Byla C‑502/17

C&D Foods Acquisition ApS

prieš

Skatteministeriet

(Vestre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema – Planas perleisti antro laipsnio patronuojamosios bendrovės akcijas – Išlaidos, susijusios su paslaugų, gautų dėl šio perleidimo, teikimu – Neįvykdytas perleidimas – Prašymas dėl sumokėto pirkimo mokesčio atskaitos – PVM taikymo sritis“

Santrauka – 2018 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Ekonominė veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnį – Sąvoka – Numatytas, bet neįvykdytas akcijų perleidimo sandoris – Sudarymo išskirtinai dėl apmokestinamos ekonominės veiklos ar šios veiklos tiesioginio, nuolatinio ir būtino išplėtimo nebuvimas – Netaikymas

(Tarybos direktyvos 2006/112 2, 9 ir 168 straipsniai)

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2, 9 ir 168 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog numatytas, bet neįvykdytas akcijų perleidimo sandoris, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris nėra tiesiogiai ir išimtinai sudarytas dėl atitinkamos bendrovės apmokestinamos ekonominės veiklos arba kuris nėra tiesioginis, nuolatinis ir būtinas tos ekonominės veiklos išplėtimas, nepatenka į pridėtinės vertės mokesčio taikymo sritį.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bendrovė, kurios vienintelis tikslas – įsigyti kitų įmonių kapitalo dalių ir kuri nesiekia tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti jas valdant, neturi nei PVM mokėtojo statuso, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnį, nei teisės į atskaitą pagal šios direktyvos 168 straipsnį. Iš tiesų, paprastas akcijų įsigijimas ir turėjimas nėra ekonominė veikla, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112, suteikianti subjektui apmokestinamojo asmens statusą, nes tai nėra turto naudojimas, siekiant gauti nuolatinių pajamų, ir vienintelis atlygis už šiuos sandorius yra galimas pelnas tas akcijas parduodant (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo SKF, C‑29/08, EU:C:2009:665, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. spalio 17 d. Sprendimo Ryanair, C‑249/17, EU:C:2018:834, 16 punktą).

Vis dėlto kitaip yra tada, kai ne tik turima kitos bendrovės kapitalo dalis, bet ir tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujama tą bendrovę valdant, nepažeidžiant teisių, kurias asmuo turi kaip akcininkas ar dalininkas, kai toks dalyvavimas valdant reiškia, jog įgyvendinami tokie pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnį apmokestinami PVM sandoriai, kaip antai administracinių, apskaitos ir informacinių technologijų paslaugų teikimas (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo SKF, C‑29/08, EU:C:2009:665, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Vadinasi, tam, kad akcijų perleidimo sandoris patektų į PVM taikymo sritį, iš principo reikia, kad šis sandoris būtų sudarytas tiesiogiai ir išimtinai dėl atitinkamos patronuojančiosios įmonės apmokestinamos ekonominės veiklos arba kad jis būtų tiesioginis, nuolatinis ir būtinas tokios veiklos išplėtimas. Taip yra tada, kai sandoris vykdomas siekiant priskirti iš šio perleidimo gautas pajamas tiesiogiai atitinkamos patronuojančiosios įmonės apmokestinamai ekonominei veiklai arba grupės, kurioje ji yra pagrindinė patronuojančioji bendrovė, vykdomai ekonominei veiklai.

(žr. 30, 32, 38, 42 punktus ir rezoliucinę dalį)