyje. Nors BA teigė, kad nebūtinai visi kelionių agentūrų Jungtinėje Karalystėje platinami bilietai yra parduodami šios šalies gyventojams, ji pripažino, kad už Jungtinės Karalystės ribų sudaromų sandorių negalima įvertinti kiekybiškai.
110 Be to, kaip Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 83 konstatuojamojoje dalyje, ir BA to neginčijo, IATA aviabilietų kuponų naudojimo tvarką reglamentuojančios taisyklės draudžia už Jungtinės Karalystės teritorijos ribų parduodamus aviabilietus naudoti skrydžiams iš Jungtinės Karalystės oro uostų.
111 Kadangi aviabilietai platinami nacionaliniu lygmeniu, darytina išvada, kad aviakompanijos šių aviabilietų platinimo paslaugas paprastai perka nacionaliniu lygmeniu, kaip tai patvirtina šiuo tikslu BA su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiomis kelionių agentūromis pasirašyti susitarimai.
112 Taip pat nesuabejota tuo, kad aviakompanijos savo komercines paslaugas organizuoja nacionaliniu lygmeniu, kad kelionių agentūros aviabilietais prekiauja pagal IATA nacionalinius bankinių atsiskaitymų planus, o šioje byloje nagrinėjamu atveju – pagal Jungtinei Karalystei taikomą sąskaitų išrašymo ir atsiskaitymų planą (Billing and Settlement Plan for the United Kingdom, toliau – BSPUK).
113 Be to, BA neginčijo Komisijos teiginio, kad BA savo premijų už pasiektus rezultatus sistemas Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms taiko vienodai visoje šios valstybės narės teritorijoje.
114 BA taip pat neneigė, kad ginčijamos finansinio skatinimo priemonės taikomos tik parduodant BA bilietus Jungtinėje Karalystėje, net jei šios priemonės yra susitarimų, sudarytų su daugiau negu vienoje valstybėje narėje veikiančiomis kelionių agentūromis, dalis.
115 Priešingai nei teigia BA, tai, kad ji sudaro pasaulinius susitarimus su kai kuriomis kelionių agentūromis, negali būti įrodymas, jog šios agentūros vis dažniau turi verslo reikalų su aviakompanijomis tarptautiniu lygmeniu. Kaip yra aišku iš ginčijamo sprendimo 20 konstatuojamosios dalies, kurios BA neginčijo, šie pasauliniai susitarimai buvo pasirašyti tik su trimis kelionių agentūromis ir tik 1992–1993 m. žiemos sezonui. Be to, šie susitarimai buvo tiesiog pridėti prie vietos susitarimų, sudarytų atitinkamose šalyse.
116 Todėl neatrodo, kad Komisija atitinkamą geografinę rinką apibrėžė klaidingai kaip Jungtinės Karalystės rinką, siekdama įrodyti, jog BA užėmė dominuojančią padėtį šioje rinkoje kaip keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų, kurias teikia Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios agentūros, pirkėja.
117 Tad ieškinio pagrindo, susijusio su neteisingu atitinkamos sektorinės ir geografinės rinkos apibrėžimu, negalima pripažinti priimtinu.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su reikiamo ryšio tarp paveiktų sektorinių rinkų nebuvimu
118 Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo ginčijamos veiklos padarinius keliose rinkose. Kaip visų pirma yra aišku iš ginčijamo sprendimo 111 ir 112 konstatuojamųjų dalių, Komisija konstatavo, kad BA taikant premijų už pasiektus rezultatus sistemas Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje buvo diskriminuojamos kai kurios Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios kelionių agentūros, ir dėl šių sistemų, pirma, kitoms įmonėms galėjo būti teikiama mažiau keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų, ir, antra, šių paslaugų teikimo sąlygos tapo mažiau palankios. Dėl tokio piktnaudžiaujamo BA elgesio keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose kilo sunkių konkurencijai žalingų padarinių, pakenkusių su BA konkuruojančioms aviakompanijoms (103 ir 113 konstatuojamosios dalys).
Šalių argumentai
119 BA teigia, kad tarp, viena vertus, Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos, kurioje BA tariamai dominuoja, ir, kita vertus, Jungtinės Karalystės oro transporto rinkų, kuriose BA neužima dominuojančios padėties, nėra pakankamai glaudaus ryšio, kurio reikia, kad būtų taikomas EB 82 straipsnis.
120 Ji teigia, kad Komisijos analizė yra abstrakti, nes, jos manymu, BA dėl sėkmingos veiklos Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose užima dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje, o piktnaudžiavimas šia padėtimi sukelia žalingų padarinių oro transporto rinkose.
121 Be to, BA tvirtina, kad jai priklausančios Jungtinės Karalystės oro transporto rinkų dalys yra pernelyg mažos, kad keltų rūpestį, ir kad jos, kaip kelionių agentūrų paslaugų pirkėjos Jungtinėje Karalystėje, padėtis nesuteikia galimybės kontroliuoti šių paslaugų teikimo.
122 Komisija teigia nustačiusi rinką, kurią sudaro Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų teikiamos paslaugos ir kurioje BA užėmė dominuojančią padėtį bei ja piktnaudžiavo, nes neteisėtai diskriminavo šiuos ūkio subjektus ir jos elgesys toje pačioje rinkoje sukėlė išstūmimo poveikį. Be to, ji atsižvelgė į tai, kad taip piktnaudžiaujant iš kelionių lėktuvu į Jungtinę Karalystę ir iš jos sektorinės rinkos buvo išstumiamos konkuruojančios aviakompanijos.
123 Savo Sprendime Tetra Pak (nurodytas 108 punkte, 113 punktas) Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad iš EB 82 straipsnio nėra aiškūs reikalavimai, susiję su tuo, kur prekių ir paslaugų rinkoje buvo piktnaudžiaujama, o Teisingumo Teismas konstatavo (108 punkte nurodyto Sprendimo Tetra Pak II 24 punktas), kad Pirmosios instancijos teismo vertinimo šiuo klausimu negalima ginčyti.
124 Nors šioje byloje nagrinėjamas atvejis skiriasi nuo byloje Tetra Pak nagrinėto atvejo, nes BA piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi turėjo poveikį ir jos dominuojamoje rinkoje, ir kitose rinkose, Komisija teigia, kad neabejotina, jog Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinka yra glaudžiai susijusi su oro transporto iš Jungtinės Karalystės, Jungtinėje Karalystėje ir į Jungtinę Karalystę rinkomis.
125 Į bylą įstojusi Virgin primena, kad BA ginčijo keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos, atskiros nuo oro transporto rinkos, savarankišką buvimą. Pateikusi šį argumentą, BA vėliau negali teigti, kad šios dvi rinkos yra visiškai atskiros ir nesusijusios.
126 Virgin priduria, kad kelionių agentūrų gebėjimas daryti lemiamą įtaką keleiviams, jiems pasirenkant aviakompaniją, iš esmės negali būti ginčijamas. Be to, aviakompanijų kelionių agentūroms mokamos premijos turi didelę įtaką rezervavimo metodams, kuriuos agentūros taiko keleivių, pavedančių joms parinkti aviakompaniją, atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
127 Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sektorinėje rinkoje, jeigu piktnaudžiavimo poveikis yra juntamas atskiroje rinkoje, kur atitinkama įmonė neužima dominuojančios padėties, EB 82 straipsnis gali būti taikomas, jeigu tik tokia atskira rinka yra pakankamai glaudžiai susijusi su pirmąja rinka (šiuo klausimu žr. 1974 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Istituto Chemioterapico Italiano ir Commercial Solvents prieš Komisiją, 6/73 ir 7/73, Rink. p. 223, 22 punktą ir 1985 m. spalio 3 d. Sprendimo CBEM, 311/84, Rink. p. 3261, 26 punktą).
128 Šiuo atveju ginčijamos premijų už pasiektus rezultatus sistemos įeina į susitarimus, kuriuos BA sudarė su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiomis kelionių agentūromis dėl keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų teikimo, įskaitant jos bilietų išrašymą keleiviams ir papildomų reklamos bei komercinio pardavimų skatinimo paslaugų teikimą.
129 Kaip jau buvo pažymėta, pripažįstama, kad keliones lėktuvu platinančios kelionių agentūros atlieka mažmeninės prekybos funkciją ir bent jau artimiausiu metu jos išlaikys šį vaidmenį ir išliks gyvybiškai svarbios aviakompanijoms.
130 Taigi paslaugas, kurias aviakompanijos parduoda keleiviams per Jungtinėje Karalystėje įsisteigusias kelionių agentūras, sudaro reguliariųjų skrydžių oro transporto paslaugos, kurias šios aviakompanijos teikia į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų.
131 Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ginčijamos BA veiklos metu 85 % Jungtinėje Karalystėje parduodamų aviabilietų buvo parduodami per keliones lėktuvu platinančias kelionių agentūras.
132 Todėl tarp, viena vertus, Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų aviakompanijoms teikiamų keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų ir, kita vertus, Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose šių aviakompanijų teikiamų oro transporto paslaugų, kurias sudaro skrydžiai į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų, neabejotinai yra glaudus ryšys.
133 Be to, BA argumentai grindžiami prielaida, kad tarp atitinkamų rinkų toks glaudus ryšys yra. Savo ieškinio 10.28 punkte BA pažymi, kad kelionių agentūros atsisakymas siūlyti BA skrydžius BA gali reikšti absoliutų verslo galimybių praradimą. Apie tokias negautas pajamas galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu išrašoma mažiau BA bilietų.
134 BA savo ieškinio 4.39 punkte nurodo priešingai, kad tiek, kiek aviakompanijų kelionių agentūroms teikiama nauda gali lemti didesnę aviakompanijos paslaugų paklausą, dėl šios naudos gerokai sumažėja sąnaudų.
135 Todėl Komisija teisingai konstatavo, kad tarp Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų, kurias aviakompanijos perka iš kelionių agentūrų, rinkos ir Jungtinės Karalystės oro transporto rinkų yra EB 82 straipsnyje reikalaujamas ryšys.
136 Tokiomis aplinkybėmis ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl penktojo ieškinio pagrindo, susijusio su klaidingu teisiniu pagrindu
137 Reglamentas Nr. 17, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra pirmasis reglamentas, kuriuo įgyvendinami EB 81 ir EB 82 straipsniai ir kuriame nustatyta bendra teisinė šių dviejų nuostatų taikymo sistema.
