TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. spalio 25 d.
Byla F‑71/05
Arcangelo Milella ir Delfina Campanella
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Rinkimai – Personalo komitetas – Komisijos vietinio personalo komiteto Liuksemburge atstovų paskyrimas į Komisijos centrinį personalo komitetą – Bendrojo proporcingo padalijimo pagal rinkimų rezultatus principas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas“
Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo A. Milella ir D. Campanella prašo panaikinti, pirma, 2005 m. balandžio 18 d. Komisijos Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimą, kuriame Komisijos vietinio personalo komitetas Liuksemburge oficialiai raginamas laikytis „šiame sprendime pateiktų nurodymų“ skiriant savo narius į Komisijos centrinį personalo komitetą, antra, panaikinti 2005 m. gegužės 11 d. to paties generalinio direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas 2005 m. balandžio 26 d. ir gegužės 10 d. vietinio komiteto Liuksemburge paskyrimų į centrinį personalo komitetą teisėtumas, pripažinti 2005 m. balandžio 26 d. ir gegužės 10 d. vietinio komiteto Liuksemburge sprendimus neteisėtais.
Sprendimas: Panaikinti 2005 m. balandžio 18 d. Komisijos Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimą tiek, kiek jame Komisijos vietinio personalo komitetas Liuksemburge buvo oficialiai raginamas laikytis „šiame sprendime pateiktų nurodymų“. Panaikinti 2005 m. gegužės 11 d. Komisijos Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimą. Likusią ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Ginčijami rinkimai į Personalo komitetą – Bendrijos teismo kompetencija – Procedūros tvarka
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Ginčijami rinkimai į Personalo komitetą – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Rinkėjo statusas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Paskyrimų tarnybos sprendimas, skirtas Komisijos vietinio personalo komiteto atstovų paskyrimo į šios institucijos centrinį personalo komitetą teisėtumui užtikrinti
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Rinkimai – Komisijos vietinio personalo komiteto atstovų paskyrimas į šios institucijos centrinį personalo komitetą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnis)
1. Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų normas dėl pareigūnų skundų Bendrijų teismai yra kompetentingi nagrinėti su personalo komitetų narių skyrimu susijusius ginčus dėl rinkimų, ši teisminė kontrolė vykdoma tik pareiškus ieškinį atitinkamai institucijai dėl Paskyrimų tarnybos veiksmų ar neveikimo, atsiradusių jai vykdant kontrolę, už kurią šioje srityje ji atsakinga.
(žr. 42 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo sprendimai: 1976 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo De Dapper ir kt prieš Parlamentą, 54/75, Rink. p. 1381, 24 punktas; 1987 m. spalio 27 d. Sprendimo Diezler ir kt. prieš ESRK, 146/85 ir 431/85, Rink. p. 4283, 5 punktas.
1996 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Marx Esser ir Del Amo Martinez prieš Parlamentą, T‑182/94, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1197, 29 ir 30 punktai.
2. Kalbant apie pareigūnų atstovavimo organus, pažymėtina, kad kiekvienas rinkėjas yra suinteresuotas, kad jo organizacijos atstovai būtų išrinkti laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kuriose reguliuojama ši rinkimų procedūra, atitinkančių sąlygų ir rinkimų sistemos. Vykstant ginčui, susijusiam su šiais organais, pareigūnas dėl savo, kaip rinkėjo, statuso turi pakankamą interesą, pagrindžiantį jo ieškinio priimtinumą. Vien ieškovo rinkėjo statuso pakanka nustatyti, kad jis neveikia siekdamas tik teisės ar institucijos interesų.
(žr. 47 punktą)
Nuoroda:
Minėto Teisingumo Teismo sprendimo Diezler ir kt. prieš ESRK 9 punktas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1996 m. sausio 9 d. Sprendimo Blanchard prieš Komisiją, T‑368/94, Rink. p. II‑41, 35 ir 37 punktai; 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑192/96, Rink. VT p. I‑A‑363 ir II‑1047, 27 punktas; 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Vanhellemont prieš Komisiją, T‑396/03, Rink. VT p. I‑A‑355 ir II‑1587, 29 punktas.
3. Komisijos Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus sprendimai, skirti Komisijos vietinio personalo komiteto atstovų paskyrimo į šios institucijos centrinį personalo komitetą teisėtumui užtikrinti, susiję su kiekvienos institucijos pareiga užtikrinti personalo atstovavimo organų rinkimų teisėtumą, todėl tai yra sprendimai, kurie tiesiogiai gali būti skundo objektas.
(žr. 54 punktą)
Nuoroda:
Minėto Teisingumo Teismo sprendimo De Dapper ir kt. prieš Parlamentą 23 punktas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1990 m. kovo 8 d. Sprendimo Maindiaux ir kt. prieš CES, T‑28/89, Rink. p. II‑59, 32 punktas; 1994 m. liepos 14 d. Sprendimo Grynberg ir Hall prieš Komisiją, T‑534/93, Rink. VT p. I‑A‑183 ir II‑595, 21 punktas; minėto Sprendimo Marx Esser ir Del Amo Martinez prieš Parlamentą 34 punktas.
4. Paskyrimų tarnybos sprendimas, kuriuo Komisijos vietinis personalo komitetas buvo primygtinai raginamas skirti savo atstovus į centrinį personalo komitetą pagal Hondt metodą, nors teisės akte, kuriame reguliuojama Komisijos personalo komiteto sudėtis ir veikla, paliekama laisvė kiekvienam vietiniam personalo komitetui pasirinkti atstovų skyrimo būdą, jei jis atitinka bendrojo proporcingo padalijimo pagal rinkimų rezultatus principą, numatytą šio teisės akto 14 straipsnio paskutinėje pastraipoje, turi būti panaikintas.
Iš tiesų taip darydama ši tarnyba pažeidė savo pareigą užtikrinti pareigūnų galimybę visiškai laisvai paskirti savo atstovus ir todėl viršijo savo užduotį rūpintis, kad būtų užkirstas kelias tik akivaizdiems pažeidimams, šiuo atveju padarytiems pažeidus bendrojo proporcingo padalijimo taisyklę, ar kad būtų nubausta už tokius pažeidimus.
Be to, taip veikdama ši tarnyba taip pat pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnio trečios pastraipos nuostatas, pagal kurias vietinio komiteto narių skyrimo į centrinį komitetą procedūras nustato tik atitinkamoje darbovietėje dirbančių institucijos pareigūnų visuotinis susirinkimas.
(žr. 70, 71, 75, 77 ir 78 punktus)
Nuoroda:
Minėto Teisingumo Teismo sprendimo De Dapper ir kt. prieš Parlamentą 22 punktas.
Minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Maindiaux ir kt. prieš ESRK 32 punktas.