2021 m. kovo 23 d. Sąd Okręgowy w Katowicach (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje G. / M.S.

(Byla C-181/21)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Katowicach

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: G.

Atsakovas: M.S.

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Europos Sąjungos sutarties (toliau – ESS) 2 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir ESS 6 straipsnio 1–3 dalis kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu reikia aiškinti taip, kad:

a)    pagal įstatymą įsteigtu teismu, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, nelaikomas teismas, į kurio sudėtį įtrauktas asmuo, paskirtas į teisėjo pareigas tame teisme per procedūrą, kurioje nedalyvavo teismų savivaldos institucijos, dažniausiai skiriamos nepriklausomai nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, nors, atsižvelgiant į valstybės narės konstitucinę tradiciją, skiriant teisėją privalo dalyvauti šiuos reikalavimus atitinkanti teismų savivaldos institucija, atsižvelgiant į institucinį ir struktūrinį kontekstą ir į tai, kad:

−    teisėjų susirinkimai privalo pateikti nuomonę apie kandidatus į teisėjo pareigas ir šio reikalavimo buvo tikslingai nepaisyta pažeidžiant nacionalinės teisės aktus ir šios teismų savivaldos institucijos poziciją,

−    dabartinė Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teisėjų taryba), išrinkta pažeidžiant Lenkijos konstitucijos ir įstatymų nuostatas, nėra nepriklausoma institucija ir neapima teisėjų bendruomenės atstovų, paskirtų į jos sudėtį nepriklausomai nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, taigi nebuvo nacionalinėje teisėje numatyto galiojančio teikimo skirti teisėją,

−    skyrimo į teisėjo pareigas konkurso dalyviai neturėjo teisės teikti skundo teismui, kaip apibrėžta ESS 2 straipsnyje ir 19 straipsnio 1 dalyje, taip pat ESS 6 straipsnio 1–3 dalyse kartu su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,

b)    pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo teismo reikalavimų neatitinka teismas, į kurio sudėtį įtrauktas asmuo, paskirtas į teisėjo pareigas tame teisme per procedūrą, į kurią savavališkai gali kištis vykdomoji valdžia ir kurioje nedalyvavo teismų savivaldos institucijos, dažniausiai skiriamos nepriklausomai nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, ar kita įstaiga, užtikrinanti objektyvų kandidato vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad teismų savivaldos institucijų ar kitos nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios nepriklausančios įstaigos, užtikrinančios objektyvų kandidato vertinimą, dalyvavimas teisėjo skyrimo procedūroje, pagal Europos teisinę tradiciją, įtvirtintą minėtose ESS ir Chartijos nuostatose ir sudarančią teisės sąjungos, kokia yra Europos Sąjunga, pagrindą, yra būtinas norint pripažinti, kad nacionalinis teismas užtikrina reikiamą veiksmingos teisminės apsaugos lygį bylose, kurioms taikoma Sąjungos teisė, ir todėl garantuojamas valdžios padalijimo, pusiausvyros ir teisinės valstybės principas?

2.    Ar ESS 2 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį kartu su Chartijos 47 straipsniu reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai į teismo sudėtį įtrauktas asmuo, paskirtas pirmajame klausime aprašytomis sąlygomis:

a)    pagal juos neleidžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tokio asmens paskyrimo į teisėjo pareigas teisėtumo patikrinimas išimtinai priklauso Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijai, kurią sudaro tik asmenys, į teisėjo pareigas paskirti pirmajame klausime aprašytomis sąlygomis, ir pagal kurias taip pat privaloma palikti nenagrinėtus priekaištus dėl paskyrimo į teisėjo pareigas, atsižvelgiant į institucinį ir sisteminį kontekstą,

b)    pagal juos, siekiant užtikrinti ES teisės veiksmingumą, reikalaujama tokio nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, kuris leistų teismui savo iniciatyva nušalinti tokį asmenį nuo bylos nagrinėjimo remiantis pagal analogiją taikomomis nuostatomis dėl teisėjo, negalinčio vykdyti savo funkcijų (iudex inhabilis), nušalinimo?

____________