138 Pagal 1962 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamento Nr. 141 dėl Reglamento Nr. 17 netaikymo transporto sektoriui (OL 124, 1962, p. 2751) 1 straipsnį: „Reglamentas Nr. 17 netaikomas susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams transporto sektoriuje, kurių tikslas ar poveikis yra transporto tarifų ir sąlygų nustatymas, transporto pasiūlos ribojimas ar kontrolė arba transporto rinkų pasidalijimas; jis taip pat netaikomas piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi [EB 82] straipsnio prasme transporto rinkoje“.
139 Tačiau, remiantis Reglamento Nr. 141 trečiąja konstatuojamąja dalimi, dėl transporto ypatybių Reglamentas Nr. 17 gali būti pagrįstai netaikomas tik tiesiogiai su transporto paslaugų teikimu susijusiems susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams.
140 Galiausiai 1987 m. gruodžio 14 d. Taryba priėmė Reglamentą (EEB) Nr. 3975/87, nustatantį konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto sektoriaus įmonėms tvarką (OL L 374, p. 1).
Šalių argumentai
141 BA teigia, kad net jeigu atitinkama rinka buvo keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinka, veiksmams, kuriais BA yra kaltinama, taikomas ne reglamentas, kuriuo Komisija rėmėsi kaip ginčijamo sprendimo teisiniu pagrindu, t. y. Reglamentas Nr. 17, bet Reglamentas Nr. 3975/87.
142 Savo 1997 m. kovo 11 d. Sprendime Komisija prieš UIC (C‑264/95 P, Rink. p. I‑1287, 28 punktas), kuriuo patvirtintas 1995 m. birželio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Union internationale des chemins de fer prieš Komisiją (T‑14/93, Rink. p. II‑1503), Teisingumo Teismas atmetė argumentą, kuriuo šioje byloje remiasi Komisija, kad 1968 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1017/68 dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui (OL 175 L, p. 1) taikomas tik tiems susitarimams ir suderintiems veiksmams, kurie tiesiogiai susiję su transporto tiekimu, motyvuodamas tai tuo, kad atitinkama Reglamento Nr. 1017/68 1 straipsnio ištrauka yra tiksli ir išsami ir joje nėra žodžio „tiesiogiai“.
143 Komisija nori atskirti bylą UIC nuo šios bylos, tvirtindama, kad Reglamento Nr. 1017/68 taikymo sritis apibrėžta plačiau nei Reglamento Nr. 3975/87, nes pirmajame reglamente nurodyti visi susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, „kuriais siekiama arba kurie skirti nustatyti transporto tarifus ir sąlygas, apriboti ar kontroliuoti transporto tiekimą, pasidalyti transporto rinkas“. Tačiau, kaip Teisingumo Teismas pripažino Sprendime UIC, tai yra būtent Reglamento Nr. 141 1 straipsnio, pagal kurį iš Reglamento Nr. 17 taikymo srities pašalinamas visas transporto sektorius, formuluotė.
144 Be to, iš paties Reglamento Nr. 3975/87 teksto aišku, kad šio teisės akto nesiekta padaryti tik riboto taikymo, kaip siūlė Komisija. Šio reglamento 2 straipsnyje numatyta, kad EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šio reglamento priede išvardytiems susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams. Į reglamento priedą (k punktą) įtraukti susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai susiję su oro vežėjų ir jų paskirtų atstovų sąskaitų kliringu ir apmokėjimu naudojant centralizuotą ir automatizuotą apmokėjimo tvarką ar sistemą, įskaitant paslaugas, kurios gali būti minėtiems veiksmams reikalingos ar papildomos. Jeigu Komisijos argumentas būtų teisingas, šie dalykai apskritai nepatektų į Reglamento Nr. 3975/87 taikymo sritį.
145 Remiantis pačios Komisijos analize, veiksmai, kuriais kaltinama BA, sukelia padarinius arba bent jau pagrindinius padarinius oro transporto sektoriuje (ginčijamo sprendimo 118 ir 120 konstatuojamosios dalys). Be to, ginčijamos premijos už pasiektus rezultatus yra tiesioginių aviabilieto pardavimo sąnaudų dalis ir turi įtakos neto kainai, kurią aviakompanija gauna mainais už teikiamą oro transporto paslaugą, ir taip kartu netiesiogiai nustato „transporto tarifus“ Reglamento Nr. 141 prasme.
146 Kadangi Komisija taikė klaidingą teisinį pagrindą, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 17 ir Reglamente Nr. 3975/87 šiuo atžvilgiu numatytų sistemų skirtumus, BA neteko procesinių garantijų.
147 Be to, Komisija neturėjo teisės priimti ginčijamo sprendimo tiek, kiek jis turėjo įtakos skrydžių maršrutams tarp Europos Sąjungos ir šalių, kurios nėra ES narės. Šioms Reglamentas Nr.°3975/87 netaikomas, jis taikomas tik tarp Bendrijos oro uostų skraidančiam oro transportui.
148 Komisijos nuomone, neabejotina, kad keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugoms kaip veiklai, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiai su oro transporto rinka tikrąja šios sąvokos prasme, negalioja Reglamento Nr. 141 1 straipsnyje įtvirtinta Reglamento Nr. 17 taikymo išimtis ir kad Reglamentas Nr. 17 kaip tik taikomas šiai veiklai.
149 Reglamentas Nr. 3975/87, kurio trečioje konstatuojamojoje dalyje pabrėžti specifiniai oro transporto pramonės požymiai, taikomas tik tiesiogiai su oro transporto paslaugų teikimu susijusiems susitarimams.
150 Tačiau ginčijamas sprendimas yra susijęs tik su paslaugomis, kurias BA pirko iš kelionių agentūrų. Ir tariamas piktnaudžiavimas, ir pradinis jo poveikis atsirado keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje (ginčijamo sprendimo 85 ir 112 konstatuojamosios dalys). BA ir Jungtinės Karalystės kelionių agentūrų sudaryti antikonkurenciniai susitarimai nebuvo susiję su „oro transporto paslaugomis“ ir nebuvo tiesiogiai susiję su šių paslaugų teikimu.
151 Komisija teigia, kad, nepaisant taikymo srities, Reglamentas Nr. 1017/68 šioje byloje neturi reikšmės ir kad 142 punkte nurodyti du sprendimai UIC buvo susiję su minėtu reglamentu, o ne su Reglamentu Nr. 3975/87.
152 Reglamento Nr. 1017/68 1 straipsnyje jo taikymo sritis apibrėžiama plačiai, o Reglamento Nr.°3975/87, iš dalies pakeisto 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2410/92 (OL L 240, p. 18), 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta tik „tarp Bendrijos oro uostų skraidančiam oro transportui“.
153 Be to, ši byla nesusijusi nei su transporto tiekimu, nei su transporto tarifų nustatymu, aiškiai paminėtais Reglamento Nr. 1017/68 1 straipsnyje.
154 Jeigu, kaip teigia BA, keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugos nepatektų į Reglamento Nr. 3975/87 taikymo sritį ir pagal Reglamentą Nr. 141 joms nebūtų taikomas Reglamentas Nr. 17, šioms paslaugoms apskritai nebūtų taikomas joks Bendrijos teisės aktas, o taip negali būti.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
155 BA taikomas premijų už pasiektus rezultatus sistemas apima BA ir Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų sudaryti susitarimai, kurių tikslas – kelionių agentūrų paslaugų teikimas BA ir visų pirma BA bilietų platinimas, neįtraukiant pačių oro transporto paslaugų, kurias BA teikia keleiviams.
156 Šios oro transporto paslaugos yra individualių BA ir keleivių sutarčių dalykas ir todėl nėra ginčijamo sprendimo dalykas.
157 Tad premijų už pasiektus rezultatus sistemos, kurių taikymą Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms kritiškai vertina Komisija, nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su pačia oro transporto paslauga, dėl kurios susitaria keleivis ir aviakompanija.
158 Kaip yra aišku iš Reglamento Nr. 141 trečios konstatuojamosios dalies, dėl transporto ypatybių Reglamentas Nr. 17 gali būti pagrįstai netaikomas tik „tiesiogiai su transporto paslaugų teikimu“ susijusiems susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams (2002 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją, C‑82/01 P, Rink. p. I-9297, 18 punktas).
159 Todėl pagal Reglamento Nr. 141 1 straipsnį Reglamentas Nr. 17 netaikomas tik susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, „kuriais siekiama arba kurie skirti nustatyti transporto tarifus ir sąlygas, apriboti ar kontroliuoti transporto tiekimą, pasidalyti transporto rinkas“ (Sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją 18 punktas) ir „piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi [EB 82] straipsnio prasme transporto rinkoje“.
160 BA, siekdama įtikinti, jog Reglamentas Nr. 3975/87 taikomas šiai bylai, negali nurodydama Sprendimą UIC veiksmingai remtis Reglamento Nr. 1017/68 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 141 1 straipsnio, kuriuo Reglamento Nr. 17 taikymo sritis apribojama visam transportui taikomų reglamentų atžvilgiu, teksto panašumu.
161 Pirma, iš Reglamento Nr. 3975/87 pirmos konstatuojamosios dalies aišku, kad Reglamentas Nr. 1017/68 taikomas tik vidaus transportui (geležinkelių, kelių ir vandens navigacijos). Todėl BA, remdamasi Reglamentu Nr. 1017/68, kurio materialinė taikymo sritis yra kitokia, negali pagrįstai teigti, kad Reglamentas Nr. 3975/87 yra reikšmingas šioje byloje.
162 Iš tikrųjų iš Reglamento Nr. 3975/87 antros konstatuojamosios dalies aišku, kad prieš įsigaliojant šiam reglamentui Komisija neturėjo priemonių tiesiogiai tirti įtariamo EB 81 ir EB 82 straipsnių pažeidimo atvejų oro transporto sektoriuje.
163 Antra, nors, remiantis Reglamento Nr. 3975/87 ketvirta konstatuojamąja dalimi, jo rengėjai atsižvelgė į tam tikrus specifinius visos transporto veiklos požymius, jie taip pat nustatė, kad, kaip yra aišku iš šio reglamento antros konstatuojamosios dalies, oro transporto pramonė turi tam tikrų specifinių požymių.
164 Trečia, iš bendros oro transportui taikytinų teisės aktų nuostatų sistemos yra aiškus Bendrijos teisės aktų leidėjo ketinimas, kurio nebuvo Reglamente Nr. 1017/68, būtent dėl specifinių šios pramonės požymių Reglamento Nr. 3975/87 taikymo sritį apriboti tik su oro transporto paslaugų teikimu tiesiogiai susijusia veikla.
165 Taigi Reglamento Nr. 3975/87 pavadinimas rodo, kad šiame reglamente, skirtingai nei Reglamente Nr. 1017/68 „dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui“, nustatoma „konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto sektoriaus įmonėms tvarka“. Šios skirtingos formuluotės patvirtina, kad veikla patenka į Reglamento Nr.°3975/87 taikymo sritį tik tuomet, jeigu ji tiesiogiai susijusi su oro transporto paslaugų teikimu (šiuo atžvilgiu žr. 158 punkte nurodyto Sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją 22 punktą).
166 Be to, 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3976/87 dėl Sutarties [81] straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų grupių susitarimams ir suderintiems veiksmams oro transporto sektoriuje (OL L 374, p. 9), priimto tą pačią dieną kaip ir Reglamentas Nr. 3975/87, pirmoje konstatuojamojoje dalyje primenama, kad Reglamente Nr. 17 nustatyta konkurencijos taisyklių taikymo susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, „išskyrus tiesiogiai susijusius su oro transporto paslaugų teikimu“, tvarka (Sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją 24 punktas).
167 Be to, Reglamento Nr. 3975/87 1 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pakeistoje Reglamentu Nr.°2410/92, numatyta, kad „šis reglamentas taikomas tik tarp Bendrijos oro uostų skraidančiam oro transportui“.
168 Be kita ko, Reglamento Nr. 3975/87 4a straipsnis, įtrauktas 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1284/91, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 3975/87 (OL L 122, p. 2), taikomas tik veiklai, kurios tikslas ar poveikis yra „tiesiogiai kelti grėsmę oro transporto paslaugoms“, o tai leidžia spręsti apie tiesioginį ryšį su oro transporto paslaugų teikimu (Sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją 23 punktas).
169 Todėl BA tekstinis argumentas, paremtas Reglamento Nr. 3975/87 2 straipsnio ir šio reglamento priedo k punkto nuostatose, skaitomose kartu, numatyta išimtimi susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, susijusiems su oro vežėjų ir jų paskirtų atstovų sąskaitų kliringu ir apmokėjimu, tikrai nėra lemiamas.
170 Tokie susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurių taikymo sritis yra visiškai techninė, atsižvelgiant į aprašytus teisės aktus, laikytini atskirtinais nuo susitarimų, kuriuos BA dėl kelionių agentūrų paslaugų teikimo sudarė su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiomis kelionių agentūromis.
171 Galiausiai BA teiginys, kad veiksmai, kuriais ji yra kaltinama, pagrindinius padarinius sukelia oro transporto rinkoje, neturi pagrindo. Taikytino reglamento pasirinkimas priklauso nuo to, koks yra nagrinėjamos veiklos pobūdis, o ne nuo išankstinio rinkos, kurioje ši veikla sukelia padarinius, nustatymo (šiuo klausimu žr. Sprendimo UIC 42 punktą).
172 Bet kuriuo atveju iš ginčijamo sprendimo 85 ir 112 konstatuojamųjų dalių aišku, kad Komisija Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje lokalizavo ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nustatytą BA atžvilgiu, ir įvairius šio piktnaudžiavimo padarinius, o to pakanka pateisinti Reglamento Nr. 17 taikymą šiai bylai.
173 Todėl remdamasi Reglamentu Nr. 17 kaip pagrindu ginčijamam sprendimui priimti Komisija nepadarė teisės klaidos.
174 Taigi ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl šeštojo ieškinio pagrindo, susijusio su dominuojančios padėties nebuvimu
Šalių argumentai
175 Pirmiausia BA kaltina Komisiją laikius ją dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje užimančia įmone, tinkamai neatsižvelgus į didelę konkurenciją, su kuria BA susiduria Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose.
176 Nepaisant visų jos aptarnaujamų maršrutų, BA tvirtina, kad ji neveikia pakankamai nepriklausomai nei kiekvienu savo konkurentų maršrutu, nei keleivių, turinčių teisę kiekvieno maršruto atveju pasirinkti vežėją, atžvilgiu.
177 Antra, BA kaltina Komisiją nepaaiškinus, kaip tariamas BA dominavimas Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje „atsiranda“ dėl to, kad BA „itin sėkmingai“ veikė Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose.
178 Trečia, BA teigia, jog jai, kaip kelionių agentūrų klientei, priklausančios Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos dalys, kurias nurodo Komisija, neįrodo, kad ji užima dominuojančią padėtį šioje rinkoje. Komisija tiesiog sudėjo visą BA bilietų visais maršrutais į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų pardavimą, nors šie maršrutai sudaro atskiras rinkas.
179 Be to, Komisija neteisingai apskaičiavo BA rinkos dalis. Komisijos naudotos procentinės dalys taip pat apėmė pardavimą už Jungtinės Karalystės ribų, todėl nustatyta per didelė BA rinkos dalis. Komisija savo skaičiavimus grindė aviabilietų pardavimu pagal BSPUK, kuriame dalyvauja tik kelios Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios kelionių agentūros. Neanalizuodama kitų agentūrų vykdomų sandorių, Komisija tiesiog padarė prielaidą, kad pardavimas pagal BSPUK sudarė 80–85 % per kelionių agentūras parduodamų bilietų. Galiausiai BA priskiriamas pagal BSPUK vykdomas pardavimas apėmė kitų aviakompanijų, kurios BA naudoja kaip agentūrą ir kurios nedalyvauja BA ir Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų sudarytuose susitarimuose, pardavimą.
180 BA teigia, kad Komisija neatsižvelgė į pardavimo ne per kelionių agentūras, pvz., tiesioginio pardavimo telefonu arba internetu, poveikį. Kaip Komisija aiškiai pripažino ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamojoje dalyje, šis pardavimas turi poveikį aviakompanijų įtakai keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje.
181 Pabrėždama ypač įtakingą BA padėtį pagrindinių kelionių agentūrų atžvilgiu, Komisija nepaisė, kad, vertinant pagal bendrą pardavimą, sumažėjo BA bilietų pardavimo procentinė dalis, ir palyginti nedidelė paslaugų dalis, kurią BA teikė kai kurios didžiausios kelionių agentūros.
182 Jeigu būtų taikomas rinkos dalies pastovumo arba polinkio konkuruoti kriterijus, pripažintas 1979 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendime Hoffmann‑La Roche prieš Komisiją (85/76, Rink. p. 461), BA Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų „rinkos“ dalis apskritai neleistų padaryti išvados dėl dominavimo.
183 Tinkamai išanalizavus duomenis apie BA turimas rinkos dalis, išvada dėl dominavimo veikiau paneigiama negu patvirtinama. Iš tikrųjų BA rinkos dalis nuo 47,7 % dešimtojo dešimtmečio pradžioje sumažėjo iki 39,7 %. Tačiau kitų aviakompanijų (visų pirma Virgin ir British Midland) rinkos dalys sparčiai didėjo.
184 Priešingai nei ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamojoje dalyje teigia Komisija, tai, kad didelė kelionių agentūros parduodamų bilietų dalis yra vienos aviakompanijos, nereiškia, kad ši aviakompanija yra šios agentūros „privaloma verslo partnerė“. BA teigimu, praktiškai yra taip, kad kiekviena agentūra turi siūlyti daugelio aviakompanijų aviabilietus. Iš tikrųjų agentūros turi dideles galimybes derėtis, o galutinį agentūros pasirinkimą nulemia klientas.
185 Skirtingai nei atitinkamose rinkose veikiantys platintojai, nagrinėti byloje Hoffmann‑La Roche prieš Komisiją, kelionių agentūros paprastai nelaiko bilietų atsargų ir iš tikrųjų neprivalo parduoti BA bilietų. Kadangi BA aptarnaujamais maršrutais skraidina ir kitos aviakompanijos, agentūros gali patenkinti klientų pageidavimus, jeigu tik gali parduoti BA bilietus.
186 Galiausiai, jeigu BA iš tikrųjų būtų užėmusi dominuojančią padėtį, ji nebūtų buvusi suinteresuota skirti didelių sumų savo paslaugoms gerinti, kad veiksmingiau konkuruotų su kitomis aviakompanijomis.
187 Komisija teigia, kad, siekdama įrodyti BA dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje, ji atsižvelgė į IATA akredituotų kelionių agentūrų parduodamų BA bilietų procentinę dalį ir į įvairius susijusius veiksnius, kaip antai BA dydį, jos oro transporto paslaugų įvairovę ir tinklą.
188 Akivaizdu, kad BA galėjo veikti nepriklausomai nuo Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų ir visų pirma vienašališkai pakeisti 7 % bazinius komisinius 7,5 % baziniais komisiniais nuo vidaus skrydžių bei 9 % baziniais komisiniais nuo tarptautinių skrydžių.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
189 EB 82 straipsnyje minima dominuojanti padėtis, kai įmonė turi ekonominę galią, kuri jai leidžia sukliudyti atitinkamoje rinkoje išlaikyti veiksmingą konkurenciją, suteikdama jai galimybę dideliu mastu veikti nepriklausomai nuo jos konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų (2000 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją, T‑128/98, Rink. p. II‑3929, 147 punktas).
190 Kaip tapo aišku išnagrinėjus trečiąjį ieškinio pagrindą, Komisija BA dominuojančią padėtį nustatė Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų, kurias visų pirma sudaro aviabilietų platinimas ir kurias aviakompanijoms teikia Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios kelionių agentūros, rinkoje.
191 Kaip pažymėta 101 punkte, tai, kad BA laikytina dominuojančią padėtį užimančia įmone kaip paslaugų pirkėja, o ne kaip paslaugų teikėja, neturi reikšmės.
192 Remiantis tuo darytina išvada, kad siūlomų vietų skaičius, BA teikiant paslaugas visais maršrutais į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų, atitinkantis tiek BA aviabilietų, kiek gali būti parduota per Jungtinėje Karalystėje įsisteigusias kelionių agentūras, yra tinkamas kriterijus ekonominei įtakai, kurią BA gali daryti šioms agentūroms ir kitoms nagrinėjamas platinimo paslaugas perkančioms įmonėms, įvertinti.
193 Pati BA nurodė, kad dėl to, jog Jungtinėje Karalystėje veikia jos skrydžių tinklas, ji gali pasiūlyti gerokai daugiau skrydžių į savo jungiamuosius oro uostus ir todėl pervežti daugiau keleivių nei kitos aviakompanijos, skraidinančios tiesioginiais maršrutais.
194 Todėl Komisija, apskaičiuodama BA dalis Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje, teisingai susumavo visus per Jungtinėje Karalystėje įsisteigusias kelionių agentūras parduotus BA bilietus visais maršrutais į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų.
195 Tokiomis aplinkybėmis BA negali nepaisyti viso jos aptarnaujamų skrydžių maršrutų skaičiaus, kad paneigtų savo gebėjimą kiekviename iš šių maršrutų veikti pakankamai nepriklausomai nuo juose su BA konkuruojančių subjektų, kelionių agentūrų ir keleivių, galinčių pasirinkti aviakompaniją.
196 Be to, BA negali pagrįstai kaltinti Komisijos nepaaiškinus, kaip jos dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje lemia jos sėkminga veikla oro transporto sektoriuje.
197 Siekiant įrodyti, ar BA užima dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje, jos ekonominės įtakos šioje rinkoje nereikia vertinti remiantis paslaugas kiekvienu BA ir jos konkurentų aptarnaujamu maršrutu į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų teikiančių aviakompanijų konkurencija.
198 Kaip tapo aišku išnagrinėjus trečiąjį ieškinio pagrindą, šios įvairios Jungtinės Karalystės oro transporto paslaugų rinkos yra atskiros nuo keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų, visų pirma apimančių aviabilietų platinimą.
199 Kalbant apie tariamas fakto klaidas, BA negali kaltinti Komisijos neatsižvelgus į aviabilietų pardavimo telefonu ar internetu poveikį, turint omenyje kelionių agentūrų teikiamų paslaugų specifiką rinkodaros procedūrų srityje.
200 Be to, dėl šios specifikos BA teigė, kad kelionių agentūros aviakompanijoms yra gyvybiškai svarbios kaip tarpininkės. Šią specifiką taip pat patvirtina tai, kad Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų parduodami bilietai sudaro 85 % visų šioje valstybėje narėje parduodamų bilietų.
201 Be to, BA negali pagrįstai kaltinti Komisijos nustatant jai priklausančias Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos dalis atsižvelgus į BA bilietų pardavimą už Jungtinės Karalystės ribų.
202 Atsakydama į Pirmosios instancijos teismo klausimą, BA pripažino, kad neįmanoma kiekybiškai įvertinti už Jungtinės Karalystės ribų sudarytų sandorių. Todėl Komisija negalėjo atskirti, ar bilietai buvo parduodami Jungtinėje Karalystėje, ar ne. Išnagrinėjus trečiąjį ieškinio pagrindą tapo aišku, kad keleiviai paprastai rezervuoja aviabilietus savo gyvenamosios vietos šalyje. Todėl ieškovė neįrodė, kad Komisijos vertinimas buvo susijęs su bilietų skaičiumi, galinčiu iškreipti jos apskaičiuotą BA turimą Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos dalį.
203 BA argumentas, kad BSPUK nėra reprezentatyvi, neįtikina. Net jei BSPUK dalyvauja tik 4 634 iš 7000 Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų, neginčijama, kad šiame nacionaliniame atsiskaitymų plane dalyvauja didžiausios iš jų.
204 Turint omenyje, kad pagal BSPUK parduodama daugiausia visų per Jungtinėje Karalystėje įsisteigusias kelionių agentūras parduodamų aviabilietų, atrodo, jog Komisija buvo teisi, pripažindama, kad, vertinant pagal visus parduodamus aviabilietus, šešių pagrindinių aviakompanijų parduodamų aviabilietų dalys negalėjo labai skirtis nuo pagal BSPUK apskaitomų aviabilietų dalių.
205 Be to, kaip rodo ginčijamo sprendimo 34 konstatuojamoji dalis, pati BA per administracinę procedūrą nurodė, kad 1998 m. sausio–lapkričio mėn. per IATA akredituotas kelionių agentūras ir pagal BSPUK ji pardavė 85 % Jungtinėje Karalystėje išrašytų bilietų. Ginčijamo sprendimo 33 konstatuojamoji dalis, kurios ieškovė šiuo aspektu neginčijo, rodo, kad 4 108 iš 4634 BSPUK dalyvaujančių kelionių agentūrų, t. y. maždaug 89 %, yra akredituotos IATA.
206 Taip pat neginčijama, kad BA bilietų pardavimas per Jungtinėje Karalystėje įsisteigusias IATA akredituotas kelionių agentūras sudaro 66 % pagrindinių 10 aviakompanijų, tais pačiais finansiniais metais apskaitytų BSPUK, bilietų pardavimo.
207 Tokiomis aplinkybėmis neatrodo, kad tai, jog 2366 kelionių agentūros nedalyvauja BSPUK, gali smarkiai sumažinti BA tenkančią aviabilietų pardavimo per kelionių agentūras Jungtinėje Karalystėje dalį.
208 Tas pats taikytina kitų įmonių, kurios naudojasi BA, kaip agentūros, paslaugomis ir kurios nedalyvauja nagrinėjamose premijų už pasiektus rezultatus sistemose, bilietų pardavimui. Kaip nurodė Komisija, ir BA to nepaneigė, BA paaiškino tik tai, kad šis pardavimas gali sudaryti 5 % ar mažiau.
209 Pirmosios instancijos teismui dar reikia išnagrinėti, ar Komisija, pateikdama motyvus, kad įrodytų BA dominuojančią padėtį remdamasi teisėtai šiuo tikslu jos panaudotais įrodymais, nepadarė vertinimo klaidos.
210 Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į ypač svarbų rodiklį – aplinkybę, kad nagrinėjamai įmonei priklauso didelės rinkos dalys, ir į nagrinėjamos įmonės bei tiesioginių jos konkurentų turimų rinkos dalių santykį (182 punkte nurodyto Sprendimo Hoffmann‑La Roche 39 ir 48 punktai), kadangi tiesioginiams konkurentams priklauso tik nedidelės rinkos dalys (šiuo klausimu žr. 1978 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo United Brands prieš Komisiją, 27/76, Rink. p. 207, 111 punktą).
211 Kaip rodo toliau pateikta lentelė, paimta iš ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamosios dalies, ir tikslūs faktai, kurių BA nepavyko paneigti (žr. šio sprendimo 199–208 punktus), BA rinkos dalis, vertinant pagal bendrą aviabilietų pardavimą, apskaitomą taikant BSPUK, laikytina ne tik didele, bet ir prilygstančia kelioms ar daugiau rinkos dalių, priklausančių kiekvienai iš penkių pagrindinių jos konkurenčių Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje.
| 1992 | 1993 | 1994 | 1995 | 1996 | 1997 | 1998 |
British Airways | 46,3 | 45,6 | 43,5 | 42,7 | 40,3 | 42,0 | 39,7 |
American Airlines | – | 5,4 | 7,3 | 7,7 | 7,6 | 3,6 | 3,8 |
Virgin | 2,8 | 3,0 | 3,7 | 4,0 | 4,0 | 5,8 | 5,5 |
British Midland | 3,6 | 3,4 | 3,2 | 3,0 | 2,7 | – | – |
Qantas | 3,0 | 2,7 | 3,0 | 2,6 | 6,4 | 3,0 | 3,3 |
KLM | 2,5 | – | – | – | – | 3,8 | 5,3 |
212 Ekonominę galią, kurią BA įgyja dėl savo rinkos dalies, dar labiau sustiprina jos užimama vieta pasaulyje pagal tarptautiniais reguliariaisiais maršrutais pervežamų keleivių kilometrų sumą, teikiamų transporto paslaugų asortimento dydį ir skrydžių tinklą.
213 Remiantis pačios BA teiginiais, dėl tinklo veiklos ji, palyginti su penkiomis savo konkurentėmis, gali pasiūlyti dažnesnių skrydžių įvairesniais maršrutais.
214 Be to, iš ginčijamo sprendimo 38 konstatuojamosios dalies, kurios BA neginčijo, aišku, kad 1995 m. ji aptarnavo 92 iš 151 tarptautinio maršruto iš Heathrow oro uosto ir 43 iš 92 maršrutų Gatwick oro uoste, t. y. kelis kartus daugiau maršrutų nei iš šių dviejų oro uostų aptarnauja kiekviena iš trijų ar keturių pagrindinių jos konkurenčių.
215 Apskritai BA teikiamos paslaugos maršrutais į Jungtinės Karalystės oro uostus ir iš jų turi kumuliatyvų poveikį – daugumą BA aviabilietų keleiviai įsigyja per Jungtinėje Karalystėje įsisteigusias kelionių agentūras, ir atitinkamai BA ir šios agentūros keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų teikimo, visų pirma BA aviabilietų platinimo, tikslu sudaro bent tiek pat daug sandorių.
216 Neabejotinai darytina išvada, kad šios agentūros yra iš esmės priklausomos nuo pajamų, gaunamų iš BA kaip atlygis už jai teikiamas kelionių lėktuvu platinimo paslaugas.
217 Todėl BA klysta, kai neigia turinti prievolę būti Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų verslo partnere ir kai teigia, kad šioms agentūroms iš tikrųjų nereikia parduoti BA bilietų. BA argumentai negali priversti suabejoti ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad BA užima labai įtakingą padėtį savo didžiausių konkurentų ir didžiausių kelionių agentūrų atžvilgiu.
218 Taigi šios bylos faktinės aplinkybės rodo, kad BA 1997 m. lapkričio 17 d. aplinkraščiu galėjo nuo 1998 m. sausio 1 d. vienašališkai sumažinti iki tol galiojusių komisinių dydį ir išplėsti savo naujos premijų už pasiektus rezultatus sistemos taikymą visoms Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms.
219 Todėl nei galbūt nedidelė BA bilietų pardavimo kai kuriose pagrindinėse agentūrose dalis, nors taip buvo tik teigiama, nei tariami BA dalies svyravimai, vertinant pagal Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų parduodamą bendrą aviabilietų skaičių, negali priversti suabejoti Komisijos išvada, kad BA užima dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje.
220 Be to, didelė Jungtinės Karalystės kelionių agentūrų priklausomybė nuo BA ir atitinkama BA veiksmų laisvė kitų keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugomis besinaudojančių įmonių atžvilgiu negali būti paneigta aplinkybės, kad šios agentūros paprastai neturi aviabilietų atsargų.
221 Vien ši techninė aplinkybė negali turėti įtakos dominuojančiai padėčiai, kurią BA užima dėl vyraujančios įtakos Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje.
222 Argumentas, jog, būdama dominuojančia įmone, BA nebūtų suinteresuota leisti didelių sumų, kad pagerintų savo paslaugas ir veiksmingiau konkuruotų su konkurentais, neturi reikšmės, nes jis susijęs su Jungtinės Karalystės oro transporto rinkomis, o ne su Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinka, į kurią Komisija atsižvelgė, kad nustatytų BA dominuojančią padėtį.
223 Galiausiai dėl tos pačios priežasties nei BA aviabilietų pardavimo procentinės dalies sumažėjimas, nei kai kurių konkuruojančių įmonių rinkos dalies padidėjimas nėra pakankamai reikšmingi, kad būtų galima suabejoti BA dominuojančios padėties Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje buvimu.
224 Šioje byloje vien BA rinkos dalies sumažėjimas negali būti įrodymas, kad dominuojančios padėties nėra. Padėtis, kurią BA tebeužima Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje, tebėra smarkiai vyraujanti. Kaip rodo 211 punkte pateikta lentelė, visą Komisijos konstatuoto pažeidimo laikotarpį tarp, viena vertus, BA rinkos dalies ir, kita vertus, jos didžiausios konkurentės rinkos dalies ir penkių pagrindinių jos konkurenčių rinkos dalių Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje kartu sudėjus tebebuvo didelis atotrūkis.
225 Todėl Komisija teisingai konstatavo, kad BA užėmė dominuojančią padėtį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje.
226 Tad šeštąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl septintojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad dominuojančia padėtimi nebuvo piktnaudžiaujama
227 BA ginčija Komisijos teiginį, kad jos premijų už pasiektus rezultatus sistemos lėmė Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų diskriminaciją arba turėjo konkuruojančių aviakompanijų išstūmimo poveikį.
Dėl diskriminuojamo BA premijų už pasiektus rezultatus sistemų pobūdžio Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų atžvilgiu
– Šalių argumentai
228 BA kaltina Komisiją neįrodžius Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų diskriminacijos taikant nevienodus kriterijus arba nepagrindus jos teisėtais komerciniais motyvais.
229 Tai, kad dvi skirtingą BA bilietų kiekį parduodančios kelionių agentūros gali gauti tuos pačius mokėjimus ir kad dvi tą patį BA bilietų kiekį parduodančios kelionių agentūros gali gauti skirtingus skatinamuosius mokėjimus, visiškai neįrodo diskriminacijos EB 82 straipsnio antros pastraipos c punkto prasme.
230 Priešingai, tai rodo, kad skirtingo dydžio kelionių agentūros gali skirti tiek pat pastangų ir išteklių parduodamos BA bilietus. Premijų už pasiektus rezultatus apskaičiavimas remiantis agentūros praėjusio ataskaitinio laikotarpio pardavimu turi pranašumą, nes atsižvelgiama į agentūros dydį.
231 Komisijos nuomone, BA premijų už pasiektus rezultatus sistemos lėmė neteisėtą kelionių agentūrų diskriminaciją, nes jos buvo grindžiamos tuo, kiek kelionių agentūra įvykdė ar pagerino BA bilietų pardavimo rodiklį per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, o ne skirtingu kelionių agentūrų parduotų bilietų kiekiu ar agentūrų BA suteiktų paslaugų lygiu.
232 Dėl tokios praktikos kai kurios Jungtinės Karalystės kelionių agentūros atsidūrė prastesnėje padėtyje nei kitos su jomis aktyviai konkuruojančios kelionių agentūros. Taikant skirtingą kelionių agentūroms mokamų komisinių dydį, BA naudotos finansinio skatinimo priemonių sistemos paveikė agentūrų gebėjimą konkuruoti tarpusavyje.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
233 EB 82 straipsnio antros pastraipos c punkte numatyta, kad piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi gali sudaryti nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su prekybos partneriais, dėl to jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį.
234 Neginčijama, kad, kaip Komisija pažymi ginčijamo sprendimo 29 konstatuojamojoje dalyje, Jungtinės Karalystės kelionių agentūroms pasiekus BA bilietų pardavimo augimo tikslą, didėjo ne tik už daugiau nustatyto tikslo parduotus BA bilietus, bet ir už visus BA bilietus, kuriuos agentūros pardavė per nagrinėjamą ataskaitinį laikotarpį, BA mokami komisiniai.
235 Šiuo atžvilgiu pagal nagrinėjamas premijų už pasiektus rezultatus sistemas už vienodas dviejų kelionių agentūrų pajamas, gautas iš BA bilietų pardavimo, galėjo būti taikomi skirtingo dydžio komisiniai, nes jų atitinkami pardavimo duomenys ir pardavimo augimo tempas per praėjusį ataskaitinį laikotarpį būtų buvę skirtingi.
236 Kadangi pagal šias premijų už pasiektus rezultatus sistemas už, nepaisant visko, identiškas ir tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu teikiamas paslaugas buvo atsilyginama skirtingai, buvo iškreiptas atlygio, kurį atitinkamos šalys gaudavo iš BA kaip komisinius, dydis.
237 Kaip nurodė pati BA, Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios kelionių agentūros aktyviai konkuruoja tarpusavyje ir tas jų gebėjimas konkuruoti priklauso nuo jų galimybės pasiūlyti keleivio poreikius atitinkančius skrydžius už priimtiną kainą.
238 Kadangi agentūros galimybė konkuruoti priklauso nuo jos finansinių išteklių, BA premijų už pasiektus rezultatus sistemoms būdingos diskriminuojamos atlyginimo sąlygos turėjo neigiamos įtakos Jungtinėje Karalystėje veikiančių kelionių agentūrų galimybei konkuruoti teikiant klientams kelionių lėktuvu paslaugas ir skatinti konkuruojančių aviakompanijų paklausą tokioms paslaugoms.
239 BA argumentai, paremti Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų dydžiu, neturi reikšmės. Pačios ginčijamos premijų už pasiektus rezultatus sistemos buvo grindžiamos su įmonių dydžio kriterijumi nesusijusiu parametru, nes jos buvo paremtos tuo, kiek kelionių agentūros padidino BA bilietų pardavimą, palyginti su tiksline riba, atitinkančia praėjusį ataskaitinį laikotarpį parduotą BA bilietų kiekį.
240 Tokiomis aplinkybėmis Komisija teisingai konstatavo, jog sukūrusi nagrinėjamas premijų sistemas BA piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Jungtinės Karalystės kelionių lėktuvų agentūrų paslaugų rinkoje, nes šios sistemos diskriminavo tam tikras Jungtinėje Karalystėje veikiančias kelionių agentūras ir todėl kai kurios agentūros pateko į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį EB 82 straipsnio antros pastraipos c punkto prasme.
Dėl išstūmimo poveikio su BA konkuruojančioms aviakompanijoms, atsirandančio dėl „ištikimybę skatinančių“ BA premijų už pasiektus rezultatus sistemų
241 Teisingumo Teismas pirmiausia pažymi, jog iš nusistovėjusios teismų praktikos aišku, kad „piktnaudžiavimas“ yra objektyviai apibrėžta sąvoka, susijusi su dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmais, galinčiais daryti įtaką rinkos struktūrai, kurioje būtent dėl šios įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, ir dėl to, taikant kitas priemones nei tas, kurios reguliuoja normalios prekių ar paslaugų konkurencijos sąlygas atsižvelgiant į ūkio subjektų teikiamas paslaugas, kliudoma rinkoje išlaikyti dar esamą konkurenciją arba ją plėsti (182 punkte nurodyto Sprendimo Hoffmann‑La Roche 91 punktas ir 91 punkte nurodyto Sprendimo Michelin 70 punktas; 1991 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo AKZO prieš Komisiją, C‑62/86, Rink. p. I‑3359, 69 punktas; 1999 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Irish Sugar prieš Komisiją, T‑228/97, Rink. p. II‑2969, 111 punktas).
242 Todėl nors išvada, kad dominuojanti padėtis yra, savaime nereiškia jokio kaltinimo atitinkamai įmonei, ši įmonė, neatsižvelgiant į tokios padėties atsiradimo priežastis, turi ypatingą pareigą savo veiksmais nedaryti neigiamo poveikio veiksmingai ir neiškreiptai konkurencijai bendrojoje rinkoje (Sprendimo Michelin 57 punktas ir Sprendimo Irish Sugar 112 punktas).
243 Be to, nors užimama dominuojanti padėtis neatima iš tokią padėtį užimančios įmonės teisės ginti savo pačios komercinius interesus, kai jiems kyla pavojus, ir nors ši įmonė turi teisę imtis pagrįstų veiksmų, kuriuos ji laiko tinkamais apsaugoti šiuos interesus, tokie veiksmai yra nepriimtini, jeigu jais iš tikrųjų siekiama sustiprinti turimą dominuojančią padėtį ir ja piktnaudžiauti (210 punkte nurodyto Sprendimo United Brands 189 punktas; 1993 m. balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją, T‑65/89, Rink. p. II‑389, 69 punktas; 1996 m. spalio 8 d. Sprendimo Compagnie maritime belge transports ir kt. prieš Komisiją, T‑24/93–T‑26/93 ir T‑28/93, Rink. p. II‑1201, 107 punktas ir Sprendimo Irish Sugar 112 punktas).
244 Kalbant apie dominuojančią padėtį užimančios įmonės suteikiamą nuolaidą, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad ištikimybės nuolaida, suteikta klientui mainais už šio įsipareigojimą įsigyti prekių (paslaugų) tik arba beveik tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, prieštarauja EB 82 straipsniui. Dėl tokios nuolaidos, suteikiant finansinę naudą, klientams kliudoma įsigyti prekių (paslaugų) iš konkuruojančių gamintojų (1975 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Suiker Unie ir kt. prieš Komisiją, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink. p. 1663, 518 punktas; 182 punkte nurodyto Sprendimo Hoffmann‑La Roche 89 ir 90 punktai; 91 punkte nurodyto Sprendimo Michelin 71 punktas ir Sprendimo BPB Industries ir British Gypsum 120 punktas).
245 Apskritai nuolaidų sistema, dėl kurios klientams kliudoma pirkti iš rinkoje veikiančių konkurentų, bus laikoma prieštaraujančia EB 82 straipsniui, jeigu ją taikys dominuojančią padėtį užimanti įmonė. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad su pirkimo tikslo pasiekimu susijusi nuolaida taip pat pažeidžia EB 82 straipsnį (Sprendimo Michelin 86 punktas).
246 Kiekybinių nuolaidų sistemos, susijusios tik su pirkimo iš dominuojančio gamintojo apimtimis, iš esmės laikomos nekliudančiomis šio gamintojo klientams pirkti iš konkurentų, taip pažeidžiant EB 82 straipsnį (Sprendimo Michelin 71 punktas ir 2001 m. kovo 29 d. Sprendimo Portugalija prieš Komisiją, C‑163/99, Rink. p. I‑2613, 50 punktas). Jeigu padidėjus teikiamų paslaugų kiekiui sumažėja teikėjo sąnaudos, teikėjas dėl šių sumažėjusių sąnaudų turi teisę pasiūlyti klientui palankesnį tarifą (generalinio advokato J. Mischo išvados minėtoje byloje Portugalija prieš Komisiją 106 punktas). Todėl kiekybinės nuolaidos laikomos atspindinčiomis dominuojančią padėtį užimančios įmonės pasiektą efektyvumą ir masto ekonomiją.
247 Remiantis tuo darytina išvada, kad nuolaidų sistema, pagal kurią nuolaida didėja proporcingai nupirktam kiekiui, nepažeis EB 82 straipsnio, nebent šios nuolaidos suteikimo kriterijai ir taisyklės rodo, kad sistema nėra paremta ekonomiškai pagrįstais motyvais ir kaip ištikimybės ir tikslo nuolaida kliudo klientams pirkti iš konkuruojančių gamintojų (182 punkte nurodyto Sprendimo Hoffmann‑La Roche 90 punktas; 91 punkte nurodyto Sprendimo Michelin 73 punktas ir 241 punkte nurodyto Sprendimo Irish Sugar 114 punktas).
248 Apskritai iš minėtos teismo praktikos galima spręsti, kad bet kokia „ištikimybę skatinanti“ nuolaidų sistema, kurią taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė, iš esmės kliudo klientams pirkti iš konkurentų, taip pažeidžiant EB 82 straipsnį, nepaisant to, ar ši nuolaidų sistema yra diskriminacinė. Tas pats pasakytina ir apie „ištikimybę skatinančią“ premijų už pasiektus rezultatus sistemą, kurią dominuojančią padėtį užimantis pirkėjas taiko paslaugas jam teikiantiems subjektams (žr. šio sprendimo 101 punktą).
249 Nors 91 punkte nurodytame Sprendime Michelin Teisingumo Teismas nepripažino Komisijos kaltinimo, kad Michelin taikyta nuolaidų sistema buvo diskriminacinė, vis dėlto jis konstatavo, kad tokia sistema pažeidžia EB 82 straipsnį, nes dėl jos mažmenininkai tapdavo priklausomi nuo Michelin.
– Šalių argumentai
250 BA teigimu, Komisija tik darė prielaidą, kad BA veiksmai turėjo išstūmimo poveikį, priešingai nei reikalaujama 182 punkte nurodytame Sprendime Hoffmann‑La Roche. Ginčijamame sprendime neatlikta jokia oro transporto rinkų analizė ir nepateikta jokių empirinių įrodymų, kad BA premijų už pasiektus rezultatus sistemos turėjo neigiamą poveikį konkurentams, klientams ar vartotojams.
251 Atrodo, jog Komisija be jokių tai patvirtinančių įrodymų padarė prielaidą, kad kelionių agentūros vartotojų nenaudai gali kontroliuoti didelę bilietų pardavimo dalį, nors iš tikrųjų agentūros turi mažai įtakos keleiviams, šiems renkantis aviakompaniją.
252 BA teigia, kad jos premijų už pasiektus rezultatus sistemos nekliudė konkurentams sudaryti panašių susitarimų su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiomis kelionių agentūromis. Kadangi BA bilietų pardavimas sudarė 50 % visų Komisijos apibrėžtoje rinkoje parduodamų bilietų, nebuvo jokios priežasties daryti išvados, jog visos kitos aviakompanijos manė, kad siūlyti BA skatinamosioms priemonėms lygiavertes priemones yra nepelninga. Didesnės kelionių agentūros, kuriose BA bilietų pardavimas sudaro tik kiek mažiau nei 50 % visų parduodamų bilietų, dėl sutarčių derėjosi individualiai ir todėl galėjo priversti aviakompanijas konkuruoti tarpusavyje.
253 Bet kuriuo atveju BA premijų už pasiektus rezultatus sistemų struktūra neskatino kelionių agentūrų vietoj kitų aviakompanijų pasirinkti BA. Kelionių agentūroms teikiama nauda priklausė nuo daugelio veiksnių, visų pirma, pavyzdžiui, tikslinių ribų dydžio ir to, kaip sėkmingai atitinkamos šalys šias tikslines ribas pasiekia.
254 BA siūloma nauda buvo teikiama atsižvelgiant į parduotų bilietų skaičių, o ne į agentūros BA vardu sudarytų sandorių procentinę dalį. Net jei agentūra padidindavo BA bilietų pardavimą, jos veiklos BA dalis galėjo sumažėti, o kitų aviakompanijų – lygiagrečiai padidėti.
255 BA teigia, kad ištikimybės susitarimai yra priemonė leisti konkuruoti ir niekaip neiškreipia konkurencijos. Tai, kiek padidėjo kitų aviakompanijų rinkos dalys, įrodo, kad ištikimybės susitarimai negalėjo turėti Komisijos inkriminuoto išstūmimo poveikio.
256 Kelionių agentūroms teikiama nauda buvo susijusi su didelėmis sutaupytomis sąnaudomis vartotojų naudai, nes dėl to BA turėjo daugiau galimybių mažinti savo tarifus ir (arba) siūlyti daugiau skrydžių tam tikrais maršrutais.
257 BA ginčija Komisijos kritiką dėl jos ištikimybės susitarimų struktūros. Pirmiausia nenuolatinis kelionių agentūroms suteikiamų tarifų lengvatų didinimo pobūdis būtų buvęs reikšmingas, tik jeigu dėl to (o BA tai neigia) būtų sukeltas išstūmimo poveikis. Bet kuriuo atveju negalima daryti prielaidos, kad šis nenuolatinis pobūdis buvo naudingas BA. Visoje oro transporto pramonėje praktiškai nebuvo įmanoma nuspėti, kad suteikta nauda bus nuolat palanki BA ar kitiems vežėjams.
258 Antra, BA teigia, kad pardavimo tikslų apskaičiavimas remiantis praėjusių metų veiklos rezultatais, kurį Komisija kritikavo ginčijamo sprendimo 48 ir 109 konstatuojamosiose dalyse, šalims buvo tinkamas ir turėjo naudingų padarinių. Bet kuriuo atveju nagrinėjamų susitarimų skatinamasis poveikis galėjo būti įvertintas tik ilgainiui.
259 BA pažymi, kad šie pirmi du Komisijos prieštaravimai neturi reikšmės premijų už pasiektus rezultatus sistemai, kurią ji taikė 1997 m. gruodžio mėn.–1999 m. kovo mėn. Pagal šią sistemą buvo numatytas nuolatinis skatinamųjų mokėjimų kelionių agentūroms didėjimas ir mėnesinis, o ne metinis jų apskaičiavimas.
260 Trečia, BA ginčija ginčijamo sprendimo 48 ir 102 konstatuojamosiose dalyse pateikto Komisijos prieštaravimo, kad tarp agentūroms atliekamų mokėjimų ir sąnaudų ekonomijos nebuvo ryšio, pagrįstumą. Ji tvirtina, kad protinga ekonominė politika skatina taikyti nuolaidas, nepaisant to, ar sutaupoma sąnaudų. Ištikimybės susitarimai buvo praktinis būdas siūlyti su veiklos rezultatais susijusias skatinamąsias priemones, nesant reikalo tiksliai apskaičiuoti, ir tai yra sudėtinga, o gal net neįmanoma, bilieto kainos ir sąnaudų ryšio, kuris yra itin nepastovus. Turint omenyje fiksuotų sąnaudų dydį oro transporto sektoriuje, geresnis pajėgumų panaudojimas mažina vidutines vieneto sąnaudas, todėl BA galėjo pasiekti sąnaudų ekonomiją ir turėjo teisę šiuo rezultatu pasidalyti su agentūromis bei klientais.
261 Ketvirta, BA teigia, kad susiejusi ginčijamų premijų už pasiektus rezultatus sistemų sukeltą ištikimybės poveikį su ta aplinkybe, kad BA aptarnauja daugiau maršrutų nei kitos aviakompanijos (ginčijamo sprendimo 91 konstatuojamoji dalis), Komisija neatsižvelgė į tai, kad BA siūlyta pasaulinė nuolaida prilygo skirtingo dydžio nuolaidų taikymui skirtingais maršrutais. Nors mažesnių aviakompanijų vidutinės pardavimo sąnaudos galėjo būti didesnės, dėl to jos nebuvo išstumtos iš įvairių nagrinėjamų rinkų ir joms nebuvo kliudoma veiksmingai konkuruoti.
262 Komisijos ir Virgin teigimu, sprendimuose Hoffmann‑La Roche ir Michelin nustatytas principas, kad dominuojančią padėtį užimantis tiekėjas gali taikyti su efektyvumu susijusias nuolaidas, tačiau negali taikyti nuolaidų ar skatinamųjų priemonių, kad užsitikrintų klientų lojalumą (ginčijamo sprendimo 101 konstatuojamoji dalis).
263 Dominuojančią padėtį užimančios įmonės taikoma nuolaida, paremta pirkimo padidėjimu per tam tikrą laikotarpį, nesant galimybės šios nuolaidos laikyti įprasta kiekybine nuolaida, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes tokia praktika gali būti siekiama tik susaistyti klientus, kuriems ši nuolaida yra taikoma, o konkurentams sudaryti nepalankią konkurencinę padėtį (Sprendimo Irish Sugar 213 punktas).
264 EB 82 straipsnyje nereikalaujama įrodyti, kad nagrinėjamas elgesys turėjo realų ar tiesioginį poveikį vartotojams. Konkurencijos teisėje siekiama apsaugoti rinkos struktūrą nuo dirbtinių iškraipymų, nes taip vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu geriausiai apsaugomi vartotojų interesai.
265 Jeigu, kaip šioje byloje, yra visi lemiami požymiai, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas konstatavo, kad byloje Michelin nagrinėta nuolaidų sistema yra piktnaudžiavimas, nebūtina įrodyti tokios sistemos, kurią Teisingumo Teismas neigiamai įvertino byloje Hoffmann‑La Roche, ypatybių ir padarinių buvimo.
266 Dėl BA taikytų premijų sistemų struktūros agentūrai artėjant prie ribos, nuo kurios mokami papildomi komisiniai, ribiniai komisiniai, kuriuos ji gaudavo už kiekvieną papildomą parduotą BA sektorių, smarkiai išaugdavo. Mažesnės, konkuruojančios aviakompanijos neturėjo galimybių siūlyti tokio dydžio komisinių. Be to, dėl taikant nagrinėjamą sistemą mokamų ribinių komisinių lygio BA daug bilietų parduodavo nuostolingai.
267 Piktnaudžiavimas buvo, nes papildomi komisiniai buvo susieti ne su BA sutaupytomis sąnaudomis ar BA pasiektu didesniu efektyvumu vykdant sandorius su kelionių agentūromis, bet veikiau priklausė nuo to, kiek šios agentūros pasiekė ar viršijo savo praėjusių metų BA bilietų pardavimo lygį, nepaisant kelionių agentūrų dydžio, efektyvumo ar jų BA teikiamų paslaugų.
268 Kadangi kelionių agentūros tebėra bene svarbiausias aviakompanijų naudojamas oro transporto paslaugų platinimo Jungtinėje Karalystėje kanalas, Komisija teigia, kad BA piktnaudžiaujamas elgesys Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje taip pat turėjo didelį išstūmimo poveikį Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose su ja konkuruojančioms aviakompanijoms.
269 Tai, kad dėl Jungtinės Karalystės oro transporto rinkų liberalizavimo BA konkurentai galėjo perimti iš BA rinkos dalį, neįrodo, kad BA finansinio skatinimo priemonių sistemos neturėjo antikonkurencinio poveikio.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
270 Norint nustatyti, ar BA, taikydama Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms premijų už pasiektus rezultatus sistemas, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, reikia įvertinti šių premijų suteikimo kriterijus ir sąlygas bei patikrinti, ar šiomis premijomis, suteikiant naudą, neparemtą ekonomiškai pagrįstu atlygiu, buvo siekiama atimti arba apriboti minėtų agentūrų galimybę parduoti savo paslaugas pasirinktoms aviakompanijoms ir taip apriboti su BA konkuruojančių aviakompanijų patekimą į Jungtinės Karalystės kelionių lėktuvu agentūrų paslaugų rinką (šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo Hoffmann‑La Roche 90 punktą; Sprendimo Michelin 89 punktą bei Sprendimo Irish Sugar 114 ir 197 punktus).
271 Šioje byloje reikėtų nustatyti, ar komerciniai susitarimai ir nauja premijų už pasiektus rezultatus sistema turėjo Jungtinėje Karalystėje veikiančių kelionių agentūrų ištikimybę skatinantį poveikį, ir, jei taip, tai ar šios sistemos buvo paremtos ekonomiškai pagrįstu atlygiu (šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo Michelin 73 punktą; 246 punkte nurodyto Sprendimo Portugalija prieš Komisiją 52 punktą ir Sprendimo Irish Sugar 114 punktą).
272 Pirmiausia, kalbant apie nagrinėjamų sistemų ištikimybę skatinantį pobūdį, Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad dėl progresinio komisinių pobūdžio, turinčio didelę įtaką jų dydžiui, didėjant agentūrų kiekvieną ataskaitinį laikotarpį parduodamų BA bilietų skaičiui, padidinti komisiniai nuo vieno ataskaitinio laikotarpio iki kito galėjo smarkiai išaugti.
273 Ir, priešingai, kuo daugiau pajamų buvo gaunama iš BA bilietų pardavimo, tuo didesnes sankcijas patirdavo atitinkami asmenys, nes net ir nedaug, palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, sumažėjus BA bilietų pardavimui, premijų už pasiektus rezultatus dydis jiems būdavo neproporcingai mažinamas. Todėl BA negali neigti nagrinėjamų sistemų ištikimybę skatinančio pobūdžio.
274 Be to, siekdama paneigti savo premijų už pasiektus rezultatus sistemų ištikimybę skatinantį poveikį, BA negali sėkmingai remtis argumentu, kad šios agentūros turi tik nedidelę įtaką keleiviams, šiems pasirenkant aviakompaniją. Pati BA teigė, kad esant didelei oro transporto tarifų struktūrų įvairovei šios agentūros teikia naudingą keleiviams teikiamos informacijos atrinkimo paslaugą.
275 Be to, net jei, kaip teigia BA, kelionių agentūroms teikiama nauda priklausė nuo tikslinių ribų dydžio ir nuo sėkmingo pardavimo lygio šių ribų atžvilgiu, premijų už pasiektus rezultatus sistemų ištikimybę skatinantis poveikis kelionių agentūroms vis tiek turi būti laikomas konstatuotu.
276 Taip pat BA prieštaravimas, kad jos „ištikimybės susitarimai“ netrukdė jos konkurentams sudaryti panašių susitarimų su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusiomis kelionių agentūromis, neįtikina. Penkios pagrindinės BA konkurentės Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje negali būti laikomos galėjusiomis kelionių agentūroms suteikti tokią pačią naudą.
277 Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad visą ginčijamų premijų už pasiektus rezultatus sistemų taikymo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų parduotų BA bilietų skaičius bendroje maršrutų iš Jungtinėje Karalystėje esančių oro uostų ir į juos apyvartoje visuomet buvo kelis kartus didesnis tiek už kiekvienos iš penkių pagrindinių BA konkurenčių parduotų bilietų, tiek už bendrą jų parduotą skaičių.
278 Tokiomis aplinkybėmis teisės požiūriu buvo pakankamai įrodyta, jog įmonės konkurentės Jungtinėje Karalystėje negalėjo sutelkti pakankamai kapitalo, kuris leistų joms sukurti veiksmingą, į BA premijų sistemas panašią premijų sistemą, siekiant kompensuoti nagrinėjamų premijų sistemų išstūmimo poveikį jų atžvilgiu Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje.
279 Antra, dėl to, ar BA taikytos premijų už pasiektus rezultatus sistemos buvo paremtos ekonomiškai pagrįstu atlygiu, tiesa yra tai, kad įmonės dominuojanti padėtis neatima iš jos galimybės, neperžengiant protingumo ribų, imtis veiksmų, kuriuos ji laiko tinkamais savo komerciniams interesams apsaugoti, kai jiems gresia pavojus (Sprendimo Irish Sugar 112 punktas).
280 Tačiau norint, kad įmonės, kuri, kaip antai BA, užima dominuojančią padėtį, konkurencinės padėties apsauga būtų teisėta, ji turi būti pagrįsta bent jau ekonominio efektyvumo kriterijais (Sprendimo Irish Sugar 189 punktas).
281 Šioje byloje BA neįrodė, kad jos premijų už pasiektus rezultatus sistemų ištikimybę skatinantis poveikis buvo paremtas ekonomiškai pagrįstu atlygiu.
282 Pasiektas tikslas padidinti Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų parduodamų BA bilietų skaičių lėmė padidintų komisinių mokėjimą ne tik už BA bilietus, parduotus pasiekus pardavimo tikslą, bet ir už kiekvieną BA bilietą, parduotą per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.
283 Todėl atrodo, kad papildomas kelionių agentūrų atlygis neturi jokio objektyvaus ryšio su atlygiu, kurį BA gauna iš papildomų aviabilietų pardavimo.
284 Tad BA premijų už pasiektus rezultatus sistemos negali būti laikomos atlygiu už didesnį efektyvumą ar sutaupytas sąnaudas dėl BA bilietų pardavimo pasiekus minėtus pardavimo tikslus. Priešingai, toks padidintų komisinių taikymas atgaline data visiems kelionių agentūros per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį parduotiems BA bilietams turi būti laikomas reiškiančiu netgi tam tikrų BA bilietų pardavimą už kainą, kuri yra neproporcinga BA efektyvumo padidėjimui dėl šių papildomų bilietų pardavimo.
285 Net jei, kaip teigia BA, visos aviakompanijos yra suinteresuotos parduoti papildomus savo skrydžių bilietus, o ne palikti neužimtas vietas, didesnio lėktuvų užpildymo nauda šiuo atveju veikiausiai buvo gerokai mažesnė dėl papildomų BA išlaidų, susijusių su atlyginimo kelionių agentūroms padidinimu dėl padidintų komisinių taikymo atgaline data.
286 Todėl, kadangi ginčijamos premijų už pasiektus rezultatus sistemos nėra paremtos ekonomiškai pagrįstu atlygiu, reikia manyti, jog iš esmės jos skirtos atlyginti už BA bilietų pardavimo padidinimą nuo vieno ataskaitinio laikotarpio iki kito ir taip sustiprinti Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių kelionių agentūrų ištikimybę BA.
287 Taip kelionių agentūros buvo atgrasomos nuo savo paslaugų siūlymo su BA konkuruojančioms aviakompanijoms, kurioms ateiti į Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinką arba ją plėsti taip buvo neabejotinai kliudoma.
288 BA galėjo būti suinteresuota savo premijų už pasiektus rezultatus sistemas taikyti tik taip, kad išstumtų konkuruojančias aviakompanijas ir taip sukliudytų išlaikyti esamą konkurencijos lygį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje arba neleistų konkurencijai joje plėtotis.
289 Visų pirma BA negali pagrįstai teigti, kad viršijus tam tikrą orlaivio užimtumo lygį papildomų bilietų pardavimas neabejotinai duoda pelno. Kaip jau buvo minėta, atlygis agentūrai už bilietų pardavimą, jai pasiekus pardavimo augimo tikslą, reiškė papildomas sąnaudas, kurias sudarė padidintų komisinių taikymas atgaline data visiems per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį parduotiems BA bilietams, ir šios sąnaudos galėjo prilygti minėtam pelnui arba netgi jį viršyti.
290 Be to, per teismo posėdį BA pati pripažino, jog nebuvo konkretaus ryšio tarp galimos masto ekonomijos, pasiektos dėl papildomų BA bilietų pardavimo pasiekus pardavimo tikslą, ir komisinių, pervestų kaip atlygio Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms, padidinimo.
291 Todėl, priešingai BA teiginiams, jos premijų už pasiektus rezultatus sistemos negalėjo būti įprastas būdas konkuruoti ir šios sistemos negalėjo jai leisti sumažinti sąnaudų. Priešingi BA argumentai šiuo atžvilgiu negali įrodyti, kad jos premijų už pasiektus rezultatus sistemos buvo objektyviai ekonomiškai pagrįstos.
292 Todėl Komisija teisingai konstatavo, kad BA piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje, nes taikydama pagrįstu ekonominiu atlygiu neparemtas premijų už pasiektus rezultatus sistemas ribojo šių agentūrų laisvę teikti paslaugas jų pasirinktoms aviakompanijoms, taigi – ir šių aviakompanijų galimybę patekti į Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinką.
293 Galiausiai BA negali kaltinti Komisijos neįrodžius, kad BA veikla turėjo išstūmimo poveikį. Pirmiausia, norint konstatuoti EB 82 straipsnio pažeidimą, nebūtina įrodyti, jog nagrinėjamas piktnaudžiavimas turi konkretų poveikį atitinkamai rinkai. Pakanka įrodymo, kad įmonės piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi gali būti ribojama konkurencija, arba, kitaip tariant, kad šis elgesys turi ar gali turėti tokį poveikį.
294 Be to, atrodo, kad ginčijami veiksmai ne tik iš tikrųjų galėjo turėti ribojamą poveikį Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų ir oro transporto rinkose; tokį poveikį Komisija konkrečiai įrodė.
295 Kadangi tuo metu, kai buvo vykdomi inkriminuojami veiksmai, Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios kelionių agentūros parduodavo 85 % visų Jungtinės Karalystės teritorijoje parduodamų aviabilietų, BA piktnaudžiavimas Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkoje konkuruojančių aviakompanijų atžvilgiu negalėjo neturėti eliminavimo iš Jungtinės Karalystės oro transporto rinkų poveikio (jų nenaudai) dėl glaudaus nagrinėjamų rinkų ryšio, kuris buvo konstatuotas nagrinėjant ketvirtąjį ieškinio pagrindą.
296 Dėl tokio BA taikytų premijų už pasiektus rezultatus sistemų poveikio Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose Pirmosios instancijos teismas negali sutikti su BA argumentu, kad ginčijamame sprendime nėra oro transporto rinkų analizės ar žalos, kurią jos finansinio skatinimo priemonių sistemos sukėlė konkuruojančioms aviakompanijoms ar keleiviams, empirinių įrodymų.
297 Be to, jei įmonė, užimanti dominuojančią padėtį, iš tikrųjų įgyvendina praktiką, turinčią jos konkurentų eliminavimo poveikį, aplinkybės, kad nebuvo pasiektas rezultatas, kurio tikėtasi, nepakanka piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi kvalifikavimui EB 82 straipsnio prasme paneigti.
298 Be to, tam tikrų BA konkurentų rinkos dalių išaugimas – kuris absoliučiais dydžiais, atsižvelgiant į mažas pradines jų rinkos dalis, buvo labai nedidelis – nereiškia, kad BA praktika buvo neveiksminga. Galima manyti, kad jos nesant šių konkurentų rinkos dalys galėjo išaugti labiau (šiuo klausimu žr. Sprendimo Compagnie Maritime Belge Transports 149 punktą).
299 Todėl Komisija nepadarė jokių vertinimo klaidų, kai konstatavo, kad BA pažeidė EB 82 straipsnį, Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms taikydama premijų už pasiektus rezultatus sistemas, kurios diskriminavo kai kuriuos jų naudos gavėjus kitų jų naudos gavėjų atžvilgiu ir kurių tikslas bei poveikis, nesant jokio ekonomiškai pagrįsto atlygio, buvo atsilyginimas už šių agentūrų lojalumą BA ir kartu konkuruojančių aviakompanijų išstūmimas iš Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančių kelionių agentūrų paslaugų rinkos bei neišvengiamai – iš Jungtinės Karalystės oro transporto rinkų.
300 Tad septintąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, susijusio su per didele bauda
Šalių argumentai
301 BA mano, kad jai paskirta 6,8 mln. eurų bauda yra per didelė, atsižvelgiant į Komisijos baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gaires (OL C 9, 1998, p. 3; toliau – gairės).
302 Pagrindinė 4 mln. eurų bauda, skirta siekiant atspindėti pažeidimo sunkumą, mastą ir poveikį, yra per didelė, atsižvelgiant į gairių 1 punkto A dalį. Remiantis šia nuostata, vertinant pažeidimo sunkumą reikia atsižvelgti į pažeidėjų efektyvų ekonominį pajėgumą padaryti pastebimą žalą kitiems ūkio subjektams ir ypač vartotojams. BA teigimu, šioje byloje nebuvo įrodyta, kad BA premijų sistemos padarė žalą vartotojams.
303 Remiantis gairių 1 punkto B dalies trečia įtrauka, už ilgos trukmės pažeidimus baudos dydis, numatytas už pažeidimo sunkumą, gali didėti iki 10 %. Baudos padidinimas 70 %, t. y. po 10 % už kiekvienus metus nuo 1992 m., yra neproporcingas. BA elgesio trukmė rodo lėtą pačios Komisijos tyrimo eigą. Per visą procedūrą BA buvo sąžiningai įsitikinusi, kad jos finansinio skatinimo priemonių sistemos atitinka Bendrijos teisę.
304 BA teigia, kad pagrįstos jos abejonės dėl to, ar jos premijų už pasiektus rezultatus sistemos yra pažeidimas, ir visokeriopas jos bendradarbiavimas su Komisija per administracinę procedūrą yra lengvinančios aplinkybės, dėl kurių pagal gairių 3 punktą bauda turi būti sumažinta.
305 Komisija atsako, kad šioje byloje konstatuotas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi turėtų būti laikomas sunkiu Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimu. Išstūmimo poveikį turinčių nuolaidų sistemos jau buvo neigiamai įvertintos anksčiau. Buvo pabrėžta kelionės sąnaudų svarba Jungtinės Karalystės ekonomikai, be to, pažymėta, kad, nepaisant oro transporto liberalizavimo, BA išsaugojo vidutinę rinkos dalį Jungtinės Karalystės oro transporto rinkose.
306 Komisija primena, kad EB 82 straipsnis skirtas ne tik veiksmams, galintiems tiesiogiai pažeisti vartotojo interesus, bet ir veiksmams, kurie pažeidžia jų interesus, iškreipdami veiksmingą konkurenciją.
307 Be to, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, visų pirma pasireiškiantis diskriminacija, konkurentus išstumiančiu elgesiu ir lojalumo nuolaidomis, kurias taiko dominuojančią padėtį užimanti įmonė, kad pašalintų savo konkurentus iš rinkos, gairėse priskiriamas „sunkių pažeidimų“ kategorijai.
308 Kai kurių kelionių agentūrų atveju nagrinėjamas piktnaudžiavimas prasidėjo 1992 m. Nuo 1998 m. sausio mėn. iki 1999 m. kovo mėn. taikant premijų už pasiektus rezultatus sistemą piktnaudžiaujamas elgesys jau buvo susijęs su visomis Jungtinės Karalystės kelionių agentūromis, o komercinius susitarimus pasirašiusioms agentūroms jo poveikis sustiprėjo. Šių veiksmų trukmė pateisino už pažeidimo sunkumą paskirtos baudos padidinimą 70 %.
309 Administracinės procedūros trukmė, dėl kurios pagrįstumo sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Sprendimo Irish Sugar 278 punktas), nebuvo per ilga ir nepaaiškino konstatuotų pažeidimų trukmės.
310 Nors, remiantis gairėmis, pažeidimo nutraukimas Komisijai įsikišus yra lengvinanti aplinkybė, reikėtų pažymėti, kad gavusi pirmąjį 1996 m. gruodžio 20 d. pranešimą apie kaltinimus BA savo premijų už pasiektus rezultatus sistemas ėmė taikyti visoms Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms kelionių agentūroms, nors iki tol jos buvo taikomos tik toms agentūroms, kurios pasiekdavo nustatytą metinį BA bilietų pardavimo tikslą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
311 Kadangi EB 82 straipsnio tikslas – nubausti netgi už objektyvią žalą pačios konkurencijos struktūrai (1973 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Europemballage ir Continental Can prieš Komisiją, 6/72, Rink. p. 215, 26 punktas), BA argumentas, jog nėra įrodymų, kad jos premijų už pasiektus rezultatus sistemos sukėlė žalą vartotojams, negali būti laikomas priimtinu.
312 Be to, BA negali kritikuoti pagrindinės jai skirtos baudos padidinimo remdamasi tuo, kad Komisijos tyrimas užtruko, nes jis neabejotinai užtruko dėl to, kad BA ir toliau elgėsi neteisėtai ir darė tai vis aktyviau.
313 Vos kitą mėnesį po nagrinėjimo, įvykusio 1997 m. lapkričio 12 d., išsiuntus pirmąjį pranešimą apie kaltinimus, BA padidino antikonkurencinį savo pradinės premijų už pasiektus rezultatus sistemos poveikį, išplėsdama naujos skatinimo priemonių sistemos taikymą visoms Jungtinės Karalystės keliones lėktuvu platinančioms kelionių agentūroms.
314 Kadangi BA nepaisė Komisijos prieštaravimų dėl pirmosios premijų už pasiektus rezultatus sistemos, jos tiesiog negalima laikyti per administracinę procedūrą sąžiningai maniusia, kad jos skatinimo priemonių sistemos atitinka Bendrijos konkurencijos teisę.
315 Ir galiausiai, kadangi vykstant administracinei procedūrai BA ėmė aktyviau taikyti savo konkurenciją ribojančią praktiką, ji negali pagrįstai teigti per šią procedūrą visokeriopai bendradarbiavusi su Komisija. Todėl Komisija teisingai atsisakė BA atžvilgiu pripažinti lengvinančias aplinkybes.
316 Todėl Komisijos nustatytos baudos dydžiui reikia pritarti, nes ši bauda buvo nustatyta tokio dydžio, kuris atitinka gaires, ir yra tinkama sankcija, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
317 Todėl BA argumentus, kad jai skirta per didelė bauda, reikia atmesti.
318 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
319 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
320 Kadangi BA pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos bei į bylą įstojusios Virgin bylinėjimosi išlaidas, kaip šios šalys to reikalavo.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Nurodyti ieškovei padengti savo, taip pat Komisijos ir į bylą įstojusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2003 m. gruodžio 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.